Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-6-804/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-02
Bylos Nr.
1-6-804/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Nukentėjusysis
P. K.
Kaltinamasis
V. G., A. K., J. S., E. I.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-6-804/2013
Teisminio sprendimo Nr. 1-87-1-00475-2010-6
Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7;1.1.8.1; 1.2.4.5;1.1.7.2.7;1.1.10.1; (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2013 m. gegužės 2 d.Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant Nijolei Blaževič ir Marijonai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei, nukentėjusiajam P. K.,

kaltinamiesiems V. G., A. K., J. S. ir E. I.,

kaltinamųjų J. S. ir E. I. gynėjui adv. Kęstučiui Mikšiui, kaltinamojo A. K. gynėjui adv. Rostislavui Polubianko, kaltinamojo V. G. gynėjui adv. Vladimirui Vlasovui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

V. G., gim.1991-04-01, a.k(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis 5 klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini), Trakų r., neteistas, bet 2008-06-19 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

A. K., gim.1991-10-04, a.k(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis 5 klasių išsilavinimą, nedirbantis, mokosi Aukštadvario žemės ūkio mokykloje, gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini), Trakų r., baustas administracine tvarka, 2008-06-19 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, teistas: 1) 2009-12-23 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimas 1 m. Vadovaujantis LR BK 92 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

J. S., gim.1989-11-26, a.k(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, mokosi VŠĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre, gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini), Trakų r., baustas administracine tvarka, 2008-06-19 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, teistas: 1) 2010-04-27 Trakų r. apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. - 6 mėn. l.a. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms,

E. I., gim.1989-08-27, a.k(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, registruojasi darbo biržoje, gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini), Trakų r., baustas administracine tvarka, neteistas, bet 2006-09-05 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius,

kaltinami įvykdę nusikaltimą numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G., A. K., J. S. ir E. I. 2010-06-18 apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), Trakų r., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto metu V. G. tyčia sudavė vieną smūgį koja P. K. į kelį, tuomet prie P. K. priėjo A. K. ir susigrūmė su nukentėjusiuoju, po ko abu nukrito ant žemės, kur A. K. sudavė nukentėjusiajam P. K. kumščiais ne mažiau, kaip 8 smūgius į veido sritį. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. G. tyčia sudavė vieną smūgį koja P. K. į pakaušio sritį, po to kartu su A. K., sudavė gulinčiam nukentėjusiajam ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas. P. K. atsistojus ir pradėjus skambinti telefonu, tikslu iškviesti pagalbą, A. K. tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip 3 smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį. Po smūgių P. K. nukritus, V. G., A. K., su prie jų prisijungusiu J. S., tęsdami nusikalstamuosius veiksmus, tyčia sudavė gulinčiam P. K. kojomis ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas P. K. pavykus ištrūkti bei einant keliu, jį pasivijo A. K. , V. G. ir prie jų prisijungęs E. I., kur visi kartu tyčia sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 10 smūgių kojomis į galvos sritį ir ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas, po to V. G. tyčia sudavė vieną kartą medine lazda P. K. į dešinį skruostą. Šiais veiksmais V. G., A. K., E. I. J. S., veikdami bendrininkų grupėje, nesunkiai sutrikdė P. K. sveikatą padarydami dvigubą apatinio žandikaulio lūžį, nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimus veide, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

1. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai

kaltinamasis V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kaltu prisipažįsta iš dalies. Jis paaiškino, kad 2010-06-18 apie 23.00 val. buvo prie ežero (duomenys neskelbtini), Trakų r., kur tarp jo ir P. K. kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, pasakyti negalėjo. Iš pradžių tai buvo abipusės muštynės. Šio konflikto metu jis asmeniškai sudavė P. K. gulinčiam ant žemės kumščiu 2 ar 3 kartus, tačiau tikrai ne daugiau trijų kartų, į galvos sritį. P. K. nespardė, jokiu pagaliu jam nesudavė. Jis matė, kaip A. K. irgi kelis kartus kumščiu sudavė P. K. į galvos sritį. A. K. nespardė P. K.. Tą dieną, t.y. 2010-06-18 J. S. buvo susistumdęs su P. K. dėl J. S. motorolerio, tačiau jis nematė, kad jie vienas kitam būtų sudavę. J. S. P. K. nespardė. E. I. taip pat nespardė nukentėjusiojo, nes kai E. I. atėjo prie ežero, P. K. jau ten nebebuvo. E. I. su S. V. apie 24.00 val., atėjo prie ežero. P. K. išėjo vienas takeliu link kelio, kiek buvo valandų, pasakyti negalėjo, bet buvo tamsu. Niekas jo nesivijo, eidamas P. K. dar kalbėjo telefonu. V. G. negalėjo pasakyti, ar po jo suduotų trijų smūgių kumščiu ir vieno A. K. smūgio suduoto kumščiu, P. K. buvo labai sužalotas. Jo manymu, kadangi P. K. kalbėjo telefonu, žandikaulis jam lūžęs nebuvo. 2010-06-18 P. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jo manymu, jis neteisingai pasakoja, kaip viskas buvo. Prisipažino, kad jis taip pat buvo neblaivus, tačiau, anot jo, ne toks girtas kaip P. K.. Kiek jis asmeniškai buvo išgėręs, šiuo metu pasakyti negalėjo. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes sudavė tik 3 smūgius kumščiu P. K. į galvos sritį, o ne tiek daug, kiek nurodyta kaltinime ir su pagaliu nukentėjusiojo nemušė.

kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo jis prisipažįsta iš dalies. Jis nurodė, kad 2010-06-18 vakare, kiek tiksliai valandų buvo, pasakyti negalėjo, dviračiu atvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“ ežero, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų r. Tuo metu ten buvo jo sesuo D. K., I. G. ir D. draugas P., pavardės nežino, kuris atvyko iš Vilniaus miesto. A. K. parodė, kad P. matė antrą kartą, nes prieš tai vieną kartą jį matė pas pusseserę S. Jis su P. bendravo normaliai, nežiūrint į tai, kad kartą buvo ir susibarę dėl jo sesės. A. K. parodė, kad jam dviračiu atvažiavus prie ežero, už pusvalandžio motoroleriu atvažiavo J. S. ir V. G.. Jie visi kartu šventė jo sesers D. gimtadienį, t.y. kūreno laužą, gėrė alkoholinius gėrimus. Jis asmeniškai iš pradžių gėrė degtinę, paskui alų. Taip pat parodė, kad dar prieš tai namie gėrė alaus, todėl, anot jo, buvo gerokai neblaivus. Netrukus V. G. žodžiais prisikabino prie P., kad šis jį buvo kažkada sumušęs Vilniuje. P. gynėsi, kad tai netiesa, kad jis V. G. mato pirmą kartą. Tada V. G. ir P. stovėdami susimušė, t.y. sudavė vienas kitam smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas. Smūgių buvo nemažai, jo manymu, jie sudavė vienas kitam daugiau nei po 5 kartus. A. K. parodė, kad jis iš pradžių stovėjo, paskui pradėjo V. G. ir P. skirti. Juos bandė išskirti ir merginos. Netrukus jie nustojo tarpusavyje kumščiuotis. A. K. parodė, kad jis asmeniškai tuo metu P. sudavė gal kokius du tris smūgius kumščiu, kojomis tikrai nespardė. Pasak jo, J. S. buvo šone, į muštynes nesikišo. Po to vėl visi sėdo prie laužo gerti alkoholinius gėrimus. Jis matė, kad P. taip pat gėrė alkoholinius gėrimus, t.y. gėrė tą patį ką ir jis su draugais. Parodė, kad P. taip pat buvo gerokai neblaivus. P. atsistojo ir pastūmė J. motorolerį. J. S. pasakė P., kad jis pakeltų motorolerį arba gaus per veidą. A. K. negalėjo pasakyti, ar P. pakėlė motorolerį, nes neprisimena. Netrukus P. vienas nuėjo link kelio, vedančio į (duomenys neskelbtini) kaimą. P. buvo apsirengęs, jis telefonu švietėsi kelią. P. išėjus, paskui jį praėjus gal 10-15 minučių nuėjo ir V. G.. Jis išėjo vienas, ar turėjo V. su savimi pagalį, pasakyti negalėjo. V. G. nepasakė, kur jis eina. Tuo tarpu jis neėjo, liko su J. S. ir merginomis prie laužo. A. K. parodė, kad tada jis užmigo ir nematė kada grįžo V. G.. Jis matė, kad ir J. S. taip pat nuėjo miegoti į palapinę. Naktį, kelintą valandą, tiksliai pasakyti negalėjo, parodė, kad jau buvo beveik rytas, jis pabudo ir pamatė, kad prie laužo sėdėjo V. G., E. I. S. V. ir gėrė alų. J. S. tuo metu nebuvo, jis miegojo palapinėje. Atsikėlęs priėjo prie vaikinų ir taip pat išgėrė su jais alaus. Pasak jo, vaikinai jam nieko nepasakojo. Iš dalies prisipažįsta, kadangi nukentėjusiajam gal ir sudavė kokius du tris smūgius ranka bet nedaugiau.

kaltinamasis J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo jis neprisipažįsta. Jis asmeniškai 2010-06-18 būdamas prie ežero, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų r., kur buvo švenčiamas D. K. gimtadienis, jokiose muštynėse nedalyvavo. Tuo metu kartu su juo buvo jo draugai V. G., A. K., D. K., I. G.. Taip pat ten buvo D. K. draugas, kurio vardas ir pavardė, kiek prisimena yra P. K.. Jis parodė, kad švenčiant D. gimtadienį vartojant alkoholinius gėrimus tarp V. G. ir P. K. kilo konfliktas. Dėl ko tas konfliktas kilo jis pasakyti tikslia negali. J. S. parodė, kad V. G. pirmas puolė P. K. ir sudavė jam kumščiu 3-4 kartus į veidą, po ko P. K. atbulas užvirto ant krūmų. Tuomet prie jų prišoko A. K., kuris irgi puolė muštis. A. K. ir V. G. gal ir įspyrė koją keletą smūgių P. K. į įvairias kūno vietas. Paskui jie baigė muštis, nes į muštynes įsikišo D. K.. Jis visa tai stebėjo, stovėdamas 5 metrų atstumu. Jis į muštynes nesikišo, P. K. nemušė. J. S. parodė, kad visi vaikinai, t.y. A. K., V. G. ir P. K. lyg ir susitaikė, paspaudė vienas kitam rankas, kartu prie laužo susėdę toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Praėjus gal pusei valandos tarp V. G. ir P. K. vėl kilo konfliktas, kurio metu V. G. ir P. K. vienas kitam kumščiais smūgiavo į veidą, anot jo, vienas kitam sudavė ne mažiau kaip po 5 smūgius. P. K. atsikėlė nuo žemės. Jam padėjo atsikelti D. ir I. Po to P. K. su merginomis nuėjo į kelio pusę. J. S. teigė, kad viską tik stebėjo, į muštynes nesikišo. P. K. jis nemušė. Taip pat parodė, kad dar prieš atvažiuojant P. K. prie ežero, girdėjo, kaip V. G. su A. K. tarpusavyje kalbėjo, kad ruošiasi primušti P. K., nes pastarasis jiems nepatiko. Taip pat parodė, kad P. K. su D. ir I. ėjo prie kelio, vedančio nuo ežero link (duomenys neskelbtini). Tada V. G. ir A. K. pradėjo P. K. vytis. Vydamasis V. G. rankose turėjo lazdą, kurią jis pasiėmė iš laužavietės. Jis matė, kaip bėgdamas su lazda V. G., ir A. K. vijosi P. K., tačiau nematė, kas vyko toliau, t.y. nematė, ar V. G. sudavė lazda P. K.. Jis P. K. su V. G. ir A. K. nesivijo, nes tuo metu sėdėjo prie laužo ir vienas gėrė alų. Tą dieną, kada įvyko muštynės, E. I. D. gimtadienyje nebuvo. E. I. jis matė tik kitą dieną, t.y. 2010-06-19 ryte. Kada E. I. atėjo prie ežero pasakyti negalėjo, nes nematė. Taip pat kitą dieną jis matė ir S. V.. Po to, kai V. G. ir A. K. nusivijo P. K., jie grįžo atgal prie laužo maždaug po pusvalandžio.

kaltinamasis E. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo jis neprisipažįsta. Jis parodė, kad 2010-06-18 apie 24.00 val. kartu S. V. ėjo namo iš (duomenys neskelbtini), kur buvo klasės susitikimas. Eidami namo prie (duomenys neskelbtini) ežero, (duomenys neskelbtini), Trakų r., pamatė, kad dega laužas, todėl kartu nuėjo prie degančio laužo. Atėjęs prie laužo pamatė J. S., A. K., V. G., D. K. ir I. G.. Jie visi buvo prie laužo ir gėrė alkoholinius gėrimus. Pasak jo ten buvo alaus, degtinės, sidro. Jis ir S. V. pasisveikino su minėtais asmenimis, tuomet prisijungė prie jų. Parodė, kad visus buvusius prie laužo, pažįsta, nes gyvena viename kaime, tačiau, kad dažnai su jais nebendrauja. Visi buvę prie laužo šnekėjo, kad pas D. buvo atvažiavęs jos draugas, berods K., taip pat kalbėjo, kad D. draugas prisigėręs pradėjo daryti nesąmones, tuomet vaikinai, t.y. V. G., A. K. ir J. S. su P. K. apsistumdė ir jį išvarė. Kaip pastarieji apsistumdė, vaikinai jam nepasakojo, o jis asmeniškai nematė, nes tuo metu jo nebuvo. Parodė, kad tuo metu, kada jis su S. atėjo prie laužo, P. K. jau nebuvo. Jis asmeniškai 2010-06-18 P. K. nematė, taip pat anksčiau nebuvo jo matęs, vaikino vardu P. K. 2010-06-18 jis nemušė, jo nespardė, nei vieno karto jam nesudavė, jo nesivijo, kaip minėjo, jo net nematė. Kas sumušė P. K., jis pasakyti negalėjo. Kiek jam yra žinoma, P. K. tą dieną buvo apsistumdęs su A. K., V. G. ir J. S., kurie patys jam apie tai papasakojo. Taip pat jis parodė, kad eidamas prie degančio laužo, kartu su S. V., nesusitiko jokio nepažįstamo vaikino. E. I. teigė, kad tada jis buvo išgėręs tik alaus butelį, todėl nebuvo girtas. Tuo tarpu A. K., V. G. ir J. S., jo manymu, buvo gerokai neblaivūs, kas buvo matyti iš jų sutrikusios koordinacijos, nerišlios kalbos. E. I. parodė, kad jam su S. V. einant prie ežero, iš krūmų išlindo V. G. ir sudavė vieną kartą su pagaliu jam į galvos sritį. Pasak jo, pagalys buvo apie 1,5 metro. Tuomet jį atpažinęs V. G. pasakė, kad apsiriko, nenorėjo jam suduoti. Kam norėjo suduoti, V. nepaaiškino. Dėl to V. G. jo atsiprašė, jis V. jokių pretenzijų neturi.

nukentėjusysis P. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2010 m. pavasarį, tikslios datos neprisimena, susipažino su D. K., kuri pakvietė į savo gimtadienį. 2010-06-18 draugas jį atvežė pas D. K. į namus, kur buvo jos pusseserė I. Po to jis su merginomis kartu nuvyko prie ežero, kokio ežero pasakyti negalėjo, nes merginos rodė kelią. Prie ežero apie valandą laiko jis vienas buvo su merginomis, po to dviračiu atvažiavo D. brolis A. K.. Taip pat motoroleriu prie ežero atvyko du vaikinai, vienas jų buvo V., pravarde G., o kito vardas buvo J., pavardės nurodyti negalėjo. Jie visi kartu šventė D. gimtadienį, gėrė alkoholinius gėrimus. V., pravarde G., pradėjo konfliktą, t.y. prisikabino prie jo, sakydamas, kad jis Vilniaus mieste neva sumušęs V.. Pastarasis pradėjo provokuoti jį muštynėms, pradėjo kitų akivaizdoje įžeidinėti jį necenzūriniais žodžiais. V. pirmas spyrė jam į kojos kelį. Jis pradėjo gintis ir sudavė kumščiais du kartus V. į veidą. Tuomet juos išskyrė I. ir D.. Po to prie jo priėjo D. K. brolis A. K. ir jam pasakė: „renkis, mušimės“. Jis nusiėmė marškinius ir atsistojo prieš A. Priėjęs prie A., parvertė jį ant žemės, taip pat parvirto kartu su juo, tuomet jie abu su A. K. daužėsi kumščiais vienas kitam į veidą, anot jo, vienas kitam sudavė po 7-8 smūgius į veido sritį. Jam gulint ir kumščiuojantis su A. K. ant žemės, pajuto stiprų smūgį į pakaušio sritį, ir pamatė, kad tai jam koja spyrė V.. A. K. atsistojo nuo žemės ir kartu su V. jį gulintį spardė kojomis į įvairias kūno vietas, suduodami daug smūgių. D. ir I. stovėjo šalia ir prašė vaikinų, kad jie nemuštų. D. su I. nutempė nuo jo V., o jis tuo tarpu atstūmė nuo savęs A. Muštynės liovėsi, jis atsistojo ir nuėjo paskambinti draugui E., nes norėjo jo paprašyti, kad jis atvažiuotų jo pasiimti. Kai jis norėjo skambinti draugui, prie jo iš karto priėjo V. su A. A. K. jam iš rankų išmušė telefoną sakydamas, kad paskandins ežere ir po kurio laiko kumščiu sudavė du ar tris kartus jam į galvą, po ko jis vėl parvirto ant žemės, tuomet A. ir V. ir prie jų prisijungęs J. spardė kojomis į įvairias kūno vietas, kiek buvo jam suduota smūgių neprisimena. Visos muštynės vyko laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.00 val. Paskui jis kažkaip ištrūko nuo V., A. ir J.. Jis vienas ėjo link kelio, kur jį buvo palikęs draugas ir vėl turėjo atvažiuoti pasiimti. Eidamas sutiko vaikiną, kurį matė pirmą kartą, kuris su juo pasisveikino, vėliau sužinojo, kad to vaikino vardas yra I.. Jis (K.) priėjo prie kelio, prie jo iš už nugaros pribėgo A. K., J., ir I., su kuriuo prieš tai jis eidamas prasilenkė. I. priėjęs jį apkabino, o vėliau parvertė ant žemės ir visi vaikinai vėl pradėjo jį mušti. Po to A., J. ir I. spardė jį kojomis į įvairias kūno vietas, kiek smūgių buvo pasakyti negalėjo, pasak jo, tai truko apie 10-15 minučių. Jis bandė atsikelti nuo žemės ir pamatė, kaip prie jo pribėgo vaikinas vardu V. ir su rankose turėta medine lazda sudavė vieną kartą į dešinį skruostą. Po smūgio pajuto skausmą žandikaulyje, jam pradėjo suktis galva, jis buvo truputį apsvaigęs, bet sąmonės neprarado. P. K. parodė, kad būtent nuo šito V. suduoto smūgio lazda, jam lūžo žandikaulis. Vaikinai dar bandė jį temptis prie ežero, tačiau jis nuo vaikinų pabėgo. Po to jis priėjęs pirmą namą pasibeldė į jo duris. Duris atidarė nepažįstamas vyriškis, kuris iškvietė medikus. Medikai išvežė jį į Trakų ligoninę, kuri suteikė pirmąją pagalbą. Paskui dėl patirtų sužalojimų jis 9 dienas gydėsi Žalgirio klinikoje. Nukentėjusysis teigė, kad 2010-06-18 dieną jis buvo išgėręs, jį sumušę vaikinai taip pat buvo girti. Lazda smūgį į veidą jam sudavė V., pasak jo, nuo V. suduoto smūgio, jam skilo žandikaulis. Byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį 4000 Lt sumai, nes kentė labai didelius skausmus dėl žandikaulio lūžio – mėnesį negalėjo valgyti, todėl prašo priteisti nurodytą sumą.

liudytoja D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2010-06-18 šventė savo gimtadienį (duomenys neskelbtini), Trakų r., prie ežero, kuris vadinasi (duomenys neskelbtini). Gimtadienyje buvo I. G., P. K., kuris iš Vilniaus atvežė jo draugas. Po kiek laiko dar atvažiavo jos brolis A. K. ir pusbroliai V. G. bei J. S.. Vaikinai tuomet gėrė sidrą ir degtinę. Pasak D. K. tarp P. K. ir V. G. prasidėjo konfliktas. Konfliktą pradėjo V. G., kuris pradėjo priekaištauti P. K., kad šis jį kažkada buvo sumušęs Vilniaus mieste. Žodinis konfliktas tarp V. G. ir P. K. išaugo į muštynes, kurių metu V. G. pirmas pastūmė P. K.. Tada P. sudavė V. vieną kartą į veido sritį. Tuomet jie abu susimušė, t.y. P. K. ir V. G. sudavė vienas kitam smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas. Kiek smūgių sudavė vienas kitam, pasakyti negalėjo. Tuomet ji su broliu A. K. pradėjo vaikinus skirti. Po 5-10 minučių jie vėl susimušė. Kas pirmas pradėjo muštis, nepastebėjo. Parodė, kad mušėsi vėl P. K. ir V. G., t.y. jie tarpusavyje mušėsi kumščiais, daugiausiai smūgiavo į šonus. P. K. nukrito ant žemės, o V. jam gulinčiam kelis kartus spyrė į šonus. Ji išskyrė vaikinus, po ko P. K. nieko jai nepasakęs kažkur išėjo. Praėjus 5 minutėms po to, kai išėjo P. K., paskui jį nubėgo V. G., kuris rankose turėjo medinį pagalį, paimtą iš laužavietės. Po to jų ji daugiau nematė. Muštynės tarp V. G. ir P. K. buvo tarp 22.00-23.00 val., o paskui apie 23.00 val. P. K. išėjo, kur nepasakė. Kitą dieną apie 03.00 val. nakties ji ėjo su I. G. namo, joms paėjus gal 1 km nuo ežero, (duomenys neskelbtini) k., prie jų sustojo greitosios pagalbos automobilis, kuriame ji matė P. K.. Ji parodė, kad P. veidas buvo labai sumuštas. Ji teigė, jog toks P. veidas tikrai nebuvo po to, kai jis susimušė su V. G.. Kur P. K. buvo nuo 23.00 val. iki 03.00 val. nakties nežino. 2010-06-18 savo gimtadienyje ji alkoholinių gėrimų nevartojo, tuo tarpu P. ir V. buvo gerokai išgėrę. Kad muštynėse būtų dalyvavęs jos brolis A. K. ji nematė. Kai V. G. su pagaliu rankose nusivijo P. K. jos brolis ir J. S. liko prie laužo. E. I. atėjo vėliau, jau pasibaigus konfliktui.

liudytoja I. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2010-06-18 prie ežero, esančio (duomenys neskelbtini) k., Trakų r., ji, P. K., D. K., A. K., V. G. ir J. S. šventė D. K. gimtadienį. Pasak liudytojos, gimtadienio metu merginos gėrė sidrą, vaikinai gėrė naminę degtinę. Apie 23.00 val. kilo žodinis konfliktas tarp P. K. ir V. G.. Dėl ko kilo konfliktas, tiksliai pasakyti negalėjo. Jie apsižodžiavo ir viskas tuo pasibaigė. Maždaug po 10 minučių P. K. ir V. G. vėl pradėjo ginčytis. Ji matė, kaip P. K. su V. G. mušėsi du kartus. Kai P. K. ruošėsi išeiti tuomet V. G. paėmė iš laužavietės pagalį ir mosikuodamas su tuo pagaliu pradėjo vytis P. K.. Taip pat ji parodė, kad jos akivaizdoje su tuo pagaliu V. G. P. nesudavė, tačiau jie abu nubėgo tolyn ir ji jų nebematė. Maždaug po 15 minučių V. grįžo vienas, pagalio rankose neturėjo. Jis pasakė, kad P. K. nuo jo pabėgo. Po minėto konflikto, praėjus 1 val. laiko, pas juos prie ežero atėjo S. V. ir E. I. Muštynės jau buvo pasibaigusios, todėl jie muštynėse nedalyvavo. Ji matė, kaip V. G. muštynių metu sudavė P. K. smūgius kumščiu į krūtinės sritį, taip pat kaip jie abu buvo susikibę ant žemės. Ji nematė, kad V. suduotų smūgius P. į veidą. Ar V. G. sudavė pagaliu P. K., nematė, nes jie nubėgo toliau nuo jų. Po muštynių V. G. neatrodė sumuštas, ant jo kūno nesimatė išorinių sumušimo žymių. Ar mušėsi A. K. ji nematė, taip pat nematė ką veikė ir J. S..

liudytojas O. J. teisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2010-06-19 03.00 val. iš Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), Trakų r., išgertuvių metu buvo sumuštas pil. P. K.. Jis bei pareigūnas A. J. kartu su medikais, greitosios pagalbos automobiliu, nuvažiavo ieškoti paminėto kaimo ir nukentėjusiojo. Atvykę į (duomenys neskelbtini) kaimą, kuris yra apie 4 km. nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, Trakų r., negalėjo niekaip surasti nukentėjusiojo P. K., todėl iki greitosios pagalbos automobilio nukentėjusįjį atvežė žmonės, t.y. vyras su žmona, kurie iškvietė medikus ir policiją. Jis matė, kad nukentėjusysis P. K. buvo sumuštas, labai stipriai buvo sumuštas jo veidas, kadangi jis buvo apsirengęs, ant kūno smurto žymių nematė. Jam P. K. pasakė, kad atvažiavo iš Vilniaus pas pažįstamą panelę, vardo pavardės neminėjo, švęsti jos gimtadienio. Gimtadienyje buvę vaikinai jį sumušė, dėl ko sumušė nepasakė. Taip pat P. K. sakė, kad vaikinai jį mušė kumščiais ir spardė kojomis, apie tai, kad jam sudavė lazda nieko neminėjo, taip pat nepasakė jį sumušusių vaikinų pavardžių, nes jų nepažinojo. Nukentėjusysis P. K. nesakė, kad jį sumušę vaikinai būtų paėmę iš jo telefoną ir batus. Apie tai nebuvo jokios kalbos. O. J. parodė, kad 2010-06-19 nukentėjusysis P. K. buvo girtas. Pasak jo, vaikinas buvo sąmoningas, bet negalėjo pasakyti, kurioje vietoje jį sumušė, nuo jo jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Apžiūrėję P. K. medikai nutarė, kad reikia vežti jį į Trakų ligoninę. Važiuodami keliu, vedančiu į (duomenys neskelbtini) kaimą, pastebėjo keliu į (duomenys neskelbtini) einančias dvi paneles, prie kurių sustojo ir paklausė jų, ar jos matė kokį nors įvykį. Merginos atsakė, kad pačių muštynių nematė. Jos sakė, kad gali pasakyti asmenis, dalyvavusius gimtadienyje ir išvardino jaunuolių pavardes, kurias jis surašė savo 2010-06-19 tarnybiniame pranešime.

liudytojas E. D. teisminio tyrimo metu parodė, kad P. K. yra jo draugas, su kuriuo bendrauja jau penkti metai, gerai sutaria. P. K. paprašė nuvežti pas D., pavardės nurodyti negalėjo, į gimtadienį, kuri gyvena Trakų rajone (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Jis sutiko ir 2010-06-18 apie 19.00 val. kartu su P. K. savo automobiliu VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) važiavo į Trakų rajoną pas jo draugę į gimtadienį. Pirmiausiai jie atvažiavo pas D. pusseserę, vardo ir pavardės nurodyti negalėjo, nes neįsiminė, į namus, t.y. į kažkokį kaimą už Semeliškių. D. su pussesere išėjo iš namų, įlipo į jo automobilį. Jis su P. namo užėję nebuvo. Jie visi keturiese nuvažiavo į Aukštadvarį į parduotuvę. Jis matė, kaip merginos parduotuvėje pirko sidrą ir alų. Tuomet iš Aukštadvario parduotuvės nuvažiavo link Semeliškių, pasuko į kairę pusę ir privažiavo ežerą. Koks ežero pavadinimas pasakyti negalėjo, buvo ten pirmą kartą. E. D. parodė, kad patekti prie ežero galima tik nulipus nuo kalno, privažiuoti prie ežero nėra galimybės. Jiems atvykus prie ežero, nieko nebuvo, jie sėdėjo automobilyje. Merginos pasakė, kad kažkas turi atvežti palapines. Tuomet su dviračiu atvažiavo jam nepažįstamas vaikinas, jis pastebėjo, kaip P. su vaikinu pasisveikino, vaikinas buvo blaivus. Po poros minučių atvažiavo dar du jam nepažįstami vaikinai su motoroleriu. Viskas buvo tvarkoje, visi draugiškai bendravo, juokavo, jokių konfliktų nebuvo. Atvykus vaikinams, po 10-15 minučių, jis išvažiavo namo, prie ežero nepasiliko, nes buvo susitaręs su P. K., kad jį tik atveš ir paskui kitą dieną atvažiuos pasiimti. Jam grįžus namo į Vilnių, pasak jo, apie 24.00 val. jis gavo žinutę iš P. K., kurioje jis prašė jam paskambinti. Tuomet jis iš karto paskambino P. P. pakėlė ragelį ir verkiančiu balsu paprašė, kad kuo skubiau atvažiuotų jo pasiimti. Jis paklausė P., kas jam atsitiko, o pastarasis atsakė, kad jį sumušė vaikinai, kurie buvo kartu su juo D. gimtadienyje. Jis kalbėdamas telefonu su P. girdėjo, kad kažkas iš vaikinų rėkė kam skambini, taip pat girdėjo, kad P. buvo suduotas smūgis ir telefonas iškrito, po ko ryšis nutrūko. Jis sėdo į savo automobilį ir važiavo pasiimti P. K.. Būdamas šalia Trakų, jis vėl skambino P. K., pasak jo, tai buvo jau apie 01.00 val. nakties, tačiau P. telefonas buvo išjungtas. Paskutinį kartą P. K. jis prisiskambino 2010-06-18 apie 24.00 val. Atvažiavęs į tą vietą, kur prieš tai prie ežero buvo palikęs P. K., laukė kol P. išeis prie kelio, tačiau P. neišėjo. Jis važinėjo ir ieškojo P. K. einančio keliu, tačiau nerado. Tuomet jis paskambino į Trakų greitosios medicinos pagalbos stotį ir paklausė, ar nesikreipė koks nors vaikinas į medikus iš Aukštadvario. Jam atsakė, kad į Trakų ligoninę yra atvežtas vaikinas iš Aukštadvario. Tuomet jis nuvažiavo į Trakų ligoninę, kur pamatė P. K.. Pasak jo, P. K. buvo sumuštas, jo veidas buvo visas kruvinas ir ištinęs, P. nebuvo į save panašus, jis šlubavo. Taip pat jis pastebėjo, kad P. K. buvo ne su savo rūbais, ne su savo batais, megztiniu, nes jį prieš porą valandų atvežė ir matė, kaip jis buvo apsirengęs. Ligoninėje P. K. jam nieko nesakė, nepasakojo, kas jam atsitiko, nes labai blogai jautėsi. Po kelių dienų P. K. jam papasakojo, kad D. gimtadienyje buvęs vaikinas, pavardės vardo nesakė, pradėjo prie jo kabinėtis, ir tarp jų įvyko muštynės, taip pat sakė, kad jam iš rankų išmušė jo mobilų telefoną ir tada tas telefonas dingo. P. K. buvo sulaužytas žandikaulis, taip pat jis matė, kad P. nugara buvo visa mėlyna, jo manymu, jam buvo daužoma su pagaliu, nes buvo likusios juostos.

liudytojas S. V. parodė, kad 2010-06-18 naktį jis su E. I. ėjo namo iš savo senelio. Pakeliui einat pamatė prie ežero degant laužą, todėl nusprendė užeiti pažiūrėti kas ten vakaruoja. Atėję prie ežero, jis su E. pamatė, kad gal 5-6 asmenys vartoja alkoholinius gėrimus prie ežero. Kiek tiksliai buvo valandų, pasakyti negalėjo, neprisimena. Kiek prisimena ten buvo J. S., A. K., D. K.. Jam nepažįstamų vaikinų prie ežero nebuvo. Jis su E. I. atsigėrė alaus, kiek išgėrė neprisimena, tuomet jis nuėjo miegoti į palapinę. Pasak jo, kiti buvę asmenys prie ežero, jo manymu, taip pat nuėjo miegoti. Jis atsikėlė ryte, taip pat atsikėlė kiti vaikinai ir visi nuėjo namo. Apie jokias muštynes jam niekas nieko nepasakojo, jis asmeniškai muštynėse nedalyvavo, nieko apie tai pasakyti negalėjo. Taip pat parodė, kad vaikino vardu P. K. nepažįsta, nėra tokio girdėjęs ir eidamas link ežero tą naktį nėra sutikęs. Kad E. I. tą naktį būtų pagaliu gavęs per galvą jis nematė.

liudytoja D. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-06-18 dirbo Trakų GMP. Apie 03.00 val. nakties buvo gautas iškvietimas, kurio tikslių aplinkybių ji nurodyti negalėjo. Ji prisiminė, kad tuomet vyko į (duomenys neskelbtini), Trakų r., suteikti pirmąją pagalbą. Pasak jos, iki (duomenys neskelbtini) kaimo, jie tuomet neprivažiavo, nes buvo labai blogas kelias. Tuomet, ji paskambino tiems žmonėms, kurie kvietė medikus, pavardžių pasakyti negalėjo, ir paprašė jų, kad jie patys privažiuotų prie greitosios pagalbos automobilio. Važiuojant į minėtą iškvietimą, ji matė keliu einančias dvi paaugles merginas, prie kurių tuomet sustojo ir paklausė jų, gal jos žino, kur yra sumuštas žmogus. Pasak jos, merginos atsakė, kad jos nieko nežino. Liudytoja parodė, kad prie jų GMP automobilio privažiavo automobilis, jo markės ir numerių neįsidėmėjo, kuriame buvo vyriškis ir moteriškė, jie atvežė nukentėjusįjį. Žmonės, kurie atvežė nukentėjusįjį, papasakojo, kad jie gyvena vienkiemyje. Naktį išgirdo, kad kažkas beldžiasi į duris. Atidarę duris jie pamatė sumuštą nepažįstamą jaunuolį, kuris buvo tik su trumpikėmis. Tuomet jie davė jaunuoliui savo rūbus ir iškvietė greitąją pagalbą. D. C. apklausos metu parodė, kad ji taip pat matė, kad vaikino veidas buvo sumuštas, vaikinas buvo neblaivus, nesiorientavo aplinkoje. Pats nukentėjęs vaikinas jai papasakojo, kad jis atvažiavo iš Vilniaus pas draugę, vardo ir pavardės nesakė, paminėjo, jog merginą pažįsta labai neseniai, ji gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, ir tos merginos pažįstami vaikinai jį sumušė. Dėl ko jį sumušė, vaikinas nepasakė, kaip jį mušė taip pat neminėjo. Liudytoja parodė, kad sumuštas vaikinas jai dar pasakė, kad tie vaikinai, kurie jį sumušė iš jo viską atėmė. D. C. parodė, kad sumuštas vaikinas buvo be rūbų, kada prašėsi pagalbos pas žmones, ir žmonės jam davė apsirengti. Taip pat ji parodė, kad jiems važiuojant atgal į Trakų ligoninę, kelyje jie pamatė vėl tas pačias paaugles merginas. Merginos prisipažino, kad jos tą vakarą buvo su nukentėjusiuoju vaikinu kartu, ir kad kiti buvę pažįstami vaikinai, kurie kartu gėrė, sumušė nukentėjusįjį ir viską iš jo atėmė. (1 t. b.l. 68-69 )

liudytoja S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad P. K. yra jos pusbrolis. Taip pat parodė, kad šių metų liepos mėnesį P. K. pirmą kartą buvo atvažiavęs pas ją per krikštynas. Per krikštynas P. K. susipažino su D. K., jie tarpusavyje pradėjo bendrauti, žino, kad pas ją kelis kartus buvo nuvažiavęs. Vieną kartą buvo įvykęs konfliktas tarp P. K. ir D. K. brolio A. K.. S. K. parodė, kad ji pati tą konfliktą matė, tuo metu A. K. negražiai šnekėjo ant D., stumdė ją, tuomet P. K., norėdamas apginti D., sudavė A. K. į veidą ir jie abu susistumdė. Minėtas konfliktas kažkaip savaime baigėsi, A. K. ir P. K. susitaikė, bet ji pastebėjo, kad A. K. vis tiek dar pyko ant jos pusbrolio P. Apklausos metu liudytoja parodė, kad dar prieš D. K. gimtadienį pats A. K. jai pasakė, kad jeigu P. K. atvažiuos į D. gimtadienį, jam bus blogai ir parodė rankomis, kad P. sumuš. Ją D. K. taip pat kvietė į savo gimtadienį, tačiau ji neėjo, o P. K., kiek jai buvo žinoma, 2010-06-18 nuvažiavo pas D. į gimtadienį, kuris vyko (duomenys neskelbtini) k., pusiasalyje, prie ežero. D. K. jai buvo sakiusi, kad kvietė į gimtadienį ne tik ją ir P. K., bet taip pat ir I. G., J. S.. S. K. teigė, kad D. gimtadienyje nebuvo, nežino, kas ten vyko, tačiau tą dieną apie 22.00 val. ji skambino P. K.. Pasak jos, jis pakėlė ragelį ir pasakė, kad yra D. gimtadienyje ir kad viskas gerai. Po to ji dar paskambino P. K. apie 24.00 val., tačiau jis ragelio nekėlė, telefonas buvo išjungtas. Pasak liudytojos, ji taip dažnai skambino P. K., nes dėl jo jaudinosi. Ji žinojo, kad A. K., V. G. ir J. S. yra mėgėjai konfliktuoti ir pasimušti, ypatingai su svetimais žmonėmis, ne savo kaimo gyventojais. Kitą dieną, t.y. 2010-06-19 apie 07.00 val. ryto jai paskambino D. K. ir pasakė, kad sumušė P. K.. S. K. parodė, kad paskambinusi D. K. pasakė, kad P. sumušė V. G., E. I.. Tuo tarpu apie savo brolį D. K. pasakė taip, kad A. muštynėse nedalyvavo, nes miegojo girtas prie laužo. D. pasakojo, kad V. G. mušė P. K. kumščiais, taip pat ji matė, kad V. G. paėmęs pagalį nusivijo P. K., kuris bandė pabėgti nuo ežero. Apie P. K. telefoną, D. nieko neminėjo, pasakė, kad pas ją yra likusios P. marškinėliai. Apklausos metu S. K. parodė, kad ji lankė P. K. ligoninėje, jis gydėsi Žalgirio klinikoje, tuomet P. jai pasakojo, kad jį sumušė D. gimtadienyje buvę vaikinai, iš kurių paminėjo V. G.. P. K. jai sakė, kad „G.“ konflikto metu spyrė koja jam į ranką ir išmušė iš rankų telefoną. Po to jis telefono nerado. Būdama ligoninėje matė, kad P. K. visa nugara buvo sumušta, lyg smūgiuota kokiu pagaliu, P. veidas buvo visiškai mėlynas, neatpažįstamas. Po šio įvykio jai skambino E. I. ir domėjosi P. K. sveikata bei prisipažino, kad muštynių metu jis porą kartų įspyrė P. K.. Taip pat jai skambino A. K., kuris sakė, kad miegojo girtas ir P. K. nemušė. (1 t., b.l.102-104 )

2011-02-25 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu nukentėjusysis atpažino asmenį, užfiksuotą nuotraukoje Nr. 3 (E. I.) kaip asmenį, kuris 2010-06-18 kartu su A. K., V. G. ir vaikinu vardu J. jį sumušė. ( 1 t. b.l. 22-24)

2011-02-25 nukentėjusysis P. K. prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė savo fotonuotraukas, kuriose, kaip jis teigia, užfiksavo savo patirtus sužalojimus po 2010-06-18 sumušimo. (1 t. b.l.14-19)

2010-12-08 akistatos tarp A. K. ir P. K. metu, kiekvienas iš jų liko prie savo parodymų duotų apklausų metu. P. K. patvirtino, kad jį mušė tiek A. K., tiek V. G., J. S. ir E. I..(1 t. b.l.62-64)

2011-03-29 akistatos J. S. ir P. K. metu kiekvienas iš jų liko prie savo parodymų duotų apklausų metu. P. K. patvirtino, kad jį mušė visi 4 vaikinai, t.y. A. K., V. G., J. S. ir E. I..(1 t. b.l.123-125 )

2011-03-29 akistatos tarp E. I. ir P. K. metu kiekvienas iš jų liko prie savo parodymų duotų apklausų metu. P. K. patvirtino, kad jį mušė A. K., V. G., J. S. ir E. I..(2 t. b.l.12-14 )

2010-12-08 akistatos metu tarp V. G. ir P. K. metu kiekvienas iš jų liko prie savo parodymų duotų apklausų metu. P. K. patvirtino, kad jį mušė visi 4 vaikinai, t.y. A. K., V. G., J. S. ir E. I..(2 t. b.l.65-67)

2010-08-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr.G 3143/10 (01) konstatuota, kad P. K. nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio ir nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimai veide neužilgo iki stacionarizavimo, t.y. 2010-06-19. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.(1 t. b.l.35-36)

2011-01-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr.G 318/11 (01) konstatuota, kad P. K. nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio ir nosies kaulų lūžis atskirai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Odos nubrozdinimai veide vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Apatinio žandikaulio lūžis ir nosies kaulų lūžis negalėjo būti padaryti tuo pačiu smūgiu. (1 t. b.l.38-39)

2010-06-19 VA VPK Trakų r. PK VTS VT KPP patrulio O. J. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2010-06-19 03 val. iš Trakų r. PK OPV buvo gautas pranešimas, kad išgertuvių metu buvo sumuštas P. K.. Nuvykus į įvykio vietą nukentėjusysis paaiškino, kad jį sumušė trys vaikinai. (1 t. b.l.2)

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.).

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

Kaltinamųjų V. G., A. K. J. S. ir E. I. kaltė be kaltinamųjų V. G. ir A. K. dalinio prisipažinimo grindžiama nukentėjusiojo parodymais, liudytojų parodymais iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais, akistatų protokolais, 2010-08-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr.G 3143/10 (01), 2011-01-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr.G 318/11 (01)

Teismas įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus kiekvieną įrodymą atskirai bei jų visetą konstatuoja, kad kaltinamųjų kaltė yra pilnai įrodyta. Nors tik kaltinamasi V. G. pripažindamas savo kaltę iš dalies nurodė, kad sudavė P. K. kelis smūgius, o pagaliu nukentėjusiojo iš vis nemušė, o kiti kaltinamieji neigia mušę nukentėjusįjį (išskyrus teismo posėdžio metu A. K. duotus parodymus, kad jis galėjo nukentėjusiajam suduoti kokius du tris smūgius ranka) tokius kaltinamųjų parodymus paneigia nukentėjusiojo parodymai, kurie nuo pat pirmos apklausos momento buvo nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaraujantys.

Kaltinamojo V. G. kaltę be nukentėjusiojo parodymų įrodo ne tik paties kaltinamojo dalinis prisipažinimas, bet ir kaltinamojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisminio tyrimo metu patvirtinti parodymai, kad V. G. ir nukentėjusysis stovėdami susimušė, t.y. sudavė vienas kitam smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas. Smūgių buvo nemažai, jo manymu, jie sudavė vienas kitam daugiau nei po 5 kartus. V. G. kaltę įrodo ir kaltinamojo J. S. parodymai, kad jis matė kai konflikto metu V. G. pirmas puolė P. K. ir sudavė jam kumščiu 3-4 kartus į veidą, po ko P. K. atbulas užvirto ant krūmų. Tuomet prie jų prišoko A. K., kuris irgi puolė muštis. A. K. ir V. G. gal ir įspyrė koją keletą smūgių P. K. į įvairias kūno vietas. Praėjus gal pusei valandos tarp V. G. ir P. K. vėl kilo konfliktas, kurio metu V. G. ir P. K. vienas kitam kumščiais smūgiavo į veidą, anot jo, vienas kitam sudavė ne mažiau kaip po 5 smūgius. V. G. kaltė įrodo ir liudytojos D. K. parodymai, kad ji matė, kad tarp P. K. ir V. G. prasidėjo konfliktas. Konfliktą pradėjo V. G.. Žodinis konfliktas tarp V. G. ir P. K. išaugo į muštynes, kurių metu V. G. pirmas pastūmė P. K.. Tada P. sudavė V. vieną kartą į veido sritį. Tuomet jie abu susimušė, t.y. P. K. ir V. G. sudavė vienas kitam smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas. Kiek smūgių sudavė vienas kitam, pasakyti negalėjo. Tuomet ji su broliu A. K. pradėjo vaikinus skirti. Po 5-10 minučių jie vėl susimušė. Kas pirmas pradėjo muštis, nepastebėjo. Parodė, kad mušėsi vėl P. K. ir V. G., t.y. jie tarpusavyje mušėsi kumščiais, daugiausiai smūgiavo į šonus. P. K. nukrito ant žemės, o V. jam gulinčiam kelis kartus spyrė į šonus. Panašius į liudytojos G. K. parodymus dėl V. G. veiksmų davė ir liudytoja I. G..

Kaltinamojo V. G. parodymus, kad jis nukentėjusiojo nesivijo ir nemušė su pagaliu iš dalies paneigia kaltinamojo A. K. parodymai, kadangi jis teigia, kad matė kaip P. išėjus, paskui jį praėjus gal 10-15 minučių nuėjo ir V. G.. Jis išėjo vienas, ar turėjo V. su savimi pagalį, pasakyti negalėjo. Kaltinamasis J. S. patvirtino, kad kai P. K. ėjo prie kelio, vedančio nuo ežero V. G. ir A. K. pradėjo P. K. vytis. Vydamasis V. G. rankose turėjo lazdą, kurią jis pasiėmė iš laužavietės. Jis matė, kaip bėgdamas su lazda V. G., ir A. K. vijosi P. K., tačiau nematė, kas vyko toliau, t.y. nematė, ar V. G. sudavė lazda P. K.. Liudytojos D. K. ir I. G. savo parodymais taip pat patvirtino, kad matė V. G. rankose pagalį paimtą iš laužavietės su kuriuo jis nusivijo P. K.. Tai, kad V. G. rankose turėjo pagalį patvirtino ir kaltinamasis E. I. kuris parodė, kad jam su S. V. einant prie ežero, iš krūmų išlindo V. G. ir sudavė vieną kartą su pagaliu jam į galvos sritį. Pasak jo, pagalys buvo apie 1,5 metro. Tuomet jį atpažinęs V. G. pasakė, kad apsiriko, nenorėjo jam suduoti. Kam norėjo suduoti, V. nepaaiškino.

Kaltinamojo A. K. kaltę be nukentėjusiojo parodymų įrodo kaltinamojo A. G. parodymai, kad jis matė, kaip A. K. irgi kelis kartus kumščiu sudavė P. K. į galvos sritį. Kaltinamasis J. S. parodė, kad muštynių tarp V. G. ir P. K. metu P. K. atbulam užvirtus ant krūmų prie jų prišoko A. K., kuris irgi puolė muštis. A. K. ir V. G. gal ir įspyrė koją keletą smūgių P. K. į įvairias kūno vietas. Taip pat J. S. parodė, kad dar prieš atvažiuojant P. K. prie ežero, girdėjo, kaip V. G. su A. K. tarpusavyje kalbėjo, kad ruošiasi primušti P. K., nes pastarasis jiems nepatiko.

Kaltinamųjų J. S. ir E. I. kaltę įrodo nukentėjusiojo P. K. parodymai, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, todėl teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais ir nenustatė aplinkybių dėl kurių nukentėjusysis galėjo apkalbėti šiuos abu kaltinamuosius. Nukentėjusiojo duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme buvo nuoseklūs. Jis parodė, kad visi kaltinamieji vartojo smurtą, ko pasėkoje buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu atpažino E. I., kuris su kitais vaikinais jį sumušė. Akistatos pravedimo metu nukentėjusysis atpažino ir J. S. ir parodė, kad atpažinimo iš nuotraukų metu J. S. neatpažino, kadangi pateikta atpažinimui nuotrauka skyrėsi nuo šio asmens esamos išvaizdos. Nukentėjusysis akistatų metu laikėsi duotų parodymų, todėl teismas mano, kad apkalbėti E. I. ir J. S. jis neturėjo jokių motyvų.

Teismas ypatingą dėmesį atkreipia į nukentėjusiojo gautų sužalojimų lokalizaciją. 2010-08-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3143/10 (01) kurioje konstatuota, kad P. K. nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio ir nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimai veide neužilgo iki stacionarizavimo, t.y. 2010-06-19. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei 2011-01-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr.G 318/11 (01) kuri konstatuota, kad P. K. nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio ir nosies kaulų lūžis atskirai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Odos nubrozdinimai veide vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Apatinio žandikaulio lūžis ir nosies kaulų lūžis negalėjo būti padaryti tuo pačiu smūgiu.

Taip pat byloje yra ir nukentėjusiojo pateiktos fotonuotraukos iš kurių matyti nukentėjusiajam padarytų sužalojimų visuma. Teismas vertindamas tokių sužalojimų atsiradimo pobūdį mano, kad nukentėjusiojo parodymai pilnai atitinka faktines bylos aplinkybes, o kaltinamųjų parodymai yra prieštaringi, nesutampantys ir neatitinkantys faktinėms bylos aplinkybėms, todėl vertintini kritiškai kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į visa tai teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų kaltė pilnai įrodyta ir jų veiksmai kvalifikuoti tinkamai pagal LR BK 138 str. 1 d.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes bei kiekvieno iš kaltinamųjų individualiai įvykdytus nusikalstamus veiksmus.

Kaltinamojo V. G. baudžiamąją atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog nusikalstama veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas vertindamas kaltinamojo parodymus atsižvelgia į tai, kad nors V. G. pripažino savo kaltę iš dalies, tačiau tuo pat metu konstatuoja, kad dalinis kaltės pripažinimas dėl įvykdyto nusikaltimo nebuvo iki galo nuoširdus ir iki galo atviras ir dalinis prisipažinimas sąlygotas tik surinkus nenuginčijimus įrodymus kaltinamojo atžvilgiu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant kaltinamajam V. G. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str.3d.), keliantį didelį pavojingumą visuomenei, jis yra baustas administracine tvarka, gydytas Vilniaus Psichiatrijos ligoninėje (tačiau skirti jam psichiatrijos ekspertizę netikslinga), jis nedirbantis, nusikalstamos veikos padarymo metu teistas nebuvo, todėl manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jo atžvilgiu teismas taiko LR BK 75 str. ir atideda paskirtos bausmės vykdymą, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Skiriant kaltinamajam A. K. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str.3d.), keliantį didelį pavojingumą visuomenei, jis yra baustas administracine tvarka, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, į psichiatro įskaitą neįrašytas, nedirbantis. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, išvadų nedaro, nenori paklusti įstatymų reikalavimams.

Kaltinamojo A. K. baudžiamąją atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam už padaryta nusikalstamą veiką skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Skiriant kaltinamajam J. S. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str.3d.), keliantį didelį pavojingumą visuomenei, jis yra baustas administracine tvarka, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, į psichiatro įskaitą neįrašytas, nedirbantis. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, išvadų nedaro, nenori paklusti įstatymų reikalavimams.

Kaltinamojo J. S. baudžiamąją atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam už padaryta nusikalstamą veiką skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Skiriant kaltinamajam E. I. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str.3d.), keliantį didelį pavojingumą visuomenei, jis yra baustas administracine tvarka, ankščiau neteistas, į psichiatro įskaitą neįrašytas, nedirbantis.

Kaltinamojo E. I. baudžiamąją atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jo atžvilgiu teismas taiko LR BK 75 str. ir atideda paskirtos bausmės vykdymą, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo 4000 lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl 2058,74 lt turtinės žalos atlyginimo.

LR BPK 109 str, numato, kad dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais kriterijais teismas mano, kad civilinio ieškovo valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl 2058,74 lt turtinės žalos atlyginimo yra pilnai pagrįstas ir tenkintinas. Teismas įvertinęs teismo posėdžio metu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. K. išsakytus argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo įvertinęs bylos aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, mano, kad nukentėjusysis patyrė tiek fizinius tiek dvasinius išgyvenimus, todėl jo ieškinys dėl 4000 litų neturtinės žalos tenkintinas pilnai.

Daiktinių įrodymų, kurių klausimas turi būti išspręstas nuosprendyje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str.2d.

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str.1d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos bausmės – laisvės atėmimo vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendis įsiteisės V. G. palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės atlikimo pradžią V. G. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str., 1,3 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2009-12-23 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme iš dalies bausmes sudedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2009-12-23 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę A. K. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendis įsiteisės A. K. palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės atlikimo pradžią A. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str., 1, 3 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2010-04-27 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies bausmes sudedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2010-04-27 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę J. S. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendis įsiteisės J. S. palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės atlikimo pradžią J. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str.1d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos bausmės – laisvės atėmimo vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendis įsiteisės E. I. palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės atlikimo pradžią E. I. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

priteisti solidariai iš V. G., A. K., J. S. ir E. I. 2058,74 lt turtinės žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai.

priteisti solidariai iš V. G., A. K., J. S. ir E. I. 4000 lt neturtinės žalos nukentėjusiojo P. K. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas