Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-11 · Administracinė byla Nr. A-492-2653-11

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-11
Bylos Nr.
A-492-2653-11
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00564-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Virgilijus Valančius, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „PRIMA SENSUS“
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 13.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A492-2653/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00564-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 13.2.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatams Nijolei Vaičiūnaitei ir Ramūnui Petravičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PRIMA SENSUS“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PRIMA SENSUS“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas UAB „PRIMA SENSUS“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) teismui padavė skundą (b. l. 6–10) ir prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 1 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-100301-00065 (Nr. 61/17-NR/10) Dubysos gatvės atkarpos nuo Dubysos g. 21 įvažiavimo iki sankryžos Minijos gatvėje rekonstrukcijai (toliau – ir Statybos leidimas).

Skunde paaiškino, kad Statybos leidimas yra neteisėtas, jo pagrindu suplanuoti gatvių rekonstrukcijos darbų sprendiniai pažeidžia pareiškėjo teises, nes gatvių platinimo, naujų eismo juostų, šaligatvių įrengimo darbai yra numatyti vykdyti pareiškėjo žemės sklypo sąskaita. Akcentavo, jog nedavė sutikimo nurodytų darbų atlikimui, nesudarė jokių sutarčių, leidžiančių naudoti jo žemės sklypą, jam nebuvo pasiūlytos jokios kompensacijos už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti už statytojui priklausančio žemės sklypo ribų. Pabrėžė, kad tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau – ir Reglamentas) 15.4 punkto reikalavimai.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 36–37) paaiškino, kad pareiškėjui priklausančiam žemės sklypui yra nustatytas servitutas – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, todėl jokio papildomo sutikimo prieš išduodant statybos leidimą gauti nereikėjo. Paaiškino, kad Reglamento 15.3 punkte nurodyto dokumento nereikia, kai yra pateikti Reglamento 15.2 punkte nurodyti teisę į žemės sklypą patvirtinantys dokumentai. Teigė, jog pareiškėjas neturi teisės prašyti panaikinti visą individualių teisės aktą, kadangi dalis, kuri nėra susijusi su pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu, nepažeidžia jo teisių. Pažymėjo, jog pareiškėjo prašymas yra susijęs su tinkamu projektuotojo darbų atlikimu. Paaiškino, kad atsakingas yra projektuotojas bei ekspertizės vadovas, kuris tvirtina ekspertizės akte pateiktų projekto patikrinimo ir įvertinimo rezultatų teisėtumą ir pagrįstumą.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu (b. l. 88–93) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atlikus sankryžos rekonstrukciją, tiesiamas šaligatvis užims keletą kvadratinių metrų pareiškėjui nuosavybė teise priklausančio žemės sklypo. Konstatavo, kad pareiškėjo sklype nustatytas servitutas leidžia tiesti ir aptarnauti inžinierinius tinklus, tačiau nesuteikia teisės vykdyti susisiekimo komunikacijų darbus, todėl atsakovas, siekdamas gauti statybos leidimą, privalėjo pateikti sutartį su gretimo sklypo savininku (nagrinėjamu atveju su pareiškėju) dėl sklypo dalies naudojimo numatomoms tiesti susisiekimo komunikacijoms. Padarė išvadą, kad Reglamento 15.2 ir 15.3 punktų nuostatos šiuo atveju netaikytinos, nes pareiškėjas su atsakovu nėra nei žemės sklypo, nei statinio bendraturčiai. Įvertinęs padarytas išvadas teismas konstatavo, kad nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės sudarytų prielaidas tenkinti pareiškėjo skundą. Tačiau teismas nusprendė, kad nustatytas pažeidimas –susitarimo su pareiškėju dėl žemės sklypo dalies panaudojimo nepateikimas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes bei teisingumo ir protingumo kriterijus, nelaikytinas teisiniu pagrindu skundo tenkinimui. Nurodė, kad techninis darbo projektas įrodo, jog ginčijamas statybos leidimas išduotas didelės apimties statybos darbams. Šis projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, dalis darbų jau atlikta, t. y. remiantis išduotu statybos leidimu jau padarytos investicijos. Pažymėjo, kad klojami šaligatviai užims tik nedidelę dalį pareiškėjo žemės sklypo – 4–5 kv. m., todėl teismas vertino, kad Statybos leidimo panaikinimas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, nes byloje nėra nustatyta, jog ginčijamas individualus administracinis aktas pažeistų viešąjį interesą ar kitų asmenų interesus. Taip pat nenustatyta, kad atsakovas, siekdamas gauti Statybos leidimą, viešojo administravimo subjektui būtų pateikęs apgaulingus ar neteisingus duomenis. Netenkindamas skundo teismas įvertino ir tai, kad pareiškėjas, įgyvendindamas savo teises bei atlikdamas pareigas, nesielgė apdairiai ir rūpestingai, kaip to reikalauja protingumo principas. Nurodė, kad pareiškėjas, praleidęs įstatyme nustatytą terminą, kreipėsi dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 20 d. įsakymo „Dėl Dubysos gatvės atkarpos nuo Dubysos g. 21 įvažiavimo iki sankryžos su Minijos gatve, Klaipėdoje techninio darbo projekto su techniniais rodikliais patvirtinimo“ Nr. AD1-859 panaikinimo, todėl jo skundą buvo atsisakyta priimti ir tai sąlygojo ginčo sprendimą jau prasidėjus sankryžos rekonstrukcijos darbams. Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia gauti atitinkamą kompensaciją, o ne nutraukti statybos darbus ar nugriauti statinį. Pažymėjo, kad nėra duomenų, jog statytojas atsisako kompensuoti pareiškėjui už naudojimąsi jo sklypu. Akcentavo, kad pareiškėjas rengia detalųjį planą ir tikisi, kad užimta sklypo dalis jam bus kompensuota. Spręsdamas šį ginčą, teismas taip pat įvertino ir pasikeitusias Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) nuostatas, t. y. Statybos įstatymo (įsigaliojusio nuo 2010 m. spalio 1 d.) 28¹ straipsnį, numatantį statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą.

III.

Pareiškėjas UAB „PRIMA SENSUS“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 94–96), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo atstovas prašė sustabdyti administracinę bylą, nes patvirtinus detalaus plano pakeitimus tarp šalių bus sudaryta taikos sutartis. Mano, kad administracinė byla turėjo būti sustabdyta ir dėl to, kad byloje būtų paskirta projekto, kurio pagrindu buvo išduotas ginčijamas statybos leidimas, ekspertizė. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo ir atsakovo prašymų netenkino ir administracinės bylos nesustabdė. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais buvo atmestas pareiškėjo skundas, mano, kad teismo motyvai nesudaro pagrindo atmesti jo skundą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjo nuosavybės teisės gali būti pažeidžiamos, jei būtina užtikrinti viešąjį interesą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi įrodymais, kurių byloje nėra. Paaiškina, kad teismas rėmėsi teismo nutartimis, kurios buvo prie bylos prijungtos teismo iniciatyva ir tik bylos nagrinėjimo pabaigoje prieš garsinant bylos medžiagą ir buvo tik paminėtos, o ne tirtos. Mano, kad turėjo būti prijungtos administracinės bylos, kuriose buvo priimtos teismo prie bylos prijungtos nutartys.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 201) be argumentų, nurodytų atsiliepime į skundą, nurodo, kad tai, jog šalys siekė ginčą išspręsti taikiai, neturi reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinėje byloje ginčijamu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 1 d. išduotu statybos leidimu Nr. LNS-31-100301-00065 (Nr. 61/17-NR/10) Klaipėdos miesto savivaldybei buvo leista dalį statybos darbų atlikti pareiškėjui UAB „PRIMA SENSUS“ priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. k. v., adresas Dubysos g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nors pareiškėjas jokių sutikimų dėl tokių darbų atlikimo nėra davęs. Šią aplinkybę nustatęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo žemės sklype nustatytas servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas bei teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) skiria kelio servitutą (CK 4.117 str.) ir servitutą, suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis (CK 4.123 str.). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad privačiame žemės sklype gali būti nustatytas servitutas centralizuotiems (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms). Statybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžiama, kad inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ inžinierinius statinius pagal paskirtį skirsto į grupes: susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir kitus statinius. Pagal šio reglamento 9.1 punktą keliai, kelkraščiai, pėsčiųjų ir dviračių takai <...> yra priskiriami susisiekimo komunikacijoms. Taigi pareiškėjo žemės sklype nustatytas servitutas, remiantis sistemine teisės normų analize, leidžia tiesti ir aptarnauti inžinierinius tinklus, tačiau nesuteikia teisės vykdyti susisiekimo komunikacijų darbus. Remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 20 d. įsakymu „Dėl Dubysos gatvės atkarpos nuo Dubysos g. 21 įvažiavimo iki sankryžos su Minijos gatve, techninio darbo projekto su techniniais rodikliais patvirtinimo“ Nr. AD1-859 patvirtinto projekto sprendiniais, pareiškėjui priklausančioje žemės sklypo dalyje visiškai panaikinama asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, esanti šalia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio prekybinės paskirties pastato, numatoma kloti šaligatvius bei įrengti nuovažas į kiemus su betoninių trinkelių danga. Kadangi ginčo žemės sklype nustatytas servitutas leidžia tiesti ir aptarnauti inžinierinius tinklus, tačiau nesuteikia teisės vykdyti susisiekimo komunikacijų darbus, atsakovas, siekdamas gauti ginčijamą statybos leidimą, privalėjo pateikti sutartį su gretimo sklypo savininku – UAB „PRIMA SENSUS“ dėl sklypo dalies naudojimo numatomoms tiesti susisiekimo komunikacijoms.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi Statybos leidimo išdavimo metu), numato, kad asmuo, norintis gauti statybos leidimą, be kitų dokumentų, privalo pateikti sutartį su žemės sklypo savininku dėl laikino naudojimo statybos metu, dėl šio sklypo servitutų naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma statybvietei įrengti. Analogišką reikalavimą numatė ir Reglamento 15.4 punktas (redakcija, galiojusi Statybos leidimo išdavimo metu).

Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punkto ir Reglamento 15.4 punkto pažeidimus, tačiau nusprendęs netenkinti reikalavimo dėl statybos leidimo panaikinimo, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, prieštaraujantį nustatytiems faktams ir padarytoms teisinėms išvadoms. Toks sprendimas keistinas, pareiškėjo reikalavimai tenkintini iš dalies, proporcingai jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų apimčiai, panaikinant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 1 d. išduoto statybos leidimo Nr. LNS-31-100301-00065 (Nr. 61/17-NR/10) dalį dėl statybos darbų atlikimo pareiškėjui UAB „PRIMA SENSUS“ priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. k. v., adresas Dubysos g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ribose, išskyrus inžinerinės infrastruktūros tinklų darbus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 143 str., 142 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytą pažeidimą – susitarimo su pareiškėju dėl žemės sklypo panaudojimo nepateikimą, padarė neteisingą išvadą, kad ši aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo naikinti statybos leidimą (atitinkamą jo dalį). Priešingai, pareiškėjo išimtines nuosavybės teises ginančių teisės aktų pažeidimas laikytinas svariu pagrindu tenkinti atitinkamą skundo dalį. Kai teismo sprendimu nėra užtikrinama interesų pusiausvyra, jis negali būti laikomas atitinkančiu teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju viešasis interesas gali būti ginamas (t. y. žemė gali būti paimta viešosioms reikmėms) ir išsaugoma jo pusiausvyra su privačios nuosavybės turėtojo interesu tik įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai kompensuojant.

Priimdamas sprendimą dėl ginčijamo administracinio akto teisėtumo, teismas neturi jo vertinti politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, tik nustatyti, ar buvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas (ABTĮ 3 str. 2 d.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ėmėsi vertinti projekto finansavimą, padarytas investicijas. Viešojo intereso apsauga šiuo požiūriu užtikrinama tenkinant tik dalį pareiškėjo skundo dėl statybos darbų jam nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype.

Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad teismas atsižvelgė į sprendimo priėmimo metu jau galiojusio Statybos įstatymo 28¹ straipsnio naują redakciją (2010 m. liepos 2 d. XI-992, įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 1 d.), kurioje numatytas statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimas, nepagrįstas motyvais, kodėl neteisėtai išduotas statybos leidimas neturi būti naikinamas ir kokiu būdu šiuo konkrečiu atveju bus pašalinti neteisėtos statybos padariniai, taigi lieka neaišku, kokiu būdu pareiškėjo pažeista teisė bus ginama. Toks sprendimas neatitinka ABTĮ 88 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjo skundo padavimo metu galiojusi Statybos įstatymo redakcija ginčų dėl statybos leidimų teisėtumo nagrinėjimo nesiejo su darbų pradžia pagal tokį statybos leidimą, todėl naujų įstatymo reikalavimų taikymas pareiškėjui, kai skundas nebuvo tikslinamas, neatitinka teisingumo kriterijaus, reiškia neefektyvų bylos procesą, neproporcingas pasekmes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo UAB „PRIMA SENSUS“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti, patenkinti pareiškėjo UAB „PRIMA SENSUS“ skundą iš dalies. Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 1 d. išduoto statybos leidimo Nr. LNS-31-100301-00065 (Nr. 61/17-NR/10) dalį dėl statybos darbų atlikimo pareiškėjui UAB „PRIMA SENSUS“ priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)Klaipėdos m. k. v., adresas Dubysos g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ribose, išskyrus inžinerinės infrastruktūros tinklų darbus.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiIrmantas JarukaitisVirgilijus ValančiusVirginija Volskienė