Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirba, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), per pirmus 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų. 2021 m. liepos 12 d. bausmę atliko,

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos bausmė, įpareigojant baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 740 Eur, konfiskavimas (įsiteisėjo 2022 m. spalio 18 d.). Bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2022 m. balandžio 3 d. apie 20.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vieną kartą ranka pastūmė savo mamą M. S. į kambario gilumą, dėl ko ji griūdama atsitrenkė į kėdę ir patyrė dešiniojo IX šonkaulio lūžį, taip sukeldamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

R. S., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad datos nežino, buvo vakaras, buvo savo kambaryje. Mama yra senas žmogus ir nesupranta daug dalykų dėl jo darbo. Sako, kad nedirba, geria, pradeda provokuoti, skambinėja draugėms, kalbėjo nesąmones. Norėjo kažką jai pasakyti, bet durys buvo uždarytos. Mama stovėjo už durų, ar ėjo link jų, ir jis su durimis pastūmė, ne su ranka. Jis atidarė duris, nesimato, kas yra už durų. Nesitikėjo, galvojo, kad ji sėdi, žiūri televizorių. Ji krito šonu ant kėdutės. Išsigando, pakėlė ją ant lovos. Skaudėjo, paskambino į greitąją, peršvietė, buvo skilęs šonkaulis. Buvo konfliktas, ji burbuliavo kambaryje, tiesiog ėjo, kad apramintų, nekvaršintų galvos. Nebuvo taip, kad iš visos jėgos stūmė duris. Nebuvo taip, kad aiškinosi ir ją stūmė. Nežino, kodėl mama teigia, kad stūmė ją ranka. Jeigu ji pasidaro pikta, gali bet ką pasakyti. Ji rašo pareiškimus, paskui atsiima. Mamą pastūmę netyčia, negalvojo, kad ji stovi, gal ėjo link jo. Balandžio mėnesį skundėsi mamai, kad neužmiega, sutriko miegas, apetitas, gydėsi vaistais. Pirko vaistinėje nereceptinius vaistus, kažkiek padėdavo. Įvykio dieną su mama dėl vaistų nekonfliktavo. Ji parnešė nereceptinius papildus nuo nerimo. Konkrečių vaistų neprašydavo. Mama jį apkalba.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, kad 2022 m. balandžio 3 d. apie 20:30 val. jis grįžo namo, adresu nurodytu jo asmens duomenų pažymoje, namo grįžo neblaivus. Grįžus namo, pasidarė valgyti, norėjo eiti žiūrėti filmo, tačiau tarp jo ir motinos M. S. įvyko žodinis konfliktas. Kadangi buvo neblaivus, tiksliai neprisimena, kodėl jie sukonfliktavo. Motina tuo metu buvo savo kambaryje, miegamajame, ji laikėsi už durų rankenos, durys buvo pusiau atidarytos. Jis tuo metu stovėjo koridoriuje ir su ja kalbėjosi. Tuo metu jie dėl kažko ginčijosi, tačiau dėl ko, neprisimena, jis motinai sakė, kad daugiau jo nieko neklausinėtų, atstotų nuo jo, tačiau motina to nepadarė. Jis, norėdamas nutraukti pokalbį su motina, patraukė už durų rankenos, kadangi norėjo uždaryti duris, tuo metu motina, matyt neišlaikydama pusiausvyros, parkrito ant žemės, nes girdėjo kažkokį bumbtelėjimą. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. Po kurio laiko, namuose atsirado policijos pareigūnai ir medikai (2 t., b.l.15-18). Papildomo apklausos metu parodė, kad konfliktas tarp jo ir motinos įvyko dėl to, kadangi motina pradėjo jį provokuoti, pradėjo kalbėti apie jo dukrą tiesos neatitinkančius dalykus, jie pradėjo pyktis. Pokalbį pradėjo motina. Konflikto metu nieko motinos neklausė, apie jokius vaistus jie tą dieną nesikalbėjo. Konfliktas vyko jam būnant koridoriuje, o M. S. būnant šios pačios kambaryje, už kambario durų. Matė, kaip motina nukrito, kadangi konflikto metu jis pastūmė duris į jos pusę, matė, kaip durys kliudė motiną, ir ši, stovėjusi prie durų, durims prie motinos prisilietus, motina neišlaikė pusiausvyros ir krito ant žemės nugara į žemę. Motinos kambaryje prie komodos stovėjo taburetė, maždaug 50 centimetrų aukščio, į kurią motina atsitrenkė su nugara. Atsitrenkus į kėdę, kėdė liko kambario šone, o motina nuo kėdės krito ant žemės. Motinai nukritus ant žemės, ši sakė, jog skauda šonus. Po konflikto jokių sužalojimų ant motinos matyti nebuvo. Šiuo metu su motina bendrauja mažai, tik buitinėmis temomis, nori su motina sutarti, tačiau kartais motina savo žodžiais bando jį provokuoti. Taip pat nori papildomai pasakyti, kad pirminės apklausos metu nurodė, jog norėdamas užbaigti pokalbį su motina, jis patraukė už durų rankenos siekdamas uždaryti duris, ir jas uždarė. Nori patikslinti, kad jis tuo metu paėmė už durų rankenos, palenkė durų rankeną, ir paimdamas už durų rankenos, pastūmė duris į motinos pusę, tokiu būdu dar labiau atidarydamas duris į motinos kambarį. Pažymi, jog duris stūmė stipriai, galbūt neapskaičiavo jėgos, todėl motina ir nukrito. Po motinos nugriuvimo jis pats labai išsigando, iškart priėjo prie motinos, padėjo jai atsikelti nuo žemės, ir jai pasakius, kad jai skauda šonus, nedelsdamas iškvietė medikus, kurie ją išsivežė į ligoninę (2 t., b. l. 21-25). Kaltinamasis patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad viskas vyko labai greitai. Mamą pastūmė netyčia. 2023 m. kovo 15 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė kaltę pripažįstantis, viskas susidėliojo. Dėl ko susiginčijo, nepasakys, kaip išgėrusiam žmogui gal kažkiek atmintis dingsta. Buvo konfliktas, nenorėjo, kad mama išeitų iš kambario, uždarė duris. Ji vėl atidarė duris, ir tada priėjo prie jos ir pastūmė. Atsiprašė nukentėjusiosios. Padarė neadekvatų žingsnį, gailisi.

Nukentėjusioji M. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad sūnus buvo pergėręs, pasakė, kad eitų gultis. Jis pastūmė ją, ir ji krito. Atsitrenkė į taburetės kampą ir jai lūžo šonkaulis. Kėdutė buvo jos kambaryje. Skaudėjo, iškvietė greitąją, atvažiavo ir policija, kuriems papasakojo teisybę. Nuo to laiko sugyvena neblogai, susitaikė su sūnumi, atleido jam. Nori, kad sūnus negertų.

2022 m. balandžio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022 m. balandžio 3 d. buvo gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulės A. P. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2022 m. balandžio 3 d. apie 20.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus R. S., kuriam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,82 promilės neblaivumas, tyčia vieną kartą pastūmė savo motiną M. S., kuri neišlaikiusi pusiausvyros griuvo ir atsitrenkė į kėdę, taip sukeldamas M. S. fizinį skausmą dešiniojo šono ir nugaros srityse. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūrėjo M. S. ir išvežė ją detalesnei apžiūrai į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių, adresu Gedimino g. 36, Kaunas. Tikslinant įvykio aplinkybes kartu su vyresn. tyrėja L. Š. ir nuvykus į priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių, buvo bendrauta su M. S., kuri nurodė, kad 2022 m. balandžio 3 d. apie 20.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos neblaivus sūnus R. S. tyčia vieną kartą ją pastūmė, dėl ko ji krito, atsitrenkė į kėdę, pajuto fizinį skausmą, atvykus į medicinos įstaigą buvo nustatytas dešinės pusės krūtinės IX šonkaulio lūžis (1 t., b. l. 6).

2022 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2022 m. balandžio 3 d. apie 21.00 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja M. S. paaiškino, kas apie 20.30 val. sukonfliktavo su sūnumi R. S. dėl to, kad ji nedavė sūnui vaistų, R. S. vieną kartą pastūmė ją ir ji neišlaikiusi pusiausvyros griuvo ir atsitrenkė į kėdę, bei susimušė dešinės pusės šoną, dėl ko jautė skausmą nugaros srityje. Greitosios medicinos pagalbos brigada išsivežė M. S. į Raudonąjį kryžių (1 t., b. l. 16-23).

Policijos ataskaitų žiūryklėje dėl įvykio, susijusio su ROIK 0122000194541 nurodyta, kad 2022 m. balandžio 3 d. 21.00 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad neblaivus sūnus prieš pusvalandį sumušė pranešėją, ją stipriai pastūmė, skauda šonkaulius. Pranešėjai 82 metai (1 t., b. l. 24).

2022 m. balandžio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta esanti adresu, (duomenys neskelbtini). Bute aplinka tvarkinga, grumtynių pėdsakų nėra (1 t., b. l. 25-26). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 28-33).

2022 m. balandžio 11 d. protokole - pareiškime nurodyta, kad pareiškėja M. S. nurodė, jog 2022 m. balandžio 3 d. apie 20.30 val. namuose, tarp jos ir sūnaus R. S. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jie sukonfliktavo dėl raminamųjų vaistų. Keletą dienų prieš šį konfliktą sūnus jos buvo paprašęs, kad ji nupirktų šiam raminamųjų, kad pastarasis galėtų užmigti. Konflikto metu jie su sūnumi susipyko, kadangi R. S. iš jos tuos vaistus paėmė, grasino, kad visas tabletes išgers. Ji pamanė, jog sūnus R. S. gali apsinuodyti išgėręs per daug vaistų. Kadangi ji R. S. visų vaistų išgerti neleido, sūnus supyko, todėl sūnus ranka vieną kartą pastūmė ją už krūtinės, ji, neišlaikiusi pusiausvyros, nukrito ant žemės. Už jos nugaros buvo kėdė, ji krisdama atsitrenkė į tą kėdę, nukritusi pajuto skausmą nugaroje. Atsistojus, R. S. iš kambario jau buvo pasišalinęs, jai skaudėjo nugaros sritį, ji išsikvietė medikus. Medikai ją pristatė į Raudonąjį kryžių, kur jai buvo konstatuotas šonkaulio lūžis. Prašo nubausti sūnų R. S. dėl minėtų veiksmų įstatymo nustatyta tvarka, kadangi sūnus įvykio metu jai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 45-46).

2022 m. rugsėjo 6 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje su nukentėjusiąja M. S.. Atvykus nukentėjusiosios ir kaltinamojo gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), buto duris atidaro M. S.. Įėjus į buto vidų matomas koridorius. Einant koridoriumi, kairėje pusėje matomos uždarytos durys. Nukentėjusioji M. S. parodo į minėtas duris, ir paaiškina, jog už šių durų yra jos miegamasis. Pastaroji taip pat paaiškina, jog 2022 m. balandžio 3 d. įvykusio konflikto tarp jos bei jos sūnaus, R. S., ji buvo būtent šiame kambaryje. Tuomet nukentėjusioji, būdama kambaryje, atidaro duris (būtent tiek, kiek tikino atidariusi ir 2022 m. balandžio 3 d.), kuomet jai į duris pasibeldė R. S.. Pastaroji laiko duris, ir rodo savo poziciją R. S. paprašius vaistų. Kambario dešinėje pusėje matoma spinta, bei sofa, šalia sofos matoma rudos spalvos taburetė, ant kurios pastatyta pilkos spalvos stalinė lempa. M. S. parodo į minėtą taburetę, ir paaiškina, jog R. S., įėjęs į jos kambarį, jai nuo jo atsitraukus keletą žingsnių į kambario gilumą, šis savo ranka ją stumtelėjo ir ji neišlaikydama pusiausvyros atsitrenkė į minėtą taburetę, po to nukrisdama ant grindų (1 t., b. l. 74-76). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 77-82).

2022 m. gegužės 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti pareigūnų „body“ kamerų įrašai dėl įvykio, įvykusio 2022 m. balandžio 3 d. Pirmajame vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnai patenka į butą. Patekę į butą, pareigūnai teiraujasi, kur yra M. S. sūnus. Pastaroji aiškina, kad sūnus jos prašė migdomųjų vaistų, o jai nupirkus vaistus, grasino visus juos išgerti. Tuomet girdimas M. S. pokalbis su greitosios medicinos pagalbos darbuotoja, kuriai M. S. nurodo, kad sūnus ją sumušė šiandien. Moteris pareigūnams paaiškina, kad sūnus ją stūmė į kėdę. Šiuo metu sūnus yra namuose. Tuomet pareigūnas nueina į priešais esantį kambarį, kur matomas lovoje gulintis R. S.. Pareigūnas pasiteirauja, kas nutiko, ar vyras stūmė mamą, ar tai yra pirmas kartas. R. S. patvirtina, kad tai ne pirmas kartas. Tarp M. S. ir R. S. buvo kilęs konfliktas, kurio metu jo mama išprovokavo jį. Pareigūnams paprašius, R. S. pateikia savo asmens dokumentą. R. S. nurodo, kad jo mama jau yra jo atžvilgiu rašiusi pareiškimų, tačiau vis juos atsiima. R. S. nurodo, kad šiandien yra vartojęs alkoholio. Toliau vaizdo įraše girdisi M. S. pokalbis su pareigūnu. Moteris nurodo, kad kol kas pareiškimo nerašys. Antrame vaizdo įraše matomas pirmojo vaizdo įrašo tęsinys. M. S., paaiškina, kad gulėjo ant lovos, žiūrėjo televizorių, tuomet greitai atsikėlė, pažiūrėjo pro duris, o R. S. ją griebė. Paklausus, ar sūnus ją dažnai muša, moteris nurodo, kad paskutinis kartas buvo prieš du metus. Moteris paaiškina, kad R. S. susinervino, nes ji tariamai išmetė jo vaistus. Medikai nurodo M. S. pasiimti pinigų ir mobiliojo ryšio telefoną, kad ji galėtų grįžti namo (1 t., b. l. 91-93).

2022 m. rugsėjo 5 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Garso įraše girdima, kad moteris, M. S., kviečia greitąją medicinos pagalbą, adresu (duomenys neskelbtini). M. S. nurodo, kad sūnus ją stipriai pastūmė ir galimai sulaužė šonkaulius. Sūnus yra girtas. Sūnus moterį stūmė į kėdės kraštą. Moteriai 82 metai. Šiuo metu jos sūnus yra namuose. Viskas įvyko maždaug prie pusvalandį. Moteris lauks namuose (1 t., b. l. 99-100).

2022 m. gegužės 13 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 882/2022 (02) nurodyta, kad M. S. nustatytas dešiniojo IX šonkaulio lūžis. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas buku daiktu, ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimo lokalizacija, pobūdis, rekomendacijos rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei atsitrenkiant į daiktą (1 t., b. l. 121-122).

2022 m. rugsėjo 16 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad buvo atliekamas parodymų patikrinimas vietoje su kaltinamuoju R. S.. Atvykus nukentėjusiosios ir kaltinamojo gyvenamosios vietos adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė kaltinamasis R. S.. Įėjus į buto vidų matomas koridorius. Einant koridoriumi, pabaigoje, kairėje pusėje, matomos uždarytos durys. R. S. parodo į minėtas duris, atsistojęs šalia jų, ir paaiškina, jog būtent šioje vietoje jis stovėjo konflikto su motina M. S. metu (2 t., b. l. 39-40). Pridėta foto lentelė (2 t., b. l. 42-44).

2022 m. balandžio 3 d. alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKL0714 išraše nurodyta, kad 2022 m. balandžio 3 d. 22.06 val. R. S. nustatytas 2,82 promilių girtumas ( t., b. l. ).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A186 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 – 7.2 punktais, nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesant BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, nustatomas, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba Nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.

Kaltinamasis R. S. kaltę pripažino. Nors apklausiamas pirmojo posėdžio metu teigė, kad mamą pastūmė netyčia, atidarydamas duris, 2023 m. kovo 15 d. teisiamajame posėdyje teigė, kad visgi kaltinimo aplinkybės yra teisingos, nors neprisiminė, dėl kokių priežasčių kilo konfliktas, pripažino, kad tyčia pastūmė mamą ranka, dėl ko ji griuvo ant kambaryje buvusios taburetės. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios M. S. parodymai, kad sūnus pastūmė ją, dėl ko krito, atsitrenkė į taburetės kampą ir lūžo šonkaulis, taip pat rašytiniai teismo ištirti įrodymai: tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos aplinkybės, kad M. S. paaiškino, jog apie 20.30 val. sukonfliktavo su sūnumi R. S. dėl to, kad ji nedavė sūnui vaistų, R. S. vieną kartą pastūmė ją ir ji neišlaikiusi pusiausvyros griuvo ir atsitrenkė į kėdę, bei susimušė dešinės pusės šoną, dėl ko jautė skausmą nugaros srityje, protokole – pareiškime užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji analogiškai paaiškino įvykio aplinkybes, taip pat parodymų patikrinimo vietos, objektų (pareigūnų kūno kamerų įrašų, Bendrojo pagalbos centro garso įrašo) apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, patvirtina 2022 m. gegužės 13 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 882/2022 (02).

Kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, t. y. mamą, todėl jo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalyje 3 punkte, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis R. S. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis teistas, 2020 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl nežymaus mamos M. S. sveikatos sutrikdymo. Be to, kaltinamasis 2017 m. kovo 27 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (1 t., b. l. 138-143, 144-146). Kaltinamasis R. S. baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą be galiojančio bilieto (1 t., b. l. 147-149), Sodros duomenimis, vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 125). Viešojoje įstaigoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichikos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 3). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (2 t., b. l. 6).

Kaltinamasis proceso metu kaltę pripažino iš dalies, laikydamasis pozicijos, kad savo mamą pastūmė durimis netyčia ir kad pastaroji jį apkalba dėl aplinkybių, susijusių su veikos padarymu. Ir tik paskutinio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad viskas susidėliojo, perskaitė nukentėjusiosios parodymus, ir kaltę visiškai pripažįsta. Nors nurodė savo veiksmus vertinantis kritiškai ir dėl jų apgailestaujantis, dėl minėtų aplinkybių nėra pagrindo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, naują tyčinį nusikaltimą padarė jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas už jį yra neišnykęs, todėl jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina ir tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Už BK 138 straipsnio 2 dalyje 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.

Skirdamas bausmę, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą smurtauja prieš savo šeimos narį, veiką padarė būdamas teistas. Taip pat įvertintina ir tai, kad, nors teismas nenustatė pagrindo pripažinti esant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, įvertintina tai, kad proceso pabaigoje kaltinamasis savo neteisėtus veiksmus įvertino kritiškai, atsiprašė nukentėjusiosios, pastaroji nurodė, kad sūnui atleido, jiedu susitaikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. S. skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant mažesnę, nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Nors kaltinamasis R. S. yra teistas už nežymų savo motinos M. S. sveikatos sutrikdymą, bausmę yra atlikęs 2021 m. liepos 12 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo, t. y. transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, ir ši veika padaryta dar iki priimta nuosprendį. Kaltinamasis R. S. yra dirbantis, savo veiksmus įvertino kritiškai, nukentėjusiosios atsiprašė, išreiškė gailestį dėl savo neteisėtų veiksmų. Šios aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą ir padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kaltinamąjį per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 7 punktai).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 46-49), pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas ambulatorinio apsilankymo aprašymas (1 t., b. l. 38), saugomas baudžiamojoje byloje, bei baudžiamojoje byloje saugomi kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, Bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir nukentėjusiosios sveikatos duomenimis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje, kaip baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 – 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti R. S. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir 50 (penkiasdešimt) MGL (2 500 Eur) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 7 punktais, R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo atidėjo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktą ambulatorinio apsilankymo aprašymą, saugomą baudžiamojoje byloje, bei baudžiamojoje byloje saugomus kompaktinius diskus su vaizdo įrašais ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, duomenimis, susijusiais su nukentėjusiosios sveikata, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti, jog apeliaciniame skunde gali būti išreikštas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.