Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. K. ir R. M. pareiškimus suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Kelmės rajono savivaldybės administracijai, V. K., R. M. dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme pareiškėjas J. K. paaiškino, kad garažą 2000 metais jis faktiškai nusipirko iš R. M., kuris, tuo metu buvo garažų kooperatyvo „Draugystė“ nariu. Kadangi garažas nebuvo inventorizuotas ir kaip daiktas neįregistruotas viešajame registre, pas notarą sandorio nesudarė, tačiau nuo 2000 metų garažu naudojasi, faktiškai valdo jį. Kadangi kitokiu būdu negali įregistruoti nuosavybės teisių į įsigytą statinį, teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyjamosios senaties pagrindu.

Išnagrinėjus bylą iš esmės, pareiškėjas J. K. pateikė teismui pareiškimą, kuriame jis nurodė, jog savo reikalavimo atsisako.

Teisme pareiškėjas R. M. paaiškino, kad 1984 metais įteigus garažų statytojų kooperatyvą „Draugystė“ jis buvo priimtas į kooperatyvo narius, vienas iš pirmųjų tais pačias metais pradėjo statyti savo lėšomis garažą, jį pats, padedamas šeimos narių, pasistatė ir nuo 1985 metų juo naudojosi. Kai garažas tapo jo šeimai nebereikalingas, apie 2000 metus perleido jį J. K., tačiau notariškai patvirtinto pirkimo-pardavimo sandorio nesudarė, nes garažas nebuvo inventorizuotas ir įteisintas jo vardu. Nuo 1985 m. niekas jo nuosavybės teisės į šį statinį neginčijo ir šiuo metu neginčija.

Apie iškeltą bylą pagal pareiškėjų J. K. ir R. M. pareiškimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt).

Kiti suinteresuoti asmenys dėl jų įtraukimo į bylą nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. M. pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas, pareiškėjo J. K. atsisakymas nuo pareiškimo priimtinas, byla pagal jo pareiškimą nutrauktina.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik nesantis šio daikto savininku asmuo. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Vertinant daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 m. CK įsigaliojimo, ir jo valdymą, kuris tęsėsi jam įsigaliojus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad CK ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise kaip savarankiška daiktine teise, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas. Ši įstatymo norma reiškia, kad tuo atveju, kai valdymas prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo ir CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, netaikoma. Tokiu atveju daikto valdymo pagrindu pagal įgyjamąją senatį jau buvo įgytos nuosavybės teisės į valdomą daiktą.

Iš Kelmės miesto vykdomojo komiteto 1984 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 41 matyti, kad šiuo sprendimu buvo įsteigtas garažų statytojų kooperatyvas „Draugystė“, patvirtinti šio kooperatyvo įstatai, šiam kooperatyvui paskirtas 5580 kv. m. žemės plotas Kelmėje, Statybininkų gatvėje. Iš autogaražų kooperatyvo „Draugystė“ narų sąrašo matyti, kad į šio kooperatyvo narius buvo priimtas ir pareiškėjas R. M.. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko matyti, kad garažas Nr. 62 su rūsiais, esantis Kelmėje, Statybininkų g. 4A, plane pažymėtas 1G1p, suteiktas unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į jį neįregistruotos, įrašų apie daikto valdymą, valdymo pagrindą nekilnojamojo turto registre nėra.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjas R. M. kooperatyvui „Draugystė“ išskirtame žemės sklype (duomenys neskelbtini), būdamas šio kooperatyvo nariu, savo lėšomis pasistatė garažą Nr. 62, t. y. jį įgijo teisėtai, juo nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai naudojasi, jį valdo iki šiol, tačiau nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį daiktą neįregistravo. Pareiškėjas R. M. teisme patvirtino, kad po 2003 m. liepos 1 d. viešame registre šio nekilnojamojo daikto valdymo jis nėra įregistravęs, nėra priimtas ir teismo sprendimas, patvirtinantis faktinį minėto daikto valdymą. Nekilnojamojo turto registro duomenys taip pat patvirtina, kad daiktinės teisės į R. M. valdomą garažą, neįregistruotos. Byloje duomenų nėra, kad pareiškėjas R. M. šį garažą būtų valdęs neatvirai ar būtų buvę pripažinta, jog kas nors kitas turėjo daugiau už jį teisių į jo valdomą patalpą, t. y. būtų valdęs ne kaip savo. Iš pareiškėjo J. K., suinteresuotų asmenų V. K. ir R. M. paaiškinimų matyti, kad R. M. ir J. K. iš esmės susitarė dėl garažo perleidimo sąlygų, R. M. leidimu J. K. garažu nuo 2000 metų naudojasi, tačiau įstatymo nustatyta tvarka notariškai patvirtinto perleidimo sandorio nesudarė. Ši aplinkybė nepaneigia teisėto R. M. valdymo, priešingai, patvirtina, jo kaip daikto savininko, disponavimą daiktu savo nuožiūra. Byloje nenustatyta, kad nekilnojamąjį daiktą, į kurį pretenduoja pareiškėjas R. M., teisėtai būtų užvaldęs koks nors kitas asmuo. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., todėl CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, šiuo konkrečiu atveju netaikoma.

Konstatavus sąlygas, numatytas CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. asmuo, sąžiningai, nepertraukiamai ir teisėtai valdęs turtą, įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo įgyjamosios senaties termino, numatyto CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo dienos. Garažą su rūsiais, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 1985 m. sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė teisėtas šio turto įgijėjas R. M., turėdamas teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į nekilnojamąjį turtą, bet nė karto nepasinaudojo ja, todėl valdymo teisė, įsigaliojus CK ketvirtosios knygos normoms, transformavosi į nuosavybės teisę teisėtam turto valdytojui – pareiškėjui R. M..

Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma (CK 1.74 straipsnis). Tokia nuostata buvo įtvirtinta ir iki 2000 m. liepos 1 d. galiojusiame 1964 m. civiliniame kodekse. Sandorio sudarymo formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu. Pareiškėjui J. K. neturint įrodymų apie nekilnojamojo daikto įgijimo teisėtumą – notariškai patvirtinto sandorio sudarymą, pagrįstas ir priimtinas jo atsisakymas nuo pareiškimo dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Ypatingos teisenos bylose dalyvaujantiems asmenims bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 straipsnio 6 dalis), tačiau byla vedama elektronine forma, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, susidariusios šioje byloje yra itin mažos, priteisus iš kiekvieno pareiškėjo, susidarytų mažiau nei po 3 eurus, todėl šios išlaidos iš pareiškėjų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsniu, 269-270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. pareiškimą tenkinti. Nustatyti faktą, kad R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu į garažą, plane pažymėtą 1G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiais, esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo J. K. atsisakymą nuo pareiškimo dėl nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties būdu priimti, civilinę bylą pagal J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Kelmės rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Turto bankas, V. K., R. M. dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo nutraukti.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.