Marijampolės apylinkės teismo nutartis

suinteresuotiems asmenims - Vilkaviškio rajono 3-iojo notarų biuro notarui Rimantui Kivyliui, G. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. G., A. G.-S. ir S. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys - Vilkaviškio rajono 3-iojo notaro biuro notaras Rimantas Kivylius, G. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Procesinių dokumentų esmė.

II. Bylos dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Suinteresuotas asmuo, Vilkaviškio rajono 3-iojo notaro biuro notaras Rimantas Kivylius, teismo posėdyje su pareiškimu sutiko, bei paaiškino, kad pareiškėjai turi paveldėjimo teisę. Pagal gyventojų registro duomenis nustatę, kad mirusysis turi du vaikus gyvus ir du mirusius, kurių vardu atstovavimo teise įstojo pareiškėjai kaip jų vaikai. Mirusiojo palikimą sudaro žemės sklypo dalis, butas ir trys ūkiniai pastatai. Mirusiojo dalis yra ½. Mirusiojo sąskaitoje yra 734 Eur., kurių ½ priklauso sutuoktinei, kita dalis paveldima. Kadangi atvykę įpėdiniai pareiškė, kad su kitais įpėdiniais nebendrauja, pastariesiems išsiuntęs informaciją apie jų turimą paveldėjimo teisę. Iš kitų įpėdinių gavęs informaciją, kad jie kreipsis į teismą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo termino atnaujinimo, paveldėjimo procesą sustabdęs, paveldėjimo liudijimo neišdavęs (2024 m. kovo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas 20 min. 48 sek.-23 min. 16 sek.)

Pareiškėjas I. G. bylos nagrinėjime iš esmės nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, jo dalyvavimas nebuvo būtinas nei pagal įstatymą, nei pagal teismo sprendimą, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

III. Dėl pareiškimo tenkinimo.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjai prašo atnaujinti 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą priimti palikimą, atsiradusį po jų senelio A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Suinteresuotų asmenų G. G., notaro Rimanto Kivyliaus paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad po A. G. mirties liko jo palikimas- ½ buto, žemės sklypo, ūkinių statytinių, piniginių lėšų. Palikimo priėmimo terminas suėjo (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad mirusiojo A. G. palikimą priėmė (duomenys neskelbtini). M. G., Ž. G., G. G. (e. b. l. 25- 27), pareiškėjai palikimo iki šio laiko nėra priėmę. Paveldėjimo liudijimas palikimą priėmusiems asmenims iki šiol nėra išduotas.

Gimimo liudijimu nustatyta, kad A. G., A., gimė (duomenys neskelbtini).( e. b. l. 34). Gimimo liudijimu nustatyta, kad pareiškėja A. G., A., gimė (duomenys neskelbtini).( e. b. l. 36). Gimimo liudijimu nustatyta, kad pareiškėjas I. G., gimė (duomenys neskelbtini).( e. b. l. 37). Mirties liudijimu nustatyta, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ( e. b. l. 35). Gimimo liudijimu nustatyta, kad G. R., A., gimė (duomenys neskelbtini).( e. b. l. 38). Gimimo liudijimu nustatyta, kad S. V., kurios motina R. V., gimė (duomenys neskelbtini).( e. b. l. 40). Medicininiu mirties liudijimu nustatyta, kad R. V., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ( e. b. l. 39). Šiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai yra mirusiojo A. G. vaikaičiai, kurie pergyveno savo tėvą ir motiną, esančius mirusiojo vaikais.

CK 5.12 straipsnyje nustatyta, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Pareiškėjų tėvai, būdami gyvi, būtų paveldėję mirusiojo turtą kaip pirmosios eilės įpėdiniai su palikimą priėmusiais įpėdiniais (CK 5.11 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjai turi teisę paveldėti mirusiojo turtą kartu su pirmosios eilės įpėdiniais, priėmusiais palikimą, atstovavimo teise.

CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 576-578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso.

Pareiškėjai kaip argumentus, kodėl praleido palikimo priėmimo trijų mėnesių terminą, nurodė, kad jiems nebuvo žinoma apie senelio mirtį, jie to negalėjo žinoti, kadangi senelis su jais nenorėjo bendrauti ir jokio bendravimo nebuvo, o apie jo mirtį jiems pranešė tik notaras. Mirusiojo žmona, suinteresuotas asmuo, G. G. patvirtino, kad tarp jos ir vyro nebuvo jokio bendravimo su mirusiojo vaikais iš pirmos santuokos, jai net nebuvo žinoma apie jų mirtį, to niekas nepranešė. Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro 2023 m. gruodžio 6 d. raštu nustatyta, kad pareiškėja A. G. – S. informuota apie jos senelio A. G. palikimą (e. b. l. 6). AB ,,Lietuvos paštas“ informacija dėl siuntos sekimo nustatyta, kad minėtas notaro raštas pareiškėjai A. G. – S. įteiktas 2023 m. gruodžio 21 d. (e. b. l. 8-9). Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro 2023 m. gruodžio 6 d. raštu nustatyta, kad pareiškėjas I. G. informuotas apie jos senelio A. G. palikimą (e. b. l. 13).Voko nuotrauka, AB ,,Lietuvos paštas“ informacija dėl siuntos sekimo nustatyta, kad pranešimas pareiškėjui I. G. įteiktas 2023 m. gruodžio 22 d. (e. b. l. 10- 12). Pareiškėjai teismui pareiškimą pateikė 2024 m. sausio 15 d.. Tai įvertinęs teismas daro išvadą, kad pareiškėjai negalėjo laiku sužinoti apie savo senelio mirtį, ir tinkamai įgyvendinti savo teisę į palikimo priėmimą, tačiau apie tai sužinoję iš karto nedelsdami pradėjo realizuoti savo teisę į palikimą.

Teismas, atsižvelgdamas į pastarąsias aplinkybes bei tai, kad pareiškėjai savo tinkamu teisių įgyvendinimu negalėjo pasirūpinti dėl to, kad su seneliu nebendravo, į tai, kad įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, į tai, kad terminas praleistas nežymiai, paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas, kas nepakenks civilinių santykių stabilumui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažįsta, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, laikytinos svarbiomis, todėl atnaujintinas praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5, 5.50, 5.57 straipsniai).

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.)nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, o šioje byloje nors ir susidariusios didesnės, 15,86 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau jas dalinant kiekvienam pareiškėjui, jos nesiekia 8 Eur. dėl ko iš pareiškėjų nepriteistinos.

V. Dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutartimi nutarta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti Vilkaviškio rajono 3-iojo notaro biuro notarui Rimantui Kivyliui išduoti paveldėjimo teisės liudijimus po A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties iki teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. G., A. G.-S. ir S. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo įsiteisėjimo dienos.

CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad laikinoji apsaugos priemonė teismo sprendimui įsiteisėjus, galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, t. y. iki kada pareiškėjai priims pas notarą palikimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalimi, 259, 260, 263, 270, 279, 335, 443, 578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjų A. G. – S., S. G., I. G. pareiškimą tenkinti visiškai.

Atnaujinti A. G. - S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jų senelio A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties; palikimo priėmimo 3 (trijų) mėnesių terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutartimi nutarta taikyta laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas Vilkaviškio rajono 3-iojo notaro biuro notarui Rimantui Kivyliui išduoti paveldėjimo teisės liudijimus po A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, paliktina galioti iki teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. G., A. G.-S. ir S. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo įvykdymo dienos, t. y. iki kada pareiškėjai priims palikimą pas notarą, jiems nepriėmus palikimo, iki kada pasibaigs palikimo priėmimo atnaujintas 3 mėnesių terminas.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims per tris darbo dienas nuo nutarties paskelbimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.