Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dienos metu gėrė pas P., gėrė, prisigėrė ir nelabai atsimena. Jis gydosi jau kurį laiką, jam su atmintimi negerai. Jam kažkas pasakė, kad ten tai įvyko. Gėrė su A. K., T. ir dar D. buvo. Gėrė degtinę. Daug išgėrė iki sąmonės netekimo. D. P. šnekėjo apie tai, kad dėl S. tėčio turi kažkokių problemų, norėjo atkeršyti. T. su D. ėjo aiškintis pas S.. Jis su A. ėjo iš galo. Kai nuėjo, neatsimena, kur S. buvo. Neatsimena savo veiksmų. Po kurio laiko T. ir D. šnekėjo, kad jis įspyrė nukentėjusiajam. Konfliktinių situacijų su S. nebuvo, jis yra jo pažįstamo geras draugas. Šiuo metu jis ilgą laiką negeria ir gydosi. Jeigu be nuotaikos būdavo, jam kildavo agresija. Tada buvo vartojęs vaistų ir gėręs alkoholio, vartojo antidepresantus nuo psichozės. Vos pastovėjo ant kojų. To, kuo yra kaltinamas, nepadarė, spyris vienas kitas galėjo būti. Bet taip sužaloti nukentėjusiojo negalėjo. Kai įėjo į namą, nepamena, ar M. buvo vienas. Jam yra sutrikusi atmintis, mano, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Buvo vienas, du spyriai. Pripažįsta du-tris smūgius. Nepamena, kaip spyrė. Spyrė į kažkurią veido pusę. Spyrė kojų pirštais. Spyrė gulinčiam į galvą. Jokių kitų smūgių nesudavė. Taip sužaloti vienas nukentėjusiojo negalėjo, tai galėjo padaryti ir D. P.. Visi tie, kurie buvo, sakė, kas S. P. trenkė su metaline lazda. Kai ėjo pas M., ėjo išgerti, nebuvo tikslo ar susitarimo sumušti M.. Be jo M. mušė D. ir T. P.. Jis nematė, kai jie mušė. Bet jam tai papasakojo P. girdėjo, kaip jie kalbėjo prieš išvažiuojant namo. Namo važiavo be sąmonės, atsikėlė namie. Ar M. buvo kruvinas, nematė. A. jam pasakė, kad P. kalbėjo apie muštynes. A. jam pasakė, kad ir kiti prisidėjo. Susitiko A. ir šis jam pasakė, kad ir kiti mušė S., jog M. trenkė D. P., T.. Pats A. nežinojo, ar jis trenkė, bet davė policijoje parodymus, kad į veidą trenkė porą kartų. Policijoje girdėjo, kad jie sumokėjo pinigus M.. Iš jo pinigų prašė P., neprisimena, kiek pinigų prašė. Nesakė jie, kokią sumą davė M.. Visi trys P. atvažiavo pas jį į namus ir pasakė, kad reikia susimesti ir duoti M. Liko tik jis vienas, nors įtarimai buvo pareikšti keturiems ar penkiems. Nežino, kas pakeitė parodymus, nutarimus dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo tikriausiai gavo, tačiau nieko neskundė.

Be G. Š. visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas, jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais.

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis S. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, konfliktų su juo iki įvykio nebuvo. Buvo išgėręs, miegojo, nieko neatsimena, kas ten įvyko, buvo neblaivus ir miegojo lovoje, kartu buvo draugas D., pavardės nežino. Draugas irgi buvo išgėręs. Durys buvo nerakintos. Atsibudo ligoninėje. Nieko nematė, kas mušė. G. Š. vienas kaltę prisiėmė. Jo į ligoninę aplankyti buvo atvažiavę K. K. ir D. P.. Su jais neturėjo konfliktų. Jie atvažiavę ligoninėje prašė, kad dovanotų. Pasakė, kad gailisi. Jį sužalojo K. K., D. ir kaltinamasis. Nesakė konkrečiai, kas su lazda davė, jie sakė, kad labiausiai jį sumušė G. Š.. Lazdą turėjo D. P., bet pats D. jam to nesakė. Jam tai pasakė draugas D., jo pavardės neatsimena. Tai tas draugas, kuris pabėgo, jis matė, kad D. turėjo lazdą. Jam žalą iš dalies atlygino D. P.. D. P. jam sakė, kad Š. spardė jam miegančiam į galvą, šokinėjo ant galvos. D. nematė, kai jį mušė. D. pabėgo. Jam jis nieko nepasakojo, sakė, kad pabėgo, jog pats negautų. Mano, jog tokias pasekmes jam sukėlė smūgis lazda. Iš kojos neturėtų būti toks stiprus sužalojimas. Ar D. P. jam sudavė su lazda, jam niekas nesakė. D. pasakojo, kad T. P. sulaikė tą žmogų, kuris norėjo suduoti jam su lazda. Jam po įvykio sunku viską prisiminti. Negali patvirtinti, kad jam buvo suduota su lazda į galvą. Jie tarpusavyje kalbėjosi ir vienas ant kito vertė kaltę. Kai nebuvo kompanijoje Š., tai viską ant Š. vertė, teigė, kad jie mušė švelniai. Nematė, per kur pabėgo D., mano, kad pabėgo per duris. Gal D. ir matė viską. Kai jam padavė pinigus, pasakė, kad jis neturėtų pretenzijų D. P., K. K., T. P. ir A. K..

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad G. Š. nepažįsta. Kur gyvena jo sūnus S. M., nežino, su juo nebendrauja. Jis kažkur už Šiaulių išvažiavęs. Jo draugas D. gyvena Kaune. Atėjo pas S. išgėręs, policijai pripūtė 2,8 prom., sūnus buvo kruvinas, spaudė arteriją, nes bėgo kraujas. Pamatė kruviną galvą. Liepė D. nueiti kviesti greitąją. D. buvo išgėręs, ar jo sūnus buvo girtas, nežino, mažai pamena, nes pats buvo girtas, kai atėjo, D. buvo šalia sūnaus. Nieko pats nematė ir nežino. Ar išgėręs sūnus yra konfliktiškas, nežino, su juo sūnus elgiasi konfliktiškai. D. nebuvo sumuštas, jis vaikščiojo po kambarį, nubėgo ir pakvietė greitąją. Su D. nieko nekalbėjo. Atvykę medikai sūnų išsinešė. Kartu nevažiavo. Kai sūnus grįžo iš ligoninės, jo žaizda kraujavo. Sūnus sakė, kad pabudo sumuštas ir viskas.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamąjį G. Š. pažįsta. Konfliktų nėra buvę. Jis yra jo draugas, pažįstamas. Šventė Jonines pas T. P. sodyboje, T. tėvo sodyboje, sodyba yra (duomenys neskelbtini) kaime. Dar buvo J. S., D. P., G.. G. pravardė „F.“. Vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus. Išgėrė daug. Gėrė daugiau nei vieną butelį, apie keturis butelius. Be degtinės nepamena, ar dar buvo kiti gėrimai. Jautėsi išgėręs. Visi „nulūžo“. Su J. išėjo pas S. M.. S. gyvena netoli. S. pažįsta ir jis, ir J., viename kaime gyvena. Su S. gėrė, po to grįžo pas T. ir ten vėl pradėjo gerti. Paskui vėl nuėjo pas S. ir ten viskas įvyko. Antrą kartą pas S. nuėjo visi – jis, J., G., D. ir T.. Įėjus į namus jau vyko konfliktas. Neatsimena, dėl ko vyko konfliktas. Jis sudavė S. vieną smūgį su kumščiu ties lūpa. Nežino, kodėl taip įvyko, kad sudavė S. smūgį. Paskui kelis smūgius į šonkaulius, į kažkurią vieną pusę, neatsimena, į kurią, kumščiu sudavė D. Nelabai atsimena, dėl ko jiems sudavė. Nematė, ar dar kas sudavė S., ar D. Nematė, kokius veiksmus atliko G. Š.. Kai sudavė smūgį S., nepamena, ar jis sėdėjo, ar stovėjo. Gal ant lovos sėdėjo, nepamena tų detalių, buvo girtas. Neatsimena, ar jis pirmas sudavė smūgį S.. Neatsimena, ką darė kiti. Trenkė vieną smūgį S., po to vieną smūgį D. ir pabėgo. Išsigando. Po to jam buvo žinoma, kokie sužalojimai padaryti S.. Nežino, kas jam tokius sužalojimus padarė. Ar dar kas sudavė smūgius S., nežino. Nematė, ar kas dar sudavė. Kalbos, kad sumušti S., nebuvo. Anksčiau nėra smurtavęs prieš S. ar D.. D. pažįsta neseniai, o S. pažįsta daug metų. Nežino, ar kiti asmenys konfliktavo su S.. S. kaime gyveno ir visi sutiko su juo. Kai sudavė smūgį S., kokioje jis buvo padėtyje, nepamena. Atsiprašė S., valgyti nuvežė, pinigais neatsilygino. Antrą kartą pas S. grįžo gerti toliau. Grįžo po valandos ar po dviejų. Nesibarė, jų niekas neįžeidė. Ėjo pas S. gerti iš draugiškumo, nešėsi alkoholio butelį. K. K. yra jo brolis. Kartu brolio nebuvo. K. su jais negėrė. Nematė, kad G. Š. suduotų smūgį S. M..

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti liudytojo A. K. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, jog jis Jonines šventė pas T. P. jo tėvo sodybos kieme, (duomenys neskelbtini). Kartu šventė pats T., jis, J. S., G. Š., kurį vadina „F.“ ir D. P., kuris, kiek pamena, dalyvavo ne nuo pats pradžių. Kiek pamena, kai jis jau atvažiavo pas T. apie pietus gal, tikslaus laiko jis neprisimena, kaip ir yra jau sakęs, T. jau ten su J. buvo, ar D. tuo metu buvo, neprisimena, jam atrodo, kad ir jis panašiai atėjo kaip ir jis. G. Š., jam atrodo, jau taip pat buvo pas T., bet nėra tikras, gal jie jį susitiko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), kai ten dar ėjo, bet jis tikrai su jais šventė Jonines. Jis gėrė degtinę, todėl jis butelį ir atsivežė, bet dar ėjo vėliau į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Buvo išgėręs. Jo brolis K. K. ir pažįstamas H. C. iš (duomenys neskelbtini). su jais kartu nešventė, jų aplamai nebuvo. Gerdami kalbėjosi bendromis temomis. Ar D. kalbėjo tuo metu apie kokį nors seną jo tėvo konfliktą su S. M., jis nepamena. S. M., kuris gyveno tuo metu (duomenys neskelbtini), jis pažįsta. Jo draugą D. A., kurį vadina „A.“ ir jis kartu gyveno pas S. M., jis pažįsta. Jis su jais konfliktų neturėjęs. Geriant nebuvo jokios kalbos, kad reikia nueiti pas juos ir sumušti, jie tikrai nesitarė to daryti. Jis tą dieną pas S. nuėjęs buvo du kartus. Pirmas kartas buvo, kai švenčiant Jonines, begeriant T. su G. užmigo, D. liko ten, o jis su J. S. nuėjo pas S. į namus. Dar nusinešė gėrimų likučių. Buvo į pavakarę jau, bet kiek valandų, nežino, nežiūrėjo, telefoną buvo išjungęs. S. su D. namuose buvo dviese, išgėrę jau. Jie dar kartu su jais gėrė ir jų su J. atsineštos degtinės, draugiškai pakalbėjo, be jokių konfliktų ir su J. vėl nuėjo pas T.. Pas S. pabuvo trumpai, bet kiek laiko, nežino. T., G. ir D. nemiegojo. Dar visi išgėrė ir kalbėjosi apie bet ką. Galėjo būti apie 21.00 val., nes buvo kiek patemę, bet dar netamsu, kai sugalvojo visi nueiti pas S. M. į namus, gal pagerti dar ten, nežino. Buvo visi girti. D. P. norėjo dar su S. pakalbėti neva dėl seno S. konflikto su savo tėvu, o jie visi ėjo kartu. Muštis nesiruošė, nesitarė ir dėl to, kas ką turės daryti. Eidami nesinešė jokių strypų. Ar nešėsi gėrimų, neprisimena. Kai atėjo į S. namų kiemą, pirmas į namo vidų užėjo D.. Ar durys buvo užremtos iš lauko, ar užkabintos iš vidaus, jis nežino. Į vidų užėjo ir jis, J. ir G. „F.“. T. dar liko kieme. Jie atėjo pėsčiomis, nei T., nei kas nors kitas jų tikrai iki S. namų neatvežė. S. su D. miegojo skirtingose lovose, jie buvo dviese. S. tėvo pas juos nebuvo. Jį jis pažįsta. D. nuėjo pirmas prie S. lovos ir ėmė jį žadinti. D. S. bandė pažadinti. Žadindamas pliaukšėjo per S. skruostus, krutino už drabužių, bet nesmūgiavo, kad suduotų S. metaliniu vamzdžiu, jis nematė, nes net nematė, kad D. būtų turėjęs kokį vamzdį aplamai rankose kol buvo ten. Kažkuriuo momentu ir jis buvo priėjęs prie S., bet kaip ten tiksliai buvo, jau nepamena, nes praėjo ilgas laiko tarpas, bet sudavė S. vieną smūgį rankos kumščiu į veidą, o tiksliau į dantis (lūpas). Daugiau S. niekur nesudavė ir nuo jo atsitraukė, nuėjo prie D.. D. dar būnant lovoje, nes jis buvo atsikėlęs ir sėdomis, jis sudavė apie 3 gal smūgius į šonkaulius, o tiksliau į kairį šoną, du smūgius į veidą, bet kur konkrečiau pataikė, net nežino. D. po smūgių nukrito ant grindų ir gulėjo, jo laikyti nereikėjo, gulėjo pats. Ar matė jis, kas vyksta kambaryje, nežino, nes jis tuo momentu išėjo į lauką. Ką kiti vaikinai viduje darė, jis nematė. Ar J. sudavė smūgius, jis nematė. Nematė, kad ir G. Š. būtų tuo metu, kai jis buvo viduje, ką nors daręs S.. Iš kitų vaikinų tik vėliau sužinojo, kad G. S. įspyrė į galvą, bet kaip ten viskas buvo, negali pasakyti. T. užėjo į namo vidų, nes jį dar kažkuris iš jų pakvietė į vidų. Ką T. darė viduje, jis nematė ir nežino. Ar T. atėmė iš D. strypą ir atitraukinėjo G. nuo S., jis nežino, nes kaip ir sakė viduje jau tuo metu nebuvo. Ką jis vaikinams sakė, taip pat negirdėjo. Viskas įvyko labai greitai, iki 5 min. Nieko iš jų nepaėmė. Jis pats asmeniškai jokio mobilaus ryšio telefono kambaryje pas S. nematė, o tuo labiau nepaėmė. Kiek pamena, po visko lyg grįžo atgal pas T. ir gėrė. Ar J. nuėjo į savo namus, nepamena. 2019 m. birželio 24 d. ryte nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir išgirdo kalbant, kad buvo sumuštas S. ir išvežtas į Kauno klinikas. Tada suprato, kad tai rimta. Pagalvojo, kad reikia nuvažiuoti S. aplankyti, todėl po kelių dienų kartu su J. S., pasiėmę D. A., vyko jo aplankyti į klinikas. Jam rūpėjo, ar S. rašė policijai pareiškimą dėl to kas įvyko, ar turi jiems kokių nors pretenzijų. S. tada jau pasakė, kad pretenzijų jokių neturi ir pareiškimo nerašė. Jo tada atsiprašė, nes buvo gėda prieš jį, jam pinigų nedavė, tik nupirko maisto ir parūkyti. Dar praėjus kažkuriam laikui sužinojo, kad S. M. kažkas iš buvusiųjų sumokėjo. Apie jokius išrašytus vekselius jis nežino. Prie tos sumos neprisidėjęs, kaip ir sakė S., jis pinigų jokių nedavė. Jam žinoma, kad J. davė pasinaudoti kažkokiu savo mobilaus ryšio telefonu D. A., tai jis sužinojo jau vėliau ir iš paties D.. Jis S. neskambinėjo, ar kitaip jo neprašė, kad tik nerašytų pareiškimo policijai. Kad policijoje atliekamas tyrimas dėl S. sumušimo, jis sužinojo tada, kai buvo iškviestas į apklausą. Dar vėliau gavo iš policijos pranešimą, kad D. A. bus apklausinėjamas teisme ir, kad jie gali apklausoje dalyvauti, jis tada D. iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino paklausti, ar jis vyks į teismą tai apklausai. Jam tada jis pasakė, kad nieko neva apie jokią apklausą jis nežino ir niekur nevyks. Kai D. jam pasakė, kad į teismą nevažiuos, jam jo ir nereikėjo prašyti, kad jis prieš juos neliudytų. Jis D. tikrai negrasino ir jokio poveikio nedarė. Jam skambino tą vienintelį kartą. Pats D. A. apklausoje nedalyvavo, ką jis kalbėjo, trumpai papasakojo draugai. Kodėl D. pasakė, kad įvykyje tada dalyvavo ir jo brolis K. K. su H. C., jam nėra žinoma. Jų tikrai kartu su jais tą dieną nebuvo. V. B. jis pažįsta, jį vadina „V.“, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis jam tą dieną neskambino, jo nematė. Ar iš jų kas nors jam skambino, jis nežino (2 t., b. l. 196-200). Pagarsinus liudytojo parodymus, liudytojas nurodė, jog parodymai teisingi.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas J. S. parodė, kad G. Š. pažįsta iš matymo. Konfliktinių situacijų su juo nėra turėjęs. P. yra jo pusbroliai. A. K. – klasiokas. Jonines šventė (duomenys neskelbtini) pas T. P. tėtį. Buvo jis, D. P., T. P. ir G. Š., dar A. K.. Jam T. paskambino ir jis nuėjo pas jį, jam buvo netoli. Buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, visi vartojo, buvo daugiau nei vienas butelis, buvo apgirtę, ar alaus buvo, neprisimena. Nelabai atsimena, kas ten vyko, nes daug laiko jau praėjo. Su S. nebendravo, tik taip žino, kad toks yra. Tą dieną pas S. su A. buvo nuėję išgerti. A. S. daugiau pažįsta. Nusinešė nepilną butelį. S. buvo vienas. Išgėrė ir išsiskirstė. Paskui su A. nuėjo pas T.. Antrą kartą pas S. sugrįžo po poros valandų. Patys sugalvojo nueiti pas S.. Antrą kartą penki nuėjo pas S.. D. P. sugalvojo eiti pas S. išsiaiškinti kažką dėl jo tėčio konflikto. Kas pirmas įėjo į namą, neatsimena. Antrą kartą butelio nesinešė. Jis tikrai nieko nesinešė, dėl kitų negali pasakyti. Ar geranoriškas tas išsiaiškinimas buvo, nežino. Susimušė jie tenai. Pats jokio smurto nenaudojo, ten dar buvo „A.“ kažkoks, prieš jį smurto taip pat nenaudojo. A. ar naudojo smurtą, ar „A.“ sudavė, ar S. vieną smūgį, negali pasakyti, bet smūgis buvo suduotas. D. P. kelis kartus delnais sudavė S. atrodo per žandus, nes tuo metu S. gulėjo lovoje, miegojo, kad prabustų sudavė. Ar sakė D. ką, nežino. Matė, kad G. buvo užlipęs ant lovos, o ką jis ten darė, nematė. G. užšoko ant lovos, nukentėjęs gulėjo. Nematė, kokius veiksmus atliko G. Š.. Po kažkiek laiko išėjo į lauką. Ten dar krosnis stovėjo prie lovos, G. Š. užšoko ant lovos, buvo atsirėmęs į lovą. Ta lova buvo sofa-lova, išskleidžiama. Jis šalia užšoko, nebuvo taip, kad ant asmens užšoko. Kambaryje buvo dvi lovos. Ant vienos buvo S., o ant kitos lovos buvo D.. Š. užšoko ant S. M. lovos, ties kuria vieta kūno padėties S. užlipo G. Š., nematė. Nežino, dėl ko jis užšoko ant tos lovos ir kiek ten buvo. Iš kalbų žinoma, ką G. Š. darė. Sakė, kad šokinėjo ant lovos, ant galvos. Visi dabar taip kalba. Apklausoje D. A. ar pasakė teisybę, nežino, gal ir tiesa. Išėjo iš to namo ir lauke stovėjo. Negrįžo, lauke nieko nesutiko. T. P. pakvietė, kai pradėjo muštis ten. D. sudavė S. delnais per veidą, kad jis pabustų. Tada G. Š. užšoko ant lovos, jis pakvietė T.. Į vidų įėjo keturi. T. liko lauke. Išėjo iš namo ir pasakė T. – „eik į vidų, nes muštynės prasidėjo“. Jį kvietė, gal kad atitrauktų ką nors nuo ko nors. T. įėjo į vidų, nematė, ką jis darė. Kai ėjo pasiaiškinti, nekalbėjo ką ten darys pas S., ar kad mušti reikės. G. Š. pažįsta gal porą metų, gal mažiau, bet draugai nėra. Su G. Š., kai jis išgeria, viskas gerai su juo. Skaitė teismo ekspertų išvadas, kad buvo sutrenkta galva. Ar spyrė G. Š., nematė tikrai. Nežino, koks buvo užšokimo tikslas. Pas S. M. ligoninėje buvo vieną kartą, buvo kartu su A. K.. Neatsiprašinėjo, nes nejautė kaltės. Ar kas atsiskaitė pinigais, nežino. Strypas pas D. rankose buvo. Strypas buvo pas M. prie lovos. Nes jie laukė svečių kažkokių. Niekas strypo nenaudojo, numetė strypą į šalį, D. ar T., negali pasakyti. Negali atsakyti, dėl ko kvietė T.. Pats į vidų negrįžo, tik nusiuntė pusbrolį.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti liudytojo J. S. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, jog T. P. ir D. P. yra jo pusbroliai. A. K. yra jo geras pažįstamas. G. Š. jis pažįsta, jis nėra nei vieno iš jų draugas, tiesiog pažįstamas, jį vadina „F.“. Visi penki 2019 m. birželio 23 d. pas T. tėvą A. P. (duomenys neskelbtini) šventė Jonines. Tą dieną jam apie 10.00 val. paskambino T., pasveikino su Joninėmis ir pasiūlė ateiti iki jo tėvo namų. Jis atėjo pas jį, T. buvo tuo metu dar vienas. Atvažiavęs pas tėvą buvo dviračiu, be mašinos. Gavo butelį degtinės dovanų. Dar nusprendė nueiti į parduotuvę (duomenys neskelbtini) nusipirkti gėrimų. Prie parduotuvės apie 11.00 val. susitiko pažįstamą G. Š., kuris atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) kaimą, bet pas ką tiksliai, nežino ir jis jam pasiūlė su jais išgerti, jis sutiko. Jam atrodo, kad tuo metu jau su jais buvo ir A. K., gerai neprisimena. Nusipirko degtinės, gal dar alaus. Keturi nuėjo pas T. tėvą į namus, kur kieme ir šventė sėdėdami po medžiu. Galėjo būti apie pietus, kokia 13.00 val., kai pradėjo švęsti. Ar skambino jam ar ne, nepamena, bet neužilgo atvažiavo su savo mašina pusbrolis D. P.. Jam pasiūlė prisijungti prie jų. Jis sutiko, bet išvarė mašiną į namus ir atėjo pėsčiomis po kurio tai laiko. Šventė jau penki. Su jais tikrai nešventė nei K. K., nei H. C., juos gerai pažįsta. K. yra A. brolis, o H., kurį vadina „H.“, gyvena (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės. Buvo gal apie 16.00-17.00 val., tikslaus laiko nepamena, kai G., T. ir D. nusigėrė. G. su T. begeriant užmigo, o D. snūduriavo. Jis tada su A. nutarė eiti pas S. M. į namus ir pasiėmė nugertą butelį degtinės. S. M. jis pažįsta, su juo niekada nėra konfliktavęs, jis gyveno tuo metu (duomenys neskelbtini) kaime. Kai atėjo pas S., jis buvo ne vienas, o su draugu D., vadinamu „A.“, kuris tuo metu gyveno pas S.. „A.“ žinojo iš T. pasakojimų, nes jie dirbę kartu su juo Anglijoje. S. su D. buvo kambaryje, gėrė alų. Jie su A. prisėdo prie jų, gėrė savo degtinę ir dar juos pavaišino. S. su D. buvo jau pagėrę. Pas juos pabuvo gal apie porą valandų, kalbėjosi, tikrai nekonfliktavo ir tada išėjo vėl atgal iki T. tėvo namų. Kai grįžo, G., T. ir D. jau sėdėjo, buvo atsikėlę. Kažkiek dar gėrė, pasakė, kad su A. buvo pas S. M.. Tada D. P. ir pasakė, kad kažkada neva prieš daug metų tarp S. ir jo tėvo G. P. buvo kažkoks konfliktas ir pasiūlė nueiti iki S. pakalbėti. S., nei D. nesitarė sumušti, jokių strypų nesinešė. Ėjo tik jie penki: jis, D., T., A. ir G. pėsčiomis, tie kas šventė pas T., niekas jų nevežė. Laikas galėjo būti apie 21.00 val., bet dar visai tamsu nebuvo. Jokių įrankių, strypų nesinešė. Namo durys buvo uždarytos, ar jos buvo užkabintos iš vidaus, nežino. Ar iš lauko paremtos metaliniu strypu, jis nematė. Kuris pirmas užėjo iš jų, nepamena. T. liko prie namo. S. su „A.“ miegojo. Namuose pas juos S. tėvo nebuvo. Jis jį pažįsta, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Prie S. lovos pirmas priėjo D., kuris S. sudavė rankos delnu per skruostus kelis kartus, norėdamas jį pažadinti, dar jį pajudino, bet ar prabudo S. ir ką pasakė, nežino. Tada kaip tik tuo metu prie lovos priėjo „F.“ ir ant jos užšoko. Prie kitos lovos, kur gulėjo „A.“, priėjo A. K.. A. „A.“ ten kažką darė, bet ką, jis nežiūrėjo. Ar vėliau A. sudavė S., jis nematė. Ar „F.“ užšokęs įspyrė S. M. į galvą ar ją trypė, jis nematė to momento, nes tada išbėgo į lauką pakviesti kieme buvusio T. Pats jis nei S., nei „A.“ nemušė. Kai T. įėjo į vidų, jis lauke neliko, ėjo jam iš paskos. Tada pamatė tik, kad D. laiko metalinį vamzdį, kuris jam panašus buvo į „karnizą“, jis jį matė prie S. lovos. Tas „karnizas“ apie 130 cm ilgio. Ar D. juo sudavė S., ar „A.“, jis nematė. T. tą strypą iš D. atėmė. Ar „F.“ T. nutraukė nuo S. lovos, ar šis nulipo pats, jis neatkreipė dėmesio, nes viskas vyko labai greitai, iki 3 min. Jis su T. išėjo iš namo pirmi. S. visą laiką gulėjo lovoje, ar S. buvo prabudęs, nematė. Ar jo veidas buvo kruvinas, ar galva, neatkreipė dėmesio. Išeinant nieko nepaėmė. Ar S. su „A.“ turėjo mobilaus ryšio telefoną, nežino, jų kambaryje nematė. Tas S. sumušimas, kaip ir yra sakęs, buvo spontaniškas, buvo netikėta ir keista dėl kitų elgesio. Jis po visko nuėjo tiesiai per bėgius į namus, kiti gal pas T. nuėjo, jis nežino. Po kelių dienų (duomenys neskelbtini) parduotuvėje tik sužinojo, kad S. ligoninėje. Žmonės kalbėjo, kad S. sumušė P. ir K., jis minimas nebuvo. S. aplankyti sugalvojo A., todėl pasiūlė ir jam. Kartu su jais į Kauno klinikas važiavo ir „A.“, kuris nuėjo pirmas pasiaiškinti, kur guli S.. Jis išsiaiškino, bet pasakė, kad atvažiavusi S. mama ir ne viena, o su S. Kiek palaukę jie nuėjo į palatą visi trys. Paklausė, kaip S. jaučiasi, ar nereiškia kokių nors pretenzijų dėl sumušimo. S. jam aplamai nereiškė jokių pretenzijų. Su juo daugiau bendravo A.. S. buvo draugiškas, sakė, kad į policiją nesikreipė. Dar jam nupirko maisto. Pats S. nedavė ir nemokėjo jokių pinigų, jų jis jo ir neprašė. Jis pats tik vėliau dar davė „A.“ savo seną, nenaudojamą telefoną naudotis, nes vežant kaime šieną pasakė, kad jokio neturi. Davė ne tam telefoną, kad jis jiems pretenzijų neturėtų, o tiesiog. Kas mokėjo ir davė pinigų S., nežino. Jokio vekselio pasirašyme jis nedalyvavo. Nei po įvykio, nei iki šiol jis neskambino nei „A.“, nei S.. S. (duomenys neskelbtini) kaime jau negyvena, „A.“ taip pat. Kur jie gyvena, jis nežino. Jis pažįsta V. B., jis gyvena (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės, jis buvęs jo klasiokas. Kokiu tikslu V. B. 2019 m. birželio 23 d. apie 10.00 val. skambino jam, jis nežino, nepamena net, ar kalbėjo, jei skambino. Ar skambino 2019 m. birželio 23 d. 21.05 val. ir 22.58 val. V. B., kokiu reikalu ir ar jis atsiliepė, jis neprisimena. Ar kas iš jų buvusiųjų pas S. M. skambino V. B., jis nežino. Tą dieną jis jo sutikęs nebuvo (3 t., b. l. 3-7). Pagarsinus liudytojo parodymus, liudytojas nurodė, jog parodymai teisingi.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas T. P. parodė, kad G. Š. yra jo pažįstamas. Konfliktinių situacijų su juo nebuvo. Šventė Jonines ­­– D., G. ir A.. Šventė pas jo tėvą sodyboje, (duomenys neskelbtini). Buvo vartojama degtinė ir alus. Buvo girtas ir G. buvo girtas, miegojo po medžiu. Teko tą vakarą apsilankyti pas S. M.. Jis kai kurių aplinkybių neatsimena dėl praėjusio ilgo laiko tarpo. Kas pirmas ėjo, nepasakys, jis įėjo paskutinis. D. P. turėjo strypą, kurį jis iš jo atėmė. Kambaryje mėtėsi strypas. D. yra jo pusbrolis. Ėjo į tą namą penki, lyg išgerti ten ėjo. Nežino, kas pirmas panaudojo smurtą S. M. atžvilgiu, nes jis įėjo paskutinis. Nematė, kad Š. atliktų kokius nors veiksmus.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti liudytojo T. P. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, jog šventė Jonines su J. S., A. K., D. P. ir G. Š., pravarde „F.“ pas savo tėvą A. P. (duomenys neskelbtini), sodyboje. 2019 m. birželio 23 d. apie 10.00-11.00 val. laikotarpyje, dabar tiksliai neprisimena, jis paskambino J. ir pasikvietė atvažiuoti iki jo tėvo namų, norėjo jį pasveikinti su Joninėmis. Pats čia atvažiavo dviračiu. K. K. ir H. C. jis pažįsta, jis gyvena netoli jo tėvo namų, prie parduotuvės, (duomenys neskelbtini). K. yra A. brolis. Jie kartu su jais Joninių nešventė. Tą dieną jis jų aplamai nematė. Jis, J., G. ir A. pradėjo švęsti anksčiau, D. prisijungė prie jų vėliau. Šventė tėvo namų kieme. Tėvas kartu su jais nešventė. Jis gėrė degtinę. Nusigėręs kažkuriuo momentu jis užmigo. Nusigėrė greitai, nors išgėrė ir nedaug, nes yra mažai vartojantis, o be to iš vakaro buvo pagiringas. Kai prabudo dar buvo šviesu, visi vaikinai sėdėjo po medžiu. Ar A. su J. buvo nuėję tuo metu, kai miegojo, pas S. M., jis nežino. Kiek jam žinoma, G. Š. taip pat miegojo po medžiu nusigėręs. Ką D. tuo metu, kai jie miegojo, veikė, jis nežino. Tada, kai prabudo, gėrė, kalbėjosi ir taip besėdint D. ir kilo mintis nueiti pas S. M. į namus pakalbėti, tačiau tos pokalbio priežasties jis neprisimena. S. M. jis pažįsta, jis gyveno tuo metu (duomenys neskelbtini). Jo draugą D. taip pat gerai pažįsta, pats asmeniškai su jais jokių konfliktų nėra turėjęs. Jam buvo žinoma, kad tuo metu D. gyveno pas S.. Pas S. į namus visi penki ėjo pėsčiomis, niekas jų nevežė, jis tikrai savo automobiliu nevažiavo, nes kaip ir minėjo, pas tėvą buvo atvažiavęs dviračiu. Su savimi jokių strypų nesinešė, buvo pasiėmę, kiek prisimena, alaus. Kai ėjo iki S. namų, tikrai nesitarė nieko sumušti, jei būtų žinojęs, kad ten įvyks muštynės, būtų tikrai kartu su jais nėjęs. Atėjus iki S. namų, jis liko kieme parūkyti, o kiti – D., A., G. ir J. nuėjo į namo vidų. Kiek pamena, namo durys buvo uždarytos, bet nežino, ar jos iš vidaus buvo užkabintos. Patraukus duris, jos atsidarė. Jam būnant dar kieme, galėjo praeiti 2 min., į lauką išėjo J. ir pasakė, kad viduje mušamasi ir, kad jis greičiau eitų į vidų. Kai įėjo į vidų, pamatė pirmiausiai gulintį aukštielninką D. ant grindų tarp lovos ir stalo. Jis gulėjo veidą užsidengęs rankomis. Vaikinų prie jo nebuvo. Ant kitos lovos, pusiau sėdomis gulėjo S.. Ant S. lovos stačias stovėjo G. Š. „F.“. S. veidas matė, kad buvo kruvinas. Jis iš karto G. nuo lovos nutraukė. Ar G. spardė S. galvą, jis nematė. D. buvo kambaryje, rankose turėjo metalinį vamzdį. Vamzdis galėjo būti iki 1,20 m. Kad D. S. ar D. suduotų tuo vamzdžiu, jis nematė. Vamzdžio iš D. neatėmė, jis jį pats kambaryje, kiek pamena, numetė, o D. išstūmė su G. į lauką. A. jau taip pat buvo lauke, nes kai jis įeidinėjo į namo vidų, jis kaip tik tuo metu išeidinėjo per duris. Viskas labai greitai ten įvyko, iki kokių 3-4 min. Niekas jų iš ten neišvežė, jie pabėgo. Nieko iš jų nepaėmė, o tuo labiau mobilaus ryšio telefono, jokio telefono jis iš vis nematė. J. nuėjo, kiek pamena, iš karto į savo namus, o jie keturi: jis, D., A. ir G. nuėjo iki tėvo sodybos, bet jau nešventė, o išsiskirstė. Po įvykio jis pats niekam neskambino. Ar kiti kam nors skambinėjo, jis nežino. V. B. jis pažįsta, jis iš (duomenys neskelbtini), su juo nebendrauja, tik pasisveikina. Ar kažkas iš buvusiųjų jam tą vakarą skambino, jis nežino. Kas įvyko, jam pačiam asmeniškai buvo neramu, nors jis nieko pats nemušė ir su niekuo nekonfliktavo, tik visus išskirstė kambaryje ir iš namo vidaus išgrūdo laukan. 2019 m. birželio 24 d., kiek valandų buvo, nepamena, iš kažko kaime sužinojo, bet taip pat nepamena iš ko ir kokiomis aplinkybėmis, kad S. išvežtas į Kauno klinikas. Kaime kalbėjo, kad S. sumušė jis kartu su pusbroliu D. P.. Po to buvo kalbama, kad jis buvo sumuštas brolių K. Kokia buvo S. M. sveikatos būklė, jis nežino, jo į klinikas lankyti nevažiavo. Žino, kad jį lankė J. su A.. Žino ir tai, kad J. S. D. „A.“ po kelių dienų davė naudotis savo kažkokiu mobiliojo ryšio telefonu, bet ne dėl to, kad jie su S. neturėtų jiems pretenzijų ir neįskųstų policijai. S. jis yra davęs 50 eurų, bet be jokių raštelių ir dėl to, kad su kitais buvo ir viskas taip įvyko. Prie vekselio rašymo jis nėra prisidėjęs. Žino, kad vekselį susirašė D. su S.. Sumos tuo metu jis nežinojo. Ar kiti iš jų davė kiek pinigų S., jis nežino. Tas kas įvyko, labai gaila, jei anksčiau į vidų būtų užėjęs, gal S. nebūtų taip sumuštas (3 t., b. l. 10-13). Pagarsinus liudytojo parodymus, liudytojas nurodė, jog parodymai teisingi. D. su strypu buvo per vidurį kambario, nuo D. ir lovos atstumas buvo nuo 2 iki 2,5 metrų. Jokio veiksmo nebuvo, jis tik laikė rankoje strypą. G. buvo palei S. ant lovos. Kur D. numetė strypą, pasakyti negali. G. patraukė, kad nemuštų. Tikriausiai mušė. Kai atitraukinėjo G., S. veidas buvo kruvinas ir iš nosies bėgo kraujas. S. gulėjo ant nugaros. Nežino, iš kur ir kas kalbėjo, kas su strypu davė per galvą. Kaime tikrai taip nekalbėjo, pas tyrėją išgirdo tokias kalbas. Su S. buvo susitikęs kelis kartus, tačiau apie tai nelabai kalbėjo. Su S. jam buvo uždrausta bendrauti, todėl ir nebendravo.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D. P. parodė, kad G. Š. artimai nepažįsta, konfliktinių situacijų su juo neturėjo. Buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, šventė pas T. tėvą (duomenys neskelbtini). Šventė jis, T., J., G. ir A.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, jis prisijungė vėliau. Buvo apsvaigęs. S. M. artimai nepažįsta, tik šiaip žino. Jo tėvas su S. turėjo apsižodžiavimą. Jam kilo mintis nueiti pasikalbėti su S. dėl kalbų, nes buvo kalba, kad sumušė jo tėvą. Buvo kalbos, kad kažkada S. tėvuką sumušė, tai jam kilo mintis išsiaiškinti tas aplinkybes. Ėjo tuo tikslu, norėjo eiti vienas. Pasakė, kad eina pasiaiškinti dėl kalbų, tada ir kiti ėjo. Kai atėjo, durys iš lauko buvo paremtos vamzdžiu. Pirmas, sakytų, į namą įėjo jis. Kažkas įėjo už jo, tačiau kas, nežino. Įėjo į vidų ir jie miegojo vienas kairėje, kitas dešinėje. Ėjo link S. M. ir užlipo ant vamzdžio, tas vamzdis buvo ant grindų, prie abiejų lovų buvo vamzdžiai. Tuos vamzdžius padėjo į verandą, nes suprato, kad jei jie atsikels, tai bus muštynės. Pažadino S. M., delnais padaužė per veidą. Pasakė, kad keltųsi pakalbėti. Jis bandė keltis apsvaigęs. Rėkaudamas įėjo A. K. ir trenkė S.. Negali pasakyti, į kurią vietą. Nukentėjęs tuo metu gulėjo. Trenkė nuo krūtinės aukščiau, negali pasakyti, ar į krūtinę, ar į galvą. G. įbėgo ir užšoko ant lovos. G. spyrė S. kažkur į galvą, gal du kartus. Pagalvojo, kad čia bus kažkas negerai ir, kad reikia nešdintis. Išėjo. Nesakė nieko G.. Pasišalino. Suprato, kad čia jau negerai. Po pažadinimo jokių veiksmų S. neatliko. Nebuvo nuvykęs į ligoninę. Atsiprašė, bet S. neatsimins, nes jis buvo girtas. Pinigų jam yra davęs. Atsilygino už tai, kad buvo jam grasinimų, buvo kalbos, kad jis kalčiausias. Galbūt jei jis nebūtų sugalvojęs pasiaiškinti, tai nebūtų to įvykio, dėl to jaučia kaltę. S. jam atnešė receptą ir jis jam nupirko vaistų. Paskutinis kartas, kada davė pinigus S., kai jį išvarė iš namų ir jis norėjo išsinuomoti butą. Kaip G. spyrė S., negali pasakyti. Neatsimena ir nemažai laiko praėjo. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti liudytojo D. P. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, jog T. P. ir J. S. yra jo pusbroliai. Brolius A. K. ir K. K. pažįsta nuo vaikystės, jie yra kilę iš (duomenys neskelbtini) kaimo. H. C. jis pažįsta, jis gyvena taip pat (duomenys neskelbtini) k. G. Š., pravarde „F.“, jis žino, artimai nepažįsta, bet tokį žino, jis yra iš Kaišiadorių. 2019 m. birželio 23 d. Jonines šventė (duomenys neskelbtini) pusbrolio T. tėvo A. P. sodybos kieme. Jas šventė kartu su T. P., J. S., G. Š. ir A. K., tačiau ne nuo pradžių. Prie jų prisijungė po pietų. Jis visą laiką prieš tai buvo namuose. Buvo prieš pietus, gal kokia 12.30 val., kai paskambino J. S. paklausti, ką jis veikia. Tada ir pasakė, kad jie jau švenčia Jonines ir pasiūlė jam prisijungti. Jau buvo po pietų, kai jis tada savo automobiliu nuvažiavo iki T. tėvo namų pas juos pasižiūrėti. Jie buvo, kiek pamena trise: J. S., T. P. ir G. Š.. A. K. dar tuo metu lyg nebuvo. Jie buvo kieme po medžiu, gėrė degtinę, turėjo ir alaus. H. C. ir K. K. su jais nebuvo. Jie aplamai tą dieną su jais Joninių nešventė ir kartu nebuvo. Jis pas juos pabuvo neilgai, nusprendė prisijungti, bet nuvarė mašiną į namus ir atėjo pėsčiomis. Tada jau prie jų prisijungė švęsti ir A. K., kuris buvo blaivus, o kiti jau buvo išgėrę. Jis gėrė degtinę. Begeriant J. su A. buvo kažkuriuo momentu išėję. T. nusigėrė ir užmigo. G. „F.“ taip pat nusigėręs užmigo. Pats jis „nusmigęs“ nebuvo, bet ką tuo metu darė, nelabai jau pamena, gal pas T. tėvą pakalbėti į namo vidų buvo nuėjęs. Po to parėjo J. su A., atsikėlę jau buvo ir T. su G., kai begeriant išėjo kalba, kad S. M., kuris taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), prieš daug metų buvo primušęs ar sukonfliktavęs su jo tėvu G. P., kuris taip gyvena (duomenys neskelbtini). Tą jis buvo girdėjęs iš šnekų, bet ne iš tėvo. Tada kažkaip ir sugalvojo nueiti pas S. M. į namus. S. jis pažįsta nuo vaikystės, nėra konfliktavę. Bet niekas jo mušti neplanavo, norėjo gal pas jį pagerti, o nesiaiškinti, jis jau dabar tiksliai ir neprisimena, kaip ten viskas buvo, bet jie visi penki išėjo pas S. į namus. Kad S. draugas D. A., kurį visi vadina „A.“, tuo meta gyveno pas jį, sužinojo tik nuėjęs. D. jis pažįsta, nes yra anksčiau kartu dirbę. Kiek jam yra žinoma, niekas iš jų ėjusių su S. ir D. susipykę nebuvo. Buvo gal 21.00 val., tiksliai nepamena, kai jie ten nuėjo visi: jis, A., T., J. ir G. pėsčiomis, nei T., nei kas nors kitas su mašina jų ten nevežė, kodėl D. A. apklausiamas teisme per apklausą pasakė, kad T. juos atvežė su savo mašina, jis net nežino. Jokių pagalių ar strypų su savimi nesinešė. Ar kas nešėsi kokio alkoholio pas S., jis nežino, pats nieko nesinešė. Į namo vidų užėjo pirmas, atsimena, kad durys iš lauko pusės buvo paremtos metaliniu strypu, strypą patraukė į šoną ir paliko lauke. Ar durys buvo iš vidaus užkabintos, nežino, nes patraukus jas, durys atsidarė lengvai. Į vidų buvo suėję visi, bet ne visi iš karto. Paskiausiai užėjo arba J., arba T., nepamena. S. miegojo vienoje lovoje ir tada pamatė, kad kitoje lovoje miega ar guli D.. Ant stalo buvo plastikiniai buteliai nuo stipraus alaus. Pirmiausiai jis priėjo prie lovos, kur gulėjo S. ir pabandė jį prikelti. S. žadino delnu suduodamas per skruostą, bet nestipriai. Ranka paėmęs dar jį judino už peties. Tada S. prabudo, kažką nerišliai, nesuprantamai kalbėjo, bet tai galėjo būti ir dėl to, kad jis buvo girtas. Ant grindų prie S. lovos gulėjo vamzdis, ant kurio jis užlipo. Tas vamzdis buvo panašus į „karnizą“. Jis tada tą vamzdį paėmė ir išmetė į namo verandą. Kitas dar metalinis vamzdis gulėjo prie stalo, o trečias metalinis vamzdis buvo prie D. lovos. Kažkurį iš tų vamzdžių jis paėmė į rankas, tik nepamena dabar kurį, kai tuo metu į kambarį įbėgo A. šaukdamas, jis gal pagalvojo, kad čia kas nors vyksta, jis nežinojo ir nubėgo prie S.. Jis tuo metu tą rankose turėtą vamzdį išmetė į verandą, kur ir pirmąjį numetė. A. tuo metu rankos kumščiu, jam atrodo, sudavė S. M. į veido sritį ar į galvą, neužfiksavo, bet ne į kūną. Galėjo smūgis būti vienas arba du, bet ne daugiau. Jis nežiūrėjo, nes tuo metu ėmė tą trečią vamzdį. Tada A. atsitraukė nuo S. lovos ir ėjo link D.. Jis stovėjo su strypu rankoje, kai tuo momentu G. Š. „F.“ užšoko ant lovos, kurioje gulėjo S. M. ir stovėdamas ant jos, pakėlęs vieną koją, pėda iš viršaus spyrė S. į galvos kairę pusę. Avėjo jis lyg sportbačiais. Spyrį matė tik vieną, ar dar daugiau įspyrė, jis nematė. Kaip tik iš lauko tuo metu įbėgo T. P., pasakė lyg dar ką jie čia daro ir jo rankose pamatęs metalinį strypą, atėmė jį ir išmetė į lauką. Jis metaliniu strypu S. smūgių niekur nesudavė. Kai iš jo buvo atimtas strypas, jis iš karto išėjo į kiemą ir kas vyko toliau kambaryje, jis nematė. A. ar sudavė smūgius ir ką darė D. A., jis nematė. Pats jis prie D. net nebuvo priėjęs. T. ar nutraukė G. Š. nuo lovos, jis nematė. S. su D. namuose buvo vieni, S. tėvo pas juos nebuvo, jis jį pažįsta iš matymo. Jie nebuvo susitarę sumušti vaikinų, tuos visus veiksmus jų atžvilgiu atliko kiekvienas atskirai, savo iniciatyva, be jokio susitarimo kas ką darys. Jokio telefono iš jų nepaėmė, jis kambaryje aplamai jokio telefono nematė. Po sumušimo kitą dieną jis sužinojo, kad S. paguldytas į Kauno klinikas. Ligoninėje jis jo nelankė. Kiek jam yra žinoma, jo vyko lankyti A. su J.. Kartu vyko su jais ir D.. Dėl to, kas įvyko, kad S. buvo sumuštas ir patyrė tokius sužalojimus, jautėsi morališkai kaltas, nes jei jie nebūtų nuėję, nieko ir nebūtų nutikę. Dėl to jis S. M. kelis kartus davė pinigų, nupirkdavo vaisių, cigarečių ir vis užsirašydavo, kiek tai jam kainavo. Bendroje sumoje ir susidarė 630,00 eurų. S. davė juos per kelis kartus, o kadangi jis jo vis prašydavo ir prašydavo, jis nusprendė, kad reikia susirašyti vekselį, kad S. jiems neturėtų pretenzijų, 630,00 eurų sumą jam išleido vienas, kiti neprisidėjo. Ant vekselio, kurį surašė jis, pasirašė jis ir S.. S. delnu suduodamas per skruostą norėjo jį tik pažadinti, o ne sukelti jam fizinį skausmą. Kai jį taip žadino, jam nei iš nosies, ar lūpos kraujas nebėgo. Nematė, kad S. aplamai būtų veidas kraujuotas. Visas incidentas įvyko labai greitai, užtruko apie 3 min. Dar žino jis, kad J. S. buvo davęs D. pasinaudoti mobiliojo ryšio telefoną dėl to, kad šis lyg neturėjo savo (2 t., b. l. 189-193). Pagarsinus liudytojo parodymus, liudytojas nurodė, jog parodymai teisingi.

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas D. A. parodė, kad S. M. ir įtariamieji jam yra pažįstami. Yra dirbęs su D. ir T. P.. Su S. M. yra pažįstami senai. 2019 m. birželio 23 d. vyko muštynės, juos užpuolė miegančius. Į namus išlaužę duris įsiveržė 7 asmenys. Su S. M. buvo namuose (duomenys neskelbtini). Iki įvykio su M. gyveno apie 3 mėnesius. Tą vakarą namuose buvo S. M., V. M. ir jis. Kiek valandų buvo, nežino, nes buvo nemažai išgėrę. Galėjo būti 21.00 val. Į namus įsiveržė asmuo pravarde „F.“, A. K., K. K., D. P., T. P., H. ir J., kurių pavardžių nežino. Asmenys įsiveržė į namus, išlaužė duris. Durys buvo užkabintos kabliuku. „F.“ šokinėjo S. ant galvos. H. išeidamas pasakė – „čia už jo tėvą“. S. M. miegojo, kai įsiveržė asmenys. Jis buvo tame pačiame kambaryje ir jam neleido keltis. Ką kiti darė, neprisimena. A. K. trenkė S. į veidą kumščiu vieną kartą. T. nieko nedarė ir dar skyrė, sakydamas – „ką čia darot?“. D. P. irgi trenkė S., bet negali pasakyti į kurią vietą. Tuo metu jis gulėjo ant grindų. Kad D. trenkė S., jis žino iš kito liudytojo pasakojimų. Buvo kažkokia metalinė lazda. Lazda buvo prie S. lovos. Jis pats nematė, kas trenkė lazda. Nepamena, ar buvo suduota su metaline lazda. Po apklausų su juo buvo susisiekęs tik A. K.. Jis paklausė, kaip sekasi ir sakė, kad jis pasakytų, kad jų ten nebuvo. Šis pokalbis jo parodymams įtakos neturi. Vamzdį kažkuris iš jų buvo paėmęs, bet nežino kuris. Jis nepastebėjo, kuris asmuo sudavė lazda. S. mušė K. ir Š.. Kiti nieko nedarė. Vamzdį rado kieme. Vamzdžio niekas neatiminėjo, taip nebuvo. Viskas truko apie 10 min. Jį mušė K., K. spardė iš kojų. Kambaryje jie gėrė alų. H. išeidamas per duris smūgius sudavė S. į veidą su ranka. D. P. vamzdį paėmė kambaryje prie lovos. D. P. turėjo vamzdį visą laiką. Kas vamzdžiu sudavė smūgius, negali pasakyti. S. buvo sužalota galva, bėgo kraujas. S. mušė lovoje. Jis kvietė Greitąją medicinos pagalbą ir kartu važiavo į ligoninę. Asmuo pravarde „F.“ šokinėjo S. ant galvos, užlipęs ant lovos. Po įvykio su įtariamaisiais nebendravo. A. K. jo ieškojo, bet jis jau ten negyveno, buvo Kaune. Po apklausų jam skambino K. ir sakė, kad jis atsiimtų parodymus. Jis skambino į jo telefoną. Jis sakė, kad teisme pasakytų, kad jų ten nebuvo ir jis apsipažino. D. jam neskambino ir jo advokatas neskambino. Jis atsimena tuos asmenis, kuriuos buvo įvardinęs. Kas išlaužė duris, jis nežino. Jis bandė atsikelti. K. K. prie jo priėjo ir pradėjo jį mušti. K. jį išmetė iš lovos, spardė. Kiti ką darė, nepamena. Jis buvo užsidengęs veidą, daug ko negalėjo matyti. S. M. bijojo ir pasakė, kad pats susižalojo. Kai nuvyko į klinikas, tada tik pasakė, kad jį sumušė ir policijai papasakojo. Rugpjūčio 21 d. jis išvyko į Kauną dirbti. S. M. lankė ligoninėje. Asmuo pravarde „F.“ šokinėjo S. ant galvos viena koja, paskui kita koja. T. P. bandė atitraukti „F.“ nuo S.. T. P. sėdėjo mašinoje. Į namus įsiveržė 6 asmenys, o T. P. atėjo vėliau. T. P. pasakė – „baikit, ką čia darot“. T. traukė „F.“ nuo S.. Kai T. atitraukė „F.“, tada visi greitai pasitraukė ir išvažiavo. T. P. tiems veiksmams nepritarė. J. S. nieko nedarė, jis gėrė alų, sėdėjo ant kėdės. G. trypė ant S., A. vieną kartą sudavė S.. A. vieną smūgį sudavė ir jam. Kiti asmenys jo nemušė. D. P. buvo kartu, ką jis darė, neprisimena. Apie D. P. jis nenori kalbėti. Jo niekas neįtakojo prieš duodant parodymus.

Matė, kad D. P. laikė vamzdį. Kas smūgius sudavė, jis nežino. Išeinant T. P. atėmė vamzdį. Policija pasiėmė metalinę lazdą. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė iš kaimyno Cibulsko. Policijai nurodė, kad juos užpuolė 7 asmenys. Policijos komisariate jam rodė H. C. nuotrauką ir jį atpažino. H. vieną kartą trenkė S.. S. gal buvo ką padaręs, prisidirbęs, jis nežino. Jis nebuvo su niekuo susipykęs. Su juo buvo susisiekęs A. K. praeitą savaitę. Kai S. gulėjo ligoninėje, tai važiavo jie į ligoninę. A. jam tada nesiūlė pakeisti parodymų, pinigų nesiūlė. Jam niekas negrasino. A. tik skambino telefonu jam ir sakė pasakyti, kad jų ten nebuvo. S. iškeikė J. S. žmoną L.. Ji buvo atėjusi pas S. birželio 23 d. apie 11.00-12.00 val. S. ją iškeikė visokiais negražiais žodžiais. Ji savo vyrui pasakė, kad ją iškeikė S.. Ir tada atėjo V. S. su V. U.. J. S. jam spyrė vieną kartą, jis nukrito. Jis buvo išgėręs. Jam sužalojimai padaryti nebuvo. Dėl šio smūgio pretenzijų neturi. U. puolė mušti S.. Vieną smūgį sudavė S.. S. stumdėsi kambaryje su J. S. ir V. U.. J. S. trenkė 2 kartus į krūtinę, o V. U. spyrė koja S. M.. Po to S. bėgo per duris, iš paskos bėgo V. U. pasiėmęs kaladę, metė ją į S., bet nepataikė. Po to visi išsiskirstė. S. į veidą V. U. ir J. S. smūgių nesudavė. S. kraujas niekur nebėgo. Tą dieną tie asmenys daugiau atėję nebuvo. Apie 16.00 val. buvo atėjęs J. S. ir J. K.. Jo pravardė „A.“. Asmens pravarde „Š.“ nežino, pirmą kartą girdi. V. M. pažįsta iš matymo, ji važiuodavo į ligoninę lankyti S.. J. S. norėjo susisiekti su M. pašnekėti. Klinikose pirmą kartą kai buvo, tai buvo J. S., L. ir V. V. M., kai vyko muštynės, sėdėjo fotelyje ir gėrė alų. V. jau iki Joninių pas juos buvo apie savaitę. Jis apie 11.00 val. buvo išėjęs pas draugą, paskui vėl grįžo. Prieš užpuolimą jis namo grįžo apie 20.00 val. Ar V. M. ką darė, nežino. Kai buvo mušamas jo sūnus, jis prie stalo gėrė alų. V. matė muštynes. Jis neturėjo telefono ir V. neskambino. Kai T. nutraukė muštynes, tai S. M. buvo visas kruvinas. Jis iš lovos neatsikėlė. Jis klausė jo, ką skauda, tai jis sakė, kad galva svaigsta ir prašė iškviesti Greitąją medicinos pagalbą. S. M. gavo pinigų jau po to, kai jis išvažiavo į Kauną. D. P. davė S. M. pasirašyti ant vekselio. Už ką S. gavo pinigų, nežino. Tą pačią dieną į klinikas važiavo su S. mama. Jis sužinojo palatą. Su K., J. S. ėjo į palatą kartu. Jis buvo trumpai, išėjo į tualetą ir ką jie kalbėjo, nežino. Jam policijoje pasakė, kad S. gavo pinigų, o už ką, jis nežino. A. prašė, kad S. nerašytų pareiškimo. Jis jų bijojo dėl to įvykio. Baimė yra išlikusi. Įvykio dieną visą dieną gėrė degtinę, stiprų alų. Jie gėrė iki pavakario 20.00-21.00 val., paskui nuėjo miegoti. M. tėvas sėdėjo. Kai įsiveržė 7 žmonės, tai tamsu nebuvo, buvo prieblanda. Kol vyko muštynės, šviesa buvo užgesinta. Su metaline lazda buvo paremiamos durys. Metalinė lazda buvo apie 160 cm ilgio, pilnavidurė. Prie S. lovos buvo toks pats vamzdis. Policija atvyko sekančią dieną po įvykio. Vamzdį policijai jis parodė ir jį policija pasiėmė. Įvykio dienos metu buvo užėję J. S., L., U., A. K., J. S.. Tą dieną konfliktai kilo du kartus su S. ir K.. Nakčiai durys buvo užkabinamos kabliuku, tačiau patraukus stipriau atsidaro. Dieną jie vartojo degtinę. Jis konfliktus galėjo sumaišyti. J. S. buvo atėjęs dieną. S. buvo abiejų konfliktų metu. Antro konflikto metu jis gėrė alų. Jis matė, kas buvo atėję į kambarį, kas ką darė, nematė, nes gulėjo ant grindų (2 t., b. l. 9-15).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytojas D. A. iš pateiktų atpažinti keturių fotonuotraukų atpažino asmenį pravarde „F.“ fotonuotraukoje Nr. 4, kuris 2019 m. birželio 23 d. apie 21.00 val. buvo su vaikinais, kuriuos yra įvardinęs savo liudytojo apklausos protokole, kai sumušė S. M.. Jį atpažino iš bendrų veido bruožų, jis taip atrodė ir tada gyvai, tik buvo trumpiau kirpti plaukai. „F.“, kaip ir minėjo, šokinėjo S. M. ant galvos ir po visko išsinešė prie jo lovos buvusį „karnizą“ (1 t., b. l. 183-188).

Viešosios įstaigos Kaišiadorių greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelėje užfiksuota, kad informacija apie įvykį (duomenys neskelbtini), dėl S. M. gauta iš Bendrojo pagalbos centro 2019 m. birželio 23 d. 21.25 val. Kortelėje užfiksuota, kad buvo policija. S. M. iš burnos jaučiamas alkoholio kvapas. Preliminari diagnozė – apatinio žandikaulio lūžis nepatikslintas, lūpos žaizda (nepatikslinti galvos sužalojimai)(1 t., b. l. 124).

Vyriausiojo patrulio M. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. birželio 23 d. apie 21.25 val. iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas pranešimas, kad į pranešėjo namus prieš maždaug pusvalandį įsiveržė 7 asmenys (vienas jų K. K.), sumušė pranešėją ir jo draugą. Pranešėjui – šono skausmai, draugui sumušta galva, žandikaulis, kraujuoja. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko akivaizdžiai neblaivus pranešėjas D. A., gyv. tuo pačiu nurodytu adresu, kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,02 prom. girtumas. D. A. paaiškino, jog į namus įėjo 5-6 asmenys, iš kurių vienas buvo jam iš matymo pažįstamas K. K., kurie sumušė jį ir jo draugą S. M., gyv. tuo pačiu adresu, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, bet nesugebėjo įpūsti į alkoholio kiekio matuoklį. Taip pat namuose buvo V. M., kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,55 prom. girtumas, kuris taip pat aiškiai paaiškinti kas įvyko dėl girtumo nesugebėjo, kalbėjo nerišliai, minėjo, kad namuose buvo pašaliniai asmenys, kurie konfliktavo, mušėsi. Greitosios medicinos pagalbos brigada D. A. ir S. M. išgabeno apžiūrai į Kauno klinikas (1 t., b. l. 57-59).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019 m. birželio 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate buvo pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas medžiagoje Nr. M-1-01-41154-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2019 m. birželio 23 d. apie 21.25 val. buvo gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad namuose adresu (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas S. M., kurį atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai tolimesnei apžiūrai išvežė į Kauno klinikas. S. M. dėl girtumo nesugebėjo įpūsti į alkoholio kiekio matuoklį. 2019 m. liepos 1 d. liudytoju apklaustas S. M. nurodė, kad 2019 m. birželio 23 d. vakare jis būdamas girtas galėjo nugriūti ir susižaloti pats, prašė nepradėti jokio tyrimo. 2019 m. liepos 3 d. medžiagoje Nr. M-1-01-41154-19 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 2019 m. liepos 4 d. iš Kauno klinikų buvo gauta S. M. medicininė dokumentacija, kurioje nurodyta, kad 2019 m. birželio 24 d. S. M. buvo operuotas – atlikta osteoplastinė kraniotomija dešinėje, pašalinta subduralinė hematoma. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ame skyriuje 2019 m. liepos 9 d. priimtas nutarimas panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti papildomą įvykio aplinkybių patikslinimą. Tikslinant įvykio aplinkybes ir siekiant preliminariai įvertinti kokį sužalojimo mastą galėtų atitikti S. M. padaryti sužalojimai, 2019 m. liepos 19 d. telefonu buvo susisiekta su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertu, kuris nurodė, kad S. M. padaryti sužalojimai mažiausiai galėtų atitikti nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl siekiant išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, bei nustatyti S. M. padarytų sužalojimų sutrikdymo mastą, tikslinga pradėti ikiteisminį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1).?

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra mūrinis vieno aukšto gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pro medines lauko duris patenkama į koridorių, kurio dešinėje pusėje yra durys, pro kurias patenkama į virtuvę. Virtuvės kairėje pusėje yra durys, pro kurias patenkama į kambarį. Kambario kairėje pusėje yra didelė atvira spinta, kurioje sudėti įvairūs namų apyvokos daiktai, bei televizorius. Priekinėje sienoje lygiagrečiai yra langas su užuolaida, prie lango stovi fotelis, toliau yra sofa-lova, virš kurios yra pakabintas sieninis kilimas, ant sofos-lovos matoma pagalvė su raudonomis dėmėmis (panašiomis į kraują). Toliau dešinėje pusėje yra langas, prie lango stovi fotelis, už fotelio ties dešine siena yra spintelė su veidrodžiu, ant kurios taip pat yra įvairūs daiktai, dešinėje sienoje taip pat yra langas su užuolaida, prie kurio stovi fotelis. Ties langu prie dešinės kambario sienos kampe stovi medinė spinta. Ties sekančia dešine siena šalia spintos yra fotelis, prie kurio į durų pusę stovi komoda, gretimai sienos yra kita sofa-lova, ant kurios yra patalynė, ant kurios matomos raudonos dėmės (panašios į kraują). Kambario viduryje yra medinis stalas, šalia kurio į dešinę pusę nuo durų stovi fotelis, kambaryje yra didelė netvarka. Apžiūros metu daiktų, objektų bei nusikalstamos veikos pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, neaptikta ir nieko nepaimta (1 t., b. l. 68-71).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad 2019 m. birželio 23 d. 21.21 val. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriuje užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pranešėjas D. A., adresas: (duomenys neskelbtini). Perklausius garso įrašą nustatyta, kad D. A., paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, prašė pagalbos dėl to, jog į namus atėję septyni asmenys sumušė jį ir jo draugą S. M.. Nurodė, jog jam sumuštas šonas, draugui kruvina galva, kiti sužalojimai (3 t., b. l. 21-22).

Specialisto išvadoje Nr. G 1923/2019(02) nurodyta, kad S. M. konstatuota trauminiai kraujo išsiliejimai po kietuoju ir voratinkliniu galvos smegenų dangalais (galvos smegenų trauma), ekchimozės (poodinės kraujosruvos) galvoje ir veide. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Trauminių kontaktų skaičiaus ir traumos mechanizmo detalių pagal turimus duomenis patikslinti negalima. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.4 punktu, dėl sunkios galvos smegenų traumos S. M. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas. Vienareikšmiškai nustatyti tiriamojo kūno padėties traumos metu bei jo ir galimai jį žalojusio asmens tarpusavio padėties pagal turimus duomenis negalima. Savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi (1 t., b. l. 102-103).

Apklaustas teismo medicinos gydytojas ekspertas J. V. į klausimą „susipažinus su specialisto išvada, pateiktais medicininiais dokumentais bei proceso dalyvių pateiktais parodymais, ar galima atriboti nuo kurio suduoto smūgio S. M. buvo padaryta sunki galvos smegenų trauma? Nuo kelių poveikių į galvą ji galėjo atsirasti? Koks šio sužalojimo padarymo mechanizmas (smūgiuojant rankos delnu, rankos kumščiu, spiriant koja, šokinėjant kojomis ant galvos ir pan.)“, atsakė, kad peržiūrėjus pirminės kompiuterinės tomografijos vaizdus iki operacijos neprofesionalia radiologo darbo stotele, o paprastu kompiuteriu, galima teigti, kad gydytojų lakonišką aprašymą dėl kairės galvos ir veido pusės stebėtų gematomų galima papildyti, jog galvos kairėje pusėje yra išreikštas minkštųjų audinių patinimas su daline veido deformacija, patinimas išplitęs nuo momenkaulio gumburo srities žemyn ir į priekį link smilkinio, link skruosto iki apatinio žandikaulio kampo ir dalinai pažandės. Kitose galvos ir veido srityse aiškiai išsiskiriančių papildomų traumavimo židinių nepastebėta. Veidinės dalies kauluose stebima nosikaulio deformcija galimai nuo senos traumos. Aiškių lūžimo požymių žandikauliuose nesimato. Paminėtos apimties minkštųjų audinių kraujosruva rodo į didelės energijos traumuojantį kontaktą kietu buku išraiškingos apimties riboto paviršiaus daiktu, kuo galėtų būti apauta pėda, kelis ar panašaus dydžio įrankis. Mažai tikėtina kumštis, suduodant vienkartinai. Teoriškai tokio ploto kraujosruva galėtų būti pateisinama ir vienu spyriu, bet neatmestina ir kelių spyrių sumavimasis. Sunkios galvos smegenų traumos išraiškos yra kelios: kraujo išlaja po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje smilkinio-kaktos srityje ir kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu ant viso dešinio pusrutulio. Išorinių galvos traumos išraiškų ir galvos smegenų traumos išraiškų derinys rodo, kad galvos smegenis pažeidė smūgiai (-is) į kairę galvos pusę. Traumos išraiškos kraštutinai nebūdingos griuvimui (1 t., b. l. 118-120).

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro E. A. 2020 m. balandžio 7 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-030511-19 įtariamųjų T. P., A. K., D. P., J. S., H. C. ir K. K. atžvilgiu nutrauktas konstatavus, kad jie nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, jog kaltinamasis G. Š. veikė tyčia, jis suvokė pavojingą savo daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl spyrių koja nukentėjusiajam į galvą gali jam sukelti sveikatos sutrikdymą ir šių padarinių norėjo. Nors kaltinamasis, liudytojai teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminiame tyrime nurodė skirtingą spyrių į nukentėjusiojo galvą skaičių, tačiau ši aplinkybė dėl spyrių skaičiaus nėra esminė, nes nekeičia nusikalstamos veikos kvalifikavimo.