Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-08-19 · Administracinė byla Nr. I-6123-821/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-19
Bylos Nr.
I-6123-821/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00758-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė, Donatas Vansevičius, Iveta Pelienė
Pareiškėjas
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Atsakovas
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Vyriausiasis valstybinis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6123-821/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00758-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos:1.38; 3.21; (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Donato Vansevičiaus ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovui S. F., atsakovo atstovams R. K. ir V. Š., trečiojo asmens atstovei B. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ skundą atsakovui Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui, trečiasis asmuo Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius dėl sprendimų panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimta pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ (toliau – ir Profesinė sąjunga, Pareiškėja) patikslinto skundo dalis, kuria prašoma: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VDI Vilniaus skyrius) 2015-11-30 sprendimą Nr.SD-1-14611 ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliaus VVD inspektorius) (inspektoriaus pavaduotojo) (2016-01-28 sprendimą Nr.SD-25-1224; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo tinkamai ištirti Pareiškėjos skundą dėl darbo grafikų derinimo, darbo ir poilsio režimo nepaisymo.

Šalies argumentai

Pareiškėja (b. l. 37-39) nurodo, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. skundu Nr. 10-186 (toliau – ir Skundas) kreipėsi į VDI Vilniaus skyrių dėl darbo įstatymų pažeidimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stotyje dėl to, kad Kenos geležinkelio stoties administracija nederina darbuotojų, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, darbo grafikų su Profesine sąjunga, kaip to reikalauja teisės norminiai aktai. Pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 147 straipsnio 3 dalį neužtikrinamas tolygus pamainų keitimasis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kenos geležinkelio stoties krovinių ūkio vagonų perdavimo skyriuje 2015 m. liepos ir rugpjūčio mėnesių darbo grafikai suplanuoti ir pateikti su savaitinio darbo laiko pažeidimais.

VDI Vilniaus skyriaus darbuotojai atlikę patikrinimą, nedalyvaujant Profesinei Sąjungai, patikėjo darbdavio pateiktais paaiškinimais ir galimai suklastotais dokumentais, darbo įstatymų pažeidimų nenustatė ir 2015-09-22 sprendimu Nr. SD-1-11609 Profesinės sąjungos skundo netenkino.

Šalies argumentai

Pareiškėja, nesutikdama su sprendimu, 2015-11-04 raštu (skundu) Nr. 10-213 kreipėsi į VDI vyriausiąjį inspektorių. Pateikus šį skundą VDI Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektoriai R. K. ir V. Š. 2015-11-19 organizavo patikrinimą bendrovės Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stotyje, kuriame dalyvavo Skundą pareiškęs Profesinės Sąjungos atstovas P. J. ir Profesinės sąjungos pirmininkas S. F.. Patikrinimo metu administracijos buvo paprašyta pateikti 2015 m. liepos ir rugpjūčio mėnesių patvirtintą ir pasirašytą darbo grafiką, kuriame iš karto buvo užfiksuotas pažeidimas, kad Krovinių baro darbuotojai S. B. 2015 m. liepos mėnesio darbo grafike 14-20 dienomis nustatytas 46 val. darbo laikas, o poilsio dieną (17 d.) nustatytas sutartinis žymėjimas „MD“ (privalomų medicininių apžiūrų laikas), kas prieštarauja DK 143 str. 1 d. 5 p. nuostatoms. Pareiškėja patikrinimo metu taip pat prašė pateikti įrodančius dokumentus, kad darbuotojai (T. J., H. B., I. K., J. N.), kuriems pagal pirminį darbo grafiką buvo numatytas 60 val. savaites darbo laikas, dirbo ne 60 val. o 48 val. savaitės maksimalios valandų normos, t. y. atitinkamų formų žurnalo kopijas, kuriuose pasirašo darbuotojai už atliktą darbą arba išklotines iš kompiuterinių programų, patvirtinančius ar darbuotojai dirbo ar nedirbo tomis dienomis, kurios buvo numatytos pirminiame darbo grafike su pažeidimais.

Po 2015-11-19 patikrinimo administracija pateikė VDI neva įrodančius dokumentus, kad 2015 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais darbo ir poilsio laiko pažeidimų nebuvo. Minėti dokumentai pateikti tik inspektoriams, Pareiškėja neturėjo galimybės susipažinti su pateiktų dokumentų autentiškumu.

Šalies argumentai

Profesinė sąjunga gavo 2015-11-30 sprendimą Nr. SD-1-14611, su kurio taip pat nesutiko, ir 2015-12-30 skundu Nr. 10-231 kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių nurodydami, kad pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis nustatyti ar buvo padaryti pažeidimai neįmanoma, nėra aišku kodėl VDI pareigūnai negali nustatyti ar pateiktų dokumentų (kopijų) duomenys teisingi, taip pat spręsti, ar darbdavio atstovų pateikti dokumentai nesuklastoti, o pakartotinai nagrinėjant 2015-10-26 skundą buvo konstatuotas DK 143 str. 1 d. 5 p. nuostatų pažeidimas, tačiau administracinė atsakomybė Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininkui S. G. netaikyta, nes tokio pobūdžio pažeidimai Kenos geležinkelio stotyje užfiksuoti nebe pirmą kartą. VDI 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. SD-25-1224 atsisakė keisti ar naikinti VDI Vilniaus skyriaus sprendimą.

Susipažinimo su pirminio skundo tyrimo ir jo pagrindu atlikto patikrinimo medžiaga metu Pareiškėjai nebuvo leista padaryti norimų dokumentų kopijų, o tai leidžia abejoti ar pateikti Administracijos dokumentai nesuklastoti, jų pateikimas yra tik būdas išvengti administracinės atsakomybės.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu (b. l. 64-64-67) Pareiškėjos skundą paršo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad nagrinėjant Pareiškėjos 2015-08-26 skundą Nr. 10-186 skundą, VDI Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektorės V. Š. ir J. K., atliko patikrinimą bendrovės Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stotyje, kurio metu nustatyta, kad darbo grafikai derinami su Kenos geležinkelio stoties darbuotojų profesinės sąjungos pirmininke H. N.. Kenos geležinkelio stoties Vagonų perdavimo skyriaus Jungtinės komercinės ir techninės apžiūros punkto (JKTAP) 2015 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesio darbo grafikus taip pat suderino pareiškėjas P. J.. Kenos geležinkelio stoties darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė H. N. raštiškai patvirtino, kad ji derina visus stoties darbuotojų darbo grafikus ir jokių pretenzijų darbdaviui šiuo klausimu nepateikė.

Nagrinėjant VDI Vilniaus skyriuje 2015-11-04 gautą Profesinės sąjungos pirmininko 2015-10-26 skundą Nr. 10-213, 2015-11-19 buvo organizuotas patikrinimas bendrovės Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stotyje, kuriame dalyvavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai - pirmininkas S. F., pirmininko pavaduotojas P. J., stoties viršininkas S. G., Kenos geležinkelio stoties darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė H. N., stoties vyresnysis personalo inspektorius A. P. ir kiti stoties administracijos atstovai. Kenos geležinkelio stoties darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė H. N. patvirtino, kad ji derina visus stoties darbuotojų darbo grafikus ir jokių pretenzijų darbdaviui šiuo klausimu nepateikė. Patikrinimo metu nustatyta, kad Kenos geležinkelio stoties Vagonų perdavimo skyriaus Jungtinės komercinės ir techninės apžiūros punkto 2015 m. rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio mėnesio darbo grafikus taip pat suderino pareiškėjas P. J.. Patikrinimo metu P. J. pretenzijų šiuo klausimu nepateikė. Patikrinimo metu dalyvavusiems darbdavio ir darbuotojų atstovams rekomenduota sutarti abipusiu susitarimu naują darbo grafikų derinimo tvarką, kuri tenkintų ir darbdavį, ir darbuotojų atstovus.

Bendrovės Kenos geležinkelio stoties darbuotojams, kaip ir kitiems bendrovės padalinių darbuotojams, nurodytiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2003-05-14 nutarimu Nr. 587patvirtintose Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse (toliau – ir Ypatumai) 16 punkto papunkčiuose, taikoma suminė darbo laiko apskaita vadovaujantis Kolektyvinės sutarties ir Ypatumų nuostatomis. Kenos geležinkelio stoties Darbo tvarkos taisyklėse nėra nustatytas Ypatumų 19 ir 20 punktuose leistinas didesnis nei vieno mėnesio suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis, todėl geležinkelio transporto darbuotojams taikoma vieno mėnesio suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis, o pagal Kolektyvinės sutarties 5 susitarimo „Dėl darbo ir poilsio laiko“ 3 punktą sąlyginiam mėnesio darbo valandų skaičiui nustatyti taikoma 5 darbo dienų savaitės darbo laiko norma. Profesinės sąjungos pirmininko teiginiai, kad darbdavys nesivadovauja Vyriausybės patvirtinta suminės darbo laiko apskaitos įvedimo tvarka ir suminė darbo laiko apskaita faktiškai nevedama, nepasitvirtino. Jam buvo motyvuotai paaiškina kokiu pagrindu taikoma suminė darbo laiko apskaita, taip pat pateikta informacija, kad darbdavys nesivadovauja Vyriausybės patvirtinta suminės darbo laiko apskaitos įvedimo tvarka, nes nuo 2010-08-01 jis neteko galios (Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr.1071 nuo 2010-08-01 neteko galios Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. 587 reglamentuotas suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašas).

Atlikto patikrinimo metu Kenos geležinkelio stoties darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė H. N. paaiškino, kad viešai paskelbti preliminarūs darbo grafikai nėra galutiniai, jie nepatvirtinti nei darbdavio, nei darbuotojų atstovų. VDI 2016-01-28 sprendime Nr.SD-25-1224 Pareiškėjai paaiškinta, kad darbo santykius reglamentuojantys norminiai teisės aktai nedraudžia darbdaviui sudaryti preliminarius darbo grafikus ir juos vėliau keisti, o taip pat numatyti jau patvirtintų darbo grafikų keitimo dėl svarbių, iš anksto nenumatytų priežasčių, tvarką.

Pasirinktinės atrankos būdu (T. J., H. B., I. K., J. N.) sulyginus 2015 m. liepos, rugpjūčio mėnesių preliminariuose nepatvirtintuose grafikuose numatytas 48 val. darbo laikas skiriasi nuo stoties viršininko S. G. patvirtintų ir su darbuotojų atstovais (H. N.) suderintuose darbo grafikuose nustatyto darbo laiko, kuriame nustatytas darbo laikas sutampa su 2015 m. liepos, rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėtu dirbtu laiku. Darbo laikas neviršija 48 val. per savaitę. Administracijos atstovai pateikė pasirinktinai darbuotojų pildytų dokumentų kopijas (operatyvinių duomenų apie traukinius lapų kopijas, stoties konteinerių apyvartos ataskaitų kopijas), kuriuose įrašytas datas sulyginus su darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėtu laiku, duomenys sutapo. Pasirinktinai raštiškai ir žodžiu apklausti darbuotojai pretenzijų, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose jiems neteisingai žymimas faktiškai dirbtas darbo laikas.

2015-11-19 atlikto patikrinimo metu pasirinktinės atrankos būdu tikrinant darbdavio pateiktus dokumentus nustatyta, kad Krovinių deklaravimo baro darbuotojai S. B. 2015m. liepos mėnesio darbo grafike 14-20 dienomis nustatytas 46 val. darbo laikas, o poilsio dieną (17 d.) nustatytas sutartinis žymėjimas „MD“ - privalomų medicininių apžiūrų laikas. 2015m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje jai pažymėtas sutartinis žymėjimas „MD“, o laiko apskaitos žiniaraščio balanso grafoje „nedirbtas darbo laikas, prilygintas darbui“ pažymėtos 8 val. Pagal DK 143 str. 1 d. 5 p. nuostatas, į darbo laiką įeina privalomų medicininių apžiūrų laikas, todėl organizuojant darbuotojų privalomas medicinines apžiūras, darbo laikas kartu su privalomų medicininių apžiūrų laiku neturi viršyti 48 val. per savaitę pagal DK 149 str. 1 d. nuostatas, o darbdavys šiuo atveju nesivadovavo šiomis nuostatomis, todėl stoties viršininkui S. G. 2015-11-27 surašytas VDI reikalavimas Nr. 0446-0057, įpareigojantis organizuoti darbuotojų privalomas medicinines apžiūras taip, kad bendras darbo laikas kartu su privalomų medicininių apžiūrų laiku neviršytų 48 val. per savaitę, t. y. buvo imtasis administracinio poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu, siekiant, kad būtų laikomasi darbo įstatymų nuostatų. Darbo inspektoriai turi teisę spręsti, ar asmenis, pažeidžiančius arba nepaisančius teisinių nuostatų, perspėti arba duoti patarimą, ar patraukti atsakomybėn arba rekomenduoti patraukti atsakomybėn. Tokiu būdu, darbo inspektoriai turi diskrecijos laisvę dėl poveikio priemonių parinkimo ir ši jų teisė yra autonomiška nuo bet kokios išorės įtakos.

Patikrinimo metu nenustatyta jokių požymių, kad darbdavio atstovai klastoja dokumentus. Pasirinktinai apklausti darbuotojai pretenzijų nepareiškė. Pareiškėjai tai pat išaiškinta individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka ir teisė kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl galimo dokumento klastojimo.

Atsiliepimas

Atsakovas mano, kad Skundas tinkamai, Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Atsakovas paaiškina, kad Profesinės Sąjungos primininkui S. F. buvo sudaryta galimybė susipažinti su tyrimo medžiaga, o daryti dokumentų kopijų S. F. nepageidavo.

Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius atsiliepimu (b. l. 55-56) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad VDI pagal kompetenciją išnagrinėjus ir išanalizavus skunde nurodytas aplinkybes bei įvertinus VDI Vilniaus teritorinio skyriaus atlikto skundo dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stotyje tyrimo rezultatus ir išvadas, taip pat įvertinus pirminio tyrimo metu surinktus dokumentus bei paaiškinimus, nenustatė aplinkybių ir / ar faktų, sudarančių teisinį pagrindą teigti, jog VDI Vilniaus teritorinio skyriaus pareigūnai nesilaikė VDI veiklą reglamentuojančių norminių teisės aktų nuostatų. Įvertinus tyrimą atlikusių inspektorių veiksmus, priimtas administracinės procedūros sprendimas, kad Pareiškėjos 2015 m. spalio 24 d. skundas buvo išnagrinėtas pagal VDI kompetenciją, nepažeidžiant VDI veiklą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų, ir nėra teisinio pagrindo keisti arba naikinti pirminio tyrimo metu priimtų sprendimų ar / ir išvadų.

VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2015 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. SD-1-14611 Pareiškėja informuota apie atlikto patikrinimo rezultatus ir išvadas. Pareiškėjai taip pat paaiškina, kad VDI pareigūnai, veikdami jiems suteiktos kompetencijos ribose, neturi teisinio pagrindo atlikti veikų, turinčios sukčiavimo ir dokumentų klastojimo požymių, tyrimo ar/ir identifikavimo bei taikyti už tai sankcijas. Pareiškėjai paaiškintos teisės ir galimybės, esant nesutarimams su darbdaviu darbo teisinių santykių srityje (tarp jų dėl darbo grafikų sudarymo, viršvalandinio darbo konstatavimo bei apmokėjimo, darbo laiko žymėjimo ir kt.), šiuos klausimus spręsti Lietuvos Respublikos darbo kodekso XIX skyriuje nustatyta individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, kreipiantis pagal kompetenciją į darbo ginčus nagrinėjančius organus – darbo ginčų komisiją ir/ar teismą, o klausimus dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo – nukentėjusiems asmenims kreipiantis į ikiteisminio tyrimo institucijas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus ir St.Fedaravičiu prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog ne dėl visų darbuotojų atliktas tyrimas. Mano, kad atsakovas turėjo taikyti darbdaviui ATPK. Posėdžio metu pateikti dokumentai patvirtina, jog darbdavys pažeidinėja įstatymus.

Atsiliepimas

Atsakovo VDI Vilniaus skyriaus atstovai R. K. ir V. Š. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir skundą prašė atmesti. Papildomai paaiškino, jog skunde nebuvo nurodytos konkrečios pavardės, darbuotojai buvo tikrinti pasirinktinai. Taip pat buvo pažiūrėti grafikai darbuotojų, kurių pavardes paminėjo pareiškėjai. Kelis darbuotojus apklausė raštu. Apklausti žodžiu pretenzijų neturėjo. Atsakovas neturi galimybių patikrinti visų operatorių ataskaitų.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė B. M. skundą prašė atmesti ir palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – VDI Vilniaus skyrius) inspektorių veiksmų tiriant AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pranešimą dėl galimų darbo įstatymų pažeidimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stotyje.

2015-08-26 pareiškėjos atstovas kreipėsi į VDI Vilniaus skyrių prašydamas atlikti patikrinimą. Pranešime Profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas P. J. nurodė, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kenos geležinkelio stoties krovinių ūkio vagonų perdavimo skyriuje 2015 m. liepos ir rugpjūčio mėn. darbo grafikai su savaitinio darbo laiko pažeidimais, neužtikrinamas tolygus pamainų keitimasis, grafikai nederinami nei su viena profesine sąjunga, kaip numatyta LR DK 147 str. 1 d. (I t. b.l. 67).

VDI Vilniaus skyrius inspektorės V. Š. ir J. K. atliko patikrinimą ir pareiškėjai pateikė atsakymą 2015-09-22 rašte Nr.SD-1-11609 (I t. b.l. 68-69). Pareiškėja sprendime informuojama apie atliktą patikrinimą, į kurį jos atstovai neatvyko. Patikrinimo metu inspektorės nustatė, kad Kenos geležinkelio stoties darbuotojus atstovauja keli darbuotojų atstovų subjektai (pareiškėja ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kenos geležinkelio stoties darbuotojų profesinė sąjunga). 2015 m. liepos ir rugpjūčio mėn. darbo grafikai derinami su Kenos geležinkelio stoties darbuotojų profesinės sąjungos pirmininke H. N.. 2015 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. darbo grafikus taip pat suderino pareiškėjos atstovas P. J.. Kenos geležinkelio stoties darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė H. N. raštiškai patvirtino, kad ji derina visus stoties darbuotojų darbo grafikus. Atsakovas nenustatė, kad įmonės darbuotojų darbo laikas viršytų maksimalią darbo laiko trukmę. Dėl netolygaus pamainų keitimosi nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, kad darbuotojai dirba ir dieninėmis ir naktinėmis pamainomis, kalbinti darbuotojai pretenzijų nenurodė.

Pareiškėja, nesutikdama su sprendimu 2015-10-26 skundu (b.l. 70) kreipėsi į VVD inspektorių nurodydama, jog patikrinimas buvo atliktas nedalyvaujant pareiškėjos atstovams. Tiriant minėtą skundą pareiškėja buvo informuota apie 2015-11-19 planuojamą atlikti patikrinimą (b.l. 78). VDI Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektoriai R. K. ir V. Š. 2015-11-19 atliko patikrinimą bendrovės Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stotyje, kuriame dalyvavo pareiškėjos atstovas P. J. ir Profesinės sąjungos pirmininkas S. F., Kenos geležinkelio stoties administracijos atstovai, taip pat Kenos geležinkelio stoties darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė H. N., kuri patvirtino, kad ji derina visus stoties darbuotojų darbo grafikus. Šioje byloje ginčijamame 2015-11-30 VDI Vilniaus teritorinio skyriaus rašte (b.l. 72-74) pareiškėjai pareiktas atsakymas į 2015-10-26 skundą. Nurodoma, jog patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad darbdavys nesivadovauja Vyriausybės patvirtinta suminės darbo laiko apskaitos įvedimo tvarka ir suminė darbo laiko apskaita faktiškai nevedama. Suderintų grafikų darbo laikas sutampa su 2015 m. liepos, rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėtu dirbtu laiku ir neviršija 48 val. Stoties viršininkui 2015-11-27 surašytas VDI reikalavimas Nr. 0446-0057, įpareigojantis organizuoti darbuotojų privalomas medicinines apžiūras taip, kad bendras darbo laikas kartu su privalomų medicininių apžiūrų laiku neviršytų 48 val. per savaitę.

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 str. 2 d. 4 p. nustatyta, kad vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nagrinėja piliečių ir asmenų prašymus ir skundus dėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo.

VVD inspektorius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2015-12-30 skundą (b.l. 60), jo netenkino (2016-01-28 raštas Nr. SD-25-1224, I t. b.l. 57-58), nurodydamas, jog nenustatyta, jog VDI Vilniaus teritorinio skyriaus darbuotojai nesilaikė VDI veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

Pareiškėja pateiktu teismui skundu su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens 2015-11-30 ir 2016-01-28 sprendimai nesutinka, motyvuodama tuo, kad neturėjo galimybės susipažinti su administracijos pateiktais dokumentais ir įsitikinti jų autentiškumu, nėra aišku kodėl VDI inspektoriai negali nustatyti ar pateikti dokumentai nesuklastoti, buvo konstatuotas DK 143 str. 1 d. 5 p. nuostatų pažeidimas, tačiau administracinė atsakomybė Kenos geležinkelio stoties viršininkui nepagrįstai netaikyta.

Valstybinės darbo inspekcijos uždavinius, funkcijas, struktūrą, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių teises, pareigas, atsakomybę, inspektavimų tvarką numato Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas, taip pat jį detalizuojantys Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 (toliau – Nuostatai), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-32 (toliau – Reglamentas).

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 str. numato, kad VDI kompetencijai yra priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK), darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo. Nuostatų 7 p. numato, kad pagrindiniai Valstybinės darbo inspekcijos veiklos tikslai yra: vykdyti DK, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatų laikymosi kontrolę ir jų pažeidimų prevenciją; vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų prevenciją. Nuostatų 8.1.1 p. įtvirtina, jog VDI tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų, taip pat kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų dėl darbo sutarčių sudarymo, vykdymo, pasibaigimo, darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo ir poilsio laiko, darbo apmokėjimo, garantijų ir kompensacijų, drausminių nuobaudų skyrimo ir materialinės atsakomybės taikymo tvarkos, teikia darbdaviams reikalavimus ir nurodymus.

Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių, patvirtintų vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-168 (galiojusių iki 2016-01-14) (toliau – Taisyklės), 38 p. numatyta, kad prašymai dėl atliktų inspektoriaus veiksmų/neveikimo nagrinėjami (tiriami) vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta administracine procedūra ir šiomis Taisyklėmis tiek, kiek tai reglamentuoja tyrimo vykdymo eigą.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 19 str. 1 d., administracinė procedūra, tai pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Pagal įstatymo 34 str. 1 d., administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka.

Ginčijamais 2015-11-30 ir 2016-01-28 sprendimais užbaigta administracinė procedūra dėl pareiškėjos skundų, kuriuose buvo prašoma Kenos geležinkelio stoties krovinių ūkio vagonų perdavimo skyriuje patikrinti 2015 m. liepos ir rugpjūčio mėn. darbo grafikų derinimą su profesine sąjunga, suminės darbo laiko apskaitos ir tolygaus pamainų keitimosi laikymąsi.

Nagrinėjamu atveju, atsakovo inspektoriai gavę pareiškėjos 2015-08-26, vėliau 2015-10-26 skundą siekdami patikrini juose nurodytas aplinkybe ir surinkti objektyvius duomenis ir įrodymus apie galimus darbo įstatymų pažeidimus atliko du patikrinimus. Patikrinimų metu nustatyta, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl darbo grafikų nederinimo nepasitvirtino, 2015 m. liepos ir rugpjūčio darbo grafikai suderinti su Kenos geležinkelio stoties darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė H. N., kuri patvirtino, kad ji derina visus stoties darbuotojų darbo grafikus (I t. b.l. 88,89,90,91,92). Be to, nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesio darbo grafikus be H. N. taip pat suderino ir pareiškėjos atstovas P. J. (I t. b.l. 91-94, 98-100).

Patikrinimo metu taip pat nepasitvirtino pareiškėjos teiginiai, kad darbdavys nesivadovauja LR Vyriausybės patvirtina suminės darbo laiko apskaito įvedimo tvarka ir ji faktiškai nevedama. Pareiškėjai paaiškinta, kad LR vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr.1071 nuo 2010-08-01 neteko galios LR vyriausybės nutarimu Nr.587 reglamentuotas suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašas. Bendrovės darbuotojams suminė darbo laiko apskaita taikoma vadovaujantis Kolektyvinės sutarties ir LR vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr.587 patvirtintais Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse nuostatomis (Ypatumų 16, 19, 20 p.). Kenos geležinkelio stoties darbuotojams taikomas vieno mėnesio suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis, o pagal Kolektyvinės sutarties 5 susitarimo „Dėl darbo ir poilsio laiko“ 3 p. sąlyginiam darbo laiko apskaitos laikotarpiui nustatyti taikoma 5 darbo dienų savaitės laiko norma, t.y. 48 val.

Patikrinimo metu pasirinktinės atrankos būdu buvo patikrintas kai kurių darbuotojų (T. J., H. B., I. K., J. N.) darbo laikas. Nustatyta 2015 m. liepos, rugpjūčio mėnesių preliminariuose nepatvirtintuose grafikuose numatytas 48 val. darbo laikas skiriasi nuo stoties viršininko S. G. patvirtintų ir su darbuotojų atstovais (H. N.) suderintuose darbo grafikuose nustatyto darbo laiko. Pažymėtina, kad darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia keisti sudarytų grafikų, taip pat nustatyti jų keitimo tvarką. Atsakovo inspektoriai nustatė, kad suderintų grafikų darbo laikas sutampa su 2015 m. liepos, rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėtu dirbtu laiku ir neviršija 48 val. per savaitę. Taip pat buvo įvertintos administracijos atstovai pateiktos pasirinktinai tikrintų darbuotojų pildytų dokumentų kopijos (operatyvinių duomenų apie traukinius lapai, stoties konteinerių apyvartos ataskaitos, I t. b.l. 151-164), kuriuose įrašytas datas sulyginus su darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėtu laiku (I t. b.l. 174-193) šie duomenys sutapo. Atsakovo inspektoriai patikrinimo metu raštiškai (I t. b.l. 80-85) ir žodžiu apklausė darbuotojus, kurie pretenzijų, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose jiems neteisingai žymimas faktiškai dirbtas darbo laikas, nepareiškė.

Patikrinimo metu buvo nustatytas darbo įstatymo pažeidimas. Nustatyta, jog darbuotojai S. B. 2015 m. liepos mėnesio darbo grafike 14-20 dienomis nustatytas 46 val. darbo laikas, o poilsio dieną (17 d.) nustatytas sutartinis žymėjimas „MD“ (privalomų medicininių apžiūrų laikas), kas prieštarauja DK 143 str. 1 d. 5 p. nuostatoms. Nustačius minėtą pažeidimą vadovaujantis LR valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. 2 d. 1 p. stoties viršininkui 2015-11-27 surašytas VDI reikalavimas Nr. 0446-0057 (I t. b.l. 165-166), įpareigojantis organizuoti darbuotojų privalomas medicinines apžiūras taip, kad bendras darbo laikas kartu su privalomų medicininių apžiūrų laiku neviršytų 48 val. per savaitę.

Teisėjų kolegija pažymi, jog skunde atsakovas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė dokumentų paneigiančių atlikto patikrinimo metu atsakovo inspektorių nustatytas aplinkybes. Pareiškėja nurodo, jog jai nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su patikrinimo dokumentais. Pažymėtina, jog bylos duomenimis pareiškėjos atstovas 2016-02-15 atvyko į VDI Vilniaus skyrių ir susipažino su bylos medžiaga. Ši medžiaga su 2016-04-22 atsiliepimu buvo pateikta teismui, todėl atsakovo atstovai iki 2016-08-08 vykusio posėdžio turėjo visas galimybes atvykti į teismą susipažinti su bylos medžiaga, o tai pat nustatyta tvarka gauti jos kopijas.

Nors pareiškėjo atstovas posėdžio metu nurodė, kad tyrimas atliktas ne dėl visų darbuotojų, tačiau pažymėtina, kad šie teiginiai išsakyti tik teismo posėdžio metu. Pažymėtina, jog pareiškėjo pareiškime ir skunduose tik bendrai įvardijami pažeidimai, juose nėra jokių duomenų apie konkrečius darbuotojus, kurių darbo laiko apskaitą ir žymėjimą prašoma patikrinti ar kuriuos reikia apklausti, todėl atsakovas visiškai pagrįstai patikrinimui juos pasirinko pasirinktinai. Be to, kaip posėdžio metu paaiškino atsakovo atstovai, buvo patikrintas darbo laiko žymėjimas tų darbuotojų, kurių pavardes patikrinimo metu žodžiu nurodė pareiškėjos atstovai. Todėl šie pareiškėjos argumentai, jog atsakovas netinkamai ir neišsamiai atliko jo skundo tyrimus, laikytini nepagrįstais.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiami atsakovo ir trečiojo asmens sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis, pasirašyti įgaliotų asmenų, juose nurodyta apskundimo tvarka, todėl jie atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Teisės aktuose yra numatyta atsakovo darbuotojų pareiga nagrinėti pareiškėjų skundus, pareiškimus ar prašymus jiems priskirtos kompetencijos ribose. Atsakovas įvykdė jam priskirtas funkcijas, t. y. gavęs pareiškėjos pranešimą ir skundą pradėjo administracinę procedūrą, siekdamas surinkti informaciją keletą kartų ją tikrino vietoje, išnagrinėjo pareiškėjos skundą bei padarė teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas, kurias įformino sprendimais. Atsakovo inspektoriai atliko visus būtinus veiksmus, siekiant nustatyti galimus darbo įstatymų pažeidimus, t.y. jiems priskirtas funkcijas vykdė tinkamai. Pažymėtina, jog pareiškėjai pateikti atsakymai yra išsamūs, objektyvūs, yra atsakyta į visus pareiškėjos skunduose keliamus klausimus, todėl jie yra teisėti, pagrįsti ir jų naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Pareiškėjos teigimu, patikrinimą atlikę VDI Vilniaus skyriaus inspektoriai, vadovavosi darbdavio pateiktais galimai suklastotais dokumentais, taip pat nėra aišku, kodėl inspektoriai negalėjo nustatyti ar pateikti dokumentai nesuklastoti. Pažymėtina, jog patikrinimo metu inspektoriai ne tik susipažino su administracijos pateiktais dokumentais bet ir tiek žodžiu, tiek raštu apklausė darbuotojus, kurie aplinkybių dėl neteisingo darbo laiko žymėjimo nepatvirtino. Atsakovo sprendimai priimti įvertinus tiek darbo laiko apskaitos žiniaraščius, tiek eilę kitų darbuotojų pildytų dokumentų (operatyvinių duomenų apie traukinius lapus, stoties konteinerių apyvartos ataskaitas), kuriuose įrašytas datas sulyginus su darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėtu laiku, duomenys sutapo. Pažymėtina, kad į ikiteisminio tyrimo įstaigas kreipiamasi Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir tokių veiksmų nagrinėjimas, taip pat dokumentų klastojimo fakto nustatymas, nepriskirtas nei atsakovo, nei administracinių teismų kompetencijai, kaip nesusijęs su viešojo administravimo veikla. Pareiškėjai sprendimuose buvo pagrįstai išaiškinta, jog dėl dokumentų klastojimo turėtų būti kreipiamasi į ikiteisminio tyrimo institucijas baudžiamojo proceso tvarka.

Dėl pareiškėjos skundo argumentų, jog stoties viršininkas nepagrįstai nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas negali įpareigoti VDI pareigūno atitinkamo teisės akto pažeidėjui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jo pagrindu pažeidėjui paskirti administracinę nuobaudą, kadangi VDI įstatymas tokiam pareigūnui, kai yra nustatomas įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, suteikia tam tikrą diskrecijos laisvę, kuri pasireiškia ir tuo, jog VDI pareigūnas, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį ir pan., savarankiškai parenka pažeidėjui taikytiną priemonę, kuri nebūtinai turi būti administracinės atsakomybės formos. Tą patvirtina ir Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. birželio 23 d. nutarimu ratifikuotos Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 81 „Dėl darbo inspekcijos pramonėje ir prekyboje“ 17 str. 2 d., įtvirtinanti darbo inspektoriaus teisę savarankiškai ir atsižvelgiant į konkrečią situaciją priimti sprendimą dėl asmens, kuris pažeidė teisės aktų reikalavimus, veiksmų įvertinimo ir jam taikytinos priemonės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N502-277/2008).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VDI Vilniaus skyrius ir VVD inspektorius ginčijamus sprendimus, kuriuo užbaigta administracinė procedūra, priėmė teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėję tyrimo medžiagą, todėl sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos pateikti papildomi dokumentai taip pat nepatvirtina atsakovui pateiktame pranešime ir skunduose nurodytų aplinkybių, nes skunduose buvo prašoma atlikti tyrimą dėl pažeidimų Kenos geležinkelio stotyje, o teismui pareiškėja pateikė kitos stoties (Vaidotų) grafikus (II t. b.l. 21,22), taip pat vėlesnio laikotarpio, nei buvo atliekamas tyrimas, darbo grafikus ir pranešimus (II t. b.l. 23,13,16,17). Pareiškėjo pateikti dokumentai nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamu ginču.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktus ir teismų suformuotą jų taikymo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju VDI Vilniaus skyrius ginčijamą sprendimą priėmė atlikęs du patikrinimus, kurių metu tyrė pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, rinko dokumentus, darbuotojų paaiškinimus, atliko žodinę jų apklausą, atliko 2015 m. liepos, rugpjūčio ir vėlesnių mėnesių darbo grafikų ir kitų turimų dokumentų palyginimus. Nustatę pažeidimą atsakovo inspektoriai stoties viršininkui 2015-11-27 surašė VDI reikalavimą. Nusprendus, kad pagrindų inicijuoti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjamu atveju nėra, nebuvo ir teisinio pagrindo vadovautis atitinkamomis ATPK nuostatomis. Kaip minėta, VDI pareigūnai turi diskrecijos laisvę, atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, savarankiškai parinkti pažeidėjui taikytiną priemonę, jei tam yra teisinis pagrindas. Dėl nurodytų motyvų, teismas daro išvadą, kad VDI Vilniaus skyrius tirdamas pareiškėjos skundus atliko išsamų ir visapusišką tyrimą ir ginčijamame rašte pateikė pareiškėjai faktiniais duomenimis ir teisės aktų normomis pagrįstus atsakymus. Vyriausiasis darbo inspektorius tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl VDI Vilniaus skyriaus rašto ir priėmė teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, todėl pareiškėjos skundas dėl VDI Vilniaus skyriaus ir Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimų panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėIveta PelienėDonatas Vansevičius