Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2023 m. liepos 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) kuriuo pareiškėjas M. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. (toliau – Institucija) 2023 m. liepos 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), pareiškėjas M. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, už tai, kad 2023 m. gegužės 18 d. 10.14 val. vairuodamas transporto priemonę ,,Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nepraleido į pėsčiųjų perėją ketinančio įžengti pėsčiojo. Šiais veiksmais automobilio ,,Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) vairuotojas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 30 punktą.

Skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

Už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis ANK 610 straipsniu, M. S. surašytas administracinis nurodymas. Administraciniu nurodymu buvo siūloma iki 2023 m. birželio 17 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėti 30 eurų baudą, taip pat nurodyta, jog iki nurodytos datos nesumokėjus siūlomos baudos arba pateikus prašymą nerašyti šio nurodymo, administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2023 m. liepos 12 d.

ANK 610 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nurodymas – tai į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos ANK specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. Administracinis nurodymas neskundžiamas, o asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo bylos teisena baigiama (ANK 610 straipsnio 4 ir 5 dalys), todėl M. S. skundas turėtų būti nenagrinėtinas, kadangi administracinis nurodymas neskundžiamas, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjo Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi atskirasis skundas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo tenkintas iš dalies. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartimi nurodyti trūkumai pašalinti, todėl, nors ir pareiškėjas teismo posėdžio metu prašo panaikinti administracinio nusižengimo protokolą, tačiau pareiškėjui teismo posėdyje dalyvaujant be atstovo, neturint teisinio išsilavinimo laikytina, kad pareiškėjas prašo panaikinti Institucijos 2023 m. liepos 12 d. nutarimą.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju, 2023 m. liepos 12 d. priimtas nutarimas, kuriuo M. S. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2023 m. gegužės 18 d. 10.14 val. vairuodamas transporto priemonę ,,Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nepraleido į pėsčiųjų perėją ketinančio įžengti pėsčiojo. Šiais veiksmais automobilio ,,Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) tokiu būdu pažeidė KET 30 punkto reikalavimus.

Pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, administracinė atsakomybė asmeniui kyla už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, kai už tai užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Tam, kad M. S. veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį ir jam kiltų administracinė atsakomybė, turi būti nustatyti šie būtinieji nusižengimo sudėties požymiai: subjektyviosios pusės požymis – tyčinė kaltės forma ir objektyviosios pusės požymis – veiksmai, pavojingas vairavimas, t. y., būtina įvertinti tokias aplinkybes, kurios neabejotinai patvirtintų asmens atliekamus veiksmus kaip nuoseklius, sąmoningai siekiant tyčia nesustoti prie pėsčiųjų perėjos, kai matoma, kad prie perėjos stovi pėsčiasis, ir tokiu būdu tyčia pažeisti kelių eismo taisykles. Todėl, siekiant tinkamai pažeidimą kvalifikuoti ir taikyti teisingą nuobaudą, būtina atsižvelgti, kokį konkrečiai KET pažeidimą padarė pareiškėjas.

KET 30 punkte įtvirtinta nuostata, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Teismo nuomone, skundžiamame nutarime neteisingai įvertintos faktinės aplinkybės ir M. S. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį.

Pažymėtina, jog administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, negali padaryti išvados, jog M. S. vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini) tyčia nesustojo ties pėsčiųjų perėja ir neleido pareiti pėsčiajai, kadangi peržiūrėjus byloje esančią vaizdo medžiagą matyti, kad toliau nuo pėsčiųjų perėjos stovi moteris su vaikišku vežimėliu, kuri vežimėlį pastumia į kairę pusę, po to vėl pasuka tiesiai, todėl vairuojant automobilį nėra akivaizdžiai matoma, kad stovinti moteris ketina eiti per kelio važiuojamąją dalį. Iš vaizdo įrašo matyti, kad moteris su vežimėliu stovi ne prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą), todėl vairuotojui net ir būnant apdairiaim ir dėmesingam, sunku padaryti išvadą, jog asmuo iš tiesų laukia galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją. Šį teismo manymą patvirtina ir tai, kad moters praleisti nesustojo ne vien tik pareiškėjas, bet ir daug kitų vaizdo įraše užfiksuotų automobilių vairuotojų. Įvertinus tai, kad vairuotojų kultūra pėsčiųjų atžvilgiu Lietuvoje yra gana gera, darytina išvada, kad ir kitų automobilių vairuotojai nesuvokė, jog moteris su vaikišku vežimėliu laukia galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teismo manymu, skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija, vertinusi pareiškėjo M. S. veiksmus, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl Institucijos nutarimas laikytinas nepagrįstu ir yra naikinamas, o administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį M. S. atžvilgiu nutraukiama (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Taip pat pareiškėjas M. S. pateiktame skunde prašo priteisti patirtos moralinės ir materialinės žalos atlyginimą iš Kauno apskrities VPK, kurią vertina 5 000 eurų.

ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas M. S. nepateikė jokių duomenų, kad jis būtų patyręs būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, todėl prašymas priteisti žalos atlyginimą atmestinas. Įstatymai neužkerta kelio asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, siekti jam padarytos žalos atlyginimo kitu procesiniu būdu, pvz., remiantis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymu, turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimo ne teismo tvarka. Žala, atsiradusi dėl neteisėto nuteisimo, suėmimo, sulaikymo, procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, gali būti atlyginama ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo M. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2023 m. liepos 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Pareiškėjo M. S. prašymo dėl žalos atlyginimo netenkinti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.