Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1668-129/2015 pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys byloje R. P., V. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-05-05 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo A. S. ir trečiojo asmens R. P. ir taikyti restituciją; pripažinti negaliojančia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo A. S. ir trečiojo asmens V. P. ir taikyti restituciją. Byloje nustačius, kad atsakovas A. S. 2014-11-28 mirė, teismas 2014-12-15 nutartimi civilinę bylą sustabdė iki paaiškės mirusio atsakovo A. S. teisių ir pareigų perėmėjai. Teisme 2015-04-10 gautas ieškovo atstovo prašymas atnaujinti civilinę bylą. Prašyme nurodė, kad mirusio atsakovo A. S. palikimą priėmė ieškovas L. S.. Teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi atnaujino civilinę bylą ir skyrė byloje teismo posėdį 2015 m. gegužės 21 d., 13.30 val. Vykusio teismo posėdžio metu ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad byloje nelikus atsakovo, reikalavimo dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, susijusio su trečiuoju asmeniu V. P., atsisako, o atsakove byloje laiko trečiąjį asmenį R. P.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje dar nėra išspręstas klausimas dėl teisių perėmimo, ieškovo patikslintą ieškinį atsisakė priimti ir klausimą dėl šalių procesinių padėčių nutarė spręsti rašytinio proceso tvarka 2015-05-25 d., 15.00 val.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-25 nutartimi nutarė civilinę bylą pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys byloje R. P., V. P., nutraukti. Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-19 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė iš ieškovo L. S. trečiojo asmens V. P. naudai 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-25 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindų numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnio 5 dalyje, teismas nagrinėjamą bylą turėjo išspręsti iš esmės. Tai, kad ieškovas patikslintame ieškinyje atsakovu nurodė trečiąjį asmenį R. P., kurios gyvenamoji vieta yra Ukmergės rajone, savaime negali būti pagrindu teismui bylą perduoti atsakovės gyvenamosios vietos teismui ar bylą apskritai nutraukti;Teismas neišsprendė patikslinto ieškinio priėmimo klausimo, o jo priėmimą atsisakė spręsti todėl, kad nebuvo išsprendęs procesinių teisių perėmimo klausimo. Teismas turėjo išsamiai išnagrinėti visų pirmą faktinę tarp šalių buvusią padėtį. Ieškovas šioje situacijoje buvo ir yra silpnoji proceso šalis, kuri yra mažiau socialiai apsaugota;Nesutinka su teismo pozicija, kad bylos nutraukimas netrukdo ieškovui reikšti ieškinį trečiajam asmeniui R. P. pagal jos gyvenamąją vietą, kadangi ieškinys buvo pareikštas kaip actio Pauliana, tačiau prievolė kilo būtent iš išlaikymo instituto, todėl kreipiantis iš naujo į teismą, jam reikėtų prašyti atnaujinti vienerių metų ieškinio senaties terminą. Be to byloje surinkti visi rašytiniai įrodymai;Teismas neteisingai išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, jas užkraudamas tik ieškovui, nes juk ne ieškovo kaltė, kad pradėjus teismo procesą po pusmečio mirė atsakovas. Teismas ieškovo procesinio elgesio apskritai nevertino, nors privalėjo tai padaryti pagal įstatymą, atsižvelgus į tai, kad ieškovas yra silpnoji šalis, ieškovas pats savo iniciatyva tikslino ieškinį;Ieškovo nuomone, teismas nurodė netinkamą bylos nutraukimo pagrindą, nes ieškovas nuo ieškinio neatsisakė.

Trečiasis asmuo V. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-25 nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad teismas pagrįstai nutraukė bylą, kadangi mirus atsakovui, ieškovas ir atsakovas sutapo, todėl ieškovas negali reikšti ieškinio pats sau. Kadangi ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį, kurį teismas atmetė ir nurodė, kad ieškinys nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, reiškia reikalavimą trečiajam asmeniui V. P., todėl jo atžvilgiu teismas bylą nutraukė pagrįstai. Ieškovui perėmus turtą iš mirusiojo A. S., šiuo metu jis turi pakankamai lėšų atlyginti teismo priteistas išlaidas trečiojo asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-05-25 nutartimi nutarė bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-05-25 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Apeliantas nesutinka su teismo priimta nutartimi, kadangi, apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai išsprendė procesinių teisių perėmimo klausimą, be pagrindo sprendė, jog trečiąjį asmenį R. P. pakeitus į atsakovą byla taptų neteisminga, nes tam nėra jokio pagrindo. Esą teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspęsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus numatytas išimtis. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovui iš naujo kreipiantis į teismą reikėtų prašyti atnaujinti vienerių metu terminą actio Pauliana ieškiniui pateikti, be to šioje byloje surinkti visi įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė procesinių teisių perėmimo klausimo CPK 48 straipsnio tvarka, nors materialinių subjektinių teisių perėmimas iš esmės buvo galimas. Tačiau nagrinėjamuoju atveju ši aplinkybė esminės įtakos nagrinėjamam ginčui neturi. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas būtų išsprendęs procesinių teisių perėmimo klausimą, ieškovas ir atsakovas byloje būtų sutapęs. CK 6.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa, t. y. kai skolininkas ir kreditorius vienoje prievolėje yra tas pats asmuo. Tai gali įvykti nelikus vienos iš prievolės šalių – mirus fiziniam asmeniui arba reorganizavus juridinį asmenį, skolininkui atitenka kreditoriaus teisės ir pareigos, kylančios iš tos pačios prievolės (pavyzdžiui, kai mirus kreditoriui skolininkas tampa vieninteliu jo įpėdiniu arba sujungus du juridinius asmenis). Taigi prievolės šalių sutaptis prievolėje – dėl tam tikro juridinio fakto viename prievoliniame santykyje įvykstantis prievolės šalies pasikeitimas, kurio pagrindu skolininkas įgyja kreditoriaus reikalavimo teisę, t. y. toje pačioje prievolėje tampa ir skolininkas, ir kreditorius. Teisė nereglamentuoja protingumo kriterijų neatitinkančių santykių, įskaitant vieno asmens prievolinių santykių su pačiu savimi, nes nėra protingai paaiškinamo asmens intereso būti tokių vieno asmens „santykių“ dalyviu, todėl, sutapus skolininkui ir kreditoriui viename asmenyje, kuris turi ir reikalavimo teisę, ir pareigą vykdyti prievolę, daroma išvada, kad prievolinio teisinio santykio neliko. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad mirus atsakovui A. S., jo palikimą priėmė ieškovas L. S., t. y. kad ieškovo ir atsakovo asmuo sutapo. Esant tokiai situacijai ir tęsiant procesą, ieškovo ieškinį tenkinti nebūtų jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Tuo atveju, jeigu teismas būtų priėmęs patikslintą actio Pauliana ieškinį, pareikštą byloje prieš tai buvusiam trečiajam asmeniui R. P., ieškovas privalėtų įrodyti, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų). Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovas reikalavimo teisės, kildinamos iš jam nesumokėto išlaikymo, nebeturi. Todėl konstatuojama, kad ieškovas, siekdamas tęsti procesą, kuriame ketino actio Pauliana ieškinį reikšti atsakovei R. P., netinkamai renkasi savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą. Jeigu ieškovas R. P. pareikštų ieškinį kitokiu pagrindu, toks ieškinys neišvengiamai būtų teikiamas skirtingu dalyku ir pagrindu, todėl jį nagrinėti šioje byloje nebūtų jokių procesinių prielaidų.

Todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir neišsprendęs procesinių teisų perėmimo klausimo ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimo, bylą nutraukė pagrįstai, nes tolimesnis procesas, ieškovui laikantis pozicijos, kad byla turi būti nagrinėjama pagal patikslintą actio Pauliana ieškinį atsakovei R. P., būtų prieštaravęs civilinio proceso tikslams, proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir protingumo principams.

Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria iš apelianto trečiojo asmens V. P. naudai priteista 289,62 EUR bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškovo elgesys buvo sąžiningas ir rūpestingas, nors teismas apelianto procesinio elgesio nevertino.

CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad trečiąjį asmenį V. P. įtraukti į bylą nusprendė pats ieškovas, o trečiasis asmuo V. P., siekdamas tinkamai įgyvendinti jam įstatymo suteiktas teises ir gintis nuo pareikšto ieškovo reikalavimo, dėl jo patraukimo byloje trečiuoju asmeniu patyrė išlaidų už jam suteiktas teisines paslaugas, t. y. už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko surašymą. Teismas pagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo turi teisę į šių išlaidų atlyginimą iš ieškovo, kadangi jas patyrė dėl ieškovo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada. Trečiajam asmeniui priteistos atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į atliktus procesinius veiksmus, yra pagrįstos, protingos – jos nesiekia net 1/3 dalies rekomenduojamo atlyginimo dydžio.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.