Panevėžio apylinkės teismo nutartis

VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos atstovei socialiniai darbuotojai Birutei Garuckienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos teikimą dėl M. P. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pakeitimo į priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį stacionarinį gydymą,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos teikimas dėl priverstinio ambulatorinio gydymo M. P. pakeitimo į stacionarinį gydymą. Teikime nurodo, kad 2022 m. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos psichikos sveikatos centro gydytojų komisija, įvertinusi M. P. psichikos būseną, prašo teismo pakeisti jam priverstinį ambulatorinį gydymą į stacionarinį gydymą. 2022 m. vasario 3 d. M. P. psichikos sveikatos būsenos patikrinimo akte nurodyta, kad ambulatorinio stebėjimo metu M. P. lankėsi tik 2 kartus pas socialines darbuotojas (paskutinis apsilankymas 2021 m. rugsėjo 24 d.). Pas gydytoją psichiatrą neatvyko, nors daug kartų buvo informuotas apie priverstinio ambulatorinio stebėjimo tvarką. Gauta duomenų apie alkoholio vartojimą iš seniūnijos socialinių darbuotojų, gautos užklausos iš Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato dėl naujų nusikalstamų veikų. Mamos teigimų, konfliktuoja su seserimi. Pats savo elgesiui nekritiškas. Pas gydytoją psichiatrą nuo nutarties įsigaliojimo nesilankė, nors buvo kviestas, todėl tikslių duomenų apie psichikos būseną esamu metu nėra. Atsižvelgiant į tai prašo M. P. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį stacionarinį gydymą.

Teismo posėdyje VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos atstovė prašė teikimą tenkinti ir priverstinį ambulatorinį gydymą pakeisti į stacionarinį gydymą. Nurodė, kad priverstinis stebėjimas tęsiamas nuo 2017 m., per tą laiką buvo ne viena ir ne dvi bylos dėl skirtingų įvykių. Dėl režimo pakeitimo yra nuolatiniai pažeidimai, vaistai rašyti M. P. galėjo būti apie 2020 metus. Vaistų nei apylinkės seselė, nei gydytoja, kuri dirba punkte, neturi teisės rašyti, vaistus gali išrašyti tik gydytojas. M. P. savo būklei ir savo veiksmams nėra kritiškai, todėl ambulatorinis gydymas nėra veiksmingas, bei yra sudėtingas ambulatorinis stebėjimas šito asmens. Jis pavojingas ne dėl to, kad panaudodamas smurtą, jėgą gali kažką sužaloti, bet nesuvokdamas, kad vairuoti transporto priemonę be teisių ir įgūdžių yra pavojinga. Jie dar neturėjo duomenų apie tą tyrimą, todėl praeitą kartą buvo prašoma pratęsti ambulatorinį stebėjimą. Be to, iki to laiko dar pavykdavo sukontroliuoti, dabar praktiškai nepavyksta, kviečiamas neatvykta pas gydytoją, gydymas ambulatoriškai nevyksta. M. P. visų pirma sau pavojingas, tačiau esminio niekas neįvyko po paskutinio termino pratęsimo, bet čia rizikingas dalykas, alkoholio vartojimas didina riziką. Seniūnijos darbuotojas nefiksavo, bet buvo kviesta policija dėl smurto šeimoje. Medikamentiniais vaistais yra koreguojamas M. P. elgesys. Šio posėdžio metu M. P. pakankamai ramus, bet kaip supranta, jis ne viską suvokia, kas vyko jo gyvenimą, laiko ribos pas jį kitaip vertinamos, kalbant apie vaistų išrašymą, gydymą. M. P. tik išgėrus ir vyksta konfliktai, nutinka įvykiai, ilgalaikio išsipagiriojimo nevyksta. Jie prašo M. P. tik vieną kartą į mėnesį pasirodyti pas juos ir du kartus pas socialinę darbuotoją. M. P. pavojingas tik kai išgeria, jo alkoholio vartojimo, jie negali sukontroliuoti. M. P. liga yra įgimta, jos išgijimui vaistų nėra, tik ją galima vartojant vaistus kontroliuoti.

Asmuo, kuriam prašoma pratęsti priverstinį ambulatorinį gydymą, M. P. teismo posėdyje nurodė, kad jis dirba pasienyje Ignalinoje miškuose, buvo išvažiavęs ir nesilankė. Jam yra išrašyti vaistai, juos vartoja. Kažkokius vaistus vartoja, į dieną du kartus: ryte ir vakare. Vaistų jis dar turi. Kada buvo pas gydytoją paskutinį kartą neatsimena. Per tą pusės metų laikotarpį nebuvo iš viso pas gydytoją. Alkoholio nevartoja, grįžta namo po darbo ir eina į kitą darbą. Kada paskutinį kartą alkoholį vartojo nepamena. Jis mano, kad jam gydymas nereikalingas, jam geriau lankytis pas socialines darbuotojas. Per tą laikotarpį negulėjo ligoninėse, jam nebuvo kviečiami medikai, automobilio nevairuoja, važiuoja su dviračiu, į policiją nereikia eiti, nėra pradėta jokių bylų. Prašo nekeisti ambulatorinio gydymą, pažada pas gydytojus lankytis, jis vaistų dar turi, geria, mano jų užteks savaitei, dviem.

Prokurorė teismo posėdyje siūlė teikimą tenkinti. Vadovaujantis tuo, kad ir kaip pats M. P. pasisakė, kad vaistų turi iki šios dienos ir dar dviem savaitėm, nors atstovė teigia, kad tie vaistai turėjo pasibaigti. Paskutinį kartą atvykęs buvo rugsėjo mėnesį. Jam motina kaip ir žadėjo padėti, ir gal padeda, gal jam ir paduoda vaistus, tačiau ne vien tik tame turi būti jos pagalba, bet ir registracija pas gydytojus, nuvykimas, priežiūra, kad būtų pastoviai tų vaistų, ji to neužtikrina, todėl prašo M. P. pakeisti gydymą į stacionarinį gydymą.

Gynėja teismo posėdyje prašė nekeisti ambulatorinio gydymą į stacionarinį, kadangi M. P. nuo praeito sykio, kai buvo pratęstas terminas teismo nutartimi nepadarė naujų nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų, vartojo vaistus, buvo nuvykęs pas socialines darbuotojas ir šiuo metu dirba pas ūkininką. Teigia, kad nebevartoja alkoholio, pasižada atvykti į gydymo įstaigą, pas socialines darbuotojas. Dar šiuo metu turi vaistų ir juos vartoja, nėra pavojingas visuomenei. Prašo M. P. nekeisti, o pratęsti ambulatorinį stebėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmetamas.

VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika kreipėsi į teismą, siūlydama M. P. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį gydymą.

BK 98 straipsnio 6 dalyje, numatyta, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų panaikinimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas, išnagrinėjęs priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, priima vieną iš šių nutarčių: pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti (BPK 405 straipsnio 3 dalis).

Priverčiamųjų medicinos priemonių tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą klausimą, teismas turi įvertinti du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą ir nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, vadovaujamasi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

2022 m. vasario 3 d. M. P. psichikos sveikatos būsenos patikrinimo akto komisijos išvadoje yra nurodyta, kad M. P. turi nustatytą intelekto sutrikimą – vidutinį protinį atsilikimą su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ir gydymo, taip pat piktnaudžiauja alkoholiu, gydymo metu pas gydytoją psichiatrą nesilankė, pas socialines darbuotojas lankėsi 2 kartus. Taip pat VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos atstovė, nurodė, kad M. P. 2021 m. balandžio 30 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, bei perdavė automobilį kitam asmeniui, kuris sukėlė eismo įvykį, pas gydytoją psichiatrą nesilankė, pas socialines darbuotojas lankėsi nereguliariai, taip pat vartoja alkoholį. Atsižvelgiant į paciento priverstinio ambulatorinio stebėjimo sąlygų pažeidimus, rekomenduoja priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeisti į stacionarinį stebėjimą. Tačiau teismas nesutinka su tokiomis aplinkybėmis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. P. turi nustatytą intelekto sutrikimą – vidutinį protinį atsilikimą su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ar gydymo. Nors iš bylos duomenų bei teisme duotų atstovės socialinės darbuotojos B. G. paaiškinimų matyti, kad M. P. priverstinio ambulatorinio stebėjimo laikotarpiu pas gydytoją psichiatrą neatvyko, pas socialines darbuotojas lankėsi nereguliariai, paskutinį kartą buvo 2021 m. rugsėjo 24 d., taip pat piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau, teismo vertinimu, vien šių duomenų nepakanka tam, kad šiuo metu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė būtų keičiama griežtesne. Svarbu pažymėti tai, kad M. P. diagnozuotas psichikos sutrikimas yra įgimtas ir kaip nurodė atstovė socialinė darbuotoja B. G., nepagydomas, jo išgijimui vaistų nėra, skiriami tik raminamieji vaistai, kurie padeda palaikyti normalią būseną. Nors M. P., kaip nurodė atstovė 2021 m. balandžio 30 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, bei perdavė automobilį kitam asmeniui, kuris sukėlė eismo įvykį, tačiau būtina atkreipti dėmesį, jog šis įvykis įvyko iki 2021 m. liepos 2 d., kai buvo priimta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis pratęsti M. P. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo priminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą. Po šios nutarties priėmimo teismui nebuvo pateikta duomenų, kad M. P. būtų vykdęs neteisėtus veiksmus, kurie būtų pavojingi jam ar kitiems asmenims, nors pas gydytoją psichiatrą nesilankė nuo nutarties įsiteisėjimo, tačiau buvo atvykęs pas socialinę darbuotoją 2021 m. rugsėjo 24 d. Be to, M. P. posėdžio metu elgėsi ramiai, atsakinėjo į klausimus, pažadėjo nuvykti pas gydytoją, socialines darbuotojas, vartoti vaistus. Atsižvelgtina ir į tai, kad nors patikrinimo akte nurodoma, jog paskyrus priverčiamąją medicinos priemonę M. P. nusikalto ne kartą, t.y. 2018 m. birželio 18 d., 2020 m. kovo 6 d., buvo priimtos nutartys skirti priverčiamąją medicinos priemonę, tačiau tomis nutartimis visais atvejais buvo skiriama priverčiamoji priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Taip pat, teismo posėdžio metu atstovė B. G. nurodė, kad šiai dienai duomenų apie tai, jog M. P. būtų pavojingas sau ar visuomenei, neturi. Pažymėtina ir tai, kad BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra vienareikšmiškai nurodoma, jog teismas gali pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Nagrinėjamu atveju byloje tokių duomenų taip pat nebuvo pateikta, o tik daroma prielaida, kad M. P. sveikatos būklė gali būti pablogėjusi ir padidėjęs jo socialinis pavojingumas.

Esant tokioms aplinkybėms teismas šiuo metu dar neturi pagrindo tenkinti VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos teikimo ir M. P. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pakeisti į griežtesnę priverčiamąją medicinos priemonę, todėl teikimas atmestinas.

M. P. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal šiuo metu esamą M. P. sveikatos būklę yra pakankamas, todėl M. P. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis gydymas ir stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pratęsiama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos teikimą atmesti.

Pratęsti M. P. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.