Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2017-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-64-971/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-14
Bylos Nr.
1-64-971/2017
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00803-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Sušinskaitė
Civilinis ieškovas
D. J., D. M.
Nukentėjusysis
R. Š.
Kaltinamasis
V. P.
Advokatai
Marius Mikalauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-64-971/2017Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00803-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.2. (S)
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 14 d.Telšiai
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė,sekretoriaujant Astai Lėgaudienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Stulpinui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. J.,nukentėjusiajam R. Š.,nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. M. atstovui advokatui Mariui Mikalauskui,kaltinamajam V. P.,kaltinamojo gynėjui Audriui Karpinskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Telšiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis užsienio įmonėje „Cannon“ operatoriumi, nuolatinė gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje, šiuo metu laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Telšių rajono apylinkės teismo 2008-10-08 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį areštu 15 parų, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. P. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, t. y. 2012-09-05, apie 20.17 val., Telšių rajone, Gadūnavo sen., Buožėnų k., kelyje Telšiai – Seda, 5 km 891 m, vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) link Telšių miesto centro, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01 iki 2012-11-01) 9 punkte nurodytus reikalavimus, siaura ištisine linija paženklintame kelio ruože vykdė draudžiamą lenkimo manevrą neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva bei nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, ir susidūrė su nuo Telšių miesto važiavusiu automobiliu „Kia Sephia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. M., tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01 iki 2012-11-01) 141.3 papunktyje ir 3 priedo I dalies 1 punkto 1.1. papunktyje nurodytus reikalavimus, dėl ko automobilio „Kia Sephia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai D. M. dėl daugybinių kūno sumušimų, dešinės išorinės kulkšnies lūžimo nesunkiai sutrikdė sveikatą, bei to paties automobilio keleiviui D. J. dėl krūtinės bei dubens abiejų pusių sumušimo su odos nubrozdinimais dešinėje klubinėje srityje, dislokuoto dešinio raktikaulio lūžimo nesunkiai sutrikdė sveikatą, ir automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui R. Š. dėl galvos sumušimo su veido odos nubrozdinimais, kairio žastikaulio lūžimo, dešinės kojos sumušimo su odos nubrozdinimais nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis V. P. dėl kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykis buvo 2012 metais, tikslesnės datos neatsimena, buvo pavakarys, šviesu dar buvo, vairavo automobilį „Opel Vectra“, kurį buvo nusipirkęs, bet nespėjęs persiregistruoti savo vardu. Parvežė tėtį namo į Buožėnų kaimą ir važiavo atgal į Telšius. Su juo kartu važiavo draugas R. Š.. Važiuodamas į įkalnę, neįvertino situacijos ir darė lenkimo manevrą – lenkė mašiną ir iš priekio išlindo kitas automobilis, automobiliai susidūrė kaktomuša. Bandė sukti į griovį, bet nebespėjo nieko padaryti. Buvo prisisegę saugos diržus, suveikė oro pagalvės. Pats nesupranta, kaip tai įvyko. Toje kelio atkarpoje nebuvo galima lenkti, nes buvo ištisinė linija, tiesiog tada neturėjo vairavimo patirties. Leistinas greitis tame ruože buvo 70 km/h, o jis lenkimo metu galbūt važiavo 80 km/h greičiu. Įvykio metu neturėjo 2 metų vairavimo stažo. Nuo 2011 m. gruodžio mėn. turėjo teisę vairuoti. Įvykio metu buvo blaivus, pats iškvietė policiją. Po susidūrimo iš karto iššoko iš mašinos ir nuskubėjo pas nukentėjusiuosius. Ištraukė iš automobilio merginą ir iš karto skambino pagalbos centrui. Tada pradėjo R. traukti, pro šalį važiavę žmonės sustojo ir padėjo jam. Vėliau užpildė eismo įvykio deklaraciją. Dėl savo poelgio labai gailisi, dabar vairuoja drausmingai.

Kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams sutinkant, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (LR BPK 273 str., 291 str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2012-09-05 ji kartu su draugu D. J. automobiliu „Kia Sephia”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Telšių miesto link Buožėnų kaimo, t. y. į namus. Automobilį vairavo ji, o D. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, abu buvo prisisegę saugos diržus. Mašiną vairavo apie 70 km/h greičiu, oro sąlygos buvo geros, matomumas geras, kelias - sausas asfaltas. Važiuojant keliu bei kylant į nežymų kalniuką, ji matė priešpriešais parvažiuojantį automobilį, modelio ir valstybinių numerių pasakyti negali. Atstumas nuo tos mašinos iki jos automobilio galėjo būti apie 50 metrų. Tada pavažiavus keliu ir prasilenkinėjant su priešpriešais atvažiuojančia mašina, ji pamatė iš už jos galo staiga išvažiavusį į jos juostą kitą automobilį. Tada savo automobilį pradėjo stabdyti, mašinos vairą suko į dešinės pusės kelkraštį, nes norėjo išvengti susidūrimo su į jos juostą įvažiavusia mašina, bet atstumas buvo mažas ir išvengti susidūrimo nepavyko. Po smūgio sustojo automobilis ir pamatė, kad yra išsiskleidusios oro pagalvės. Vėliau pamatė, kaip prie jų pribėgo kažkoks vaikinas, kuris pradėjo klausinėti, ar viskas gerai, ji suprato, kad jis yra tos mašinos, kuri trenkėsi į jos mašiną, vairuotojas. Vėliau į įvykio vietą atvažiavo greitoji medicinos pagalba, kuri ją išvežė į ligoninę bei paguldė gydymui. Eismo įvykio metu ji patyrė sužalojimus, dėl ko gydėsi. Paskaičiavo, kad ji patyrė 200,17 Lt turtinės žalos išleisdama vaistams ir kelionėms pas gydytojus, o 7000 Lt prašo priteisti neturtinei žalai atlyginti, nes patyrė ne tik fizinę, bet ir moralinę traumą. Taip pat parodė, jog kaltininko draudimo bendrovė „Compensa” jai išmokėjo 400 litų, todėl padarytą turtinę žalą atlygino visiškai, o neturtinė žala nėra visiškai atlyginta, todėl ji tebereiškia neturtinės žalos atlyginimui civilinį ieškinį 6800 litų sumai (1 t., b.l. 53-54, 57, 58).

Nukentėjusysis D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2012-09-05, apie 20.15 val., jis kartu su drauge D. M. automobiliu „Kia Sephia”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Telšių miesto link Buožėnų kaimo, t.y. į jos namus. Automobilį vairavo Dovilė, o jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir abu buvo prisisegę saugos diržus. Kokiu greičiu ji vairavo automobilį, pasakyti negali, nes į spidometrą nežiūrėjo. Oro sąlygos buvo geros, matomumas geras, kelias - sausas asfaltas. Važiuojant keliu bei kylant į nežymų kalniuką, jis matė priešpriešais parvažiuojantį automobilį. Atstumas nuo tos mašinos iki jų automobilio galėjo būti apie 50 metrų. Pavažiavus keliu ir prasilenkinėjant su priešpriešais atvažiuojančia mašina, jis pamatė, kaip iš už jos galo staiga išvažiavo į jų važiavimui skirtą juostą kitas automobilis. Tada pajuto, kaip Dovilė pradėjo mašiną stabdyti ir įvyko susidūrimas. Viskas įvyko labai greitai, todėl daugiau smulkių detalių apie eismo įvykio kilimo mechanizmą nurodyti negali. Po smūgio pamatė, kad yra išsiskleidusios oro pagalvės bei skaudėjo visą kūną. Vėliau į įvykio vietą atvažiavo greitoji medicinos pagalba, kuri jį išvežė į ligoninę bei paguldė gydymui. Eismo įvykio metu patyrė tik neturtinę žalą, dėl ko ir reiškia 10000 litų sumai civilinį ieškinį (1 t., b.l. 74-75, 78).

Nukentėjusysis R. Š. parodė, jog 2012-09-05 jis kartu su draugu V. P. šio vairuojamu automobiliu “Opel” važiavo iš Buožėnų kaimo į Telšių miestą. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės, o Vilmantas už vairo. Bevažiuojant keliu gal apie 80 km/h greičiu, posūkyje, ties buvusiu sąvartynu, Vilmantas iš savo kelio juostos išvažiavo į priešingą juostą norėdamas aplenkti priekyje važiavusį automobilį ir tada jis pamatė iš priekio atvažiuojantį raudonos spalvos automobilį. Tuo metu Vilmantas pradėjo stabdyti ir pasuko link šalikelės, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko ir abu automobiliai susidūrė. Eismo įvykio metu jis buvo sužalotas - lūžo kairė ranka, dėl ko buvo išvežtas į ligoninę, paguldė gydytis, iš kito automobilio buvo išvežti mergina ir vaikinas, kuriems taip pat buvo nustatyti lūžimai. Avarijos metu Vilmantas buvo blaivus. Dėl sužalojimo, patirto avarijos metu, jis Vilmantui jokių pretenzijų neturi ir nereiškia, civilinio ieškinio taip pat nereiškia. Su juo nebuvo susipykę dėl avarijos metu patirtų sužalojimų (1 t., b.l. 82).

Liudytoja N. J. (dab. Brasienė) apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji yra D. J. mama. 2012-09-05, vakare, sūnus paprašė jos automobilio “Kia Sephia”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti iki kaime gyvenančio jo draugo. Automobilis yra registruotas jos buvusio vyro D. J. vardu, tačiau po skyrybų jis liko jai, ji tik nepersiregistravo savo vardu. Kuris vairuos automobilį - jos sūnus Deivydas ar jo draugė D. M., jai nebuvo jokio skirtumo, kadangi abiem pasitikėjo vienodai. Deivydas išvažiavo kartu su Dovile. Po kiek laiko paskambinusi Dovilė jai pranešė apie įvykusią avariją. Ji, atvažiavusi į nurodytą vietą, pamatė savo sudaužytą automobilį, kuris buvo neberemontuojamas. Kadangi avarijos kaltininkė buvo ne Dovilė, vairavusi jos automobilį, ji kreipėsi į kaltininko V. P. automobilį apdraudusią draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Išmokėta draudimo išmoka už sugadintą jos automobilį ją tenkina, todėl atskirai ji byloje civilinio ieškinio nebereiškia, t. y. nereikalauja iš avarijos kaltininko V. P. atlyginti jai padarytą turtinę ar neturtinę žalą (1 t., b.l. 81).

Liudytoja S. Š. parodė, jog dėl 2012-09-05 įvykusios avarijos, kurios metu nukentėjo jos nepilnametis sūnus R. Š., ji vairuotojui V. P. pretenzijų jokių neturi ir nereiškia. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, nes tai nebuvo tyčinis nusikaltimas. Apie įvykusią avariją sužinojo iš ligoninės priėmimo skyriaus, kur buvo pristatytas R. (1 t., b.l. 86).

Iš 2012-09-05 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo užfiksuoti duomenys apie eismo įvykį: kelių eismo įvykio rūšis – susidūrimas; kelių eismo įvykio tiksli vieta – kelias Telšiai-Seda, 5 km 891 m, nuokalnės pabaiga; kelio dangos tipas – asfaltas; kelio dangos būklė – gera; važiuojamoji dalis paženklinta linijomis, skiriančiomis eismo juostas; transporto priemonių išsidėstymas kelių eismo įvykio vietoje: automobiliai „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Kia Sephia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekiais rytų kryptimi, nurodyti tikslūs atstumai nuo automobilių priekinės ir galinės ašių iki važiuojamosios kelio dalies krašto; pagrindiniai duomenys, kurie apibūdina transporto priemonių susidūrimo vietą – ištekėję skysčiai, įvairių stiklų duženos; apžiūros metu prie protokolo prijungta – eismo įvykio vietos schema, fotolentelė (1 t., b.l. 27-36).

Iš 2012-09-05 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo matyti, kad buvo užfiksuoti automobilio „Kia Sephia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai: priekinis stiklas, stogas, variklio dangtis, priekinis bamperis, abu priekiniai žibintai bei posūkio rodikliai, radiatoriaus grotelės, abu priekiniai sparnai, priekinės dešinės pusės durys, priekinių kairės pusės durelių stiklas (1 t., b.l. 37-38).

2012-09-05 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole nurodyti automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai: priekinis stiklas, variklio dangtis, priekinis bamperis, abu priekiniai žibintai bei posūkio rodikliai, radiatoriaus grotelės, priekinis dešinės pusės sparnas, galinis dešinės pusės vaizdo veidrodėlis (1 t., b.l. 44-45).

Iš 2012-10-12 specialisto išvados Nr. G 2027/12(03) matyti, jog D. M. buvo nustatyta: daugybiniai kūno sumušimai, dešinės išorinės kulkšnies lūžimas. Dėl eismo įvykio metu patirto dešinės išorinės kulkšnies lūžimo D. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 93).

Iš 2012-10-12 specialisto išvados Nr. G 2026/12(03) matyti, jog R. Š. buvo nustatyta: galvos sumušimas su veido odos nubrozdinimais, kairio žastikaulio lūžimas, dešinės kojos sumušimas su odos nubrozdinimais. Dėl eismo įvykio metu patirto kairio žastikaulio lūžimo R. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 95).

Iš 2012-10-12 specialisto išvados Nr. G 2028/12(03) matyti, jog D. J. buvo nustatyta: krūtinės bei dubens abiejų pusių sumušimas su odos nubrozdinimais dešinėje klubinėje srityje, dislokuotas dešinio raktikaulio lūžimas. Dėl eismo įvykio metu patirto dešinio raktikaulio lūžimo D. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 97-98).

Iš 2012-11-08 susitaikymo protokolo matyti, jog V. P. ir nukentėjusysis R. Š. tarpusavyje susitaikė, V. P. visiškai pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, susitaikymo metu dalyvavo Vaiko teisių tarnybos atstovė (1 t., b.l. 172).

Iš blaivumo nustatymo testų matyti, kad eismo įvykio metu kaltinamasis V. P. ir nukentėjusioji D. M. buvo blaivūs (1 t., b.l. 56, 164).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo V. P. kaltė yra įrodyta visiškai. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. P., vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01 iki 2012-11-01) 9 punkto reikalavimus - siaura ištisine linija paženklintame kelio ruože vykdė draudžiamą lenkimo manevrą neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva bei nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu „Kia Sephia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. M., tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01 iki 2012-11-01) 141.3 papunktyje ir 3 priedo I dalies 1 punkto 1.1. papunktyje nurodytus reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiesiems D. M., D. J. ir R. Š. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo V. P. padaryta nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi, todėl ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str.).

Padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą Lietuvoje baustas 2013-07-30 (1 t., b.l. 142-146, 149-155). Kaltinamasis dirba Jungtinėje Karalystėje, gyvena faktinėje šeimoje, paties teigimu 2017 m. balandžio mėn. gyvenimo draugė turi gimdyti ir jis taps tėvu, kritiškai vertina savo elgesį ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, mažesnę už vidurkį.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus V. P. padaryto nusikaltimo pobūdį, tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei ketveri metai, kaltinamasis supranta neigiamas savo nusikalstamo neatsargaus elgesio pasekmes ir nuoširdžiai apgailestauja dėl to, duomenų, kad po paskutinės nuobaudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimą paskyrimą (2013-07-30) jis būtų padaręs naujų pažeidimų (nusižengimų), byloje nėra, kaip pats nurodė, pasimokė, susigrąžino teisę vairuoti ir dabar vairuoja drausmingai, todėl, teismo vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise – atėmimas šiuo atveju nėra tikslingas, bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti ir be šios priemonės paskyrimo.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, panaikintinos nuo nuosprendžio priėmimo dienos, atsižvelgiant į kaltinamojo šeimyninę situaciją, būtinybę grįžti į darbą bei tai, kad kardomųjų priemonių tolesnis taikymas nebereikalingas (BPK 139 str. 1 d.).

Nukentėjusioji D. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 57,97 Eur (200,17 Lt) turtinės žalos ir 2027,34 Eur (7000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo (1 t., b.l. 59-60). Papildomos apklausos metu D. M. nurodė, kad jai draudimo bendrovė „Compensa“ išmokėjo 400 Lt (115,85 Eur), todėl dalis jos patirtos žalos yra atlyginta ir ji reiškia ieškinį dėl 6800 Lt (1969,42 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 58). Nukentėjusiosios atstovas M. Mikalauskas bylos nagrinėjimo metu patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti solidariai iš civilinio atsakovo ir kaltinamojo 58 Eur turtinės žalos ir 1853 Eur neturtinės žalos. Nukentėjusioji D. M. nurodė, kad 57,97 Eur (200,17 Lt) turtinę žalą sudaro kelionės pas gydytojus, paskirtų tyrimų, vaistų išlaidos. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad įvykio metu ir po įvykio kentė didelį fizinį skausmą, jautė baimę, emocinį stresą, patyrė gydymosi nepatogumus, nuogąstauja dėl tolesnių patirtų sužalojimų pasekmių.

Nukentėjusysis D. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo (1 t., b.l. 79). Teisiamojo posėdžio metu D. J. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 868,86 Eur (3000 Lt). Nurodė, kad neturtinę žalą sudaro patirtas fizinis skausmas, dideli nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimas.

Pagal LR BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nors nukentėjusioji D. M. nurodė, kad draudimo bendrovė jai atlygino turtinę žalą, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013-01-24 draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiajai 300 Lt (86,89 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 119-120), byloje nėra duomenų, kad D. M. būtų atlyginta turtinė žala. Nukentėjusiosios reikalavimas dėl 57,97 Eur turtinės žalos atlyginimo yra įrodytas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (1 t., b.l. 61-68), teismas neturi pagrindo netikėti, kad nukentėjusioji iš tiesų patyrė tokio dydžio išlaidas, todėl šis reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl nukentėjusiųjų prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėtina, kad pagal LR CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Kaltinamasis V. P. eismo įvykio metu sužalodamas nukentėjusiuosius D. M. ir D. J., nesunkiai sutrikdė jų sveikatą, tuo sukeldamas jiems fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Šitie išgyvenimai pripažintini neturtine žala ir įvertintini pinigais, todėl nukentėjusiesiems priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje, objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

D. M. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir neigiamus išgyvenimus, nepatogumą, stresą, gydymas truko pakankamai ilgą laiką, nukentėjusioji nuogąstavo dėl patirtos traumos liekamųjų reiškinių. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, į padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, sukeltas pasekmes, į tai, kad civilinis atsakovas yra atlyginęs dalį - 300 Lt (86,89 Eur) neturtinės žalos (1 t., b.l. 119-120), D. M. priteistina likusi neatlyginta neturtinės žalos suma 1940,45 Eur (7000 Lt (2027,34 Eur) – 300 Lt (86,89 Eur) (CK 6.250 str., 6.263 str.). Pažymėtina, kad nors nukentėjusiosios atstovas M. Mikalauskas ir patikslino ieškinio reikalavimus, tačiau iš patikslinto ieškinio ir byloje esančių duomenų akivaizdžiai matyti, jog patikslintame ieškinyje yra skaičiavimo netikslumų: atstovas iš D. M. nurodytos sumažintos neturtinės žalos sumos 6800 Lt (1969,42 Eur) dar kartą atimą draudiko neva sumokėtą 400 Lt (115,85 Eur) sumą, nors minėta, kad draudimo bendrovė D. M. išmokėjo 300 Lt (86,89 Eur). Nustačius tokias aplinkybes, teismas nustatydamas D. M. priteistinų turtinės ir neturtinės žalos sumų dydžius vadovaujasi byloje esančiais objektyviais duomenimis (BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusysis D. J. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų taip pat patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, stresą, kurį laiką buvo nedarbingas, ligoninėje gydėsi 2 savaites, po to apie mėnesį namuose. Minėta, kad nukentėjusysis buvo pareiškęs reikalavimą dėl 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 79), tačiau bylos nagrinėjimo metu prašomą priteisti sumą sumažino iki 868,86 Eur (3000 Lt). Pažymėtina, kad civilinis ieškovas turi teisę padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, taip pat gali atsisakyti ieškinio (BPK 113 str. 2 d., CPK 42 str. 1 d.), todėl pačiam nukentėjusiajam įvertinus, kad jam padaryta būtent 868,86 Eur (3000 Lt) neturtinė žala, teismas neturi pagrindo išeiti už civilinio ieškovo pareikšto reikalavimo ribų. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, į padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, sukeltas pasekmes, į tai, kad civilinis atsakovas yra atlyginęs dalį - 400 Lt (115,85 Eur) neturtinės žalos (1 t., b.l. 117-118), prašomos priteisti neturtinės žalos dydis tikrai nėra per didelis, D. J. priteistina 868,86 Eur (3000 Lt) neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 str., 6.263 str., BPK 115 str. 1 d.).

Sutinkamai su LR BPK 109 straipsniu, 111 straipsnio 1 dalimi vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų LR BPK 109 straipsnyje, gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu, pvz. transporto priemonės valdytoju, trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Į bylą civiliniu atsakovu įtraukta ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (1 t., b.l. 127-128, 129-130), kuris atlygina žalą esant draudiminiam įvykiui civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu (1 t., b.l. 48). Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-502/2011, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-77-116/2014).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012-06-11 yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Nors rašytiniuose paaiškinimuose civilinis atsakovas nurodė, kad nėra gavęs jokių nukentėjusių asmenų reikalavimų, prieš tai pateiktame prašyme nurodė, kad apskritai nėra gavęs jokio pranešimo apie eismo įvykį (2 t., b.l. 100-101, 104-117), tačiau tokie civilinio atsakovo teiginiai yra nepagrįsti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad draudikas dar 2012 m. rugsėjo mėn. buvo informuotas apie eismo įvykį (1 t., b.l. 107), teikė prašymus apie tyrimo eigą (1 t., b.l. 121), prašė pateikti civilinių ieškinių bei specialisto išvadų kopijas ir šis prašymas buvo patenkintas (1 t., b.l. 131, 135-138). Iš paties civilinio atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad žalos bylos dėl D. M. ir D. J. padarytos žalos pradėtos 2012-10-09 (1 t., b.l. 114-120, 2 t., 104-117). ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ civiliniu atsakovu byloje pripažinta 2017-01-16 ir tos pačios dienos nutarimu leista įmonės įgaliotajam atstovui dalyvauti procese (1 t., b.l. 125-130). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad draudiminis įvykis įvyko 2012-09-05, nukentėjusiajai D. M. 57,97 Eur turtinė žala ir 1940,45 Eur neturtinė žala, o nukentėjusiajam D. J. 868,86 Eur neturtinė žala priteistina iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017-04-04 pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 136,99 Eur, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai D. M., todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo valstybei (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais, teismas

nusprendė:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 60 MGL dydžio, t. y. 2259,60 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. skirti galutinę bausmę – 40 MGL dydžio, t. y. 1506,40 Eur baudą.

V. P. privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui.

V. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti D. M. 57,97 Eur turtinei žalai ir 1940,45 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti D. J. 868,86 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš V. P. priteisti valstybės naudai 136,99 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Sušinskaitė