Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-01-30 · Civilinė byla Nr. 2S-1155-302/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-30
Bylos Nr.
2S-1155-302/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27303-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Atsakovas
Nordea Bank AB, Lietuvoje
Ieškovas
L. J.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1155-302/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27303-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.2.; 122.3.; 122.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių dėl kreditavimo sutarties pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas L. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinęs prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyrius kreditavimo sutarties Nr. BK 08/08/16SV su L. J. nutraukimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio I. G. išieškojimą pagal AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriaus 2014-01-15 pateiktą Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2014-01-02 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-11. Nurodė, jog bankas neteisėtai ir nesąžiningai besielgdamas, neturėdamas tam tinkamų ir teisėtų teisinių pagrindų, nepagrįstai nutraukė kreditavimo sutartį, inicijavo išieškojimo procesą, kurį reikia sustabdyti norint atkurti teisingumą ir atstatyti padarytą žalą. Šie veiksmai atliekami neteisėtai nutrauktos sutarties pagrindu, todėl jų vykdymas turi būti sustabdytas, nes, įvykus varžytinėms ir pardavus butą, nebus įmanoma atkurti teisingumo ir realiai įvykdyti teismo sprendimo. Ieškovas patirs ypatingai didelę žalą, jeigu nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes jis būstą nusipirko neįrengtą, panaudodamas labai didelę dalį paskolos, be to investavo daug savo papildomų lėšų įrenginėdamas ir tvarkydamas butą, o šiuo metu buto įvertinimo ekspertizėje nustatyta kaina maža, todėl ieškovas patirs neproporcingai didelius nuostolius, neatsiimdamas netgi didesnės dalies savo papildomai investuotų lėšų bei kartu prarasdamas ir savo gyvenamąjį būstą. Be to gali būti, jog ir trečiasis asmuo praras savo turtą, kurį įkeitė už ieškovo prisiimtus įsipareigojimus, todėl būtina pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio I. G. vykdomą išieškojimo procesą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieškovo L. J. prašymą patenkino ir sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0008/14/00084. Teismas preliminariai įvertinęs patikslintame ieškinyje nurodytas papildomas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Teismo vertinimu, ieškovui ginčijant atsakovo vienašalį sutarties nutraukimą, kurio pagrindu pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, nagrinėjamu atveju turi būti užtikrintas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas iki kol nebus išspręstas ginčas dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo teisėtumo. Priešingu atveju, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad teismas neteisingai preliminariai vertindamas ieškovo pateiktus mokėjimo kvitus, nepagrįstai nurodė, jog ieškovo ieškinys galėtų būti prima facie pagrįstas, kas reiškia, jog teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas iki šiol byloje nepateikė jokių duomenų apie tai, koks buvo jo mokėjimų grafikas pagal Kredito sutartį, t.y. kokią konkrečiai įmoką kiekvieno mėnesio 15 dieną jis privalėjo mokėti bankui ir neįrodė, jog jis įmokas atliko pagal grafiką, kad pašalino padarytus pažeidimus. Byloje kartu su patikslintu ieškiniu nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu bent preliminariai būtų galima pagrįsti, jog pradelsti mokėjimai yra padengti, o tolesnės įmokos iki šiol yra tinkamai mokamos. Pažymi, jog ieškovas ne tik, kad nepašalino padarytų mokėjimo prievolių pažeidimų, tačiau nuo 2014 m. gegužės 23 d. apskritai jau 6 mėnesius neatlieka jokių mokėjimų, kas tik patvirtina, jog ieškovas neketina saugoti sutarties ir neturi galimybių atlikti mokėjimus. Paaiškinimas, kad bankas nepateikia mokėjimo grafiko ir, todėl ieškovas nemoka yra neįtikinantis ir nesąžiningas, kadangi jeigu skolininkas nori mokėti, jis gali tą daryti pasiskaičiuodamas preliminarias mėnesinės įmokos sumas. Nurodo, kad ieškovas turi didelių įsiskolinimų kitiems asmenims, skolininko turtas yra areštuotas, skolininkas negauna jokių pajamų. Pastebi, kad patikslintu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti nutraukimą neteisėtu, tačiau neprašo tęsti sutartinių santykių. Tai reiškia, kad pareikštas ieškinys yra dėl vieno fakto (nutraukimo) pripažinimo neteisėtu, kas visiškai nesukuria jokių prielaidų teigti, jog yra kokia nors grėsmė sprendimo neįvykdymui, kadangi ieškovas bet kokiu atveju privalo bankui padengti visą skolą. Apelianto manymu, teismo turi būti įvertinta ir tai, kad bankas yra finansų įstaiga, kuriai keliamas tikslas užtikrinti finansų sistemos stabilumą. Bankas neturi pareigos atsisakyti intereso atgauti paskolintas lėšas kuo operatyviau ir neturi su nemokiu kredito gavėju tęsti sutartinius santykius.

Atsiliepimas

Ieškovas L. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad bankas labai skubiai stengiasi parduoti ieškovo butą iš varžytynių, tačiau šis butas yra vienintelė ieškovo gyvenamoji vieta ir jis neteks savo vienintelio būsto, todėl toks būsto pardavimas jam atneš labai didelių ir nepataisomų nuostolių. Atkreipia dėmesį į tai, jog gyvenamojo būsto neteks ne tik ieškovas, tačiau ir ieškovo močiutė, kuri yra įkeisto turto savininkė, kuriai tai būtų didelis emocinis pergyvenimas, nepagrįstai didelė žala jos sveikatai. Ieškovo manymu, bankas bando klaidinti teismą, skirtingai vertindamas susidariusią situaciją, nenurodydamas visų detalių, o tai rodo šalies nesąžiningumą, kuris dar labiau apsunkina padėtį, nes šiuo atveju nesąžininga šalis dar ir stiprioji šalis, kuri aiškiai dominuoja prieš kitą šalį, kadangi disponuoja visais reikiamas įrodymais ir duomenimis. Pažymi, jog vėlavimai susidarė ir dėl ieškovo sveikatos būklės, kai ieškovas pats dėl susidariusių aplinkybių negalėjo mokėti įmokų, o asmuo, kuriam tai buvo patikėta padaryti neatliko savo pareigos. Apeliantas skunde teigia, jog ieškovas po sutarties nutraukimo nemoka toliau paskolos įmokų, o jeigu būtų sąžiningas vartotojas ir toliau norėtų pratęsti sutartį, tai apytiksliais skaičiavimais tai galėtų daryti. Ieškovas pažymi, kad sutartis nutraukta nuo 2013 m. lapkričio 13 d. ir tolesnis mokėjimų grafikas nesudaromas, tai įrodo aplinkybę, kad ieškovo atliekami mokėjimai nebūtų įskaitomi ir jo pervedimai jokios situacijos nepakeistų. Nurodo, jog ieškovas neturi jokių įsiskolinimų kitiems nurodytiems asmenims, todėl banko nurodoma informacija yra nepagrįsta. Ieškovas gali ir nori toliau vykdyti sudarytą paskolos sutartį, kadangi yra finansiškai pajėgus toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo apskųstajai nutarčiai panaikinti.

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo pripažinti Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus vienašalį kreditavimo sutarties Nr. BK 08/08/16SV nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio I. G. išieškojimą pagal Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus 2014-01-15 pateiktą Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2014-01-02 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-11.

Ieškinyje ieškovas nurodo, jog ieškovas su atsakovu 2008-08-08 sudarė kreditavimo sutartį Nr. BK 08/08/16SV, kuri buvo skirta šeimos gyvenamajam būstui įsigyti. Pažymi, jog sudarytą sutartį ieškovas vykdė, tačiau visiškai atsitiktinai sužinojo, jog atsakovas 2013-11-13 nepagrįstai nutraukė kreditavimo sutartį dėl eilinės įmokos vėlavimo. Be to, ieškovui nebuvo siunčiami jokie pranešimai, įspėjimai, raginimai ar informacija apie vykdomą procesą, todėl ir toliau sutartį vykdė bei mokėjo nustatytas mėnesines įmokas. Apeliantas pateikęs skundą nurodo, jog byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu bent preliminariai būtų galima pagrįsti, jog pradelsti mokėjimai yra padengti, o tolesnės įmokos iki šiol yra tinkamai mokamos. Be to, atkreipia dėmesį jog ieškovas turi ir kitų kreditorių, taip pat, jog jis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog jis gali tinkamai pašalinti pažeidimus ir vykdyti mokėjimo prievoles. Ieškovas atsiliepime į skundą nurodo, jog jis finansiškai pajėgus toliau vykdyti sutartį bei yra suinteresuotas ir toliau tęsti sutartinius santykius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad prievolės įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas turtas, t.y. butas, esantis (duomenys neskelbtini); 1/145 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini); 546/1007 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 77/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini); ½ kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Kadangi, nustatant minėtam butui hipoteką, buvo užtikrintas atsakovo suteikto kredito vykdymas, atsakovui nutraukus kredito sutartį dėl jos sąlygų nevykdymo, išieškojimas pagal sutartį gali būti nukreiptas į minėtą nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismas preliminariai įvertinęs ieškinio argumentus, jį pagrindžiančius įrodymus, sprendžia, jog ieškinio tikslas yra tęsti kreditavimo teisinius santykius su atsakovu. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį 2013-11-13, tačiau kaip teisingai nagrinėjamu atveju pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu pateikė įrodymus, t.y. mokėjimo nurodymus Nr. 43, 46, 60, 67, 72, 79, 82, 83, 87, 89,93, 96, 105, 6, 31, pagrindžiančius, jog ir po minėtos sutarties nutraukimo, ieškovas mokėjo įmokas. Kas apeliacinės instancijos teismo manymu, vertintina, kaip siekis ir toliau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Šiuo atveju, apelianto nurodomos aplinkybės apie tai, jog ieškovas turi ir daugiau kreditorių, kurių reikalavimų suma siekia apytiksliai 269 124,36 Lt sumai, iš esmės neturi reikšmės, vien dėl to, jog atsakovui aukščiau paminėtas turtas yra įkeistas, ko pasėkoje atsakovui suteikta pirmumo teisė išsiieškoti iš šio turto.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas ar kitas proceso dalyvis, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Be to, CPK 145 str. 2 d. įvirtintas ekonomiškumo principas draudžia laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovas pateikęs patikslintą ieškinį, tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Be to, šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad kadangi ieškinio tikslas yra tęsti sutartinius santykius, išsaugoti nekilnojamąjį būstą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius išieškojimo bei iš varžytynių perleidus nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims, ieškinio nagrinėjimas netektų prasmės, nes galimai ieškovui palankus sprendimas nebūtų įvykdomas. Tuo tarpu ieškovui nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, atsakovas galės atnaujinti išieškojimo procesą ir atgauti suteiktą kredito sumą. Be to, atsakovas matydamas, kad vykdymo proceso sustabdymas didina jo nuostolius, gali pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį prašyti, kad teismas nutartimi pareikalautų, jog ieškovas per teismo nustatytą terminą pateiktų jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Taigi, taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos ir nepažeidžia ekonomiškumo principo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė