- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-15
- Bylos Nr.
- eII-217-1199/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00095-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Pareiškėjas
- T. Z., Institucijos
- Suinteresuotas asmuo
- O. Z.
- Kategorijos
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio teisės nusižengimo tyrimą, atstovui Mariui Lisauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. Z. (T. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9837-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) 2025 m. balandžio 24 d. nutarimu T. Z. (toliau – ir pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį, nustačius, kad 2025 m. balandžio 6 d., 19.30 val., Vilniaus r. sav., Rudaminos k., Gamyklos g. 26, jis per metus padarė pakartotinį analogišką administracinį nusižengimą, t. y. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę.
T. Z. paskirta administracinė nuobauda – 980 (devynių šimtų aštuoniasdešimt) eurų bauda, ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 23 (dvidešimt trims) mėnesiams ir transporto priemonės Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą pakeisti ir transporto priemonę grąžinti turto savininkei.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad sutinka su padarytu nusižengimu, jog važiavo transporto priemone neturėdamas tam teisių. Tačiau sustabdęs policijos pareigūnas dar 2023 m. kažkokių būdu nustatė, kad mašina priklauso pareiškėjui ir nuo to laiko mašiną priskyrė jam, kaip turto savininkui, nors pareiškėjas jokių dokumentų neteikė „Regitrai“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties registravimo ar panašių veiksmų neatliko. Neįsivaizduoja kokiu būdu mašina tapo jo nuosavybė. Mašina Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atvaryta dar 2022 m. rugsėjo mėnesį. Ją vairavo bei naudojosi Švedijos pilietis K. M., šis pilietis nebesilanko Lietuvoje, todėl nusprendė perleisti šią mašiną pareiškėjo buvusiai žmonai O. Z.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą Institucija nurodo, kad tikrinant policijos administruojamų registrų duomenis nustatyta, kad pareiškėjas dėl administracinių nusižengimų padarymo yra baudžiamas 145 kartą, dauguma administracinių nusižengimų padaryti dėl KET pažeidimo, bei transporto priemonių vairavimo neturint teisės vairuoti. Vairuojant transporto priemonę Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturint teisės vairuoti, pareiškėjas sustabdomas jau trečią kartą (administracinės bylos ROIK 23206172944, 23207896632 ir 25269634520). Nors transporto priemonės valdytoju visus kartus buvo nustatytas pareiškėjas, tačiau jis šio transporto neregistruoja Lietuvos Respublikoje, siekiant išvengti transporto priemonės konfiskavimo už daromus administracinius nusižengimus. Administracinio nusižengimo byloje pateikti duomenys (švediški transporto priemonės dokumentai), kuriuose nurodoma, kad transporto priemonė Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjo buvusiai žmonai O. Z. Institucijos nuomone, O. Z., perleisdama automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.
Institucija skunde atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėja KET ir ilgą laiką neturi teisės vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas net ir būdamas santuokoje su O. Z. darė administracinius nusižengimus ir eilę kartų buvo baustas už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti, todėl O. Z., būnant pareiškėjo sutuoktine, buvo žinoma apie tai, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Taip pat institucija remiasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu ir KET bei nurodo, kad transporto priemonės savininkui numatoma pareiga įsitikinti, kad asmuo, kuriam perduodama transporto priemonė, atitinka teisės aktų numatytus reikalavimus, t. y. transporto priemonės savininkui numatyti konkretūs veiksmai, kuriuos jis turi atlikti bei jam nenumatoma galimybė preziumuoti, kad jis perduoda transporto priemonę blaiviam ir turinčiam teisę vairuoti asmeniui – šias aplinkybes jis turi patikrinti. Iš šių duomenų akivaizdu, kad pareiškėjas sistemingai vairuoja transporto priemones neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta, taip darydamas naujus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Akivaizdu, kad iki šiol skiriamos administracinės nuobaudos neatgraso asmens traukiamojo administracinėn atsakomybėn nuo naujų administracinių nusižengimų darymo, toliau daro pavojingus administracinius nusižengimus, kurie sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai kas pirmiau išdėstyta, institucija teismo prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Vis tik, teismui nusprendus, kad nėra teisinio pagrindo konfiskuoti transporto priemonę Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prašo konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. Z. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą. Nurodė, kad jį buvo antrą kartą sustabdę prie šio automobilio vairo, nežino iš kur policija nustatė trečią kartą. Žmonės paprašė jo nuvežti į darbą, tai paėmė ir nuvežė, tikrai nespecialiai. Jam buvo likęs mėnuo, kad galėtų perlaikyti teises. Jis buvo nuėjęs į AB „Regitrą“, jam pasakė, kad iki šių metų jam atimtos teisės. Jis niekur nevažinėjo, jį veždavo, laukė tiesiog termino, kada galės persilaikyti teises. Baustumų turi daug dėl to, kad buvo leidęs registruoti kitų asmenų padarytus nusi-engimus savo vardu. Šita mašina ji nėra jo, du kartus su automobiliu važiavo. Pirmą kartą jis nežinojo, kad jis vairuoja neturėdamas teisės vairuoti. Bendras pažįstamas atvažiuodavo iš Švedijos ir važinėdavo su šita mašina, dabar jis Švedijoje. Atvažiuodavo į Lietuvą ir tam, kad nereikėtų nenuomoti mašinos, su šita važinėjo. 8?10 metų gal jau išsiskyrę su buvusia žmona yra. Jis pripažįsta, kad kaltas, bet nori, jog mašiną grąžintų buvusiai žmonai. Tegul išieško automobilio vertę. Mato, kad jis parašė, jog kursus praėjo, tik nenuvažiavo į Regitrą. Nenunešė ten dokumentų, reikėjo nunešti. Veiksmų nebaigė. Neatgavo teisės vairuoti. Mato, kad papildomuose policijos pateiktuose duomenyse yra nurodyta, jog buvo fiziškai sustabdytas prie konfiskuoto automobilio vairo tris kartus. Pirmą kartą kai sustabdė nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Antrą kartą žinojo. Ten buvo problemos su dujomis su tuo automobiliu Volvo, tai paprašė jo, kad nuvežtų sutvarkyti. Dėl šito prašymo tik važinėjo 2023 m., toje pačioje vietoje jį du kartus sustabdė. Automobilio savininkas atvažiuodavo į Lietuvą, palikdavo mašiną savo prie jo darbovietės. Automobilis stovėjo firmoje, kurioje dirba pareiškėjas. Pas juos ten didelė teritorija firmoje. Rakteliai ir automobilio dokumentai buvo palikti pareiškėjui.
Suinteresuotas asmuo O. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad kai K. M. atvažiuodavo į Lietuvą, jis važinėjo su tuo automobiliu. O ji nusipirko tokią pačią mašiną, todėl konfiskuotą automobilį nusipirko, norėdama, kad jos mašinai būtų atsarginių detalių. Įsigijusi paliko stovėti pas vyrą darbovietėje, nes ten daug vietos. Jis paprašė mašinos, sakė, kad reikia kažkur nuvažiuoti, o ji leido, nežinojo, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Įsigijo automobilį gal prieš 3 mėnesius iki įvykio. Mašina stovėjo kaip detalėm tiesiog, todėl ji dokumentų nepildė, Lietuvoje tos mašinos neregistravo, sumokėjo už ją anksčiau, bet dokumentus gavo vėliau. Nuosavybės teisės į automobilį pagal dokumentus jai perėjo 2025 m. balandžio 17 d. Kai jos buvęs sutuoktinis vairavo automobilį balandžio 6 d., jis dar priklausė buvusiam savininkui. Ji mašiną nusipirko po Naujųjų metų, buvęs savininkas pasiūlė ji ir nupirko, tas žmogus išvažiavo ir tiesiog neskubėjo įforminti visko. Regitroje neregistravo, nes nebuvo laiko, todėl taip ir stovėjo. Jam reikėjo automobilio netoli nuvažiuoti, aišku tai jos kaltė, kad taip atsitiko. Ji nesidomi T. Z. asmeniniu gyvenimu, jie bendrauja dėl vaikų, todėl nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Ateičiai žinos, kad reikia rimčiau žiūrėti į tai, kam leidžia vairuoti automobilį. Kainavo automobilis virš 500 eurų. 2023 m. šis automobilis nebuvo jos. Jis galėjo naudotis automobiliu 2023 m., bet ji nesinaudojo, automobilis tiesiog buvo jo įmonėje. Būna, kad jie susiskambina su savininku, turėjo tokią pačią mašiną ir nusipirko tą automobilį detalėms. Automobilio dokumentus buvęs savininkas jai atsiuntė paštu. Ji pasirašė, čia buvo jo pažįstamas ir per jį perdavė dokumentus į Švediją su pinigais. Nespėjo įregistruoti automobilio, atostogavo. Automobilis ten stovėjo ir stovėjo, detalėm jį nupirko.
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas vien tik skunde išdėstytų argumentų spręsdamas klausimą ar Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais; pagrįstu, jei išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
T. Z. skunde neginčija savo kaltės įvykdžius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, jo padarymo aplinkybių ir jam už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinės nuobaudos – 980 Eur baudos. Pareiškėjo kaltę padarius šį administracinį nusižengimą taip pat patvirtina teismui pateikta Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, pateikta rašytinė medžiaga, kuri leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad T. Z. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.
ANK 424 straipsnio 4 dalis nustato, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones <...> užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai <...> jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos <...> užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad <...> už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų <...>. To paties straipsnio 8 dalis nurodo, kad už 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Kaip jau minėta, Institucijos nutarimu T. Z. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, už tai kad 2025 m. balandžio 6 d., 19.30 val. Vilniaus raj. sav., Rudaminos k., Gamyklos g. 26, pakartotinai vairavo automobilį, kai jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Jam buvo paskirta 980 Eur bauda, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas 23 mėnesiams ir automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
T. Z. tiek pateiktame skunde, tiek atvykęs į teismo posėdį prašė teismo, grąžinti konfiskuotą automobilį teisėtai savininkei, nes jis nėra automobilio savininkas. Nurodė, kad nesupranta kaip pareigūnai nustatė, kad automobilis priklauso jam. Tokį reikalavimą buvo pareiškusi ir suinteresuotas asmuo O. Z.
Visų pirma teismas pasisako dėl suinteresuoto asmens O. Z. nurodytų aplinkybių, kuomet ji, kreipdamasi į Instituciją, priėmusią skundžiamą nutarimą 2025 m. gegužės 15 d., nurodė, kad automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, ir prašė jį jai grąžinti. Vėliau šį prašymą palaikė teisme. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėtą automobilį, kaip pati O. Z. ir nurodė, ji įsigijo tik prieš 3 mėnesius, pagal pačios O. Z. pateiktus dokumentus, automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik 2025 m. balandžio 17 d. Suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės neva pinigus ji buvo sumokėjusi anksčiau nei buvo pasirašyti dokumentai, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, todėl darytina išvada, kad T. Z. nusižengimo padarymo metu, t. y. 2025 m. balandžio 6 d., automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklausė O. Z. Taip pat pažymėtina, kad ir pagal pateiktus dokumentus O. Z. įsigijus minėtą automobilį, jis nebuvo įregistruotas Lietuvoje kaip tai reikalauja teisės aktai, todėl negalėjo dalyvauti viešajame eisme. Pati O. Z. nurodė, kad automobilį pirko tik detalėms, iš tokių jos paaiškinimų galima daryti išvadą, kad ji neketino automobiliu naudotis.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo nusižengimo padarymo metu priklausė kitam asmeniui, sutartyje nurodytam kaip K. M. Tačiau kaip nurodė tiek pats T. Z., tiek O. Z., K. M. jau seniai nebesilanko Lietuvoje. Automobilis į Lietuvą buvo atvarytas dar 2022 m. rugsėjo mėnesį ir paliktas stovėti T. Z. įmonės teritorijoje. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjas, mašinos dokumentai ir užvedimo rakteliai taip pat buvo palikti T. Z. Remiantis šiais duomenimis, darytina pagrįsta išvada, kad automobilis buvo paliktas T. Z. žinioje, ir jis nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio laisvai galėjo naudotis mašina Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo reikmėms.
Pastarąją aplinkybę patvirtina ir Institucijos pateikti duomenys, kuriais nustatyta, kad T. Z. 2023 m. gegužės 1 d. vairavo būtent automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, jam buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – bauda 450 Eur ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių, tačiau T. Z. praėjus vos 14 dienų, t. y. 2023 m. gegužės 15 d., vėl vairavo tą pačią minėtą transporto priemonę. Abiem atvejais T. Z. buvo sulaikytas policijos pareigūnų faktinio vairavimo metu, t. y. būdamas prie vairo, dalyvaujant viešajame eisme, taip pat pastarasis prisipažino padaręs šiuos administracinius nusižengimus. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu T. Z. ginčijo tą aplinkybę, kad jis 2025 m. balandžio 6 d. vairavo aptariamą transporto priemonę jau trečią kartą, Institucijai pateikus papildomus duomenis, sutiko, kad trečią kartą vairavo tą patį automobilį, neturėdamas tokios teisės.
Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad tiek K. M., teik O. Z. bet kuriuo atveju kaip transporto priemonės savininkai, turėjo rūpintis savo transporto priemone, įsitikinti, kad ji yra paliekama tinkamam asmeniui. Dėl ko darytina išvada, kad jie su jiems priklausančia nuosavybe elgėsi nepakankamai atsakingai bei rūpestingai, neužtikrino, jog kiti asmenys automobilio negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesais. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilio savininkui yra keliami didesni reikalavimai disponuoti savo turtu, užtikrinti, kad juo nebūtų naudojamasi daryti teisės pažeidimams, užtikrinti, kad perleidus automobilį, vairuotojas atitiktų KET numatytus reikalavimus, tai yra turėtų teisę vairuoti ir būtų blaivus. Teismas pažymi ir tai, kad, anot O. Z., K. M. parduodamas jai automobilį 2025 m. balandžio 17 d., net neatvyko į Lietuvą, visus reikiamus dokumentus siuntė paštu, tai rodo, kad pastarajam automobilis ne itin rūpėjo.
Kaip jau minėta, K. M., neužtikrino, kad pareiškėjas nesinaudotų pastarajam priklausančiu turtu nusižengimams daryti, kuomet iki 2025 m. balandžio 6 d. nusižengimo pareiškėjas su tuo pačiu automobiliu T. Z. jau buvo padaręs net kelis administracinius nusižengimus. Kaip pats T. Z. ir O. Z. nurodė teismo posėdyje, automobilis buvo paliktas T. Z. įmonės teritorijoje su visais dokumentais ir užvedimo raktais, oficialus buvęs transporto priemonės savininkas nesilanko Lietuvoje, o suinteresuotas asmuo nusprendė automobilį nupirkti tik dėl detalių. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas laiko byloje nustatytu, kad būtent T. Z. buvo faktinis aptariamos transporto priemonės valdytojas.
Kartu teismas pažymi, kad O. Z., anot jos, įsigijus transporto priemonę netrūkus po administracinio nusižengimo padarymo, galimai buvo siekiama išvengti transporto priemonės konfiskavimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis administracinio nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2025 m. balandžio 6 d., buvo priverstinai paimtas iš T. Z. Administracinio nusižengimo protokolo ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo metu pareiškėjas, remiantis bylos medžiaga, neužsiminė, kad mašina priklauso ne jam. Apie šią aplinkybę T. Z. užsiminė tik savo skunde. Minėta, kad tos aplinkybės, kad pinigus už automobilį O. Z. sumokėjo anksčiau, bet dokumentai dėl nuosavybės teisės perleidimo buvo pasirašyti vėliau, o kartu ir O. Z. nurodomų aplinkybių, jog prieš sėsdamasis prie vairo, T. Z. prašė jos leidimo, nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Priešingai, O. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad automobilis visą laiką stovėjo jos buvusio vyro įmonės teritorijoje. Taigi, turėdamas tiek automobilio dokumentus, tiek jo užvedimo raktus jis galėjo juo laisvai disponuoti. Teismas pažymi ir tai, kad pasirašydama pirkimo-pardavimo sutartį 2025 m. balandžio 17 d., O. Z. bet kuriuo atveju turėjo įsitikinti, kur tą dieną buvo jos įsigyjama transporto priemonė. Tačiau į Instituciją, priėmusią skundžiamą nutarimą, ji su prašymu grąžinti jai automobilį, kreipėsi tik 2025 m. gegužės 15 d., t. y. praėjus pusantro mėnesio po priverstinio automobilio nuvežimo ir trims savaitėms po skundžiamo nutarimo priėmimo (2025 m. balandžio 24 d.).
Kaip jau minėta ANK 424 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Papildomai pažymėtina, kad automobilio kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimas iš faktinio jo savininko bei valdytojo yra pripažįstamas kaip teisėtas ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-193-719/2018).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. Z. penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones yra baustas virš 50 kartų, taip pat baustas už kitus KET pažeidimus (nustatyto greičio viršijimas, nustatyta tvarka neįregistruoto ir neapdrausto automobilio vairavimas), paskirtų baudų nemoka. Tačiau, nepaisant to, T. Z. 2025 m. balandžio 6 d. vėl vairavo transporto priemonę Volvo, žinodamas kokios pasekmės jam gali grėsti, tačiau sąmoningai pasirinko būtent tokį teisei priešingą elgesį.
Taigi, nei paskirtos baudos, nei anksčiau ne vieną kartą taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas, T. Z. elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, jis toliau sistemingai vairuoja transporto priemones, neturėdamas tam teisės ir daro kitus administracinius nusižengimus. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad dalį administracinių nusižengimų, registruotų jo vardu, iš tikrųjų padarė ne jis, nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Esant šios aplinkybėms, teismo vertinimu, T. Z. skundžiamu nutarimu taikyta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, yra adekvati ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.
Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nustačius, kad faktiniu automobilio valdytoju buvo pareiškėjas, nekonfiskavus T. Z. vairuotos transporto priemonės, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams, būtų sudaromos prielaidos formuoti suvokimą, jog darant administracinius nusižengimus, transporto priemonė nebus konfiskuojama. Šiuo atveju nekonfiskavus transporto priemonės nebus atimta arba apribota T. Z. galimybė daryti naujus administracinius nusižengimus.
Teismo posėdyje T. Z. taip pat prašė išieškoti automobilio vertę ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, teismas nutarimu iš pažeidėjo ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą tuomet, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju, teismui nustačius, kad faktiškas automobilio valdytojas administracinio nusižengimo dieną buvo pareiškėjas, tenkinti reiškiamą prašymą dėl automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės išieškojimo iš T. Z. nėra teisinio pagrindo. Juo labiau, kad jam paskirtų baudų pareiškėjas nemoka.
Teismas taip pat pastebi, kad nei teismo posėdžio metu, nei skunde T. Z. nenurodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pareiškėjui turėtų būti švelninama vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad administracinius nusižengimus T. Z. daro sistemingai ir piktybiškai, nevykdo jam paskirtų administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių.
Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą, daro išvadą, kad Institucija, išsamiai ir nešališkai ištyrus visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažino T. Z. kaltu padarius ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir pagrįstai paskyrė šio straipsnio sankcijoje nustatytą baudą, kurios dydis yra artimas maksimaliam dydžiui, 424 straipsnio 7 dalyje nustatytą beveik maksimalios trukmės administracinio poveikio priemonę ir 424 straipsnio 8 dalyje nustatytą transporto priemonės konfiskavimą. Paskirtos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės yra proporcingos įvykdytam administraciniam nusižengimui ir sistemingam T. Z. neteisėtam elgesiui. Šiuo atveju keisti skundžiamą Institucijos nutarimą dėl T. Z. ir O. Z. nurodomų argumentų nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9837-2025 palikti nepakeistą ir pareiškėjo T. Z. (T. Z.) skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.