Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-03-27 · Civilinė byla Nr. 2A-387-538/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-27
Bylos Nr.
2A-387-538/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02687-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Albina Pupeikienė, Eugenija Morkūnienė
Ieškovas
V. L.
Atsakovas
L. G.
Trečiasis asmuo
B. G., O. G., A. L.

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-387-538/2013

Teisėjas Marius Dobrovolskis (Proceso Nr. 2-06-3-02687-2011-4)

Procesinio sprendimo kategorijos (S) 95.3.; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. kovo 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. L. (V. L.) ir atsakovo L. G. (L. G.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui L. G., tretiesiems asmenims B. G., O. G. (O. G.), A. L. (A. L.) dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė iš eismo įvykio kaltininko P. G. sūnaus L. G., tapusio globėju, priteisti 3066 Lt dydžio žalą ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-10-02, 21.07 val. eismo įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini), metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Ieškovo sūnui trečiajam asmeniui vairuojant automobilį „Škoda Octavia“ buvo partrenktas kelio važiuojamąja dalimi pagal automobilių kryptį, neapšviestame kelio ruože ėjusį be šviesą atspindinčios liemenės P. G. (P. G.). Eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė S. P. ikiteisminio tyrimo Nr.30-1-00538-10 metu nustatė, kad dėl minėto autoįvykio kaltas ir atsakingas P. G.. Dėl automobilio apgadinimo jis kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, bandė susisiekti su G. dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta. Jo sūnus dėl eismo įvykio patyrė stresą, negalėjo sėsti prie vairo, 4–5 mėnesius automobilis nebuvo remontuojamas, dėl jo remonto jis kreipėsi į savo pažįstamus G. B. ir O. J.. G. B. ieškojo priekinio stiklo, pats jį įstatė. Už stiklą ir jo įdėjimą G. B. buvo sumokėta 1000 Lt. Kadangi O. J. jam buvo skolingas apie 1000 Lt ir jis buvo dirbęs autoservise, todėl ieškovas kreipėsi į jį dėl automobilio remonto. Automobilis iki šiol nėra visiškai sutvarkytas – nėra įstatytas purkštukas. Ieškinio reikalavimas yra pagal paskutinę pažymą: 1750 Lt sudaro kėbulo remontas, veidrodžio pakeitimas, dažymas, dešinio posūkio žibinto pakeitimas, kapoto remontas, dešinio sparno, durelių remontas, dažymas, užpakalinės dalies poliravimas. Be to, ardymo metu buvo pastebėta, kad yra nulaužtas pagrindinio žibinto laikiklis. Priekinis stiklas naujas kainuoja 752 Lt, plius elektroninis lietaus daviklis 485 Lt, įdėjimas, iš viso apie 1400 Lt. Apie 800 Lt kainavo padėvėtas stiklas, purkštukas buvo nupirktas naudotas, jis kainavo 100 Lt. Visą ieškinio sumą sudaro 3066 Lt. „Škodos“ centre už automobilio remontą būtų sumokėjęs daug brangiau. J. už darbą sumokėjo 1750 Lt, iš jų buvo užskaityta 1000 Lt ankstesnė skola. Byloje nustatyti neteisėti veiksmai – ėjimas važiuojamąja kelio dalimi tamsiu paros metu be atšvaitų. Artimieji žinojo apie P. G. sveikatos būklę. Atsakovu traukiamas neveiksnaus asmens globėjas. Ar įvykio metu P. G. buvo neveiksnus – duomenų nėra. Ikiteisminio tyrimo metu priimtas nutarimas turi šioje byloje prejudicinę galią. Duomenų, kad P. G. negalėjo suprasti savo veiksmų autoįvykio metu, byloje nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-22 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad teismo posėdžio metu teismas atkreipė ieškovo ir jos atstovės dėmesį į aiškią LR CK 6.268 str. formuluotę, kurioje įvardyta, kas tokio pobūdžio byloje turi būti atsakovu, savo iniciatyva į procesą įtraukė trečiuosius asmenis B. G. ir O. G., siūlė ieškovui, kuris teismo posėdžio metu buvo atstovaujamas advokato, tikslinti atsakovą, tačiau šia teise ieškovas nepasinaudojo. Be to, byloje nėra ginčo (tai pripažino ir B. G., L. G. ir O. G., tą patvirtina ir medicininiai dokumentai), kad 2010-10-02 P. G. sirgo Alzhaimerio liga, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2010 m. spalio 2 d. eismo įvykio metu P. G. buvo neveiksnus, tai yra, kad 2010-10-02 eismo įvykio metu žalą padarė asmuo, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo. Tai įrodyti pareigą, vadovaujantis LR CPK 178 str. nuostatomis, turėjo ieškovas. Taip pat atsižvelgiant į nustatytas eismo įvykio aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad P. G. pažeidė 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 43 punkto reikalavimus (ėjo kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu, nors buvo įrengtas pėsčiųjų takas (pridėta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.30-1-00538-10, b. l. 4 – 6)), 44 punkto reikalavimus (ėjo pagal transporto priemonių važiavimo kryptį), 48 punkto reikalavimus (eidamas neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, nesinešė šviečiančio žibinto, nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, nebuvo prie drabužių prisisegęs kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaito). Trečiasis asmuo A. L. pažeidė 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 133 punkto (kuris nurodo, kad vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), 99 ir 100 punktų, kurie reglamentuoja šviesos prietaisų naudojimo reikalavimus, nes tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože, nesant priešais atvažiuojančių automobilių, važiavo su artimosiomis žibintų šviesomis. Atsižvelgdamas į byloje nustatytus trečiojo asmens A. L. ir P. G. Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl 2010-10-02 eismo įvykio yra tiek A. L., tiek P. G. neatsargi kaltė. Šioje byloje tarp šalių ir trečiųjų asmenų nėra ginčo, kad automobilį ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 2010-10-02 ieškovas, būdamas transporto savininkas (teisėtas valdytojas), perdavė trečiajam asmeniui A. L., o pastarajam vairuojant automobilį įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovo automobilis ir sužalotas šiuo metu neveiksniu pripažintas P. G., todėl šiuo atveju pačiam ieškovui, vadovaujantis LR CK 6.270 str. nuostatomis, be kaltės kaip padidinto pavojaus šaltinio transporto priemonės ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) valdytojui kyla deliktinė civilinė atsakomybė už 2010-10-02 eismo įvykio metu padarytą žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas L. G. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-22 sprendimo dalį dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir priteisti iš ieškovo V. L. 1000 Lt atsakovui L. G.. Nurodo, kad atsakovo atstovas pateikė teismui pinigų priėmimo kvito kopiją su sąskaita už teisines paslaugas, joje detalizuojamos suteiktos paslaugos. Taip pat teismo posėdžio metu baigiamojoje kalboje atsakovo atstovas prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl būtų nesąžininga atsakovui L. G. nepriteisti pagrįstų išlaidų atlyginimą iš ieškovo.

Apeliaciniu skundu ieškovas V. L. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinti apelianto reikalavimai, t. y. priteisti iš atsakovės B. G. apelianto automobiliui padarytą 3066 Lt žalą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinyje dėl autoįvykyje padarytos žalos atlyginimo (2012-02-17) ieškovas rėmėsi CK 6.263 straipsnio norma, pagal kurią ieškinys tuo metu turėjo būti reiškiamas eismo įvykio kaltininkui P. G., tačiau, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, 2012-02-28 sprendimu P. G. buvo pripažintas neveiksniu ir jo globėju buvo paskirtas jo sūnus L. G.. Dėl šių aplinkybių atsiradimo apeliantas manė esant tinkama reikšti patikslintą ieškinį P. G. globėjui –sūnui L. G. – ir jam taikyti CK 6.263 straipsnį kaip jo teisių perėmėjui. Dėl tokio apelianto suklydimo buvo pasisakyta ir teismo sprendime. Taip pat nurodo, kad sutinka su teisminio nagrinėjimo metu suformuluotu teismo išaiškinimu, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo turėjo būti reiškiamas pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalį, todėl atsakove civilinėje byloje turėjo būti P. G. žmona B. G., su kuria P. G. gyveno iki įvykstant eismo įvykiui (2010-10-02). Tai, kad P. G. gyveno su savo sutuoktine, paliudija ir byloje esanti medžiaga. Byloje kilo ginčas dėl to, ar P. G. eismo įvykio metu galėjo būti pripažintas neveiksniu. Kaltininko P. G. artimieji (žmona B. G., sūnūs L. G. ir O. G.) patvirtino, kad 2010-10-02 P. G. sirgo Alzheimerio liga. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti ir atitinkamai užfiksuoti paties P. G. parodymai, kuriuose atsispindi, kad P. G. įvykusio eismo įvykio aplinkybių paaiškinti negali, žino, kad buvo partrenktas automobilio, tačiau kaip tai atsitiko, nepamena. Serga Alzhaimerio liga, turi problemų su atmintimi. P. G. eismo įvykio dieną būdamas su žmona sode išėjo pasivaikščioti ir negrįžo, klaidžiojo gatvėmis ir atsidūrė Klaipėdoje, esančioje už 16 km nuo P. G. sodo, bei pateko į eismo įvykį. Apeliantas mano, kad toks asmens elgesys neabejotinai reiškia tai, jog nors P. G. eismo įvykio dieną teismo tvarka ir nebuvo pripažintas neveiksniu, tačiau jau tada negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dėl psichinės ligos ir psichikos sutrikimų. Taip pat nurodė, kad tiek kaltė, neteisėti veiksmai bei žala ir priežastinis ryšys yra nustatytini ir išvedami iš byloje esančios medžiagos (įrodymų), dėl to P. G., o faktiškai jo žmonai B. G. kyla deliktinė atsakomybė pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalį, kadangi ji eismo įvykio dieną (2010-10-02) žinojo ir turėjo žinoti apie žalą padariusio sutuoktinio P. G. psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad B. G. anksčiau būtų kreipusis į teismą dėl P. G. pripažinimo neveiksniu, todėl ji turėtų būti įpareigota atlyginti žalą. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino autoįvykio aplinkybes ir kitą bylos medžiagą, dėl to netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių pasekmių, Taip pat netinkamai įvertino P. G. kelių eismo taisyklių pažeidimo dydį ir pavojų kitiems eismo dalyviams.

Atsiliepimu į ieškovo V. L. apeliacinį skundą atsakovas L. G. prašo atmesti apeliacinį skundą, paskirti apeliantui V. L. 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, skiriant 50 procentų paskirtos baudos L. G. bei B. G. naudai bei priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinis skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir turi būti atmestas dėl netinkamai nurodytos atsakovės – B. G.. Taip pat mano, kad civilinė byla pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui P. G. turėjo būti nutraukta, nes atsakovo tariamos pareigos atsakyti už padarytą žalą jo globėjui (atstovui pagal įstatymą) arba sutuoktinei nepereina. Kadangi L. G. nepagristai įtrauktas į bylą atsakovu, o B. G. neteisėtai ir nepagrįstai įtraukta atsakove apeliaciniame skunde, V. L., pateikęs teismui akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir apeliacinį skundą, siekiant nepagrįstai praturtėti L. G. ir B. G. sąskaita, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl, remdamasis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, jam turėtų būti paskirta 20 000 Lt bauda.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo B. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo V. L. apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovo L. G. apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl ieškovo V. L. apeliacinio skundo.

Byloje nustatyta, kad 2010-10-02, apie 21.07 val., eismo įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini)., metu buvo apgadintas A. L. vairuojamas automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kuris priklausė V. L., ir sužalotas pėstysis P. G. (t. 1, b. l. 8–16, 58; pridėta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.30-1-00538-10). Ieškovas atliko eismo įvykio metu apgadinto automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, pagal kurį transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai 2866,00 Lt (t. 1, b. l. 17–27). Ieškovas kreipėsi į P. G. dėl žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 30). 2012 m. vasario 28 d. sprendimu P. G. pripažintas neveiksniu, globėju paskirtas jo sūnus L. G. (t. 1, b. l. 120–122).

Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinti apelianto reikalavimai, t.y.: priteista iš atsakovės B. G. apelianto automobiliui padarytą 3066 Lt žalą bei priteistos bylinėjimosi išlaidas.

Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės (atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės, yra tada, kai, pavyzdžiui, ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ieškinys pagal CPK 49 straipsnį pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą ir pan.). Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. N. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-56/2007). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje. Tokiais atvejais pagal CPK 45 straipsnį teismas gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu.

Pirmiau nurodytų teisės normų ir išdėstytų išaiškinimų kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, jog būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą; įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikši ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Taigi pagal šias proceso teisės normas teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Jose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vizbarų žuvininkystė“ v. Šiaulių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr. 3K-3-252/2009).

Ieškovas šioje byloje buvo pareiškęs reikalavimą atsakovui L. G. vadovaujantis CK 6.268 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti at jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2010 m. spalio 2 d. eismo įvykio metu P. G. buvo neveiksnus, tai yra, kad 2010-10-02 eismo įvykio metu žalą padarė asmuo, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo. Taip pat byloje nustatyta, kad L. G. iki 2010 m. spalio 2 d., t. y. eismo įvykio metu, su P. G. negyveno, pastarasis gyveno su savo sutuoktine B. G., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad šioje byloje L. G. nėra tinkamas atsakovas bei pagrįstai ieškinio netenkino (CPK 178 str., 185 str.). Pažymėtina, kad netinkamos šalies pakeitimas tinkama LR CPK 45 str. pagrindu galimas tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir pakeitus netinkamą šalį tinkama, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau (CPK 45 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas siūlė ieškovui pakeisti atsakovą, tačiau ieškovas nesutiko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo bylą iš esmės ir pagrįstai ieškinį atmetė (CPK 45 str. 3 d.). Kadangi ieškinys atmestas dėl netinkamo atsakovo, teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl kitų ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai prašo priteisti iš trečiojo asmens B. G. žalą, kadangi apeliaciniai skundai galimi tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo bei CPK 312 straipsnyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju reikalavimo priteisti iš B. G. žalą nebuvo, todėl toks reikalavimas negali būti reiškiamas ir apeliaciniame skunde. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas. (CPK 185 str., 312 str.).

Dėl atsakovo L. G. apeliacinio skundo.

Atsakovas skunde prašo priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, kadangi atsakovo atstovas pateikė pinigų priėmimo kvito kopiją su sąskaita už teisines paslaugas, kurioje detalizuojamos suteiktos paslaugos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas pateikė įrodymus apie jo turėtas 1000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau nepateikė raštu prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl šių išlaidų atsakovui nepriteisė.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nors atsakovas nepateikė rašytinio prašymo dėl šių išlaidų priteisimo, tačiau tokį prašymą išdėstė žodžiu ir byloje nustatyta, kad atsakovas pateikė 1000 Lt 2013-06-08 kvitą už advokato paslaugas bei 2012-06-08 sąskaitą už teisines paslaugas, joje nurodyta, kad atsakovui suteiktos teisinės konsultacijos, atstovavimas teisme (t. 1, b. l. 144–145), todėl vien dėl formalaus trūkumo netenkinti žodinio prašymo dėl šių išlaidų priteisimo nėra pagrindo. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato pagalbai priteisimo, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo šias išlaidas mažinti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimas keistinas – teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo nepriteista atsakovui 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, naikintina ir iš ieškovo atsakovui priteistina 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 107), taip pat priteistinos ir trečiojo asmens B. G. turėjos bylinėjimosi išlaidos – 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 110, CPK 93 str. 1 d.)

Atsakovas V. G. prašo teismo, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi paskirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija atmeta šį prašymą, kadangi ieškovas turėjo teisę apskųsti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą, kaip ir nurodyta minėtame teismo sprendime.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti iš ieškovo V. L. atsakovui L. G. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. L. atsakovui L. G. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo V. L. trečiajam asmeniui B. G. 300 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjos Albina PupeikienėEugenija Morkūnienė