- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- 2YT-1732-1079/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00070-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio J. B. mirties (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai valdydama nekilnojamąjį turtą – 1,98 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kitus kilnojamuosius daiktus. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis J. B.. Jų šeima gyveno kolūkio suteiktame bute Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Pastarasis nekilnojamasis turtas teisiškai įregistruotas pareiškėjos vardu jau po sutuoktinio mirties. Gyvendami tame bute, jie buvo įsigiję kilnojamojo turto – baldus, buitinę techniką, kitus namų apyvokos daiktus. Gyvendami santuokoje, iš valstybės įsigijo preliminariai nustatyto 2 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris teisiškai įregistruotas pareiškėjos vardu, tačiau turi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą. Niekada nesikreipė į notarų biurą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo, nes buvo įsitikinusi, kad po sutuoktinio mirties turtas, registruotas jos vardu, daugiau niekam negali priklausyti. Visą šį laikotarpį su turtu elgėsi kaip savininkė: po sutuoktinio laidotuvių pasiliko gyventi tame pačiame bute, jos žinion ir valdyman perėjo visas kilnojamas turtas: baldai, buitinė technika ir kiti namų apyvokos daiktai. Pati vykdė visas gyvenamojo būsto naudotojo pareigas: jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo už elektrą ir kitus patarnavimus, o po keleto metų perėmė savo nuosavybėn. Gautas pasodybinis žemės sklypas iš pradžių buvo perduotas dirbti žemės ūkio bendrovei į bendruosius plotus, o po to kai bendrovė likvidavosi, dirbo pati bei nuomojo atskiriems ūkininkams. Žemės sklypo plotas buvo apmatuotas naudojant geodezinius prietaisus ir nustatytas tikslus jos plotas – 1,9800 ha. Šiuo metu iškilo būtinybė valdomu turtu disponuoti, tačiau negali to padaryti, nes laiku nesikreipė į notarą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad paveldėjimo procedūros dėl J. B. priklausančio nekilnojamojo turto tarnyboje nėra pradėtos. Teismui nustačius, jog pareiškėja gerino bei tvarkė žemės sklypą, tarnyba neprieštarauja prašomo juridinio fakto nustatymui. Nurodė, kad tarnybos atstovas teismo posėdžiuose nedalyvaus (b. l. 29-31).
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs bylą, įsitikins pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui ir prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 35).
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdžio metu savo pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad šiuo metu ji nuomoja žemę ūkininkui, kuris norėtų iš jos jį nusipirkti. Žemę iš valstybės įsigijo 1997 metais, būdama santuokoje su J. B.. Žemė yra registruota jos vardu. Po J. B. mirties ji žemę nuomojo, po to žemę dirbo jos sūnūs, po to sūnums išvykus į užsienį ji žemę pradėjo nuomoti. Iki sutuoktinio mirties ir po to už žemę mokėjo mokesčius, ją deklaruodavo. Kartu su sutuoktiniu gyveno kolūkio suteiktame bute, ten ir liko toliau gyventi, mokėjo mokesčius. Butą nuosavybės teise įsigijo jau po sutuoktinio mirties 2001 metais. Po sutuoktinio mirties į notarą nesikreipė, nes kažkaip užsimiršo, dirbo žemę, viskuo rūpinosi, o dabar nori parduoti žemę, todėl reikia ją įteisinti.
Liudytoja J. P. teismo posėdžio metu parodė, kad su J. B. yra pažįstama daugiau nei trisdešimt metų, gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime. Prieš maždaug 21-22 metus pareiškėja nusipirko žemės, pradžioje žemę dirbo pareiškėjos sūnūs, vėliau šiems išvykus gyventi į užsienį ji pradėjo žemę nuomoti. Po sutuoktinio J. B. mirties pareiškėja toliau rūpinosi žeme, mokėjo mokesčius.
Liudytoja P. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. B. žemę įsigijo apie 1998 metus. Pradžioje žemę dirbo jos sūnūs, vėliau šiems išvažiavus į užsienį ji žemę pradėjo nuomoti. Nurodė, kad įsigijus žemę ja labiau rūpinosi B., mokėdavo mokesčius, B. į tuos reikalus nesikišdavo. Po J. B. mirties pareiškėja ir toliau rūpinosi žeme, ją dirbdavo jos sūnūs. Pareiškėja su sutuoktiniu gyveno bute iki jo mirties, ir toliau pareiškėja liko ten gyventi.
Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra pareiškėjos kaimynas, gyvena kaimynystėje apie trisdešimt metų. Pareiškėja žemę įsigijo kai likvidavosi žemės ūkio bendrovė. Pradžioje žemę dirbo B. sūnūs, po to šiems išvykus į užsienį, ji pati rūpinosi žeme, vėliau pradėjo nuomoti. Po B. mirties žeme rūpinosi B..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja J. B. ir J. B. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką ((duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. 206) (b. l. 3); iš 2020 m. sausio 24 d. Gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis matyti, kad J. B. vaikų neturėjo, pareiškėja J. B. turi du vaikus: R. P., gimusį (duomenys neskelbtini), ir I. J., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-24); iš mirties liudijimo AD Nr. 012614 matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4); 2020 m. sausio 2 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės Gražinos Butienės liudijime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. B. į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo J. B. palikimo priėmimo faktų (b. l. 5); gyvendami santuokoje, pareiškėja ir jos sutuoktinis 1997 m. sausio 9 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P47/97-0122 įgijo 2,00 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 6); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, žemės sklypas registruotas pareiškėjos vardu (b. l. 7); 2018 m. rugpjūčio 16 d. atlikus kadastrinius matavimus, patikslintas žemės sklypo plotas ir nuo 2019 m. kovo 28 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas minėto žemės sklypo plotas yra 1,9800 ha (b. l. 11); byloje esančios Žemės sklypo nuomos sutartys patvirtina, kad pareiškėja J. B. jiems su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. ir nuo 2018 m. balandžio 10 d. dvejiems metams nuomojo skirtingiems ūkininkams (b. l. 8-9); iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. pažymos Nr. 27 PAŽ-359-(14.2733) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“ matyti, kad pareiškėja inicijavo 1,98 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūras ir gali jį parduoti pasirinktiems asmenims (b. l. 10); 2001 m. lapkričio 15 d. pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas Nr. 3 su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); šio nekilnojamojo turto įregistravimo viešajame registre juridinis pagrindas – 2001 m. kovo 2 d. priėmimo perdavimo aktas Nr. 42 ir 2001 m. lapkričio 13 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos pažymėjimas (b. l. 12-14); iš atsiskaitymo knygelėje esančių pinigų priėmimo kvitų matyti, kad 2012 m., 2016-2018 m. pareiškėja mokėjo sąskaitas už elektrą (b. l. 15-19).
2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (CK įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), nes J. B. mirė (duomenys neskelbtini), tai juridiniam faktui nustatyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį vienas iš būdų priimti palikimą – tai faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šis veiksmas turi būti atliktas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis), ir jo teisinė reikšmė yra ta, kad jį atlikęs įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis, 568 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Minėta, kad faktiškai priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti įforminti vėliau. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje bylose dėl paveldėjimo, Nr. AC-47-1, nurodyta, jog bylose dėl juridinio fakto – palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti – nustatymo faktinės aplinkybės vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. iki mirties momento, jog teisės į turtą, turtinės teisės nebuvo prarastos, kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksmus, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. B. kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė paveldėjo po savo sutuoktinio mirties likusį mirusiojo J. B. palikimą. Jokie kiti asmenys į palikimą nepretendavo ir per šešių mėnesių laikotarpį palikimo nepriėmė.
Byloje pateikti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai, pareiškėjos ir liudytojų parodymai patvirtina, jog pareiškėja su sutuoktiniu iki pat jo mirties gyveno kolūkio jiems suteiktame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjos vardu teisiškai įregistruotas jau po sutuoktinio mirties. Sutuoktiniui mirus, pareiškėja liko gyventi tame pačiame bute, rūpinosi kaip savo visu jiems priklausiusiu kartu užgyventu kilnojamuoju turtu, toliau juo naudojosi. Be to, gyvendami santuokoje, pareiškėja ir sutuoktinis J. B. iš valstybės buvo įgiję 1,9800 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį po sutuoktinio mirties pareiškėja dirbo pati, jos sūnūs, nuomojo atskiriems ūkininkams, organizavo šio žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą. Pareiškėja kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, kad galėtų disponuoti po sutuoktinio mirties likusiu turtu, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Visos šios aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėja faktiškai valdė likusį palikimą, pradėjusi juo disponuoti iš karto po palikėjo mirties, kas patvirtina palikimo priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja, faktiškai pradėdama valdyti yra priėmusi mirusiojo savo sutuoktinio J. B. palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos J. B. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti viešajame registre nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.