- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-08-22
- Bylos Nr.
- A5.-1777-476/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00147-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pažeidėjas
- N. M.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui A. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, N. M., gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, gyv. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ūkininkas N. M., vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, vykdydamas darbdavio funkcijas, grūdų sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini) leido nelegaliai dirbti P. A. pagalbiniu darbininku. Ūkininkas N. M. darbuotojui P. A., leido dirbti, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią, su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties, ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento, neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste - VSDFV) teritorinio skyriaus. Ūkininkas N. M., darbuotojo atžvilgiu būdamas darbdaviu ir neužtikrindamas, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, padarė pažeidimą numatytą, ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018-08-02 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas N. M. dėl galimai nelegalaus P. A. darbo. Darbo inspekcija buvo gavusi pranešimą, kad šio ūkininko ūkyje galimai nelegaliai dirba darbuotojai. Patikrinimo metu jis buvo paskirtas grupės vadovu. Patikrinimo metu buvo rastas dirbantis asmuo, kas matyti iš byloje esančių nuotraukų. Nustatyta, kad tas asmuo yra P. A.. Jis atliko grūdų valymo įrengimo remontą. Jis nurodė, kad atlieka valymo įrengimo žvaigždės keitimo darbus. Darbuotojas nurodė, kad darbo sutartis su juo nepasirašyta, patikrinus duomenis Sodros duomenų bazėje nustatyta, kad P. A. duomenų nėra, darbuotojas nurodė, kad žemės paslaugų teikimo kvitai nepasirašyti. Ūkininkui yra įstatymo suteikta galimybė įforminti teisėtą darbuotojo darbą žemės ūkio paslaugų kvitais. Darbuotojas apklausos metu nurodė, kad žemės ūkio paslaugų teikimo kvitų jis nepasirašė, kvito kopija jam išduota nebuvo, todėl buvo traktuojama, kad darbai turėjo būti įforminti pagal darbo sutartį. Patikrinimo metu dalyvavo ir pats ūkininkas N. M., kuris pateikė žemės ūkio paslaugų teikimo kvitus, tačiau iš jų matyti, kad jie nebuvo įforminti, jie nebuvo pasirašyti, kas yra pagrindas, abu kvitai buvo ūkininko žinioje. Pareiga įforminti darbą nebuvo atlikta. Ūkininkas pažeidimo neneigė, su juo sutiko. Paslauga kvituose buvo įvardinta kodu 11 10 „kitos paslaugos, susijusios su žemės ūkio augalų derliaus sutvarkymu, apdorojimu, paruošimu sandėliuoti ir realizuoti“, tačiau šis kodas yra senos redakcijos ir patikrinimo metu galiojo naujas nutarimas, kuriame kodu 11 10 yra įvardinti darbai „medaus išsukimas ir (ar) fasavimas“. Šis darbas pagal naujai patvirtintą žemės ūkio paslaugų kvitų darbų sąrašą turėjo būti įformintas darbu, kuris pažymėtas kodu 17 04 „žemės ūkio technikos priežiūros paslaugos“, tačiau prie šio kodo yra reikalavimas su ženkliuku 3, kur nurodyta, kad šios paslaugos gali būti teikiamos tik pavaduojant pagal darbo sutartį dirbantį darbuotoją. Taigi, tokiems darbams teikti pagal paslaugų kvitus, N. M. ūkyje turėjo būti įdarbintas darbuotojas pagal darbo sutartį, tam, kad P. A. jį galėtų pavaduoti paslaugas teikiant pagal paslaugų kvitus. Todėl šio darbo įforminti paslaugų teikimo kvitais N. M. negalėjo. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tarp P. A. ir ūkininko buvo nustatytos visos darbo sutarties sąlygos: paklusimas nustatytai darbo tvarkai, tam tikrų pareigų atlikimas ir darbo užmokestis. P. A. paaiškinimą parašė pats savo ranka. P. A. paaiškinime nurodė, kad su N. M. buvo tartasi atsiskaityti pagal paslaugų kvitus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su P. A. tarėsi dėl darbo pagal paslaugų kvitus. Jis padarė pažeidimą dėl to, kad prieš darbą neišdavė vieno egzeplioriaus kvito P. A.. Sutinka su pažeidimu labai gailisi, kad nesilaikė kvitų pildymo tvarkos. Jis įdėjo skelbimą laikraštyje dėl to, kad ieško pagalbinio darbininko ūkyje. Pas jį atvyko P. A. ir tpradėjo dirbti. Jis su juo sutarė, kad atliks kasimo, šlavimo, nešiojimo, valymo darbus. Su P. A. atsiskaitydavo kiekvieną dieną, už valandą mokėjo 2,40 Eur. P. A. registruojasi darbo biržoje, todėl nesutiko įsidarbinti pagal darbo sutartį, prašė leisti dirbti pagal paslaugų teikimo kvitus. Asmenio, nuolat dirbančio šaltkalviu, ūkyje nėra. P. A. buvo priimtas pagalbiniams darbams atlikti.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Tam, kad atsirastų asmens administracinė atsakomybė, būtina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinieji elementai. ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. arba darbas, esant Lietuvos Respublikos Darbo kodekse nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad šioje byloje N. M.traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 str. 1 d. už tai, kad nuo 2018-08-01 leido dirbti P. A., kuris N. M.ūkyje teikia paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus. Patikrinimo metu paslaugų kvitai išsamiai užpildyti ir išduoti P. A. nebuvo. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad N. M.pažeidė DK 42 straipsnio 1, ir 4 dalis, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad N. M. 2018-07-30, buvo išrašęs žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą P. A. vardu. Kvitas iš esmės buvo užpildytas su trūkumais, grafoje „Paslaugų pogrupio kodas“ buvo nurodytas netinkamas atliekamų darbų kodas 11 10 „kitos paslaugos, susijusios su žemės ūkio augalų derliaus sutvarkymu, apdorojimu, paruošimu sandėliuoti ir realizuoti“, tačiau šis kodas yra senos redakcijos. Patikrinimo metu galiojo naujas nutarimas, kuriame kodu 11 10 yra įvardinti darbai „medaus išsukimas ir (ar) fasavimas“, be to, vienas kvito egzempliorius prieš pradedant dirbti nebuvo išduotas paslaugas teikiančiam P. A.. Iš P. A. paaiškinimo, kuriame nurodyta, jog N. M. paprašė sutvarkyti grūdų valymo įrengimą, paaiškino, kad gali atsiskaityti pagal kvitų sistemą (b. l. 11). Šie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad N. M. su P. A. tarėsi dėl paslaugų teikimo pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, o ne dėl darbo pagal darbo sutartį. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir Darbo inspekcijos atstovas, kuris nurodė, kad patikrinimo metu apklausus P. A. šis nurodė, kad su ūkininku N. M. tartasi atsiskaityti pagal paslaugų kvitus. Patvirtino, kad paaiškinimą P. A. parašė pats, savo ranka. Nelegalaus darbo tyrimo akte taip pat nurodoma, jog P. A. paaiškino, kad N. M. su juo darbo sutarties nesudarė, tačiau žadėjo jo darbą įforminti paslaugų kvitu (b. l. 5-6). N. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad P. A. registruojasi darbo biržoje, todėl nesutiko įsidarbinti pagal darbo sutartį, prašė dirbti pagal paslaugų teikimo kvitus. Kvito kopijos prieš darbą išduoti jam nespėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad P. A.nebuvo įdarbintas N. M. ūkyje pagal darbo sutartį, tačiau iš aptartų įrodymų akivaizdu, kad P. A. ir ūkininkas N. M. susitarė dėl paslaugų teikimo pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus. N. M., nepažeidė ANK 95 str., nes neturėjo prievolės sudaryti darbo sutarties, kadangi paslaugos buvo teikiamos pagal paslaugų kvitus. Paslaugų teikimo tvarką reglamentuoja specialus įstatymas, tokiu atveju darbo sutartys nesudaromos. Esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo konkurencijai, tarp N. M. ir P. A.susidariusiuose teisiniuose santykiuose turėtų būti taikomos pastarojo įstatymo nuostatos.
Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas buvo priimtas 2012-11-13, įsigaliojo nuo 2013-04-01. Šis įstatymas reglamentuoja atlygintinų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai (toliau – žemės ūkio ir miškininkystės paslaugos), teikimą, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo administravimą, nustato žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito (toliau – paslaugų kvitas) pildymo, išdavimo, galiojimo ir saugojimo tvarką, paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų teises ir pareigas. Įstatymo 4 straipsnio 4 punktas nurodo, kad paslaugų kvitas išrašomas prieš pradedant teikti paslaugas kiekvieną paslaugų teikimo dieną arba, paslaugų gavėjui ir paslaugų teikėjui susitarus, ir kitokiam terminui, kai paslaugos teikiamos nepertraukiamai keletą dienų iš eilės, tačiau šis terminas negali būti ilgesnis kaip kalendorinė savaitė. Paslaugų teikėjas turi teisę teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas paslaugų gavėjui tik po to, kai paslaugų kvite užpildomi pirminiai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodyti duomenys ir kai jam, prieš pradedant teikti paslaugas, išduodamas šio kvito antrasis egzempliorius. To paties straipsnio 6 punktas numato, kad suteikus žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, paslaugų gavėjas paima iš paslaugų teikėjo antrąjį paslaugų kvito egzempliorių, abiejuose paslaugų kvito egzemplioriuose užpildo galutinius Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodytus duomenis ir užpildytą antrąjį paslaugų kvito egzempliorių grąžina paslaugų teikėjui, o 7 punktas numato, kad paslaugų kvitas galioja iki galutinio atsiskaitymo su paslaugų teikėju momento.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Žemės ūkio ministro 2013 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. A1-74/3D-140 „Dėl Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito privalomųjų rekvizitų, šio kvito blanko formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo (Dėl Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito privalomųjų rekvizitų sąrašo, šio kvito blanko formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo)“ patvirtinto Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito privalomųjų rekvizitų, šio kvito blanko formos ir jo pildymo tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta, kad paslaugų kvite įrašomi šie pirminiai duomenys: išrašymo data, paslaugų gavėjas, paslaugų teikėjas, paslaugų teikimo data, paslaugų pogrupio kodas (-ai) ir (ar) pavadinimas, mato vnt., įkainis (Eur už vnt.)“, atlygio mokėjimo būdas (grynaisiais pinigais ar mokėjimo pavedimu), mokėjimo data ar terminas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad patikrinimo dieną P. A. nebuvo išduotas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito egzempliorius prieš pradedant darbus, be to, jis buvo netinkamai užpildytas, tokiu būdu N. M. pažeidė Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitus įstatymą bei su šiuo įstatymu susijusių norminių aktų reikalavimus, tačiau, teismo vertinimu, vien tik formalūs dokumento pildymo pažeidimai, negali būti vertinami kaip nelegalus darbas.
Be to, Darbo inspekcijos atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad P. A. teikiama paslauga kvituose buvo įvardinta kodu 11 10 „kitos paslaugos, susijusios su žemės ūkio augalų derliaus sutvarkymu, apdorojimu, paruošimu sandėliuoti ir realizuoti“, tačiau šis kodas yra senos redakcijos ir patikrinimo metu galiojo naujas nutarimas, kuriame kodu 11 10 yra įvardinti darbai „medaus išsukimas ir (ar) fasavimas“, tačiau P. A. atliekamas darbas pagal naujai patvirtintą žemės ūkio paslaugų kvitų darbų sąrašą turėjo būti įforminta darbu, kuris pažymėtas kodu 17 04 „žemės ūkio technikos priežiūros paslaugos“, o prie šio kodo yra reikalavimas su ženkliuku 3, kur nurodyta, kad šios paslaugos gali būti teikiamos tik pavaduojant pagal darbo sutartį dirbantį darbuotoja. Todėl, tokiems darbams teikti pagal paslaugų kvitus N. M. ūkyje turėjo būti įdarbintas darbuotojas pagal darbo sutartį, tam, kad P. A. galėtų jį pavaduoti paslaugas teikiant pagal paslaugų kvitus. Atsižvelgiant į tai, Darbo inspekcijos atstovas nurodė, kad šiuo atveju N. M. P. A. atliekamo grūdų valymo įrengimo remonto darbus įforminti paslaugų teikimo kvitu negalėjo, jis privalėjo su juo sudaryti darbo sutartį. Tačiau, teismo vertinimu, šis Darbo inspekcijos atstovo argumentas yra nepagrįstas, kadangi grūdų valymo įrengimas nėra priskiriamas žemės ūkio technikai, todėl P. A. atliekamas grūdų valymo įrengimo remontas galėjo būti įformintas paslaugų kvitu grafoje „Paslaugų pogrupio kodas“ nurodant kodą 17 03 „sandėlių ir saugyklų ruošimas (išvalymas) naujo derliaus produkcijai sandėliuoti, stacionariųjų ir kilnojamųjų džiovyklų ruošimas (išvalymas) naujo derliaus produkcijai džiovinti“.
Teismas vertina įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstu visapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo bei sąžiningumo kriterijais. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kokie duomenys, kuriais remiantis galima nustatyti, ar padarytas nusižengimas, ar dėl to padarymo asmuo kaltas, kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Nors teismui administracinių teisės pažeidimų bylose nustatyta aktyvi pozicija renkant įrodymus, atkreiptinas dėmesys, kad patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija ir procesas turėtų vykti laikantis rungimosi principo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas nepritaria pozicijai, kad bet koks Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo ir jį lydinčių norminių aktų pažeidimas yra nelegalus darbas.
Aptartos aplinkybės paneigia N. M.inkriminuoto administracinio nusižengimo, ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktą, todėl, vadovaudamasis principu, jog visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai bei N. M. veiksmuose nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymių, administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis išdėstytu, administracinio nusižengimo byla N. M.atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 591 straipsnio 1 punktu ir 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
nutraukti administracinio nusižengimo teiseną N. M. atžvilgiu pradėtą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.