Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje šalys ir jų atstovai nedalyvavo.

Trečiojo suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. SS-1760, kuriuo pareiškėjui nustatytas 50 proc. darbingumo lygis nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2019 m. birželio 12 d. bei pateikta išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, ir jį nepakeistu palikusio Komisijos 2018 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. S-26 teisėtumas ir pagrįstumas.

Remiantis administracinėje byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 18 d. VšĮ Antakalnio poliklinikos siuntimu buvo nukreiptas į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti (b. l. 147-148).

2017 m. birželio 13 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas nustatyti darbingumo lygį (b. l.149 ).

Tarnybos Vilniaus I teritorinis skyrius 2017 m. birželio 14 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2028 (b. l. 120-125 ), nustatė pareiškėjui 55 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“, galiojantį nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2019 m. birželio 12 d., taip pat pateikė išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kuria remiantis pareiškėjas negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams: kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 dB(A); veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg (vyrams); dirbti darbą, susijusį su priverstiniais liemens palenkimais.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus sprendimu, jį apskundė Tarnybos direktoriui. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, įvertinęs darbingumo lygį, remdamasis siuntimo į Tarnybą, medicininių tyrimų bei specialistų ir konsultantų išvadų, be kita ko, 2017 m. rugpjūčio 3 d. papildomai gautos VšĮ Antakalnio poliklinikos radiologo konsultacijos išvados duomenimis, surašė 2017 m. rugpjūčio 28 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1373 (b. l. 110-117 ). Remdamasis šiuo aktu, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, priėmė skundžiamą 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. SS-1760 (b. l. 29–32), kuriuo pakeitė Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus sprendimą ir nustatė pareiškėjui 50 proc. darbingumo lygį, galiojantį nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2019 m. birželio 12 d., bei koregavo išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, nurodydamas, kad asmuo negali dirbti darbo aplinkoje esant visą kūną veikiančiam vibracijos poveikiui, kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 dB, dirbti, keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg (vyrams), dirbti darbą, susijusį su priverstiniais liemens palenkimais, dirbti naktinį darbą, dirbti, kai naudojama rankinė pastūma.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Tarnybos sprendimu, su 2017 m. spalio 30 d. skundu kreipėsi į Komisiją (b. l. 9–12), kuri 2018 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. S-26 pareiškėjo skundą atmetė, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. SS-1760 paliko nepakeistą (b. l. 19–27).

Pareiškėjas su šiais Tarnybos ir Komisijos sprendimais nesutinka, savo nesutikimą iš esmės grindžia argumentais, kad jo darbingumo lygis nustatytas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, kadangi institucijos, priėmusios skundžiamus sprendimus, vertino bendrą pagrindinių ligų sąrašą, bet ne jų konkrečią įtaką pareiškėjo darbingumui; išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kad pareiškėjas gali pakelti iki 15 kg, yra neteisinga, nes jis dėl nuolatinio skausmo stuburo, pečių juostos, kaklo srityse negali pakelti jokio svorio. Atsakovė teigia, jog Tarnyba, spręsdama dėl asmens darbingumo lygio, vertina ne kiekvieną asmeniui diagnozuotą ligą, bet jų sukeltus funkcinius organizmo sutrikimus; Tarnybos funkcija – ne sveikatos, o darbingumo lygio nustatymas. Taigi, siekiant išspręsti šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar, priimdama sprendimą dėl pareiškėjo darbingumo lygio, Tarnyba tinkamai (pagal galiojusius teisės aktus) įvertino pareiškėjo būklę pagal jai pateiktus pareiškėjo sveikatos būklę aprašančius medicininius dokumentus.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės (4 d.). Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais (6 d.). Darbingumas įvertinamas procentais: jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos; jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu (7 d.).

Pagal Įstatymo 20 straipsnio 9 dalį, darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Minėtus kriterijus ir tvarką nustato Kriterijų aprašas ir Tvarkos aprašas. Pagal Kriterijų apraše (3 p.) ir jo prieduose nustatytą teisinį reguliavimą, asmens darbingumo lygį Tarnyba nustato, vertindama ne vien asmens organizmo būklę (medicininius kriterijus t. y. asmens bazinį darbingumą), bet ir kitus veiksnius (kriterijus). Pirmiausia, remiantis diagnozes ir funkcinius sutrikimus patvirtinančiais gydančių gydytojų pateiktais dokumentais ir siuntimu į Tarnybą, nustatomas bazinis darbingumo lygis (procentais nuo 0 iki 100), o, antra, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam, įvertinama asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti (socialinius kriterijus). Gauti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento (Kriterijų aprašo 11 p.). Medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vadovaujantis Kriterijų aprašo 4 punktu, vertinami atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumui darančias įtaką ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus.

Kriterijų aprašo 5 punkte nustatyta, kad jei, asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis. Pagal Kriterijų aprašo 6 punktą, jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų. Pagal Kriterijų aprašo 6.1–6.4 punktus, jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9; jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 50–65, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8; jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra 30–45, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7; jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 0–25, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,6. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100 (7 p.).

Pagal Kriterijų aprašo 8–11 punktus, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, kurio forma patvirtinta Kriterijų aprašo 2 priede. Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginamai koeficientams: 1) 73–76 balai – koeficientas 0,7; 2) 38–72 balai – koeficientas 0,8; 3) 19–37 balai – koeficientas 1; 4) 4–18 balų – koeficientas 1,1; 5) 0–3 balai – koeficientas 1,2. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento.

Taigi iš darbingumo lygio nustatymo teisinio reglamentavimo matyti, jog jį nustatant vykdomos iš esmės dvi savarankiškos procedūros, t. y. atliekamas asmens medicininių kriterijų vertinimas ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų pagal klausimyną vertinimas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, pasisako pareiškėjo darbingumo lygio nustatymas atliktas remiantis gydymo įstaigos siuntime į Tarnybą bei medicininiuose dokumentuose (specialistų, konsultantų išvadose, išrašuose iš ligos istorijos pateikta informacija apie pareiškėjo sveikatos būklę.

Siuntime į Tarnybą nurodyta, kad pareiškėjas daug metų serga pirmine arterine hipertenzija. Vaistus vartoja. Serga kelis metus, 2014 m. nustatyta osteochondrozė. C5-6, C6-7 diskų medialinės išvaržos, kanalo stenozė. Skundžiasi skausmu stubure kaklo ir juosmens srityje, skausmas plinta į dešinę ranką, tirpsta I–IV pirštai, skauda stuburą ir tarp menčių, negali sėdėti, skauda abi kojas, negali greitai ir ilgai vaikščioti, gali nueiti 20 m. Objektyvi būklė: ryklė rami. Periferiniai 1/m (-). Oda ir gleivinės – norma. Širdies veikla ritmiška, tonai aiškūs. AKS – 160/100 mmHg. ŠSD – 70 k./min. Plaučiuose alsavimas vezikulinis, karkalų neišklausoma. Pilvas minkštas, neskausmingas. Kojose edemų nėra. Skausmingi paravertebrališkai taškai išilgai stuburo. Ryškiai riboti kaklo, dešinio peties judesiai. Stuburo 1/s srities judesiai apriboti, nugaros raumenys patempti, pateliariniai ir Achilo refleksai gauti simetriški. Taikytas ambulatorinis ir medikamentinis gydymas.“ Siuntime nurodytos diagnozės: 1) pagrindinė – TLK-10-AM kodas G54.2 (diskogeninė C5-6-7 radikulopatija dešinėje, kaklo diskų degeneracija. C3-4, C5-6, C6-7 diskų protrūzijos. C4-5 diskozė spondilioartrozė. Lėtinė diskogeninė L₅ radikulopatija); 2) kitos diagnozės – TLK-10-AM kodas M50.1, M54.3, I20.8, I11.9 (kaklo diskų liga su radikulopatija; sėdimojo nervo neuralgija (lėtinis skausminis sindromas); stabili įtampos KA, f. kl. II, dislipidemija; PAH, IIo AKS padidėjimas, DRG). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija siuntime nurodytų diagnozių teisingumo, tačiau iš esmės laikosi pozicijos, kad pagal šias diagnozes jo netekto darbingumo lygis yra didesnis.

Pažymėtina, kad Tarnyba vertina ne sveikatos lygį, o darbingumo lygį, kuriam iš esmės įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Kaip matyti, tiek Tarnybos darbingumo lygio vertinimo akte, tiek sprendime yra detaliai ir išsamiai aptartos siuntime nurodytos diagnozės, taip pat pagrįstas bazinio darbingumo lygio (medicininio kriterijaus) nustatymas, atsižvelgiant į pareiškėjui diagnozuotas ligas. Analogiškas bazinio darbingumo įvertinimas pateikiamas ir skundžiamame Komisijos sprendime.

Nustatyta, jog Tarnyba, vertindama bazinį darbingumo lygį dėl gretutinių diagnozių pagal TLK-10-AM kodus I11.9 ir I20.8, vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo VI skyriaus 41.7.3 punktu, taikomu, asmeniui diagnozavus arterinę hipertenziją, esant didelės rizikos grupei: antro laipsnio arterinio kraujo spaudimo padidėjimui ir daugiau nei 3 rizikos veiksniams (užtenka vien rezistencijos insulinui ir (ar) diabeto) ir nustatė 70 proc. bazinį darbingumo lygį. Atkreiptinas dėmesys, jog Komisijos sprendime išsamiai motyvuota, kodėl šiuo atveju netaikytinas kitas Kriterijų aprašo 41 punkto papunktis, lemiantis mažesnį bazinio darbingumo procento taikymą, t. y. pareiškėjui nenustatytas AKS padidėjimas sunkiai koreguojamas vaistais, kai nustatytos arterinės hipertenzijos komplikacijos (hipertenzinė nefropatija ir (ar) retinopatija, ir (ar) kardiopatija, ir (ar) persirgtas galvos smegenų insultas arba įvykęs praeinantis smegenų išemijos priepuolis (registruotas gydytojo). Pagal minėtas diagnozes nustatytas bazinis darbingumo lygis, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6.1 punktu, pagrįstai prilygintas koeficientui 0,9.

Iš bylos medžiagos matyti, jog, vertindama bazinį darbingumo lygį dėl pagrindinės ir gretutinių diagnozių pagal TLK-10-AM kodus G54.2, M50.1, M54.3, Tarnyba vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 76.2.3 papunkčiu, kuris taikomas, kai asmeniui diagnozuota dviejų ir daugiau sąnarių artrozė: kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozė, ne mažiau kaip dviejų sąnarių, esant II funkcinio nepakankamumo klasei (asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla), III rentgenologinei stadijai: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų. Taikant šį papunktį, nustatytas 55 proc. bazinis darbingumo lygis. Be to, Komisija išsamiai motyvavo, kodėl šiuo atveju netaikytini kiti Kriterijų aprašo punktai, lemiantis mažesnį bazinio darbingumo procento taikymą, t. y. pareiškėjui nenustatyti IV rentg. st. stuburo degeneraciniai pakitimai (ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai), taip pat nediagnozuotas III klasės funkcinis nepakankamumas (gali apsitarnauti, bet ribota profesinė ir aktyvi fizinė veikla).

Kadangi pareiškėjui nustatyta mažiausia bazinio darbingumo vertė yra 55 proc. ir dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, vadovaujantis Kriterijų aprašo 5 bei 6 punktais pareiškėjui pagrįstai nustatytas 49,5 proc. (55 proc. x 0,9) bazinis darbingumas.

Kaip minėta, pagal Kriterijų aprašo 3 punktą Tarnyba sprendimą dėl asmens darbingumo lygio priima įvertinusi ne tik medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą, bet ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus pagal asmens užpildytą Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną.

Įvertinus pareiškėjo užpildytus Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno atsakymus (b. l. 126-128 ), matyti, jog pareiškėjas surinko 26 balus. Jo surinkti balai buvo prilyginti koeficientui 1, kuris taikomas, surinkus nuo 19 iki 37 balų. Pagal Kriterijų aprašo 11 punktą, apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento, taigi pareiškėjui nustatyto bazinio koeficiento procentus sudauginus iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento, buvo gautas 50 procentų darbingumo lygis (49,5 x 1).

Tvarkos aprašo 24 punkte nurodyta, kad dėl priežasčių, nurodytų Tvarkos aprašo 27.3–27.4 punktuose, darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytų priežasčių nustatymu, asmens darbingumo lygis prilyginamas asmeniui nustatytam baziniam darbingumui. Todėl pareiškėjui nustatytas 50 procentų bazinis darbingumas pagrįstai prilygintas 50 procentų darbingumo lygiui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui yra patvirtinta liga, remiantis Tvarkos aprašo 27 punktu, jam pagrįstai nustatyta darbingumo lygio priežastis „ligos arba būklės“.

Remiantis Tvarkos aprašo 17.1 ir 17.2 punktais, nedarbingiems bei iš dalies darbingiems asmenis, t. y. asmenims, kuriems nustatytas atitinkamai 0–25 procentų ir 30–55 procentų darbingumo lygis, Tarnyba suformuluoja ir išduoda išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti Tarnybos išduota išvada, nes pastaroji priimta įvertinus medicininiuose dokumentuose pateiktus duomenis. Pažymėtina, kad teismas teismas, nagrinėdamas bylas dėl darbingumo lygio nustatymo, neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai.

Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo darbingumo lygio nustatymas Tarnyboje atliktas laikantis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatyto teisinio reguliavimo, Tarnybos sprendimas priimtas laikantis teisės aktuose nustatytų taisyklių ir procedūrų, pagrįsti objektyviais duomenimis (tyrimų rezultatais, gydytojų išvadomis). Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas skunde nepateikė konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad vertinant jo darbingumo lygį turėtų būti taikomi mažesnes bazinio darbingumo vertes atitinkantys Kriterijų aprašo punktai, nepateikė argumentų dėl asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno užpildymo netinkamumo, nenurodė, į kokius pareiškėjo argumentus nebuvo atsakyta Komisijos sprendime.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Teismo vertinimu, ginčijamų Tarnybos bei Komisijos sprendimų turinys leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju jie visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies keliamus reikalavimus – sprendimas yra tinkamai pagrįstas faktiniais duomenimis (nurodyta, kokie duomenys buvo vertinami, nustatant pareiškėjo darbingumo lygį, pateikti paaiškinimai, kaip nustatytas darbingumo lygis). Be to, priešingai nei skunde teismui teigia pareiškėjas, patikrinus ir palyginus šiame sprendime nurodytus faktinius duomenis su byloje nustatytais faktiniais duomenimis, teigtina, kad šie duomenys yra objektyvūs. Ginčijamas sprendimas aiškiai yra pagrįstas ir teisės aktų nuostatomis, kurių taikymą lėmė nustatyti faktiniai duomenys, t. y. nurodytas darbingumo lygio vertinimo teisinis pagrindas. Iš ginčijamo sprendimo pareiškėjas iš esmės galėjo (turėjo) suprasti sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus. Tai, kad pareiškėjo netenkina Tarnybos skundžiamo sprendimo motyvai ir (ar) pareiškėjas nesutinka su nustatyto darbingumo lygiu, nesudaro pagrindo išvadai, kad Tarnybos sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų ir sprendimas priimtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad ginčijami sprendimai dėl pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, sprendimai pagrįsti teisės aktais, sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Tarnyba vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, skundžiamu sprendimu nustatydama pareiškėjui 50 procentų darbingumo lygį ir koreguodama išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, Komisija, palikdama nepakeistą Tarnybos sprendimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl reikalavimas panaikinti ginčijamus sprendimus atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismui netenkinus pareiškėjo skundo dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą iš naujo vertinti pareiškėjo netekto darbingumo lygį. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog, pasikeitus pareiškėjo sveikatos būklei (kai diagnozuoti nauji funkciniai sutrikimai), jis gali kreiptis į Tarnybą iš naujo dėl darbingumo lygio nustatymo ir kartu su prašymu pristatyti visus darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.