- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-22
- Bylos Nr.
- 2S-1191-603/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Akvameda“
- Ieškovas
- UAB „Akvameda plius“
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Henricho Jaglinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Akvameda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Akvameda plius“ ieškinį atsakovui UAB „Akvameda“ dėl panaudos sutarties vykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Akvameda plius“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2010-06-29 Negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties Nr. 001 nutraukimą, įpareigoti atsakovą vykdyti 2010-06-29 Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį Nr. 001. Ieškovas reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui pačiam ar per kitus asmenis perimti patalpas ir ten esančią įrangą, esančias Antakalnio g. 124, Vilniuje iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 17 d. nutartimi prašymą patenkino ir, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, uždraudė pačiam atsakovui UAB „Akvameda“ ar sudarius atitinkamas sutartis su kitais asmenimis, perimti patalpas ir ten esančią įrangą, perduotas ieškovui naudotis panaudos teise ar imtis veiksmų siekiant trikdyti ieškovo UAB „Akvameda plius“ ūkinę veiklą ginčo patalpose iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nurodė, kad ieškinys pareikštas dėl Negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįvykdomas. Be to, skalbimo paslaugas ieškovas teikia ligoninėms bei kitoms gydymo įstaigoms, todėl trikdant ieškovo veiklą ne tik galimi nuostoliai, bet kartu gali būti sutrikdytas darbas ir gydymo įstaigų, kurios teikia gydymo paslaugas gyventojams.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Akvameda“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį, kuria buvo patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad atsakovas – panaudos davėjas yra ginčo patalpų nuomininkas. Nuomos sutartis draudžia nuomininkui be turto valdytojo (nuomotojo) rašytinio sutikimo subnuomoti ar kitaip leisti kitiems asmenims naudotis turtu. Dėl nurodytų priežasčių teigia, kad panaudos sutartis yra niekinė ir negaliojanti, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti sandorį negaliojančiu. Atkreipia dėmesį į faktą, kad ginčo patalpose esančios įrangos valdymo ir naudojimo teisė priklauso būtent atsakovui, todėl ieškovas neturi teisės disponuoti jam nepriklausančiu turtu, tuo labiau gauti iš jo pajamų ir pasipelnyti kitos įmonės sąskaita. Atsakovo nuomojamų patalpų, kurias ieškovas užėmęs neteisėtai, ieškovas negalėjo nurodyti kaip tinkamos vietos paslaugų teikimui, nes šioms patalpoms nėra išduotas higienos pasas. Tokiu būdu ieškovo teiginiai dėl neva pažeidžiamo viešojo intereso ir galinčių nukentėti ligoninių yra melagingi ir pateikiami tik tam, kad suklaidintų teismą ir būtų priimtas neteisingas sprendimas. Mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra visiškai netikslingas, nepagrįstas ir pažeidžia privatų bei viešąjį interesą, taip pat prieštarauja bei sudaro galimybes pažeisti galiojančius įstatymus, reglamentuojančius valstybinio turto naudojimą bei komercinės veiklos vykdymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Akvameda plius“ prašo pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog atsakovas kaip ūkio subjektas pats prisiėmė įsipareigojimus ir riziką perduodamas patalpas panaudos sutartimi ieškovui. Pažymi, kad atsakovo teiginiai, jog ginčo patalpose esančios įrangos valdymo ir naudojimo teisė priklauso būtent atsakovui yra nepagrįsti, kadangi iš pateiktų dokumentų nėra aišku, kur ši įranga yra sumontuota. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija sutartį tarp Vilniaus apskrities administracijos ir UAB „Akvameda“ pripažino negaliojančia, todėl UAB „Akvameda“ įgalioti asmenys neturi jokios teisės būti minėtose patalpose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tuo atveju, kai imtis laikinųjų apsaugos priemonių prašo ieškovas, jų taikymas grindžiamas dvejopo pobūdžio prielaidomis: pirma, ieškinį teismas patenkins ir, antra, nesiėmus šių priemonių, gali iškilti grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia, tačiau turi įsitikinti, ar egzistuoja pagrįstos prielaidos, suponuojančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kurios yra būtinos ir pakankamos joms įstatymu numatytam tikslui pasiekti (CPK 145 str. 2 d.). Tokių tikslų negali pasiekti laikinosios apsaugos priemonės, kurios nėra susijusios su ieškinio dalyku ir jų taikymas neturi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
Nagrinėjamu atveju ieškinio faktinį pagrindą sudaro ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo UAB „Akvameda“ veiksmais, kuriais buvo nutraukta Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis, ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu 2010-06-29 Negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties Nr. 001 nutraukimą, įpareigoti atsakovą vykdyti 2010-06-29 Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį Nr. 001. Taigi, teismui patenkinus ieškinį, panaudos sutartis liktų galioti ir ieškovas galėtų vykdyti savo veiklą ginčo patalpose. Įvertinusi ieškinio reikalavimus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovas iš esmės gautų rezultatą, kurį jis pasiektų esant jam palankiam teismo sprendimui, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Pritaikius tokią laikinąją apsaugos priemonę, būtų iš anksto pasisakyta dėl bylos esmės, pripažįstant, jog atsakovas atlieka neteisėtus veiksmus, t. y. neteisėtai nutraukė panaudos sutartį, o tai prieštarauja laikinosios apsaugos priemonės paskirčiai, taip pat pagrindiniams civilinio proceso principams.
Be to, CK 6.640 straipsnis nustato draudimą panaudos gavėjui naudotis daikto sulaikymo teise, todėl pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, iki ieškinio išnagrinėjimo iš esmės ieškovui leido naudotis negyvenamųjų patalpų sulaikymo teise, tuo pažeisdamas Civilinio kodekso nuostatas, taip pat galimai sumažindamas ieškovo suinteresuotumą greitu bylos išnagrinėjimu.
Ieškovas būtinybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę grindžia ir viešo intereso buvimu, kuris nagrinėjamos bylos kontekste pasireiškia grėsme ligoninėms, kadangi gali kilti grėsmė likti be švarios avalynės, rūbų bei kitos aprangos, dėl ko gali būti sustabdytas reanimacijos skyriaus ir kitų gyvybiškai svarbių skyrių darbas. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į šiuos ieškovo argumentus, tačiau kaip matyti iš pateiktų ieškinio priedų sąrašo bei į bylą pateiktų dokumentų, ieškovas UAB „Akvameda plius“ neįrodė, jog nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai būtų pažeistas viešasis interesas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog gali būti sutrikdytas darbas įstaigų, kurios teikia gydymo paslaugas gyventojams.
Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Akvameda plius“ nurodo, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija sutartį tarp Vilniaus apskrities administracijos ir UAB „Akvameda“ pripažino negaliojančia. Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, nuo 2011-08-16 galioja įrašas apie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą nuomos sutartį su UAB „Aurum investicijų grupė“ dėl skalbyklos patalpų, unikalus Nr. 1096-0001-3047 ir pastato-katilinės patalpų, unikalus Nr. 1096-0001-3058, kurie yra šios bylos ginčo objektas. Taigi esant tokioms aplinkybėms, minėtų patalpų nuomininkas yra nebe UAB „Akvameda“, todėl laikytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra išnykęs.
Taigi įvertinusi bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija neturi objektyvaus teisinio pagrindo teigti, jog ieškovo išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo UAB „Akvameda plius“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.