- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-14
- Bylos Nr.
- I-5125-142/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05420-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- G. I.
- Atsakovas
- Lietuvos auditorių rūmų, Lietuvos auditorių rūmams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui biudžetinei įstaigai Audito
- Trečiasis asmuo
- biudžetinei įstaigai Audito
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės, Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti posėdžiui, pranešėja) dalyvaujant pareiškėjai G. I., atsakovo Lietuvos auditorių rūmų atstovei Loretai Andziulytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. I. skundą atsakovui Lietuvos auditorių rūmams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui biudžetinei įstaigai Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja G. I. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos auditorių rūmų 2014 m. birželio 11 d. nutarimą dėl auditoriaus vardo panaikinimo, auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo bei pareiškėjos išbraukimo iš auditorių sąrašo. Skunde paaiškino, kad skundžiamu nutarimu panaikintas pareiškėjos auditoriaus vardas biudžetinės įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2014 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. VAA-12 pagrindu. Kartu panaikintas pareiškėjos auditoriaus pažymėjimo galiojimas bei pareiškėja išbraukta iš auditorių sąrašo. Pagal ginčo santykių reguliavimą, auditorius netenka auditoriaus vardo Lietuvos auditorių rūmų (toliau – Auditorių rūmai) sprendimu. Skundžiamu sprendimu atsakovas trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą nurodymą laiko privalomu vykdyti, o savo pareigą priimti sprendimą dėl auditoriaus vardo panaikinimo laiko formalaus pobūdžio funkcija. Tai neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo, dėl to pareiškėja faktiškai neteko auditoriaus vardo ne atsakovo sprendimu, bet trečiojo suinteresuoto asmens sprendimu, kurį formaliai skundžiamame akte įformino atsakovas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos audito įstatymo (toliau – Audito įstatymas) 14 straipsnio nuostatas. Atsakovas faktiškai nepriėmė galutinio individualaus administracinio akto, bet atliko formalaus pobūdžio veiksmą, formaliai įvykdė tarpiniame trečiojo suinteresuoto asmens dokumente pateiktą nurodymą. Tai, kad atsakovas turi pareigą iš esmės svarstyti auditoriaus išbraukimą iš sąrašo ir dėl to priimti sprendimą patvirtina ir tai, kad skundžiamą aktą balsuojant priėmė jo prezidiumas, nors vien formalų išbraukimo iš sąrašo veiksmą galėjo atlikti sąrašą administruojantys darbuotojai. Skundžiamame akte nėra išreikšta atsakovo valia, jis nepagrįstas objektyviais duomenimis, priimtas tinkamai nevertinant faktinių bei teisinių aplinkybių, dėl to jis neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų. Skundžiamas nutarimas negali būti laikomas motyvuotu, nes jame yra tik pateikta nuoroda kokio akto pagrindu jis priimamas, tačiau nepateikiami jokie motyvai, Tarnybos 2014 m. gegužės 9 d. įsakyme Nr. VAA-12, kuriuo grindžiamas skundžiamas aktas, nėra pateikta informacija apie Tarnybos tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, jų vertinimą. Pažeidimai, už kuriuos skiriama ginčijama nuobauda, nustatyti nepagrįstai. Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, už kurios auditą pareiškėjai taikoma atsakomybė, sėkmingai vykdo veiklą. Pareiškėja pateikė tinkamas išvadas dėl šios kredito unijos, nesuklaidino informacijos vartotojų dėl kredito unijos finansinėse ataskaitose pateiktų duomenų. Pareiškėjos atlikto audito trūkumai turėjo būti traktuojami kaip nereikšmingi, kadangi visos tyrimo metu vertintos aplinkybės yra lengvinančios. Taip pat paskirta nuobauda nėra proporcinga, nes ji parinkta nevertinus pareiškėjos nepriekaištingos reputacijos bei ilgalaikės patirties, nebuvo atsižvelgta į tai, kad kredito unija nėra viešo intereso įmonė. Paaiškina, kad Europos Parlamento ir Tarybos Audito Direktyvoje dėl nustatytų audito trūkumų, auditoriams nėra numatyta tokia sankcija kaip vardo panaikinimas, griežčiausios nuobaudos yra laikinas draudimas atlikti auditą, piniginė sankcija. Skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir Auditorių rūmų prezidiumo darbo reglamente įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir tarnybinės pagalbos principus. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą privalėjo iš esmės įvertinti susijusias aplinkybes, o ne vien formaliai pritarti Audito ir apskaitos tarnybos įsakymui, jis turėjo diskreciją priimti kitokį sprendimą, negu nurodytas įsakyme, formaliai pritardamas šiam įsakymui, atsakovas neatliko teisės aktuose nustatytų reikalavimų skundžiamo sprendimo priėmimui.
Šalies argumentai
Pareiškėja teikdama paaiškinimą teismo posėdyje nurodė, kad atsakovo Prezidiumo nariai balsuodami už pareiškėjos auditoriaus vardo panaikinimą nevertino jokių faktinių aplinkybių, neturėjo reikiamos informacijos savo valiai pareikšti, nekvietė į posėdį pareiškėjos ir neįvertino jos teiktų paaiškinimų. Paaiškino, kad skiriant pareiškėjai nuobaudą nebuvo atsižvelgta į jos ilgalaikę darbo patirtį, nepriekaištingą reputaciją, nuobaudų neturėjimo faktą, buvo paskirta pati griežčiausia nuobauda, nors nenurodytos jokios jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Pareiškėja rėmėsi Audito įstatymo 43 straipsniu ir nurodė, kad atsakovui nedraudžiama priimti savarankišką sprendimą. Tokią išvadą patvirtina Asociacijų įstatymo 7 straipsnio nuostatos, taip pat Auditorių rūmų statuto 37 punkto nuostatos. Pareiškėja teigė, kad priimant skundžiamą sprendimą, atsakovo prezidiumas pažeidė Prezidiumo darbo reglamento 3 p. nuostatas, nes balsuojant nebuvo išreiškiama prezidiumo narių objektyvi valia, jie nevertino nei faktinių, nei teisinių aplinkybių, t.y. veikė formaliai dėl ko negalėjo priimti objektyvaus sprendimo. Nurodo, jog vienas narys, kuris atstovavo atsakovą Tarnyboje, balsavo prieš pareiškėjos auditoriaus vardo panaikinimą, o vėliau, jau Auditorių rūmuose, balsavo už vardo panaikinimą. Pareiškėja analizuoja dėl kokių priežasčių Tarnyba siūlė panaikinti jai auditoriaus vardą ir daro išvadą, kad Tarnyba nepagrįstai nurodė esant pareiškėjos išvardinamus pažeidimus. Taip pat atsakovas neatsižvelgė į tai, kad Tarnyba nepagrįstai įvertino nustatytus trūkumus kaip reikšmingus. Pareiškėja aiškina, kad dalis medžiagos yra įslaptinta, o dėl to nei ji, nei atsakovas nežino, kuo pareiškėja yra kaltinama.
Pareiškėja prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos auditorių rūmai (toliau – ir atsakovas, Auditorių rūmai, LAR) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (I t., b. l. 110-114) nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra tinkamai motyvuotas, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, atitinka teisės aktų reikalavimus. Pagal ginčo santykių reguliavimą, teisė atlikti auditorių ir audito įmonių atlikto audito tyrimą yra priskirta išimtinai Audito ir apskaitos tarnybai, o atsakovui tokia teisė nesuteikta. Audito įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punkte teisė skirti drausminę nuobaudą, susijusią su auditoriaus vardo panaikinimu yra deleguota Audito ir apskaitos tarnybai, o Auditorių rūmai atlieka šios nuobaudos privalomo nurodymo realizacijos funkciją – patikslina auditorių sąrašą iš jo išbraukiant auditoriaus vardo netekusius asmenis. Skundžiamas nutarimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių keliamus reikalavimus. Jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis, t.y., Audito ir apskaitos tarnybos įsakymu, pagrįstas teisės normomis, motyvuotas aiškiai nurodant, kad yra priimtas vykdant Audito ir apskaitos tarnybos nurodymą. Auditorių rūmams nesuteikta teisė revizuoti Audito ir apskaitos tarnybos priimtų sprendimų, todėl atsakovas neturėjo pareigos įvertinti jos priimto įsakymo pagrįstumo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo biudžetinė įstaiga Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (skundo padavimo metu - Audito ir apskaitos tarnyba, toliau – Tarnyba) prašo bylą nutraukti. Atsiliepime (I t., b. l. 189-192) nurodė, kad teisės aktais auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros funkciją yra pavesta atlikti Audito ir apskaitos tarnybai, o Auditorių rūmams šioje srityje įstatymų leidėjas nėra suteikęs jokių įgaliojimų, Auditorių rūmai neturi teisės atlikti audito tyrimų ar skirti auditoriui drausmines nuobaudas. Jiems nesuteikta diskrecija nepritarti Audito ir apskaitos tarnybos paskirtam nurodymui, Auditorių rūmai tik atlieka formalų veiksmą vykdydami Audito ir apskaitos tarnybos paskirtą nurodymą. Auditorių rūmai visiškai nedalyvauja atlikto tyrimo procese, jie nenagrinėja su tyrimu susijusios medžiagos, todėl neturi galimybės ir teisės vertinti aplinkybių, kuriomis remiantis paskirta drausminė nuobauda. Auditorių rūmai patys priima sprendimą dėl auditoriaus vardo panaikinimo kitais, Audito įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2-8 punktuose nurodytais atvejais. Traktuojant, kad nagrinėjamu atveju tiek Audito ir apskaitos tarnyba, tiek Auditorių rūmai yra įgalioti vertinti nuobaudos skyrimo pagrįstumą, būtų dubliuojama ta pati funkcija, tas pats veiksmas atliekamas skirtingų institucijų atskirais sprendimais. Skundžiamas Auditorių rūmų sprendimas turėtų būti vertinamas ne kaip viešojo administravimo institucijos valios išreiškimas, o tik kaip formalus Audito ir apskaitos tarnybos privalomo sprendimo vykdymas. Pareiškėjos skundžiamas Auditorių rūmų sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku ir byla nutrauktina.
Teismo posėdyje Tarnybos atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta. Tarnybos atstovai dalyvavo 2016 m. rugsėjo 14 d. posėdyje palaikė atsiliepimą, nesutiko su Audito rūmų atstovo prašymu pakeisti byloje atsakovą ir atsakovu laikyti Tarnybą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkinamas.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo panaikinti G. I. (pareiškėjos) auditoriaus vardą ir jos auditoriaus pažymėjimo galiojimą bei išbraukti iš auditorių sąrašo.
Skundžiamas sprendimas yra išdėstytas Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo posėdžio Nr. 11 2014 m. birželio 13 d. protokole Nr. 1.4-33 (toliau – Protokolas), kuriame nurodyta posėdžio data 2014 m. birželio 11 d. (t. II, b.l. 47-48), nurodytas posėdžio organizavimo būdas: elektroniniu paštu. Taigi ginčijamas yra Lietuvos auditorių rūmų nutarimas. Auditorių rūmų kompetencija yra detaliai apibrėžiama Audito įstatyme ir susijusiuose teisės aktuose. Audito įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje pateikiamas sąvokos kompetentinga institucija išaiškinimas – tai įstaiga, Auditorių rūmai <...> , kurioms pavesta atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą arba atlikti su auditorių ir audito įmonių audito veikla susijusias funkcijas. Auditorių rūmų kompetencija įtvirtinama ir Audito įstatymo trečiajame skirsnyje Auditoriaus vardo suteikimas ir netekimas ir ketvirtajame skirsnyje Audito įmonės įrašymas į audito įmonių sąrašą. Nagrinėjamu atveju svarbus yra auditoriaus vardo netekimo ir auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo reguliavimas Audito įstatyme, t.y. šio įstatymo 14 straipsnyje (redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu). Šiame straipsnyje nustatyta, kad auditorius netenka auditoriaus vardo Audito rūmų sprendimu, išvardinami 8 galimi atvejai, tame tarpe nurodomas atvejis, nustatytas šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punkte: kai atlikto audito tyrimą atlikusi ir konstatavusi reikšmingus audito atlikimo trūkumus, įstaiga priima sprendimą nurodyti auditorių rūmams panaikinti auditoriaus vardą, tai įvardinama kaip nuobauda skiriama auditoriui. Nagrinėjamas atvejis yra būtent tokio pobūdžio, apie tai sprendžiama iš skundžiamo nutarimo turinio.
Protokole, kuriame išdėstytas skundžiamas nutarimas, nurodoma svarstyta darbotvarkė – dėl Audito ir apskaitos tarnybos paskirtos drausminės nuobaudos auditorei G. I. bei nurodymo audito įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Revizorius“. Toliau protokole dėstomos faktinės aplinkybės: Audito ir apskaitos tarnyba 2014 m. gegužės 12 d. raštu Nr. (8.15)-2-470 (nurodyta, kad dokumentas pridedamas) informavo, kad atlikus audito įmonės UAB „Revizorius“ ir auditorės G. I. atlikto Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ 2012 m. finansinių ataskaitų audito tyrimą, priėmė sprendimus, kurie toliau išvardinami. Sprendimai tokie: nurodyti audito įmonei UAB „Revizorius“ iki 2015 m. kovo 31 d. ištaisyti trūkumus, atsižvelgiant į Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. VAA-12 1 punkte nurodytus atlikto audito tyrimo metu nustatytus trūkumus parengti priemonių planą 1-ojo Tarptautinio kokybės kontrolės standarto nuostatoms įgyvendinti, ir iki 2014 m. spalio 31 d. minėtą priemonių planą suderinti su Audito ir apskaitos tarnyba, bei iki 2015 m. kovo 31 d. informuoti LAR apie šio priemonių plano įgyvendinimą (dėl šios Įsakymo dalies vyko administracinis ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, 2016 m. lapkričio 3 d. įsiteisėjo 2015 m. liepos 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4121-281/2015, priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1362-438/2016, Įsakymas paliktas nepakeistas). Kitoje Įsakymo dalyje nurodyta LAR auditorei G. I. panaikinti auditoriaus vardą. Toliau išdėstoma pastaba, kad atestuoto auditoriaus pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo, atnaujinimo ir galiojimo panaikinimo, informacijos, reikalingos auditorių sąrašui parengti, atnaujinti ir skelbti, pateikimo tvarkos aprašo 17 punktu sprendimą dėl auditoriaus vardo panaikinimo priima LAR prezidiumas. Taip pat pateikiamas paaiškinimas dėl Audito įstatymo nuostatų, susijusių su Audito ir apskaitos tarnybos įgaliojimais, nurodyta, kad įstatymas nesuteikia teisės LAR pritarti ar nepritarti Tarnybos paskirtam nurodymui, o LAR atlieka tik formalų sprendimą – vykdo Tarnybos paskirtą nurodymą. Protokole nurodoma, kad LAR nenagrinėja šio nurodymo, nes Tarnyba, kaip institucija atsakinga už tyrimų atlikimą, atliko procedūras numatytas Audito įstatyme, reikalingas tokiai drausminei nuobaudai skirti. Toliau dėstomos techninės priemonės, kurių LAR imsis vykdydama Tarnybos nurodymą, iš šio pasvarstymo seka, kad LAR sprendimas yra skundžiamas per 30 dienų. Nutariamojoje dalyje rašoma: vykdant Audito ir apskaitos tarnybos privalomą nurodymą Lietuvos auditorių rūmams panaikinti auditorei G. I. auditoriaus vardą, priimtą Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. VAA-12, tačiau nevertinant faktinių bei teisinių priimto Audito ir apskaitos tarnybos sprendimo aplinkybių ir teisėtumo, nes Audito ir apskaitos tarnyba nepateikė atlikto uždarosios akcinės bendrovės „Revizorius“ ir auditoriaus G. I. tyrimo ataskaitos bei remiantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi bei Audito ir apskaitos tarnybos 2014 m. gegužės 12 d. raštu Nr. (8.15)-2-470 „Dėl paskirto nurodymo ir drausminės nuobaudos“, panaikinti G. I. auditoriaus vardą Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. VAA-12 (toliau – Įsakymas) pagrindu ir jos auditoriaus pažymėjimo galiojimą bei išbraukti G. I. iš auditorių sąrašo. Nurodoma, kad sprendimas gali būti skundžiamas per 30 kalendorinių dienų. Įrašyti balsavimo rezultatai, nurodyta, kad nutarimas priimtas vienbalsiai. Taigi, pareiškėja ginčija šį nutarimą, kadangi, pasak pareiškėjos, jis priimtas formaliai, visai nevertinta nei jos profesinė veikla, nei padaryti pažeidimai ar kitos svarbios aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ir tai, kad pareiškėjos atliktas auditas nesukėlė neigiamų pasekmių). Pareiškėja teigia, kad LAR neprivalėjo formaliai vykdyti gauto nurodymo, o privalėjo įvertinti visas reikšmingas aplinkybes. Be to, laiko skundžiamą nutarimą neatitinkantį administraciniam aktui Viešojo administravimo įstatyme keliamų reikalavimų. Teismas pareiškėjai siūlė ginčyti Tarnybos 2014 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. VAA-12, jai sutikus šį klausimą svarstyti, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, tačiau pareiškėja kategoriškai atsisakė papildyti skundą ir ginčyti įsakymą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad Auditorių rūmai priimdami skundžiamą nutarimą neturėjo Tarnybos atlikto tyrimo dėl G. I. padarytų pažeidimų, ataskaitos (taip pat ir dėl UAB „Revizorius“). Jie turėjo tik Įsakymą ir 2014 m. gegužės 12 d. Tarnybos raštą Nr. (8.15)-2-470 „Dėl paskirto nurodymo ir drausminės nuobaudos“. Priimdami nutarimą tiesiogiai nurodė, kad nevertino nei faktinių nei teisinių aplinkybių, kurias nustatė Tarnyba. Kita vertus, pačiame nutarime, jo teksto išdėstyme, yra pateikimas atitinkamas dokumentinis tokio sprendimo priėmimo pagrindas, kas laikytina faktinių aplinkybių išdėstymu, todėl negalima teigti, kad nutarimas yra visiškai formalus ir visiškai niekuo nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad Įsakymas pareiškėjai buvo žinomas, pareiškėja bandė paduoti teismui skundą dėl Įsakymo, tačiau toks jos skundas nebuvo teismo priimtas, o pareiškėja apeliacinei instancijai neskundė pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą dėl Įsakymo panaikinimo (duomenys yra it teismų informacinėje sistemoje Liteko). Visgi, kaip minėta pirmiau, LAR nutarimas yra pagrįstas jame nurodytas dokumentais, kas laikytina jo faktinės pusės pagrindimu, o iš nutarimo turinio seka, kad LAR tokiu atveju taiko Audito įstatymo nuostatas, kuriose nurodyta, kaip LAR privalo vykdyti atitinkamą konkretų nurodymą, šiuo atveju atsakovas laikėsi Audito įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes nei vienas iš kituose šio straipsnio punktuose nurodytas pagrindas netekti auditoriaus vardo šiuo atveju netinka ir nebuvo taikomas. Dar taikyta 14 straipsnio 2 dalis, kurioje jau reguliuojami tolimesni veiksmai – auditoriui netekus auditoriaus vardo, auditoriaus pažymėjimas panaikinamas ir auditorius išbraukiamas iš auditorių sąrašo ir kt.
Tiek šioje byloje, tiek teismų informacinėje sistemoje Liteko susipažinus su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 29 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-4121-281/2015) ir LVAT 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A-1362-438/2016), nustatyta, kad įmonė UAB „Revizorius“, kurios direktorė buvo G. I., atliko kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ 2012 metų finansinių ataskaitų auditą (šį auditą atliko pati pareiškėja). Tarnyba atliko šio audito tyrimą ir 2014 m. vasario 20 d. pateikė ataskaitą Nr. 19-5. Remiantis šia ataskaita, Tarnybos direktorius 2014 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. VAA-12 (I t., b. l. 22-25; 118-121) 3 punkte pripažino auditorės G. I. padarytus pažeidimus: 3.1.1 ji pažeidė: 200-ojo TAS Bendrieji nepriklausomo auditoriaus tikslai ir audito atlikimas pagal tarptautinius audito standartus 15 dalį, nes planuodama ir atlikdama kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ 2012 metų finansinių ataskaitų auditą, nesilakė profesinio skepticizmo požiūrio, kuriuo pripažįstama, kad gali būti aplinkybių, dėl kurių finansinėse ataskaitose gali būti reikšmingų iškraipymų (A18-A22 dalys) ir 16 dalį, nes planuodama ir atlikdama finansinių ataskaitų auditą, nepriėmė profesinių sprendimų (A23-A27) dėl planavimo rodiklių; 3.1.2. ji pažeidė 250-ojo TAS „Įstatymų ir teisės aktų įvertinimas“ 10 dalį, nes kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ 2012 metų finansinių ataskaitų audito metu turėjo, bet nepakankamai detaliai sudarė klausimynus (programas) ir neatliko procedūrų, kuriomis būtų tinkamai reaguota į audito metu nustatytus ar įtariamus įstatymų ir teisės aktų nesilaikymo atvejus dėl kredito unijų įstatymo 6 straipsnyje išdėstytų veiklos rizikų ir jų apribojimo, klientų interesų ir kitų auditoriaus išvados vartotojų apsaugos bei siekiant išskirti rizikas, dėl Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 36 punkte išskirtų sandorių, turinčių galimos rizikos požymių, motyvuojant, kad šie svarstymai yra vidaus auditoriaus kompetencija ir klaidingai laikomi išorės audito procedūromis; 3.1.3. pažeidė 330-ojo TAS „Auditoriaus atsakas į įvertintą riziką“ 5 dalį, nes atlikdama kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ 2012 m. finansinių ataskaitų auditą, netinkamai parinko atsakus: vadovybės taikytų kontrolės procedūrų efektyvumo testai suplanuoti neatsiejant su rizikomis tvirtinimų lygiu (A29 dalis) ir nesuplanuotos pagrindinės procedūros, skirtos reikšmingiems iškraipymams nustatyti tvirtinimų lygmeniu. Gautinų paskolų straipsnyje skirtingi tvirtinimai turėjo skirtingą riziką (pavyzdžiui, vertinimas – maksimalią), tačiau nenustatyta, kad skirtingiems tvirtinimams srityse, kurios aktualios tyrimui, būtų pervertinami imties pakankamumas, tinkamų įrodymų šaltiniai; 3.1.4. pažeidė 500-ojo TAS „Audito įrodymai“ 10 dalies reikalavimą, nes iš kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ 2012 metų finansinių ataskaitų audito dokumentavimo negalima suprasti kokio patikimumo įrodymus auditorė planavo surinkti ir kiek jų būtų pakankama. Nustatyta, kad atlikti epizodiniai tam tikrų tvirtinimų tikrinimai, o įrodymų tinkamumas dokumentuojant nėra susietas su konkrečiu tvirtinimu, o rengiant kontrolės priemonių ir detaliuosius testus, auditorė nesurinko tokių elementų atrankos testavimui priemonių, kurios yra veiksmingos audito procedūros tikslui pasiekti (A52-A56 dalys), nesivadovavo 540-ojo TAS „Apskaitinių įvertinimų, įskaitant tikrosios vertės apskaitinius įvertinimus, ir susijusios atsikleistos informacijos auditas“ 13 dalies (A59-A-95 dalys c punktu, t.y. kontrolės priemonių efektyvumo testai neatlikti kartu su atitinkamomis pagrindinėmis procedūromis, ir d punktu, t.y, nesuformuotas spec. atidėjinių įvertinimas arba įvertinimo intervalas tam, kad auditorė galėtų įvertinti vadovybės įvertinimą. Tyrimo metu nustatyta, kad nebuvo tiriamas paskolų apmokėjimas po 2012 m. gruodžio 31 d. iki finansinių ataskaitų pateikimo datos, informacija apie abejotinų paskolų klientų finansinę padėtį ir jų įkeisto turto pinigų srauto generavimą, registruojamo turto ir kitų užtikrinimo priemonių vertės pokyčius (taip pat ir viešai prieinama) ir kt., t.y. nesurinkti įrodymai dėl eilės tvirtinimų: klasifikavimo, tikslumo, pilnumo, atskleidimo, vertinimo; <...> ir t.t., dar dėstomi punktai nuo 3.1.5 iki 3.1.10, kuriuose nurodoma kokius reikalavimus pareiškėja pažeidė, jie dėstomi lygiai taip pat išsamiai ir juose nurodoma, koks audito reikalavimas (TAS) pažeistas, kokios įstatymo nuostatos pažeistos, bei kokios faktinės aplinkybės tai patvirtina. Galiausiai, 3.2 punkte apibendrinti visi 3 p. išvardinti pažeidimai ir daroma išvada, kad tyrimo metu nustatyti reikšmingi audito atlikimo trūkumai, nes auditorė G. I. nesurinko pakankamų audito įrodymų, kad pagrįstų „Galutinių sumų (suteiktų paskolų)“ srityje dokumentuotus rezultatus ir reikšmingus kredito unijos „Mėmesio taupomoji kasa“ 2012 metų finansinių ataskaitų audito metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas išvadas, ir auditoriaus išvadoje dėl kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ 2012 metų finansinių ataskaitų pateikė neteisingą ir nepagrįstą auditoriaus nuomonę, klaidinančią kredito įstaigos – visuomenei svarbios finansų institucijos – finansinių ataskaitų vartotojus.
Įsakymo 4 punktu nurodoma Lietuvos auditorių rūmams auditorei G. I. panaikinti auditoriaus vardą.
Pareiškėja LAR nutarimą ginčija nurodydama jo neteisėtumo keletą pagrindų. Pirma, tai procedūriniai argumentai, jog LAR negalėjo priimti tokio sprendimo neištyrę vėl iš naujo ir iš esmės visų nustatytų pažeidimų, taip pat tai, kad Tarnyba tyrimo metu netinkamai taikė tyrimo atlikimo metodiką. Taip pat pareiškėja aiškina, kad nebuvo kviečiama duoti paaiškinimus. Dėl pastarosios aplinkybės daroma išvada, kad LAR, atliekant balsavimą elektroniniu būdu, negalėjo pareiškėjos pakviesti, tačiau pareiškėja dalyvavo atliekant jos audito tyrimą Tarnyboje ir ten teikė detalius paaiškinimus (pareiškėja teikė paaiškinimus 2014 m. balandžio 17 d. Tarnybos Audito priežiūros komisijos posėdyje, t. I, b.l. 44, 73). Taip pat pareiškėja nesutinka su Įsakyme padarytomis išvadomis, pirmiausiai dėl skiriamos nuobaudos neproporcingumo, po to pareiškėja (įvairiuose jos pasirašytuose teismo procesiniuose dokumentuose) kaltina kredito unija, kuri nepateikė visų būtinų dokumentų, nurodė, kad tyrimo metu Tarnybos specialistė parinko netinkamą TAS (Tarptautinį audito standartą), kad buvo iškreiptos atitinkamų TAS redakcijos, kad ataskaitoje tirti duomenys neatitinka Įsakyme išdėstytų išvadų, ginčija nepažeidusi Įsakyme nurodytų TAS, aptaria kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ finansines operacijas, taip pat įvertina tyrimo ataskaitą, nurodo, kad pareiškėjos poziciją patvirtina aplinkybė, jog kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ sėkmingai veikia iki šiol.
Visų pirma, pareiškėja teikdama savo argumentus, dėsto savo supratimą apie audito atlikimą, tarptautinių audito standartų aiškinimą ir taikymą, kuris nėra pagrindžiamas jokiais objektyviais įrodymais, o grindžiamas tik pareiškėjos nuomone. Pareiškėjos dėstoma nuomonė laikytina suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja gina jos atlikto audito teisėtumą, todėl tokia nuomonė nėra objektyvi ir nešališka, juo labiau, kad ji nepatvirtinama jokiais objektyviais įrodymais (nepriklausomų specialistų paaiškinimais, teisminiais precedentais dėl TAS taikymo ir pan.).
Teismas, vertindamas įrodymus nagrinėjamoje byloje, atsižvelgia į LVAT 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį (administracinė byla Nr. A-1362-438/2016), kurios konstatuojamoje dalyje teismas nurodė, jog: „Savo ruožtu finansinių ataskaitų auditas, kurį atlieka auditoriai ir audito įmonės, yra nepriklausomas audituojamos įmonės finansinių ataskaitų patikrinimas ir auditoriaus išvados pateikimas vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų audito atlikimą, reikalavimais (Audito įstatymo 2 str. 10 d.). Auditoriai ir audito įmonės, atlikdamos auditą (tikrindamos įmones) turi nustatyti, ar: 1) finansinės ataskaitos visais reikšmingais atvejais teisingai parodo audituojamos įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą; 2) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) arba įmonės veiklos ataskaita, jeigu pagal teisės aktų reikalavimus jie rengiami, parengti laikantis teisės aktų reikalavimų ir juose pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų) duomenis (Audito įstatymo 3 str.).
Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad finansinių ataskaitų auditas, kurį atlieka auditoriai ir audito įmonės, bei Audito ir apskaitos tarnybos sprendimai (išvados), priimti atlikus auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras, yra susiję su specialių žinių, finansų ir buhalterinės apskaitos srityje, panaudojimu.
Toks šių dokumentų pobūdis lemia, kad juose pateiktų išvadų teisingumas, jų atitikimas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą, reikalavimams teismine tvarka, paprastai, gali būti patikrintas taip pat tik panaudojus specialias žinias šioje srityje (ABTĮ 61; 62 str.; 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr.VIII-1029 redakcija)“.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodomi argumentai dėl Tarnybos nustatytų jos atlikto audito trūkumų, yra grindžiami tik pareiškėjos nuomone, nepateikiant į bylą jokių dokumentų, netgi pareiškėjos atlikto kredito unijos audito, nepateikiant jokių duomenų iš nepriklausomų specialistų, iš audito atlikimo taikant tarptautinius standartus teorinių aprašymų ar pan., kuriuose būtų paaiškinama kaip turėtų būti taikomi atitinkami standartai, patvirtinama pareiškėjos nuomonė ar paneigiamas Tarnybos atliktas įvertinimas, kuris aiškiai ir detaliai išdėstytas Įsakymo dalyje dėl pareiškėjos, kuriuo grindžiamas skundžiamas nutarimas.
Antra, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos nuomone, jog kredito unija nėra viešojo intereso įmonė (tame tarpe ir dėl to pažeidimai gali būti vertinami kaip reikšmingi). Audito įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje nurodyta, kad viešojo intereso įmonė yra įmonė, svarbi visuomenei dėl savo veiklos masto ar pobūdžio, klientų skaičiaus. Toliau pateikiamas tokių įmonių sąrašas nėra baigtinis. Pareiškėja neįrodė, kad „Mėmelio taupomosios kasos“ veiklos mastas yra nedidelis, kad nedidelis buvo jos klientų skaičius.
Taigi, Tarnyba nustatė, kad, būdama asmeniu, atsakingu už kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ 2012 metų finansinių ataskaitų audito koordinavimą ir atlikimą, audito įmonės UAB „Revizorius“ auditorė G. I. pažeidė Audito įstatymo bei Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos Tarptautinio audito standartų (TAS) reikalavimus. Įvertinusi padarytus pažeidimus, Tarnyba nurodė Auditorių rūmams panaikinti pareiškėjos G. I. auditoriaus vardą. Tarnybos 2014 m. gegužės 9 d. įsakymas priimtas remiantis Tarnybos 2014 m. balandžio 17 d. posėdyje (2014 m. gegužės 5 d. protokolas Nr. 25-5, I t., b. l. 26-40) priimtu nutarimu pripažinti, kad atlikto audito trūkumai reikšmingi ir už juos skirtina nuobauda pareiškėjai panaikinti auditoriaus vardą, kaip minėta pirmiau, pareiškėja nurodytame posėdyje dalyvavo ir teikė paaiškinimus.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamo LAR nutarimo motyvuojamąja dalimi laikytinas Tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. VAA-12 (I t., b. l. 22-25; 118-121), kuriame, kaip minėta pirmiau, aiškiai išdėstyti pažeidimai, nurodant teisinį ir faktinį tokių išvadų pagrindą. Kadangi pareiškėja pažeidimus ginčija išdėstydama savo nuomonę taip pat detaliai, reiškia ji supranta pažeidimų esmę, todėl pareiškėjos teisės nėra pažeidžiamos tuo, kad ji nežino, už ką taikyta nuobauda.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl to, kad skundžiamas nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, o taip pat su tuo, kad LAR negalėjo priimti skundžiamo nutarimo iš naujo neįvertinę visų padarytų pažeidimų, pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jos nepriekaištingo darbo anksčiau. Audito įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad auditorius netenka auditoriaus vardo Auditorių rūmų sprendimu šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu atveju. 39 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad atlikto audito tyrimą atlikusi ir konstatavusi reikšmingus audito atlikimo trūkumus, Įstaiga (Tarnyba) gali skirti auditoriui ir (arba) audito įmonei vieną iš šių nuobaudų: priimti sprendimą nurodyti Auditorių rūmams panaikinti auditoriaus vardą arba priimti sprendimą nurodyti Auditorių rūmams atimti audito įmonės pažymėjimą ir išbraukti audito įmonę iš audito įmonių sąrašo. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Tarnybos 2014 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. VAA-1 patvirtintos Atlikto audito tyrimo metodikos 73.1 punkte. Auditorių rūmų prezidiumo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1.4-71.1.1 patvirtinto Atestuoto auditoriaus pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo, atnaujinimo ir galiojimo panaikinimo, informacijos, reikalingos atestuotų auditorių sąrašui parengti, atnaujinti ir skelbti, pateikimo tvarkos aprašo 17 punkte nustatyta, kad auditorius netenka auditoriaus vardo Auditorių rūmų prezidiumo sprendimu Tarnybai priėmus sprendimą nurodyti Auditorių rūmams panaikinti auditoriaus vardą.
Lietuvos Respublikos audito įstatymo 55 straipsnyje nustatyta, kad Auditorių rūmai yra viešasis juridinis asmuo, vienijantis auditorius ir įgyvendinantis auditorių profesinę savivaldą. Auditorių rūmai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Audito įstatymu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu tiek, kiek šis įstatymas nenustato ko kita, kitais teisės aktais ir Auditorių rūmų statutu. Auditorių rūmų narių visuotinio susirinkimo patvirtinto Lietuvos Auditorių rūmų statuto (toliau – Statutas), (Juridinių asmenų registre įregistruotas 2009 m. gruodžio 9 d.) 1 punkte nustatyta, kad Auditorių rūmų tikslas yra vienyti visus atestuotus auditorius Lietuvoje, koordinuoti jų veiklą, atstovauti jų interesams ir juos ginti, įgyvendinti auditorių profesinę savivaldą bei tenkinti kitus viešuosius interesus.
Statuto 11-13 punktuose įtvirtinta, kad pagrindiniai Auditorių rūmų tikslai ir uždaviniai yra koordinuoti auditorių veiklą; įgyvendinti auditorių profesinę savivaldą bei tenkinti kitus viešuosius interesus; Auditorių rūmų funkcijos įgyvendinant savo tikslus ir uždavinius yra audito atlikimo kokybės ir auditorių profesinės veiklos gerinimas; kvalifikacinių auditoriaus egzaminų (įskaitant kvalifikacinių auditoriaus egzaminų programas ir užduotis) rengimas; auditorių ir audito įmonių pažymėjimų išdavimas; informacijos apie auditorius ir audito įmones rinkimas, kaupimas, apibendrinimas, platinimas ir ryšiai su visuomene.
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1K-115 patvirtintų ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1K-394 pakeistų Audito ir apskaitos tarnybos nuostatų 8 ir 9.7 punktuose buvo numatyta, kad Tarnybos veiklos tikslas – įgyvendinti valstybės politiką finansinės atskaitomybės, audito ir buhalterinės apskaitos srityse; siekdama jai nustatyto veiklos tikslo, kartu su Lietuvos auditorių rūmais įgyvendina auditorių ir audito įmonių atlikto audito kokybės užtikrinimą, atlieka tyrimus, skiria nuobaudas ir duoda nurodymus teisės aktų nustatyta tvarka.
Audito įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad auditorių ir audito įmonių viešoji priežiūra yra visuma priemonių, kuriomis Įstaiga (Tarnyba) siekia užtikrinti finansinių ataskaitų audito kokybę ir patikimumą. Audito įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad auditorių ir audito įmonių atlikto audito tyrimą atlieka Įstaiga (Tarnyba).
Auditorių rūmų įgaliojimai auditorių veiklos priežiūros srityje yra apibrėžti Audito įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje, 36 straipsnyje, pagal kuriuos Auditorių rūmai, įgyvendindami audito kokybės užtikrinimą, turi teisę inicijuoti audito įmonės veiklos, atlikto audito tyrimą: atsižvelgdami į atlikto audito kokybės peržiūros ataskaitą, kurioje konstatuoti reikšmingi audito atlikimo trūkumai, Auditorių rūmai kreipiasi į Įstaigą (Tarnybą) dėl auditoriaus ir (arba) audito įmonės atlikto audito tyrimo inicijavimo. Taip pat Auditorių rūmai sudaro ir teikia Tarnybai tvirtinti metinius auditorių ir audito įmonių atlikto audito kokybės peržiūrų planus (nurodomi auditoriai ir audito įmonės, kurių atlikto audito kokybės peržiūras numatoma atlikti, kontrolieriai, kurie atliks konkrečių auditorių ir audito įmonių atlikto audito kokybės peržiūras), teikia Tarnybai patikrinti peržiūrų planų faktinį įvykdymą; parenka kontrolierių kandidatūras ir teikia Įstaigai (Tarnybai) tvirtinti; koordinuoja auditorių kontrolierių atliekamas atlikto audito kokybės peržiūras; nagrinėja ir tvirtina auditorių kontrolierių atliktų peržiūrų ataskaitas; jei peržiūros metu nustatyta audito atlikimo kokybės trūkumų, teikia Įstaigai (Tarnybai) įvertinti siūlomą sprendimą ir, gavę Įstaigos (Tarnybos) įvertinimą dėl siūlomo sprendimo šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, turi teisę skirti šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytas drausmines nuobaudas ir duoti šio įstatymo 38 straipsnyje nurodytus privalomus vykdyti nurodymus; jei peržiūros metu nustatomi reikšmingi audito atlikimo trūkumai, kreipiasi į Įstaigą (Tarnybą) dėl auditoriaus ir (arba) audito įmonės atlikto audito tyrimo inicijavimo.
Iš viso nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad Auditorių rūmai gali atlikti audito tyrimą, tačiau visais atvejais nustačius pažeidimus, privalo tyrimą perduoti Tarnybai, t.y. inicijuoti tyrimą Tarnyboje, arba dėl savo nustatytų trūkumų gauti Tarnybos įvertinimą ir tik po to taikyti atitinkamas priemones. Visas nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad Audito rūmams nepavesta atlikus audito tyrimą spręsti dėl nuobaudų skyrimo, nepavesta iš naujo patikrinti Tarnybos atliktą tyrimą ir spręsti, ar jis atliktas tinkamai, ar nurodymas dėl nuobaudos taikymo yra teisėtas ir pagrįstas, ar nuobauda proporcinga.
Už reikšmingus pažeidimus (kokie buvo nustatyti ir pareiškėjos veikloje) nuobaudos auditoriams skiriamos vadovaujantis minėtomis Audito įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 39 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Nustatyta tvarka inicijuotą atlikto audito tyrimą atlikusi tarnyba gali priimti sprendimą nurodyti Auditorių rūmams panaikinti auditoriaus vardą. Tokiu atveju, pagal 14 straipsnio 2 dalį, Auditorių rūmai šį nurodymą įgyvendina ir auditorius netenka auditoriaus vardo, auditoriaus pažymėjimo galiojimas panaikinamas ir auditorius išbraukiamas iš auditorių sąrašo.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiais, jog LAR tokio pobūdžio Tarnybos nurodymo, koks buvo duotas nagrinėjamu atveju, neprivalėjo besąlygiškai vykdyti, nes privalėjo atlikti savo tyrimą. Kita vertus, toks pareiškėjos teiginys išvedamas iš jos nurodomos aplinkybės, jog, jos manymu, priimtas nutarimas yra formalus ir nemotyvuotas. Kaip minėta, motyvai yra išdėstyti nutarime nurodytame kitame akte – Tarnybos įsakyme, kuris skundžiamame nutarime yra įvertinamas ir aptariamas.
Auditorių rūmams Audito įstatymo 23, 24 straipsniais yra priskirta funkcija tvarkyti auditorių ir audito įmonių sąrašus. Pagal Audito įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, sprendimą suteikti auditoriaus vardą priima Auditorių rūmai. Taigi, toks reguliavimas, kuris nustato, kad auditoriaus vardas yra suteikiamas ir panaikinamas to paties subjekto, atitinka teisės sistemiškumo principą. Šis principas nedraudžia įstatymų leidėjui pavesti auditorių veiklos kontrolės funkciją Tarnybai. Auditorių rūmai iš esmės yra profesinės savivaldos įstaiga, kuriai Audito įstatymu pavesta atlikti ir tam tikras viešojo administravimo funkcijas.
Visgi, negali būti paneigiama ir Audito rūmų pareiga įsitikinti, kad yra Audito įstatyme nurodytas pagrindas taikyti tokią nuobaudą, kokia taikyta pareiškėjai. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo patikrinta, nutarime nurodyta, kokių Tarnybos priimtų aktų pagrindu Audito rūmai priima tokį nutarimą. Atitinkamai skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą teismas įvertina, jog buvo visos sąlygos, kurioms esant toks nutarimas galėjo būti priimtas, tuo tarpu pareiškėja tinkamais įrodymais nenuginčijo Įsakyme išdėstytų išvadų, jog buvo padaryti jame išvardinti pažeidimai. Be to, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad nutarimas buvo priimtas nesilaikant nustatytos tvarkos. Tai, kad vienas Auditorių rūmų prezidiumo narys anksčiau, svarstant tą patį klausimą Tarnyboje, buvo prieš nuobaudos taikymą, nereiškia, kad po to, šis asmuo, įvertinęs teisinį reguliavimą, visumą pateiktų dokumentų, balsavo priešingai.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Auditorių rūmų nutarimas priimtas įvertinus visumoje Tarnybos Įsakymą (ne vien šio Įsakymo 3.2 ir 4 punktus), kuriame sprendimas dėl auditoriaus vardo atėmimo yra pagrįstas teisiniais argumentais ir faktiniais duomenimis, todėl nutarimas atitinka Audito įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus (nustatytus 3 ir 8 straipsniuose), o pareiškėjos argumentai dėl nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo yra atmestini.
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos G. I. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.