Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Š. ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3537-450/2014 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lemminkainen Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo 306 000 Lt nuostolių. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Šis sklypas yra greta Molėtų plento, jame augo medžiai, buvo žolės veja. Ieškovė 2006 m. rudenį pastebėjo, kad sklype pradedamos sandėliuoti medžiagos, nuimtas ir išvažinėtas dirvožemis, iškirsti medžiai, supiltas gruntas ir sukrautos medžių šaknys bei šakos. Darbus vykdantys darbuotojai į ieškovės prašymus atlaisvinti sklypą nereagavo. Antstolis I. Gaidelis 2007 m. kovo 14 d. konstatavo, kad ieškovės sklype sandėliuojamas gruntas, medžių šaknys, šakos. Vilniaus m. VPK 1 PK VP Verkių policijos nuovada 2007 m. balandžio 27 d. informavo ieškovę, kad medžiagas sklype susandėliavo atsakovo darbuotojai, o atsakovo statybos vadovui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 161 straipsnį (tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas) ir paskirta nuobauda. Ieškovės teigimu, jos sklype gruntas, medžių šaknys ir šakos buvo sandėliuojamos nuo 2006 m. rudens iki 2008 m. birželio mėnesio. Ieškovės nuomone, atsakovas neteisėtai pasinaudojo jos sklypu, t. y. vykdydamas kelio remonto darbus nuėmė sklypo dirvožemį, jį suvažinėjo, įsirengė sklype kelią ir statybų aikštelę, be atitinkamų leidimų iškirto visus sklype buvusius medžius, be to, atliko medžiagų sandėliavimo darbus. Tokie atsakovo veiksmai pažeidė įstatymus ir kitus teisės aktus: Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Žemės įstatymo 21 straipsnį, Aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 274 patvirtintą Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos 4 ir 14 punktus. Pažeidęs daugybę teisės aktų dėl žemės ir želdinių saugojimo bei tausojimo, atsakovas minėtais veiksmais, kuriuos nutraukė tik 2008 m. birželio mėnesį, kai baigė statybos darbus toje teritorijoje, pažeidė ir ieškovės valdymo teisę į jai priklausantį žemės sklypą (CK 4.35 str. 1 d.). Atsakovas savo neteisėtais veiksmais trukdė ieškovei pagal jos valią ir žemės sklypo paskirtį jį tinkamai valdyti bei padarė žalos. Šiuo atveju ieškovė patyrė netiesioginių nuostolių, t. y. negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų atlikęs tik teisėtus veiksmus. Ieškovės teigimu, atsakovas turėjo informuoti ją apie pageidavimą ieškovei priklausančiame sklype sandėliuoti statybines ir kitas medžiagas ir susitarti dėl atitinkamo nuomos mokesčio dydžio. Jeigu nebūtų atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovė būtų gavusi pajamų iš jai priklausančio žemės sklypo nuomos. Patirtų nuostolių dydį ieškovo grindžia nekilnojamojo turto ekspertizės akto išvada, pagal kurią nurodytu laikotarpiu tokio sklypo nuomos pajamų netekimas tuo atveju, jeigu ieškovei priklausantis žemės sklypas būtų buvęs nuomojamas, sudarytų apie 306 000 Lt be PVM.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė šias esmines bylos faktines aplinkybes: 1) ieškovė žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo 2004 m. gruodžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, jis buvo suformuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 30-1548; 2) atsakovas pagal su trečiuoju asmeniu 2007 m. sausio 5 d. sudarytą Rangos sutartį Nr. A62-1-(16.30-ADM-10) (toliau – Rangos sutartis) atliko darbus pagal trečiojo asmens įgyvendinamą projektą Nr. BPD2004-ERPF-1.1.0-03-05/0047 „Geležinio Vilko gatvės nuo Mokyklos g. iki Molėtų pl. statyba“ (toliau – Projektas); 3) darbams pagal Projektą atlikti trečiasis asmuo (užsakovas, statytojas) pateikė atsakovui (rangovui) Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005 m. spalio 6 d. išduotą Statybos leidimą Nr. (101)-11.3-47/IT-21; 4) trečiasis asmuo (statytojas) „Geležinio Vilko g. nuo Mokyklos g. iki Molėtų plento“ schemoje nurodė atsakovui (rangovui) penkias birių statybinių medžiagų sandėliavimo aikšteles; 5) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus Žemės darbų priežiūros poskyris išdavė atsakovui (rangovui) Leidimą aptverti Nr. 152/42/2007 darbams – buitinių patalpų pastatymas ir medžiagų sandėliavimas prie Geležinio Vilko gatvės, kurių pradžia 2007 m. sausio 30 d., o vejos atstatymo terminas iki 2007 m. gruodžio 31 d.; 6) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyrius 2007 m. vasario 2 d. išdavė Leidimą kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje Nr. 60/2007, juo leido atsakovui žemės sklype Verkių sen., Molėtų pl. nuo Karalevičiaus g. iki Vilniaus m. ribos nupjauti želdinius pagal kertamų medžių žiniaraštį, suderintą su Aplinkos apsaugos skyriumi dėl Geležinio Vilko gatvės korektūros (platinimo), iš viso 795 vnt., vietoje kertamų medžių, krūmų pasodinti naujus ir prižiūrėti trejus metus; 7) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus Žemės darbų priežiūros poskyris 2007 m. sausio 30 d. išdavė atsakovui (rangovui) Leidimą kasti Nr. 151/42/2007 darbams – inžineriniai tinklai, gatvės dangų įrengimas, kurių pradžia 2007 m. sausio 30 d., o asfalto, šaligatvio ir vejos atstatymo terminas iki 2007 m. gruodžio 31 d.

Teismas pažymėjo, kad rengiant techninį projektą darbams „Geležinio Vilko gatvės nuo Mokyklos g. iki Molėtų pl. statyba“ atlikti ginčo žemės sklypas buvo valstybės nuosavybė. Statybos leidimas tokiems darbams atlikti 2005 m. spalio 6 d. buvo išduotas trečiajam asmeniui (statytojui). Pagal tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktą, siekiant gauti statybos leidimą, pareiga pateikti sutartį su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu buvo numatyta statytojui (užsakovui), šiuo atveju trečiajam asmeniui. Statybos leidimo išdavimo metu ieškovė jau valdė žemės sklypą, kurį statytojas ketino panaudoti statybos metu (jame turėjo būti įrengta statybinių medžiagų sandėliavimo aikštelė Nr. 5), todėl statytojui teko pareiga gauti žemės sklypo savininko sutikimą (sutartį). Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Rangos sutarties 4.1 punktą rangovas turėjo pareigą gauti kitokio pobūdžio leidimus (leidimai nukreipti eismą, pravažiavimo leidimai, radijo ryšio leidimai ar leidimai perkelti komunalinius tinklus ir t. t.). Kadangi statytojas (trečiasis asmuo) turėjo gauti statybos leidimą (ir žemės savininko sutikimą), statybos leidimas buvo gautas be ieškovės sutikimo, toks leidimas kartu su atitinkamų institucijų suderinta „Geležinio Vilko g. nuo Mokyklos g. iki Molėtų plento“ schema (joje nurodytos medžiagų sandėliavimo aikštelių vietos) ir Leidimu aptverti Nr. 152/42/2007 (jame nurodyta, kad gruntas sandėliuojamas vietoje, statybinis laužas nevežamas, aikštelė Nr. 5 naudojama birių statybinių medžiagų sandėliavimui) buvo pateikti rangovui (atsakovui), teismas padarė išvadą, kad atsakovas jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu neatliko. Teismas, atkreipęs dėmesį į tai, kad atsakovui (rangovui) savivaldybės institucijos buvo išduotas Leidimas kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje Nr. 60/2007, pažymėjo, jog pagal tuo metu galiojusios Aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 274 patvirtintos Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos 10.3 punktą savivaldybės institucija, prieš suteikdama leidimą kirsti želdinius, privalo jį suderinti su pačiu žemės sklypo savininku, nesuderinus leidimo kirsti želdinius su žemės sklypo savininku, toks leidimas negali būti išduotas. Kadangi minėtą leidimą išdavė savivaldybės institucija, ji turėjo pareigą, esant ieškovės žemės sklype želdiniams, atitinkamai suderinti jų kirtimą su žemės sklypo savininku.

Teismas atsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo ieškovei adresuotame 2007 m. birželio 6 d. rašte pripažino savo pareigą gauti žemės sklypo savininko sutikimą dėl sklypo panaudojimo statybos metu. Po atsakovo darbuotojui (statybos darbų vadovui) paskirtos nuobaudos už neteisėtą medžiagų sandėliavimą atsakovas (rangovas) 2007 m. gegužės 28 d. raštu kreipėsi į trečiąjį asmenį (statytoją) su prašymu spręsti susidariusią padėtį. Atitinkamai trečiasis asmuo 2007 m. birželio 6 d. raštu atsakė atsakovui, kad žemės sklypo savininkė ir policijos skyriai informuoti, jog apie kilusius neaiškumus būtų pirmiausiai informuojamas statytojas, o ne rangovas. Šių įrodymų visuma leido teismui padaryti išvadą, kad, paaiškėjus faktui, jog žemės sklypas, kurį ketinama panaudoti statybos metu, priklauso ieškovei, trečiasis asmuo (statytojas, užsakovas) turėjo pareigą gauti jos sutikimą, o atsakovas (rangovas) tokios pareigos neturėjo. Teismas, nustatęs, kad ieškovės žemės sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos (sklype yra inžinerinių tinklų), o vykdant techninį projektą buvo keičiami (rekonstruojami) inžineriniai tinklai, sprendė, jog rangovui turėjo būti leista atlikti šiuos darbus. Ieškovė apie numatytus darbus buvo informuota trečiojo asmens (statytojo) 2007 m. birželio 6 d. raštu, o atsakovas (rangovas) turėjo Leidimą kasti Nr. 151/42/2007. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nerado pagrindo konstatuoti, kad nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2008 m. birželio mėnesio atsakovas neteisėtai naudojosi ieškovės žemės sklypu, nenustatė, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – neteisėtai nuėmė ieškovės sklype augalinės žemės sluoksnį, jį suvažinėjo, įrengė statybos aikštelę, joje atliko medžiagų sandėliavimo darbus.

Dėl žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad atsakovas jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu neatliko, todėl negali būti praturtėjęs ieškovės sąskaita, t. y. nepagrįstai sutaupęs. Be to, ieškovė neįrodė negautų pajamų realumo, t. y. neįrodė, kad atsakovas būtų nuomojęsis ieškovės žemės sklypą (atsakovas galėjo pasirinkti kitą medžiagų sandėliavimo vietą) ir kad ieškovė ketino išnuomoti žemės sklypą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Leidimų, suteikiančių teisę žemės sklype sandėliuoti statybines medžiagas, išdavimo tvarką reglamentavo ne teismo nurodytas Statybos įstatymas, o tuo metu galiojusios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1-425 patvirtintos Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos taisyklės. Pagal šių taisyklių 31 punktą išardytos šaligatvių plytos, kelio bortai, trinkelės turi būti tvarkingai sandėliuojamos ir pagal aktą perduodamos organizacijai, kuri atstatys dangas; betono gaminių ir asfaltbetonio laužas išvežamas į gelžbetoninių atliekų sąvartas, kurias nurodo Eismo organizavimo ir žemės darbų kontrolės tarnyba, išduodama leidimą kasinėjimo darbams ar leidimą aptverti teritoriją, vykdant statinių griovimo darbus. Tokie leidimai buvo išduodami statybos rangos organizacijoms, ūkio būdu dirbančioms organizacijoms arba individualiems statytojams (taisyklių 5 p.). Kadangi Projekto darbams atlikti trečiasis asmuo samdė rangovą (atsakovą), būtent pastarajam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus Žemės darbų priežiūros skyrius 2007 m. sausio 30 d. išdavė Leidimą kasti Nr. 151/42/2007 ir Leidimą aptverti Nr. 151/42/2007. Subjektai, kuriems turėjo būti išduodami leidimai kasinėti, turėjo pateikti perkasamų ar užimamų dangų savininkų suderinimą vykdyti darbus (taisyklių 5.13 p.). Kadangi leidimo išdavimo metu ieškovė jau valdė žemės sklypą, kuriame buvo numatyta statybinių medžiagų sandėliavimo aikštelė Nr. 5, kurią atsakovas naudojo atlikdamas techniniame projekte numatytus darbus, būtent jam teko pareiga gauti ieškovės sutikimą. Tačiau atsakovas kreipėsi į Verkių seniūniją, kuri neįvertinusi, kad ginčo žemės sklypas priklauso privačiam asmeniui, neteisėtai patvirtino „Geležinio Vilko g. nuo Mokyklos g. iki Molėtų plento“ schemą. Būtent šios suderintos schemos pagrindu atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus Žemės darbų priežiūros skyrių, kuris, remdamasis neteisėtai suderinta schema, išdavė atsakovui ginčijamą leidimą. Apeliantės nuomone, atsakovas pažeidė pareigą užimamų dangų plotą suderinti su ja. Be to, atsakovas pažeidė ir CK 6.684 straipsnio 1 dalį, pagal kurią rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį. Šiuo atveju minėtos Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos taisyklės nustatė imperatyvų reikalavimą (pareigą užimamų dangų plotą suderinti su žemės sklypo savininku), kuris šalių sudaryta rangos sutartimi negalėjo būti pažeidžiamas. Apeliantės nuomone, tai, kad leidimai buvo išduoti galbūt neteisėtai (be jos sutikimo), savaime neperkelia atsakomybės juos išdavusiai institucijai. Esminė aplinkybė yra ta, kad pareigą suderinti darbų vykdymą su ieškove turėjo ne trečiasis asmuo, o atsakovas. Įrodinėjimo našta, dėl kokių priežasčių atsakovui buvo išduotas leidimas be privalomo ieškovės sutikimo, tenka ne ieškovei, o atsakovui, kuriam toks leidimas buvo išduotas. Atitinkamai ne ieškovei, o atsakovui turėtų tekti tokio leidimo neteisėtumo pripažinimo pasekmės. Atsakovui neužkertamas kelias teisme ginčyti tokio leidimo teisėtumą. Šioje byloje ieškovė įgyvendino savo procesinę teisę pareikšti materialųjį teisinį reikalavimą būtent atsakovui, tiesiogiai pažeidusiam ieškovės interesus. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovo veiksmų neteisėtumą patvirtina ir kiti bylos rašytiniai įrodymai. Po ieškovės kreipimosi į policiją dėl jai priklausančios žemės savavališko užgrobimo atsakovo statybos vadovas buvo nubaustas pagal ATPK 161 straipsnį (tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas), tai dar kartą patvirtina faktą, kad atsakovas statybines medžiagas ieškovės žemės sklype sandėliavo neteisėtai. Byloje nėra duomenų, kad darbai buvo pradėti tik po statybvietės perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo tarp užsakovo ir rangovo (Statybos įstatymo 15 str.), todėl rangovas negalėjo pradėti darbų.

2. Šioje byloje buvo sprendžiamas ir kompensacijos už neteisėtą naudojimąsi ieškovės žemės sklypu priteisimo klausimas. Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad nuostoliai buvo įrodinėjami ne kaip ieškovės negautos pajamos, o kaip atsakovo sutaupytos lėšos ieškovės turto sąskaita. Apeliantės nuomone, tarp bylos šalių susiklostė nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo prievoliniai teisiniai santykiai. Nagrinėjamo ginčo atveju susiklostė situacija, kai atsakovas neatlygintinai naudojosi ieškovės žemės sklypu. Ieškovės nuosavybės teisė į ginčo sklypą buvo apribota ir suvaržyta. Šis suvaržymas nebuvo pagrįstas jokiu teisiniu pagrindu. Esant tokiai situacijai, atsakovas, neatlygintinai naudodamasis ieškovės sklypu, sutaupė lėšų, t. y. nepagrįstai praturtėjo, o žemės savininkė atitinkamai negavo kompensacijos už nuosavybės teisės suvaržymą. Šis atsakovo sutapymas yra proporcingas ieškovės negautoms lėšoms ir sutaupymą bei lėšų negavimą sieja priežastinis ryšys, todėl yra visos sąlygos taikyti CK 6.242 straipsnį.

3. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas atkartoja atsakovo atsikirtimus, fragmentiškai vertina bylos įrodymus, o išsamių ir argumentuotų motyvų nepateikia, todėl skundžiamas sprendimas neatitinka reikalavimų, keliamų teisingam teismo sprendimui. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neatskleidė kilusio ginčo esmės, taikė ginčą neatitinkančias teisės normas, apeliantės nuomone, tik žodinis bylos nagrinėjimas galėtų apginti jos pažeistas teises, atskleisti tiesą byloje.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Šios bylos aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad ieškovės žemės sklypą pagal trečiojo asmens rengiamus dokumentus buvo numatoma panaudoti dvejopai. Pirma, ieškovės žemės sklype pagal projektinę dokumentaciją buvo numatyti ir atliekami inžinierinių tinklų ir įrenginių rekonstravimo darbai. Antra, pagal trečiojo asmens nurodymą atsakovui ieškovės žemės sklypas kartu su kitomis keturiomis teritorijomis buvo numatytas panaudoti kaip birių statybinių medžiagų sandėliavimo aikštelė. Teismas pagrįstai vadovavosi Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktu. Apeliantės nurodyti Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos taisyklių punktai reglamentavo ne atitinkamo asmens pareigą tartis su žemės sklypo savininku dėl žemės panaudojimo statybos metu ar dėl kompensacijų už naudojimąsi žeme bei žalos, o nustatė leidimų kasinėjimams išdavimo ir kasinėjimų atlikimo sąlygas. Taisyklių 5.13 punktas numatė reikalavimą vykdomus darbus suderinti ne su žemės, o su perkasamų arba užimamų dangų savininku. Minėtos taisyklės reikalavimą suderinti darbų vykdymą įtvirtino tik tuo atveju, kai darbų metu turėjo būti perkasta arba užimta kelio (gatvės) danga, o ne žemės sklypas. Todėl ginčo atveju ši norma neturėjo būti taikoma, nes ieškovės žemės sklype nebuvo jokios perkasamos ar užimamos dangos. Atitinkamai laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai dėl CK 6.684 straipsnio pažeidimo. Kita vertus, minėtų taisyklių 3 punktas nustatė, kad žemės darbai vykdomi tik esant leidimui kasinėti. Trečiasis asmuo 2007 m. sausio 30 d. išdavė atsakovui Leidimą kasti Nr. 151/42/2007, šis leidimas nebuvo nuginčytas ar panaikintas, todėl atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Apeliantės akcentuota aplinkybė dėl atsakovo darbuotojo patraukimo administracinėn atsakomybėn neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų, už kuriuos ieškovė reikalauja priteisti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą.

2. Ieškovės pateikti procesiniai dokumentai patvirtina, kad byloje nebuvo keliamas kompensacijos ieškovei už naudojimąsi žemės sklypu ar atsakovo nepagrįsto praturtėjimo klausimas, o buvo įrodinėjamas išimtinai ieškovo negautų pajamų dėl atsakovo neteisėtos veiklos faktas ir reiškiamas reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo nuostolius (negautas pajamas). Negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas. Negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Ieškovas neįrodė, kad buvo reali galimybė nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2008 m. birželio mėnesio gauti 306 000 Lt nuomos pajamų.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo, vertinant ieškovės nurodytus pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindus, atsižvelgti į trečiojo asmens pateiktame apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Sutiktina su apeliantės pozicija, kad net tuo atveju, jei laikytume, jog leidimai buvo išduoti neteisėtai (be ieškovės sutikimo), tai neperkelia atsakomybės šiuos leidimus išdavusiai institucijai (trečiajam asmeniui). Nagrinėjamu atveju pareigą suderinti darbų vykdymą su ieškove turėjo ne trečiasis asmuo, o atsakovas, kuris to nepadarė, taip pažeisdamas imperatyvius teisės aktų (CK 6.684 str. 1 d., Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos taisyklės) reikalavimus.

2. Ieškovė neįrodė visų civilinei atsakomybei būtinų sąlygų egzistavimo, todėl teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškinį.

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, pašalinant iš jos motyvus, kad „savivaldybės institucija turėjo pareigą esant ieškovės valdomame žemės sklype želdiniams, atitinkamai suderinti jų kirtimą su žemės sklypo savininku“, „pareigą gauti statybos leidimą techniniame projekte numatytiems darbams atlikti, susitarti su žemės savininku dėl jo valdomo žemės sklypo panaudojimo statybos eigoje, turėjo užsakovas“. Nurodo, kad trečiasis asmuo 2007 m. vasario 2 d. išdavė atsakovui Leidimą kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje Nr. 60/2007, kirtimą pradedant 2007 m. kovo 5 d. Šis leidimas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo nuginčytas kaip pažeidžiantis išdavimo metu galiojusių ir leidimo išdavimui taikytinų teisės aktų reikalavimų. Taigi šiuo atveju trečiasis asmuo vykdydamas tokio leidimo išdavimo procedūrą atliko visus būtinus veiksmus. Trečiojo asmens teigimu, teismas nevertino Rangos sutarties (4.1, 4.2, 4.17 ir 4.18 p.), pagal kurią rangovas privalo atlyginti visus nuostolius ir susidariusius kaštus, atsiradusius dėl netinkamo jos vykdymo. Pagal Rangos sutarties 4.1 punkto h papunktį rangovas privalo gauti iš valstybės ar savivaldybės įstaigos atitinkamus leidimus būtiniems darbams atlikti. Jeigu atsakovas pažeidė ieškovės daiktines teises vykdydamas jos sklype darbus be šių institucijų sutikimo ar atitinkamo suderinimo, už šį pažeidimą, vadovaujantis CK nuostatomis ir Rangos sutarties 4.2 punkto d papunkčiu, turi atsakyti atsakovas. Trečiasis asmuo daro išvadą, kad teismas nepagrįstai pripažino trečiajam asmeniui (užsakovui) tenkančią pareigą susitarti su žemės savininku dėl jo valdomo žemės sklypo panaudojimo statybos metu, nes tokia pareiga šiuo atveju iš Rangos sutarties aiškiai išplaukia atsakovui (rangovui). Dėl teismo taikyto Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punkto trečiasis asmuo pažymi, kad tokio masto (naujos gatvės statybos ir rekonstrukcijos) projekto įgyvendinimas nuo reikiamų dokumentų parengimo iki statybos leidimo išdavimo yra ilgai trunkantis procesas. Prašymas projektavimo darbų sąlygų sąvadui gauti buvo pateiktas dar 2003 m. rugsėjo 23 d., sąlygų sąvadas patvirtintas 2003 m. lapkričio 4 d. Trečiojo asmens teigimu, prieš išduodant statybos leidimą visi reikiami sutikimai ir kiti dokumentai buvo gauti. Ieškovės sutikimas neturėjo ir negalėjo būti gautas, nes ji ginčo sklypo savininke tapo tik 2004 m. gruodžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (nuosavybės teisė išviešinta dar vėliau – 2005 m. sausio 20 d.). Be to, statybos leidimas nebuvo nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, buvo išduotas laikantis teisės aktų reikalavimų ir yra galiojantis. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens nuomone, teismas, neįvertinęs statybos leidimo išdavimo procedūros tęstinumo ir fakto, kad jį išduodant ieškovė ginčo žemės sklypo nevaldė nuosavybės teise, nepagrįstai konstatavo išlikusią pareigą statytojui gauti žemės sklypo savininko sutikimą.

Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą iš dalies atmesti. Ieškovė sutinka, kad materialinė reikalavimo teisė, priešingai nei sprendė teismas, turėjo būti nukreipta būtent į atsakovą, tačiau nesutinka su apeliacinio skundo motyvacija. Ieškovė nesutinka su trečiojo asmens argumentais, kuriais ginčijami teismo motyvai, kad trečiasis asmuo turėjo pareigą suderinti žemės sklype buvusių želdinių kirtimą su žemės sklypo savininku. Ieškovės nuomone, tokia trečiojo asmens pareiga vienareikšmiai nustatyta teisės aktuose (Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus, sužalojus atlyginimo tvarkos 10.3 p.). Trečiasis asmuo nepagrįstai ignoruoja jam tenkančias pareigas ir tokiu būdu siekia išvengti atsakomybės. Priešingai nei supranta trečiasis asmuo, šioje byloje buvo spendžiamas ne trečiojo asmens ar atsakovo civilinės atsakomybės klausimas dėl neteisėtai ieškovės sklype iškirstų želdinių, o dėl lėšų, kurias atsakovas sutaupė be jokio teisinio pagrindo naudodamas ieškovei priklausantį žemės sklypą, priteisimo (iškirtus ieškovės žemės sklype esančius želdinius ir naudojant žemės sklypą statybinių medžiagų sandėliavimui, eksploatuojant statybinę techniką ir laikant statybinius vagonėlius), todėl trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai šios bylos atveju niekaip nesusiję su ginčo dalyku. Nors ieškovė ir pritaria trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentams, kad būtent atsakovui, o ne trečiajam asmeniui teko pareiga susitarti su ieškove dėl jos žemės sklypo panaudojimo statybos darbams atlikti, tačiau ieškovė nesutinka su trečiojo asmens pateikta teisine argumentacija. Ieškovė pažymi, kad aplinkybė, jog dokumentų statybos leidimui rengimo stadijoje ieškovė dar nebuvo ginčo sklypo savininkė, nepašalina trečiojo asmens pareigos sudaryti sutartį su žemės sklypo savininku, juolab, kad ieškovė žemės sklypo savininke tapo dar iki statybos leidimo išdavimo. Taip pat yra nereikšminga aplinkybė, kad statybos leidimas nebuvo ginčijamas įstatymų nustatyta tvarka, kadangi visi statybos darbai, kuriems buvo išduotas statybos leidimas, jau yra baigti. Be to, ginčas byloje kilo ne dėl statybos darbų atlikimo, o dėl statybinių medžiagų sandėliavimo teisėtumo. Toks žemės sklypo naudojimas nėra laikomas statybos darbais, todėl negali būti taikomos statybos leidimų išdavimo tvarką reglamentuojančios teisės normos.

Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl pareigos suderinti želdinių kirtimą su žemės sklypo savininku atsakovas nurodo, kad teismas, pažymėjęs, jog ieškovė neįrodė želdinių jos žemės sklype kirtimo fakto ir kad pareiga suderinti leidimą kirsti su žemės savininku tenka savivaldos institucijai, iš esmės konstatavo, jog ir šiuo aspektu atsakovas, vykdęs kirtimus pagal projektinę dokumentaciją ir trečiojo asmens išduotą leidimą, neatliko neteisėtų veiksmų, kurie galėtų sąlygoti žalos atsiradimą ieškovei. Skundžiamo sprendimo motyvuose pateiktas Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus, sužalojus atlyginimo tvarkos 10.3 punkto aiškinimas ir taikymas šios bylos kontekste yra pagrįstas ir teisėtas, kita vertus, nesukelia trečiajam asmeniui jokių neigiamų padarinių, todėl nėra pagrindo šią teismo išvadą šalinti iš sprendimo motyvų. Dėl pareigos susitarti su žemės sklypo savininku dėl sklypo panaudojimo statybos metu atsakovas pažymėjo, kad trečiojo asmens nurodytas Rangos sutarties 4.1 punktas nenumatė pareigos atsakovui tartis su žemės savininkais dėl jų sklypų laikino naudojimo statybos metu, dėl kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu ir žalos, 4.2 punktas reglamentavo atlikimo užtikrinimo, t. y. banko garantijos pateikimo ir galiojimo sąlygas, 4.17 punktas – atsakovo atsakomybę už jo įrengimus statybvietėje, o 4.18 punktas – aplinkos apsaugos reikalavimus. Atsakovo nuomone, nėra aišku, kaip šie Rangos sutarties punktai paneigia teismo išvadą dėl trečiojo asmens prievolės tartis su žemės sklypo savininku dėl žemės sklypo naudojimo statybos metu. Trečiojo asmens argumentas, kad naujos gatvės statybos ir rekonstrukcijos projekto įgyvendinimas yra ilgai trunkantis procesas, o ieškovo sutikimas neturėjo ir negalėjo būti gautas prieš išduodant statybos leidimą, nepaneigia pagrįstos ir motyvuotos teismo išvados, jog pareiga tartis su žemės sklypo savininku dėl žemės sklypo panaudojimo statybos metu išlieka statytojui ir po statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovės prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka

Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė kilusio ginčo esmės, taikė ginčą neatitinkančias teisės normas, apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, jos nuomone, tik žodinis nagrinėjimas galėtų apginti jos pažeistas teises ir atkleisti tiesą byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos išsamius argumentus, neturi pagrindo pripažinti, kad šioje byloje būtinas žodinis nagrinėjimas, todėl apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

Dėl ginčo esmės

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo sandėliuojamos statybinės medžiagos, nuimtas ir išvažinėtas dirvožemis, supiltas gruntas, sukrautos medžių šaknys ir šakos (šios aplinkybės konstatuotos antstolio I. Gaidelio Faktinių aplinkybių konstatavimo 2007 m. kovo 14 d. protokolu Nr. FA-0008-07-345, t. 1, b. l. 13–22). Ieškovė, sužinojusi (Vilniaus m. VPK 1 PK VP Verkių policijos nuovados 2007 m. balandžio 27 d. raštas, t. 1, b. l. 24), kad minėtus veiksmus atliko atsakovo darbuotojai, 2007 m. liepos 30 d. kreipėsi į teismą dėl daiktinių teisių pažeidimo prašydama įpareigoti atsakovą atkurti buvusią iki teisės pažeidimo žemės sklypo padėtį (t. 1, b. l. 1–6). Ieškovė 2009 m. rugpjūčio 11 d. pareikštu patikslintu ieškiniu pakeitė ieškinio reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas liko nepakitęs) – prašė priteisti iš atsakovo 160 000 Lt nuostolių, o po pirmosios instancijos teismo paskirtos nekilnojamojo turto ekspertizės (nuomos rinkos vertės nustatymas) atlikimo 2011 m. gruodžio 20 d. pareiškimu padidino prašomų priteisti nuostolių dydį iki 306 000 Lt (t. 1, b. l. 228–232, t. 3, b. l. 23–25). Ieškinio reikalavimas dėl nuostolių priteisimo buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas, pažeidęs teisės aktų reikalavimus, pažeidė ir ieškovės valdymo teisę į jos žemės sklypą, t. y. savo neteisėtais veiksmais trukdė ieškovei pagal jos valią ir žemės sklypo paskirtį jį tinkamai valdyti. Ieškovės teigimu, šiuo atveju ji patyrė netiesioginių nuostolių, t. y. negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų atlikęs tik teisėtus veiksmus. Ieškovės nuomone, jeigu nebūtų atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovė būtų gavusi pajamų iš jai priklausančio žemės sklypo nuomos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nekeliama abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Taigi, be jau nurodytų aplinkybių, byloje neginčijamai nustatyta, kad: 1) ieškovė žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo 2004 m. gruodžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, jis buvo suformuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 30-1548 (t. 1, b. l. 9–10, t. 3, b. l. 58–61; 2) atsakovas pagal su trečiuoju asmeniu 2007 m. sausio 5 d. sudarytą Rangos sutartį Nr. A62-1-(16.30-ADM-10) (toliau – Rangos sutartis) atliko darbus pagal trečiojo asmens įgyvendinamą projektą Nr. BPD2004-ERPF-1.1.0-03-05/0047 „Geležinio Vilko gatvės nuo Mokyklos g. iki Molėtų pl. statyba“ (toliau – Projektas) (t. 84–97); 3) darbams pagal Projektą atlikti trečiasis asmuo (užsakovas, statytojas) pateikė atsakovui (rangovui) Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005 m. spalio 6 d. išduotą Statybos leidimą Nr. (101)-11.3-47/IT-21 (t. 1, b. l. 38–39); 4) trečiasis asmuo (statytojas) „Geležinio Vilko g. nuo Mokyklos g. iki Molėtų plento“ schemoje nurodė atsakovui (rangovui) penkias birių statybinių medžiagų sandėliavimo aikšteles (t. 1, b. l. 40, 127); 5) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus Žemės darbų priežiūros poskyris išdavė atsakovui (rangovui) Leidimą aptverti Nr. 152/42/2007 darbams – buitinių patalpų pastatymas ir medžiagų sandėliavimas prie Geležinio Vilko gatvės, kurių pradžia 2007 m. sausio 30 d., o vejos atstatymo terminas iki 2007 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 80; 6) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyrius 2007 m. vasario 2 d. išdavė Leidimą kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje Nr. 60/2007, juo leido atsakovui žemės sklype Verkių sen., Molėtų pl. nuo Karalevičiaus g. iki Vilniaus m. ribos nupjauti želdinius pagal kertamų medžių žiniaraštį, suderintą su Aplinkos apsaugos skyriumi dėl Geležinio Vilko gatvės korektūros (platinimo), iš viso 795 vnt., vietoje kertamų medžių, krūmų pasodinti naujus ir prižiūrėti trejus metus (t. 2, b. l. 15); 7) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus Žemės darbų priežiūros poskyris 2007 m. sausio 30 d. išdavė atsakovui (rangovui) Leidimą kasti Nr. 151/42/2007 darbams – inžineriniai tinklai, gatvės dangų įrengimas, kurių pradžia 2007 m. sausio 30 d., o asfalto, šaligatvio ir vejos atstatymo terminas iki 2007 m. gruodžio 31 d. (t. 2, b. l. 21).

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų

Ieškovė šioje byloje įrodinėja, kad atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus ir jos žemės sklypo valdymo teisę, atliko neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktu (ginčo laikotarpiui aktuali redakcija), pagal kurį, siekiant gauti statybos leidimą, pareiga pateikti sutartį su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu teko statytojui (užsakovui), konstatavo, kad būtent trečiajam asmeniui, kuris buvo statytojas ir užsakovas, o ne atsakovui (rangovui) teko pareiga gauti ieškovės sutikimą (sutartį) dėl jos žemės sklypo laikino naudojimo statybos metu.

Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad leidimų, suteikiančių teisę sandėliuoti statybines medžiagas, išdavimo tvarką reglamentavo ne Statybos įstatymas, o tuo metu galiojusios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1-425 patvirtintos Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos taisyklės. Ieškovės nuomone, šių taisyklių 5, 5.13 ir 31 punktai patvirtina, kad būtent atsakovui teko pareiga gauti ieškovės sutikimą dėl statybinių medžiagų sandėliavimo jos žemės sklype. Leidimai duodami statybos rangos organizacijoms, ūkio būdu dirbančioms organizacijoms arba individualiems statytojams (taisyklių 5 p.), kai jie pateikia perkasamų arba užimamų darbų savininkų suderinimą vykdyti darbus (taisyklių 5.13 p.). Išardytos šaligatvių plytos, kelio bortai, trinkelės turi būti tvarkingai sandėliuojamos ir pagal aktą perduodamos organizacijai, kuri atstatys dangas; betono gaminių ir asfaltbetonio laužas išvežamas į gelžbetoninių atliekų sąvartas, kurias nurodo Eismo organizavimo ir žemės darbų kontrolės tarnyba, išduodama leidimą kasinėjimo darbams ar leidimą aptverti teritoriją, vykdant statinių griovimo darbus (taisyklių 31 p.). Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, tiksliau dėl ieškovės nurodytų Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos taisyklių punktų, kurie, ieškovės nuomone, įrodo, kad būtent atsakovui teko pareiga gauti ieškovės sutikimą dėl statybinių medžiagų sandėliavimo jos žemės sklype, atkreipia dėmesį į tai, jog šios taisyklės nustato leidimų kasinėjimams išdavimo tvarką ir konkrečias žemės darbų vykdymo sąlygas statant, rekonstruojant pastatus ir inžinerinius tinklus; jos yra privalomos organizacijoms, rengiančioms projektinę dokumentaciją, vykdančioms užsakovo funkcijas, atliekančioms statybos ir remonto darbus (taisyklių 1, 2 p.). Taigi šios taisyklės reglamentuoja leidimų kasinėjimams, o ne statybinių medžiagų sandėliavimui, išdavimo tvarką. Ieškovė šioje byloje įrodinėja, kad atsakovas neteisėtai naudojosi jos žemės sklypu kaip statybinių medžiagų sandėliavimo aikštele, o ne tai, jog atsakovas sklype atliko kasinėjimo darbus, todėl ieškovės nurodytos Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos taisyklės šiuo atveju yra neaktualios. Be to, priešingai nei teigia ieškovė, minėtos taisyklės nenustato atitinkamo asmens pareigos suderinti žemės sklypo panaudojimą statybos metu (nagrinėjamu atveju – statybinėms medžiagoms sandėliuoti) su sklypo savininku. Kaip teisingai nurodo atsakovas, įgyvendinant Projektą, ieškovės žemės sklypą buvo numatyta panaudoti dvejopai. Pirma, ieškovės žemės sklype buvo atliekami jame esančių inžinerinių tinklų ir įrenginių rekonstravimo darbai. Tai patvirtina šio sklypo ribų ir naudojimo teisių apribojimų dokumentai (t. 1, b. l. 9–10, t. 3, b. l. 58–61), iš kurių matyti, kad ieškovės žemės sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos (vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių, elektros linijų, ryšių linijų, šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos), trečiojo asmens ieškovei adresuotas 2007 m. birželio 6 d. raštas Nr. A51-10332(4.19-EUD-4), kuriame teigiama, jog Projekte numatytas ieškovės žemės sklype esančios šiluminės trasos remontas ir aukštos įtampos kabelio perklojimas (t. 1, b. l. 83). Antra, ieškovės žemės sklypą buvo numatyta panaudoti kaip statybinių medžiagų sandėliavimo aikštelę (žr. „Geležinio Vilko g. nuo Mokyklos g. iki Molėtų plento“ schemą, t. 1, b. l. 40, 127). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareigos gauti ieškovės sutikimą panaudoti jai priklausantį sklypą statybinėms medžiagoms sandėliuoti, pagrįstai vadovavosi tuo metu galiojančio Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktu ir konstatavo, kad būtent trečiajam asmeniui (statytojui ir užsakovui), o ne atsakovui (rangovui) teko pareiga gauti ieškovės sutikimą (sutartį) dėl jos žemės sklypo laikino naudojimo statybos metu. Konstatavęs šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo išvadai, kad atsakovas neteisėtai ieškovės sklype atliko statybinių medžiagų sandėliavimo darbus.

Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovės ginčijamus veiksmus atliko teisėtai, turėdamas visus reikalingus leidimus, todėl laikytinas nepagrįstu ir ieškovės apeliacinio skundo argumentas dėl CK 6.684 straipsnio 1 dalies, pagal kurią rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju ieškovė normatyviniu statybos dokumentu laiko minėtas Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos taisykles, dėl kurių teisėjų kolegija jau pasisakė, kaip neaktualių nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde išreikšta nuomone, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo našta, dėl kokių priežasčių atsakovui buvo išduoti leidimai be privalomo ieškovės sutikimo, tenka atsakovui. Šioje byloje ieškovė, pareiškusi reikalavimą atsakovui, ieškovės nuomone, tiesiogiai pažeidusiam jos interesus, įrodinėjo atsakovo neteisėtus veiksmus. Atsakovas, kaip atsikirtimų į ieškovės reikalavimus pagrindą, nurodė tai, kad jis, atlikdamas šiuos veiksmus, turėjo statybos leidimą ir visus kitus būtinus leidimus. Taigi atsakovas atlikdamas ieškovės nurodytus veiksmus vadovavosi leidimais, kurie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl jis neturi pareigos įrodinėti, kad jie išduoti teisėtai.

Teisėjų kolegija atmeta ir ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovo veiksmų neteisėtumą patvirtina nuobaudos paskyrimas atsakovo statybos vadovui pagal ATPK 161 straipsnį (tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, įtikinamais laikytini atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad, atsižvelgiant į atsakovo darbuotojui taikytą nuobaudą – įspėjimą, jos ginčijimas laiko ir lėšų prasme buvo neprotingas ir neracionalus, kadangi nubaudimo faktas nelaikytinas nei prejudiciniu faktu, nei didesnę įrodomąją reikšmę turinčiu įrodymu. Kita vertus, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, po nuobaudos paskyrimo atsakovas kreipėsi į trečiąjį asmenį (užsakovą) su prašymu išspręsti susidariusią situaciją (t. 1, b. l. 142). Trečiasis asmuo, išnagrinėjęs atsakovo prašymą, atsakė, kad buvo kreiptasi į policiją ir žemės sklypo savininkę, jog ateityje kilus neaiškumams, pirmiau būtų informuojamas užsakovas, o ne rangovas (t. 1, b. l. 143).

Dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl statybvietės perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo teisėjų kolegija nepasisako, kaip neturinčios teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti.

Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad būtent atsakovas, o ne trečiasis asmuo nagrinėjamu atveju turėjo pareigą gauti ieškovės sutikimą dėl jos žemės sklypo panaudojimo statybos metu. Šią poziciją grindžia Rangos sutarties 4.1 punkto h papunkčiu, 4.2 punkto d papunkčiu, 4.17 ir 4.18 punktais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal Rangos sutarties 4.1 punkto 4 papunktį rangovas (atsakovas) privalėjo gauti kito pobūdžio leidimus, nes pagal šį papunktį, kuriame sutarta, jog leidimą iš atitinkamos valstybės ar savivaldybės įstaigos rangovas gauna savo lėšomis, taip pat nurodyta, kad tokiems leidimams priskiriami: leidimai nukreipti eismą, pravažiavimo leidimai, radijo ryšio leidimai ar leidimai perkelti komunalinius tinklus ir t. t. Kiti trečiojo asmens apeliaciniame skunde nurodyti Rangos sutarties punktai reglamentuoja sutarties įvykdymo užtikrinimą banko garantija, rangovo atsakomybę už jo įrengimus statybvietėje ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Trečiajam asmeniui nedetalizavus, kokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė šias Rangos sutarties nuostatas ir kaip tai susiję su atsakovo pareiga susitarti su žemės sklypo savininku dėl sklypo panaudojimo statybos metu, nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai dėl statybos leidimo procedūros tęstinumo ir fakto, kad jį išduodant ieškovė ginčo žemės sklypo nevaldė nuosavybės teise, nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju netaikyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punkto ir perkelti žemės sklypo savininko sutikimo panaudoti sklypą statybos metu gavimo pareigą atsakovui.

Taigi trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamų sprendimo motyvų (išvados), kad „pareigą gauti statybos leidimą techniniame projekte numatytiems darbams atlikti, susitarti su žemės savininku dėl jo valdomo žemės sklypo panaudojimo statybos eigoje, turėjo užsakovas“, t. y. trečiasis asmuo.

Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu skundžia ir pirmosios instancijos teismo motyvus (išvadą), kad „savivaldybės institucija turėjo pareigą esant ieškovės valdomame žemės sklype želdiniams, atitinkamai suderinti jų kirtimą su žemės sklypo savininku“. Šių skundžiamų motyvų nepagrįstumas grindžiamas tuo, kad trečiasis asmuo išdavė atsakovui Leidimą kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje Nr. 60/2007 atlikdamas visus tokio leidimo procedūrai būtinus veiksmus, be to, šis leidimas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors aplinkybės dėl atsakovo veiksmų iškirtus ieškovės žemės sklype buvusius medžius ir krūmus ir nurodytos kaip faktinis ieškinio pagrindas, tačiau jomis nėra grindžiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, t. y. ieškovė nuostolių reikalauja ne kaip kompensacijos už atsakovo iškirstus medžius ir krūmus, o už atsakovo statybinių medžiagų sandėliavimą jos žemės sklype. Kita vertus, trečiojo asmens nurodytos aplinkybės apie tai, kad šis leidimas nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu Aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 274 patvirtintos Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos 10.3 punkto, pagal kurį savivaldybės institucija, prieš suteikdama leidimą kirsti želdinius, privalo jį suderinti su pačiu žemės sklypo savininku, aiškinimu. Todėl minėti trečiojo asmens argumentai nepaneigia skundžiamų motyvų (išvados), kad „savivaldybės institucija turėjo pareigą esant ieškovės valdomame žemės sklype želdiniams, atitinkamai suderinti jų kirtimą su žemės sklypo savininku“. Atitinkamai nėra pagrindo juos šalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl nuostolių atlyginimo

Šioje byloje buvo sprendžiamas nuostolių už neteisėtą naudojimąsi ieškovės žemės sklypu atlyginimo klausimas. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais, kad iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų matyti, jog nuostoliai buvo įrodinėjami ne kaip ieškovės negautos pajamos, o kaip atsakovo sutaupytos lėšos ieškovės turto sąskaita. Ieškovės patikslintų ieškinių, kuriais ieškovė pakeitė pirminį reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atkurti buvusią iki teisės pažeidimo ieškovės žemės sklypo padėtį pakeitė į reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, ir kitų procesinių dokumentų turinys patvirtina, kad ieškovė patirtus nuostolius skaičiavo kaip negautas pajamas (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškovė buvo nurodžiusi, kad ji patyrė netiesioginių nuostolių, t. y. negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų atlikęs teisėtus veiksmus; jeigu nebūtų atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovė būtų gavusi pajamas iš jos žemės sklypo nuomos. Bylos medžiaga nesudaro pagrindo daryti išvados, kad ieškovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindė tarp šalių susiklosčiusiais nepagrįsto praturtėjimo teisiniais santykiais (CK 6.242 str.). Ieškovė neįrodinėjo nepagrįsto praturtėjimo sąlygų buvimo nagrinėjimu atveju, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nenustatinėjo, tačiau pasisakė dėl ieškovės įrodinėjamų negautų pajamų, pagrįstai konstatavęs, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų realumo.

Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas patyrė 2 450,25 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą ir procesinių dokumentų persiuntimą apmokėti, bei 1 240,25 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinį skundą parengimą ir procesinių dokumentų persiuntimą apmokėti. Netenkinus apeliacinių skundų, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovės ir trečiojo asmens (CPK 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „Lemminkainen Lietuva“ (j. a. k. 122657512) iš ieškovės A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2 450,25 Lt (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt Lt 25 ct) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui UAB „Lemminkainen Lietuva“ (j. a. k. 122657512) iš trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710061) 1 240,25 Lt (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt Lt 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

TeisėjaiKazys KailiūnasDanguolė Martinavičienė Nijolė Piškinaitė