- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-03
- Bylos Nr.
- 1S-351-245/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- A. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014 m. gruodžio 16 d. priimtą nutarimą Nr. 93-946 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas 2009-02-20 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d. – 8 metų laisvės atėmimo bausme.
Bausmės pradžia – 2009-09-16, bausmės pabaiga – 2017-07-07.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 93-946 nutarė nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad nuteistasis įvykdė jam ankstesnio svarstymo metu nustatytas rekomendacijas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad šiuo metu taikius lygtinį paleidimą nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė ir pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Išvadai, kad A. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
A. K. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-01-27 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad su apylinkės teismo nutarties motyvais nesutinka ir pateikia šiuos argumentus. Jis išklausė ir buvo atestuotas pagal 4 val. privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, jis stengiasi dengti priteistą civilinį ieškinį, o būdamas laisvėje ir dirbdamas, galėtų didinti ieškinio dengimą. Turi darbinės patirties, išėjęs į laisvę bus įdarbintas. A. K. teigia turėjęs pakankamai laiko įvertinti savo veiksmus ir jų pasekmes, padarė reikiamas išvadas dėl kardinalaus gyvenimo būdo keitimo. Laisvėje jo laukia artimas žmogus, su kuriuo planuoja kurti bendrą gyvenimą, jo laukia ir artimieji, su kuriais palaiko tvirtus ryšius. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuo bausmės atlikimo pradžios nuteistasis tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, tačiau gavo tik žodinius įspėjimus, drausmine tvarka nebuvo baustas. A. K. teigimu, neatliktos bausmės dalis ir nustatyti kriminogeniniai veiksniai neturėtų būti suabsoliutinami. Savo kaltę jis pripažįsta, atsakomybę prisiima, nusikaltimo rimtumo neminizuoja. Prašo vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi, lygtinio paleidimo tikslais. Apylinkės teismas sprendimą priėmė šališkai.
Motyvuojamoji dalis
A. K. skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, faktiškai atlikę minimalią šio straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdę individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
A. K. atitinka aukščiau nurodytą formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijų, kadangi atliko atitinkamą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau materialusis pagrindas šiuo metu nėra tenkinamas. A. K. paleidus lygtinai nebus pasiekti bausmės tikslai, liks neįgyvendintas teisingumo principas ir nepatenkinti nukentėjusiųjų lūkesčiai.
Nors, kaip teigia nuteistasis ir tai matyti iš socialinio tyrimo išvados, jis laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir vykdo visas jam priklausančias pareigas, už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje yra skatintas septynis kartus, bausmės atlikimo metu dalyvavo adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, atlikus teisės pažeidėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio įvertinimą pagal OASys metodiką, ši rizika yra žema - 14 balų, tačiau tokia A. K. charakteristika, apygardos teismo nuomone, tik patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.
Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad A. K. nusikalstamą veiką, už kurios padarymą atlieka bausmę, padarė būdamas neblaivus, nors žinojo ir privalėjo žinoti, kokios neigiamos pasekmės gali atsirasti neblaiviam asmeniui vairuojant transporto priemonę, suprato savo veiksmų pavojingumą ir nors nesiekė tokių pasekmių, tačiau sąmoningai pasirinko ypatingai pavojingą elgesio variantą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Prokuroras savo atsiliepime pažymi ir tai, kad nuteistasis nesistengė padėti dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjusiems asmenims, po nusikaltimo padarymo elgėsi nepagarbiai įvykio metu žuvusių asmenų atžvilgiu. Be to, socialinio tyrimo išvadoje padaryta grubi klaida, nurodant, jog eismo įvykio metu žuvo žmogus, kiti buvo sužeisti. Padaryto nusikaltimo pasekmės yra daug skaudesnės – žuvo šeši žmonės, tarp kurių buvo ir mažametė mergaitė, dviem asmenims padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Preziumuojama, jog A. K. žinojo, kokia atsakomybė gresia ne tik už vairavimą esant neblaiviam, bet ir už žmogaus palikimą be pagalbos, tačiau ignoravo savo kaip vairuotojo pareigą užtikrinti eismo ir jo dalyvių saugumą bei žmogaus pilietinę pareigą pasirūpinti nukentėjusiaisiais. A. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis, sukeltos nepataisomos, negrįžtamos pasekmės, nuteistojo elgesys teisiamojo proceso metu (buvo teikti tiek apeliacinis, tiek kasacinis skundai) ir bandymas sušvelninti savo padėtį bausmės vykdymo metu, kelia pagrįstų abejonių nuteistojo nuoširdumu teigiant, kad jis suprato savo veiksmų pavojingumą ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
Nuteistojo skunde nurodomas argumentas, kad būdamas laisvėje jis finansiškai galėtų daugiau atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, nėra pagrindas tenkinti skundą ir neturi lemiamos įtakos, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą. Lygtinio paleidimo svarstymui taip pat neturi įtakos jo santykiai su artimaisiais, planai dėl savo šeimos kūrimo ir pan.
Aukštesniojo teismo vertinimu, 4 val. kurso apie alkoholio žalą išklausymas taip pat yra daugiau deklaratyvus nei efektyvus. Daug pastangų savo resocializacijos procesui A. K. neskiria, tai patvirtina faktas, kad nuteistasis dalyvavo tik privalomose pataisos įstaigoje vykdomose programose, savo iniciatyva kitose programose nedalyvavo. Iš psichologinės tarnybos išvados matyti, kad A. K. yra tik selektyviai atviras, ne visuomet apmąsto savo elgesio neigiamas pasekmes, todėl nėra pakankamai duomenų, jog tinkamas nuteistojo elgesys gali būti ilgalaikis.
Didelis neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau likusi neatliktos bausmės dalis priskiriama BVK 157 str. 1 d. nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas. Nagrinėjamu atveju neatlikta bausmės dalis – 2 metai 6 mėnesiai 26 dienos (Komisijos posėdžio, vykusio 2014-12-11 dieną) dar yra gana didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 8 metai). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už tyčinio, labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusio itin skaudžias ir negrįžtamas pasekmes, darytina išvada, kad neatlikta bausmė dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės, paskirtos A. K., tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės. Likusios bausmės bei atliktos bausmės dalies santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus.
Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos byloje esančiais duomenimis, jų visumos analize bei vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.