- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-18
- Bylos Nr.
- eI2-766-484/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01477-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
- Pareiškėjas
- Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (toliau – ir pareiškėja ar Profesinė sąjunga) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas ar Departamentas) 2022 m. kovo 7 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 9.4-554 TM „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą pateikti atsakymą į visus Profesinės sąjungos 2021 m. gruodžio 20 d. rašte ir 2022 m. vasario 10 d. reikalavime pateiktus klausimus.
2. Pareiškėja skundą grindžia šiais argumentais:
2.1. Departamentas, atsisakydamas nagrinėti Profesinės sąjungos 2022 m. vasario 10 d. reikalavimą, pateiktą vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – Profesinių sąjungų įstatymas) 18 straipsnio 1 dalimi, ir atsisakydamas panaikinti Departamento 2022 m. sausio 11 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 9.4-55 „Dėl informacijos pateikimo“, kvestionuoja profesinės sąjungos teisę tikrinti ir vertinti darbdavio sprendimus, bei pažeidžia Profesinės sąjungos subjektinę teisę gauti svarbią informaciją.
2.2. Profesinės sąjungos teisė gauti informaciją įtvirtinta Profesinių sąjungų įstatymo 16 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
2.3. Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnis nustato profesinių sąjungų teisę kontroliuoti darbdavį.
2.4. Profesinių sąjungų teisė atstovauti visų darbuotojų interesą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnyje.
2.5. Profesinių sąjungų, kaip darbuotojo atstovo ir darbdavio tarpusavio teisinį santykį reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas), kurio 164 straipsnio 3 punkte numatyta, kad informavimas ir konsultavimas yra viena iš socialinės partnerystės formų.
2.6. Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga yra Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos šakos kolektyvinės sutarties, pasirašytos 2020 m. birželio 25 d, (toliau – Kolektyvinė sutartis) dalyvė. Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga, vadovaujantis Kolektyvinės sutarties 11 punkto nuostata, turi teisę gauti informaciją iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, kaip darbdavio, ir naudoti šią informaciją darbuotojų interesų gynimui ir atstovavimui. Kolektyvinė sutartis paskelbta kolektyvinių sutarčių registre.
2.7. Informacija, kurios prašo Profesinė sąjunga, yra susijusi su darbuotojų darbo socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis. Profesinė sąjunga prašo pagrįsti darbdavio teiginius, kuriais vadovaujantis buvo priimtas darbuotojų darbo, ekonominėms ir socialinėms teisėms svarbus sprendimas – įsteigtos naujos pareigybės.
2.8. Darbdavio sprendimas steigti naujas pamainos vadų pareigybes yra susijęs su įstaigos darbo užmokesčiui skirtų lėšų naudojimu, todėl darbuotojai, atstovaujami Profesinės sąjungos, turi interesą susipažinti su sprendimo motyvais, patikrinti ir įvertinti ar buvo faktinis pagrindas sprendimui priimti ir, ar nebuvo pažeistos darbuotojų darbo, socialinės ir ekonominės teisės ir interesai.
3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti. Departamentas atsiliepime nurodo, kad:
3.1. Departamentas 2022 m. kovo 7 d. raštu Nr. 9.4-554 „Dėl informacijos pateikimo“ pakartotinai Profesinei sąjungai priminė, kad įgyvendinant rašte minimą projektą remiantis Kolektyvinės sutarties nuostatomis vyko bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su darbuotojus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis.
3.2. Ginčijamame Sprendime nėra jokių valinio pobūdžio sprendimų dėl Profesinės sąjungos ir jos interesų. Profesinės sąjungos atžvilgiu joks valinio pobūdžio sprendimas nepriimtas. Skundžiamu Sprendimu Profesinei sąjungai nenustatytos jokios teisės ar pareigos, jai nėra imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių ar pritaikytų poveikio priemonių.
3.3. Departamento raštas negali būti laikomas savarankišku administracinės bylos dalyku, skundžiamu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentų, adresuotų kitiems asmenims, atsakymų į jų paklausimus. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl viešojo administravimo sistemos subjekto dokumento panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o ne pateikiami aiškinamojo pobūdžio atsakymai į paklausimus.
Žemesnės instancijos teismas
3.4. Vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalimi byla turi būti nutraukta.
3.5. Departamento sprendimas neteikti pareiškėjos prašomos informacijos yra išdėstytas ne ginčijamame Sprendime, o 2022 m. sausio 11 d. rašte Nr. 9.4-55, kurį Profesinė sąjunga gavo tą pačią dieną ir jo turinys pareiškėjai buvo žinomas ir suprantamas, tačiau pareiškėja Departamento 2022 m. sausio 11 d. rašto Nr. 9.4-55 teismui neskundė.
3.6. Pareiškėja, prašydama Departamento atsakyti į klausimus ir pateikti vykdomo pilotinio projekto ataskaitą, siekia ne vykdyti jai įstatymo suteiktą kontrolės funkciją, o vertinti darbovietės struktūrinius pertvarkymus politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu.
3.7. Siekdamas tobulinti Departamento organizacinę struktūrą bei veiklos organizavimą, Departamento direktorius 2021 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1-25 ,,Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1-316 ,,Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos steigiamų pareigybių sąrašo, keičiamų ir naikinamų pareigybių sąrašo ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ departamento Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – Šiaulių PGV) komandose ir priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose įgyvendino pilotinį (bandomąjį) projektą – įsteigė penktą budinčios pamainos vado (iki šio sprendimo buvo keturi pamainos vadų etatai) pareigybę.
3.8. Įgyvendinant pilotinį (bandomąjį) projektą, remiantis Kolektyvinės sutarties nuostatomis, vyko bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su darbuotojus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis. 2021 m. rugsėjo mėnesio pradžioje Šiaulių PGV penkto budinčios pamainos vado pareigybės pilotinio (bandomojo) projekto pristatyme dalyvavo visi priešgaisrinių gelbėjimo valdybų viršininkai, departamento vadovybė, pareiškėjos atstovai ir atstovai iš kitų profesinių sąjungų. Šio susitikimo metu buvo išsamiai pristatytas pilotinis (bandomasis) projektas, jo vertinimas, išdėstyti privalumai ir galimi iššūkiai. Susitikimo metu buvo suteikta galimybė profesinių sąjungų atstovams susipažinti su Departamento parengta pilotinio (bandomojo) projekto įgyvendinimo ataskaita (pridėtos skaidrės), pateikti klausimus ir samprotavimus, į kuriuos Departamento vadovybė pateikė išsamius atsakymus, paaiškino tokio sprendimo motyvus. Visa Departamento turima ir, Departamento nuomone, būtina sprendimą pagrindžianti informacija buvo pateikta profesinėms sąjungoms.
3.9. Departamentas nerinko, neanalizavo ir neapibendrino kai kurios informacijos, kurios prašo pareiškėja, nes penkto pamainos vado pareigybės steigimo klausimas nurodytais aspektais nebuvo nagrinėjamas, todėl rinkti, analizuoti informaciją, kuri nėra reikšminga struktūrinių pertvarkymų požiūriu vien tik tam, kad būtų patenkintas pareiškėjos pageidavimas, yra neracionalu laiko ir darbo sąnaudų požiūriu. Profesinės sąjungos yra socialiniai partneriai, atliekantys kontrolę darbuotojų teisių srityje, tačiau nėra kontroliuojanti institucija Departamento administracinio valdymo, struktūros tvarkymo prasme.
3.10. Pareiškėjos reikalavimas atsakyti į pateiktus klausimus ar pateikti pilotinio (bandomojo) projekto ataskaitą peržengė įstatymais jai suteiktos kompetencijos ribas, o Departamentas, pakartotinai neteikdamas pareiškėjai jau suteiktos informacijos ir informacijos, kurios Departamentas nerinko, įstatymuose nustatytų reikalavimų nepažeidė. Pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą pateikti Profesinei sąjungai atsakymus į skunde nurodytus klausimus yra nepagrįstas, nes prašymo pateikti informaciją tikslas neatitinka Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies nuostatų. Todėl pareiškėjos skundą prašo atmesti.
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo Profesinei sąjungai pateikti informaciją teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga 2021 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. UG17-157(21) „Dėl PAGD prie VRM Šiaulių PGV penkto budinčios pamainos vado pareigybės pilotinio projekto“ kreipėsi į Departamentą su prašymu:
5.1. „Pateikti „Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2021-01-11 raštą B-6-4 „Dėl pareigybių įsteigimo Šiaulių priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje“.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Įvardinti, kaip buvo įvertinti „teigiami pokyčiai“, o konkrečiai:
5.2.3. Kaip buvo vertinama, jog buvo „užtikrintas kvalifikuotas vadovavimas įvykių metu“? Kokie duomenys leido teigti, jog kvalifikuotas vadovavimas iki pilotinio projekto nebuvo užtikrinamas, kokie konkretūs duomenys rodo, jog vadovavimo kokybė pasikeitė įgyvendinant pilotinį projektą?.
5.2.4. Kokiais duomenimis vadovaujantis buvo vertinama jog „efektyviau organizuojamas ir kontroliuojamas budinčios pamainos pareigūnų darbas“ – kaip pasireiškė efektyvesnis vadovavimas ir kontroliavimas? Kokie rodikliai rodė, jog vadovavimas ir kontroliavimas iki pilotinio projekto buvo mažiau efektyvus? Kaip buvo palyginti ankstesnio laikotarpio ir keturių mėnesių rodikliai? Pateikti tokius teiginius pagrindžiančius duomenis.
5.2.5. Kokiais duomenimis vadovaujantis buvo „kokybiškiau valdomi budinčios pamainos žmogiškieji ištekliai“ – prašant nurodyti, kiek pavyko sutaupyti lėšų ar kaip (kokiais parametrais) pavyko pagerinti žmogiškųjų išteklių valdymo kokybę? Kokie buvo palyginamieji (ankstesnio laikotarpio) žmogiškųjų išteklių valdymo kokybės duomenys?
5.2.6. Kaip buvo įvertinti tarnybiniai mokymai ir pareigūnų teorinės žinios? Kokiu pagrindu teigiama, jog įvyko teigiamas pokytis – „kvalifikuotai vedami tarnybiniai mokymai ir tikrinamos pareigūnų teorinės žinios“? Ar yra fiksuotas vertinimas (jei taip – prašome tokį pateikti) – kaip buvo vedami tarnybiniai mokymai ir atliekamas teorinių žinių patikrinimas iki pilotinio projekto? Kiek (procentų, teorinių žinių patikrinimo įvertinimų prasme) pagerėjo pareigūnų įsisavinamos žinios, kaip (kokia apimtimi) pasikeitė teorinių žinių patikrinimas? Kokiu pagrindu daroma išvada, jog jis yra geresnis nei ankstesniu laikotarpiu vykdyti teorinių žinių patikrinimai?
5.2.7. Kokį teigiamą pokytį sukuria „užtikrintas nuolatinis vidurinės grandies pareigūno budėjimas pamainose“? Kaip pasikeitė vidurinės grandies pareigūnų budėjimų apimtys pamainose – ar liko pamainų, kai budinčioje pamainoje nėra vidurinės grandies pareigūno? Ar keturi mėnesiai yra pakankamas laiko tarpas tokiam vertinimui atlikti (atsižvelgiant į tai, kad per tokį laiką kasmetinės atostogos nėra išnaudojamos)?“
6. Departamentas, įvertinęs Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos 2021 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. UG17-157 (21) ,,Dėl PAGD prie VRM Šiaulių PGV penkto budinčios pamainos vado pareigybės pilotinio projekto“, 2022 m. sausio 11 d. raštu Nr. 9.4-55 „Dėl informacijos patikimo“ Profesinei sąjungai pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad įgyvendinant pilotinį (bandomąjį) projektą remiantis Kolektyvinės sutarties nuostatomis vyko konstruktyvus bendradarbiavimas ir keitimasis informacija. Iškilusiems klausimams aptarti buvo skirtas laikas ir žmogiškieji resursai.
6.1. Departamentas 2022 m. sausio 11 d. rašte Nr. 9.4-55 „Dėl informacijos patikimo“ išreiškė abejonę dėl informacijos rinkimo ir naudojimo teisėto tikslo ir nurodė, kad Profesinė sąjunga turėtų atsakingai vertinti prašomos suteikti informacijos pobūdį ir apimtį, o iškeltus klausimus pagrįsti objektyviais duomenimis, o ne subjektyviomis abejonėmis.
7. Profesinė sąjunga, vadovaudamasi Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 2022 m. vasario 10 d. raštu Nr. UG17-11(22) „Reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo ir informacijos pateikimo” kreipėsi į Departamento direktorių, reikalaudama: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2022 m. sausio 11 d. rašte Nr. 9.4-55 „Dėl informacijos pateikimo” nurodytą atsisakymą pateikti Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos prašomą informaciją; 2) pateikti Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos 2021 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. UG17-157(21) „Dėl PAGD prie VRM Šiaulių PGV penkto budinčios pamainos vado pareigybės pilotinio projekto“ prašomą informaciją.
8. Departamentas, įvertinęs Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos 2022 m. vasario 10 d. raštą Nr. UG17-11 (22) ,,Reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo ir informacijos pateikimo“, 2022 m. kovo 7 d. sprendimu, įformintu raštu Nr. 9.4-554 TM „Dėl informacijos pateikimo“, Profesinės sąjungos prašymą tenkinti atsisakė, nurodydamas, kad pateiktame rašte Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjunga pakartotinai reikalauja pateikti atsakymus į 2021 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. UG17-157 (21) ,,Dėl PAGD prie VRM Šiaulių PGV penkto budinčios pamainos vado pareigybės pilotinio projekto“ pateiktus klausimus.
8.1. Departamentas skundžiamame Sprendime, be kita ko, nurodė, kad įgyvendinant rašte minimą projektą remiantis Kolektyvinės sutarties nuostatomis vyko bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su darbuotojus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis. Departamentas taip pat pažymėjo, kad remiantis Departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1V-831 ,,Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 17 punktu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui vadovauja direktorius, o remiantis 19.3 papunkčiu – Departamento direktorius tvirtina pareigybių sąrašus.
8.2. Departamentas Sprendime atkreipė dėmesį, kad rašte reikalaujamas pateikti Šiaulių PGV raštas yra adresuotas Departamento direktoriui, kuris turi prerogatyvą tvirtinti pareigybių sąrašus. Taip pat pažymėjo, kad papildomų pamainos vadų pareigybių įsteigimas visose priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose nepakeitė bendro pareigybių skaičiaus, t. y. nebuvo viršytas Departamentui nustatytas didžiausias leistinas pareigybių skaičius. Dėl naujų pareigybių steigimo nebuvo atleidžiami Departamento darbuotojai, o buvo suteikta galimybė užimti aukštesnes pareigas, įgyvendintas karjeros principas.
8.3. Be to, Departamentas Sprendime nurodė, kad Profesinės sąjungos prašomos pateikti informacijos pobūdis ir apimtis, iškelti klausimai nepagrįsti objektyviais duomenimis, o grindžiami subjektyviomis abejonėmis. Departamento teigimu, Profesinė sąjunga nėra įgaliota vertinti Departamento direktoriaus sprendimų dėl pareigybių steigimo pagrįstumo ir teisėtumo.
8.4. Departamentas kartu su skundžiamu Sprendimu pareiškėjai pateikė Šiaulių PGV viršininko 2021 m. sausio 11 d. raštą Nr. B-6-4.
9. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – Profesinių sąjungų įstatymas) preambulėje nustatyta, kad profesinės sąjungos yra savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios darbuotojų profesinėms darbo, ekonominėms, socialinėms teisėms ir interesams ir juos ginančios. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio nuostatas profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo ir savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose.
10. Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje numatyta profesinių sąjungų teisė reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus. Pagal šio straipsnio 1 dalį profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams. Jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą (Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 3 dalis).
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad profesinės sąjungos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą, savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad ši nuostata išreiškia dvejopą profesinių sąjungų paskirtį bei funkciją: viena, pirmiausia atstovauti profesinės sąjungos nariams ir juos ginti, antra, įstatymo nustatytais atvejais bei būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus (Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimas).
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1014/2003, kurioje, aiškinant Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, buvo nurodyta, kad „pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 str. 1 d. profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. Darbdavio sprendimai pagal paminėtą nuostatą yra veiksmai, kuriais pažeidžiamos įstatymais numatytos profesinių sąjungų narių teisės. Jais turi būti pažeidžiamos narių teisės, kurios numatytos įstatymais ir kitais galiojančiais teisiniais aktais, išleistais valstybėje nustatyta norminių teisės aktų leidimo tvarka. Tai nėra bet koks darbuotojų darbo teisių pažeidimas. Jeigu yra pažeidžiamos darbuotojų darbo teisės, tai gali kilti individualūs ar kolektyviniai darbo ginčai. Juose profesinė sąjunga dalyvauja įstatymų numatyta tvarka pagal Profesinių sąjungų įstatymo 22 str. Paminėto įstatymo 18 str. 1 d. įtvirtinta teisė profesinei sąjungai reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus sietina ne su individualaus ar kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimu. Individualus darbo ginčas kyla dėl atskiro darbuotojo individualios subjekto teisės pažeidimo. Kolektyvinis ginčas kyla dėl viso darbuotojų kolektyvo kaip teisės subjekto teisės pažeidimo vedant derybas, sudarant ir vykdant kolektyvinę sutartį. Profesinių sąjungų narių teisės gali būti pažeidžiamos darbdavio sprendimais, kai visiems darbuotojams privalomais vykdyti lokaliniais aktais susiaurinamos, paneigiamos ar kitaip pažeidžiamos įstatymais suteiktos teisės. Tai nebūtų nei individualus, nei kolektyvinis ginčas. Profesinė sąjunga, kaip atstovaujanti ir ginanti darbuotojų teises bei interesus organizacija, pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 str. 1 d., turi teisę šios normos nustatyta tvarka reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus. Darbdavio sprendimai turi būti tokio pobūdžio, kad liestų jam pavaldžius darbuotojus, pažeistų jų darbo, ekonomines ir socialines teises, tos teisės turi būti numatytos įstatymų.“
14. Individualus darbo ginčas kyla dėl atskiro darbuotojo individualios subjekto teisės pažeidimo. Kolektyvinis ginčas kyla dėl viso darbuotojų kolektyvo kaip teisės subjekto teisės pažeidimo vedant derybas, sudarant ir vykdant kolektyvinę sutartį. Profesinių sąjungų narių teisės gali būti pažeidžiamos darbdavio sprendimais, kai visiems darbuotojams privalomais vykdyti lokaliniais aktais susiaurinamos, paneigiamos ar kitaip pažeidžiamos įstatymais suteiktos teisės. Tai nebūtų nei individualus, nei kolektyvinis ginčas. Profesinė sąjunga, kaip atstovaujanti ir ginanti darbuotojų teises bei interesus organizacija, pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, turi teisę šios normos nustatyta tvarka reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus. Darbdavio sprendimai turi būti tokio pobūdžio, kad liestų jam pavaldžius darbuotojus, pažeistų jų darbo, ekonomines ir socialines teises, tos teisės turi būti numatytos įstatymų.???
15. Taigi profesinės sąjungos savo narių teises ir teisėtus interesus administracinėse bylose teisme dažniausiai gina šiais būdais: 1) kreipiasi su prašymais profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytais atvejais; 2) atstovauja profesinės sąjungos nariams valstybės tarnybos teisinių santykių bylose. Kreipdamasi su prašymais profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytais atvejais, profesinė sąjunga byloje yra pareiškėjas. Tais atvejais, kai profesinė sąjunga kreipiasi į administracinį teismą gindama konkretaus profesinės sąjungos nario teises, pareiškėju teismo procese turi dalyvauti tas asmuo, kuris turi materialinį teisinį suinteresuotumą teismo procese, t. y. profesinės sąjungos narys. Profesinė sąjunga tokiame teismo procese dalyvauja kaip administracinės bylos proceso dalyvis – pareiškėjo atstovas.
Žemesnės instancijos teismas
16. ???Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašioje byloje taip pat nustatė, kad profesinė sąjunga gali kreiptis į teismą kaip profesinės sąjungos nario atstovas, kai yra pažeidžiamos šio nario subjektinės teisės ar teisėti interesai, o kreiptis į teismą kaip pareiškėjas, tais atvejais, kai gina profesinių sąjungų narių teises ir teisėtus jų interesus, t. y. įgyvendindama jai suteiktas teises Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte, gali tik tada, jeigu kilęs ginčas nėra sietinas su individualaus ar kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimu.???
17. Kaip jau buvo minėta, profesinių sąjungų narių teisės gali būti pažeidžiamos darbdavio sprendimais, kai visiems darbuotojams privalomais vykdyti lokaliniais aktais susiaurinamos, paneigiamos ar kitaip pažeidžiamos įstatymais suteiktos teisės. Profesinė sąjunga, kaip atstovaujanti ir ginanti darbuotojų teises bei interesus organizacija, pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, turi teisę šios normos nustatyta tvarka reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus. Darbdavio sprendimai turi būti tokio pobūdžio, kad liestų jam pavaldžius darbuotojus, pažeistų jų darbo, ekonomines ir socialines teises, tos teisės turi būti numatytos įstatymų.??? ??? ???
18. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Profesinė sąjunga, vadovaudamasi Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 2022 m. vasario 10 d. raštu Nr. UG17-11(22) „Reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo ir informacijos pateikimo” kreipėsi į Departamento direktorių, reikalaudama: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2022 m. sausio 11 d. rašte Nr. 9.4-55 „Dėl informacijos pateikimo” nurodytą atsisakymą pateikti Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos prašomą informaciją; 2) pateikti Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos 2021 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. UG17-157(21) „Dėl PAGD prie VRM Šiaulių PGV penkto budinčios pamainos vado pareigybės pilotinio projekto“ prašomą informaciją. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra.
19. Kaip matyti iš Departamento 2022 m. sausio 11 d. sprendimo, įforminto raštu Nr. 9.4-55 „Dėl informacijos pateikimo“, Departamentas atsisakė tenkinti Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos 2021 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. UG17-157(21) „Dėl PAGD prie VRM Šiaulių PGV penkto budinčios pamainos vado pareigybės pilotinio projekto“ nurodytą prašymą, susijusį su informacijos pateikimu. Taigi Profesinė sąjunga, vadovaudamasi Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, į Departamento direktorių kreipėsi prašydama panaikinti Departamento 2022 m. sausio 11 d. sprendimą, susijusį su atsisakymu pateikti informaciją, o ne su Departamento sprendimais galimai pažeidžiančiais darbuotojų darbo, ekonomines ir socialines teises, numatytas įstatymų.
20. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbdavys profesinės sąjungos įgaliotiesiems atstovams, atliekantiems kontrolės funkciją, pateikia jų prašomą informaciją apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas ir užtikrina jų teisę atlikti kitas šio įstatymo 17 straipsnyje numatytas funkcijas.
21. Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad profesinės sąjungos turi teisę kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus. Šiems tikslams profesinės sąjungos gali turėti inspekcijų, teisinės pagalbos tarnybų ir kitų institucijų.
22. Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad profesinės sąjungos yra skirtos ginti darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Tam, kad šios teisės bei interesai būtų apginti, reikalinga pirminė informacija, kurią prašomas darbdavys turi pateikti, jei nėra teisės aktuose numatytų išimčių arba jei prašoma informacija akivaizdžiai nėra susijusi su profesinės sąjungos uždaviniais.
23. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Profesinės sąjungos prašoma informacija yra susijusi su pilotiniu (bandomuoju) projektu, kuriuo buvo įsteigtos papildomos penktojo pamainos vado pareigybės. Profesinė sąjungą prašymą suteikti informaciją, susijusią su pilotiniu (bandomuoju) projektu, grindė abejonėmis, jog galimai neracionaliai naudojamos priešgaisrinei apsaugai skirtos lėšos, t. y. įsteigta papildoma pareigybė nepadidina komandų parengties, o panaudotos lėšos naujai pareigybei atima galimybę užtikrinti, kad ugniagesių gelbėtojų pareigos būtų patrauklesnės (darbo užmokestis nebūtų artimas minimaliai mėnesinei algai). Profesinės sąjungos nuomone, pasirinktas tarnybos organizavimo būdas yra ydingas, nes nėra išnaudojamos skyrininkų turimos kvalifikacijos (jų pasirengimas yra to paties lygio kaip ir pamainos vado, nes jie rengiami Ugniagesių gelbėtojų mokykloje pagal tą pačią programą), todėl taip užkertamas kelias skyrininkams, laipsniškai trumpais periodais pavaduojant pamainos vadą, stiprinti savo kvalifikaciją, kartu priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo padaliniuose sukuriant tam tikrą „vidinį rezervą“ ir sudarant prielaidas ugdyti naujus pamainų vadus iš komandose dirbančių pirminės grandies pareigūnų. Profesinės sąjungos nuomone, penktas pamainos vadas neišsprendžia tų problemų, kurioms spręsti yra steigiama ši pareigybė – pamaininio darbo ritmas (darbo ir poilsio periodai) šiam pareigūnui neleidžia nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų pavaduoti kitų pamainų pareigūnus. Tokiu būdu sukuriama situacija, kai priimtas sprendimas yra nelankstus, neatliepia tarnybos organizavimo poreikių, tačiau išnaudoja resursus – lėšas, žmogiškuosius išteklius.
24. Nors pilotinio (bandomojo) projekto įgyvendinimas, susijęs su struktūriniais pertvarkymais, papildomų pareigybių steigimu, lėšų panaudojimu, kurie galimai liečia profesinės sąjungos darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus, tačiau Profesinė sąjunga panaikinti Departamento sprendimo, kuriuo patvirtintas pilotinis (bandomasis) projektas, vadovaudamasi Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi į Departamento direktorių nesikreipė.
25. Profesinės sąjungos prašymas panaikinti Departamento 2022 m. kovo 7 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 9.4-554 TM „Dėl informacijos pateikimo“, kurį Departamentas priėmė išnagrinėjęs Profesinės sąjungos reikalavimą, pateiktą pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, ir reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti atsakymą į visus Profesinės sąjungos 2021 m. gruodžio 20 d. rašte ir 2022 m. vasario 10 d. reikalavime pateiktus klausimus yra susijęs su atsisakymu suteikti informaciją ir nepatvirtina konkrečių profesinės sąjungos narių pavedimo ginti jų konkrečias pažeistas teises ir teisėtus jų interesus.
26. Todėl Profesinės sąjungos šioje byloje pareikšti reikalavimai, vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, negali būti tenkinami.
27. Pažymėtina, kad Profesinė sąjunga Departamento 2022 m. sausio 11 d. sprendimo, įforminto raštu Nr. 9.4-55 „Dėl informacijos patikimo“, su kuriuo iš esmės Profesinė sąjunga ir nesutinka, ABTĮ nustatyta tvarka neskundė.
28. Profesinės sąjungos kreipimasis į Departamento direktorių vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka yra Profesinės sąjungos pasirinktas elgesio modelis, kuris nesudaro pagrindo tenkinti Profesinės sąjungos skundo vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi. Departamentas, atsisakydamas tenkinti Profesinės sąjungos reikalavimą, nurodytą Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos 2022 m. vasario 10 d. rašte Nr. UG17-11 (22) ,,Reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo ir informacijos pateikimo“, veikė pagal jam suteiktą kompetenciją ir Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio nuostatų nepažeidė.
29. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir teisinį reglamentavimą daro išvadą, jog pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas visa apimtimi (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
30. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, susijusių su skundžiamu Sprendimu, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.