- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-11
- Bylos Nr.
- 1S-654-491/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Petras Meidaus (pirm.), Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- A. N.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
Teisėja Jolanta Raščiuvienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. liepos 11 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus, teisėjų Evaldo Vanago ir Bronės Vidzėnienės,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorei Aurelijai Gališanskytei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties, kuria buvo subendrintos A. N. paskirtos bausmės
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas subendrino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu (toliau – Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis) ir Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nuosprendžiu (toliau – Kauno apygardos teismo nuosprendis) paskirtas galutines bausmes ir nustatė jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 18 metų.
Šalies argumentai
Skundu gynėjas prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir Panevėžio miesto apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nuosprendžiais paskirtas galutines bausmes subendrinti ne dalinio bausmių sudėjimo būdu, o apėmimo būdu. Nurodo, kad Kauno apygardos teismo nuosprendžiu A. N. buvo nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, o Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu – už nuo nesunkaus iki sunkaus nusikaltimus. Gynėjo manymu, nors pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 11 str. labai sunkus ir sunkus nusikaltimai yra priskiriami gretimoms kategorijoms, atsižvelgiant į bausmių griežtumą, jie įstatymų leidėjo yra įvertinti kaip labai besiskiriantys pagal savo pavojingumą. Todėl subendrindamas Panevėžio miesto apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes apylinkės teismas turėjo vadovautis ne BK 63 str. 4 d., o BK 63 str. 5 d. ir bausmes subendrinti ne dalinio bausmių sudėjimo, o apėmimo būdu. Taip pat gynėjo teigimu, jeigu minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos tinkamai, tai A. N. paskirta galutinė subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausmė neatitinka bausmės paskirties, nes prieštarauja teisingumo bei protingumo principams.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
BK 63 str. 9 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmė skiriama pagal BK 63 str. taisykles.
BK 63 str. 4 d. įtvirtintas vienas iš bausmių subendrinimo būdų – dalinis bausmių sudėjimas, kurio esmė yra ta, kad subendrinant bausmes šiuo būdu prie griežčiausios bausmės pridedamos kitų švelnesnių bausmių dalys. BK 63 str. 5 d., reglamentuojančioje kitą bausmių subendrinimo būdą – bausmių apėmimą, imperatyviai nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai <...> padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius <...>.
Gynėjas visiškai neteisingai teigia, jog nusikaltimai, už kuriuos A. N. buvo nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, labai skiriasi pagal pavojingumą nuo nusikaltimo, už kurį A. N. buvo nuteistas Kauno apygardos teismo nuosprendžiu. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo nuosprendžiu A. N. buvo nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d., o Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu – už 28 nusikaltimus, iš jų už 6 sunkius nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką nusikaltimų priskyrimas skirtingoms, tačiau gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (pvz. sunkus ir labai sunkus nusikaltimai arba nesunkus ir apysunkis nusikaltimai), savaime nesuteikia pagrindo už šiuos nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti BK 63 str. 5 d. 2 p. numatytu pagrindu jas apimant. Turi būti įvertintas ne tik padarytų veikų pavojingumas (materialusis kriterijus), bet ir formalųjį kriterijų (veikų priskyrimas skirtingoms rūšims ar kategorijoms) apibūdinantys požymiai, tokie kaip, ar veikos labai skiriasi pagal objektus ir dalykus, į kuriuos buvo kėsintasi, pagal padarymo būdą, paskatas, sukeltus padarinius, ir pan.
Šiuo konkrečiu atveju, A. N. abiem nuosprendžiais nuteistas už nusikaltimus, kurie pagal pavojingumą yra priskiriami nuo nesunkaus iki labai sunkaus nusikaltimo. Pažymėtina, kad nusikaltimai, kurie sudarė idealiąją sutaptį (pvz., BK 182 str. ir BK 289 str.) jau yra įvertinti ir bausmės už juos nuosprendyje buvo subendrintos apėmimo būdu.
Matyti, kad nusikaltimais, už kuriuos A. N. nuteistas minimais teismų nuosprendžiais, skiriasi pagal kėsinimosi objektą, skirtingas ir jų dalykas, jie numatyti skirtinguose BK skyriuose. Tačiau, visi jo nusikaltimai savo esme yra savanaudiški – jais buvo siekiama materialinės naudos – taigi, jų pobūdis labai nesiskiria. Tiek nusikaltimais, už kuriuos jis nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, tiek ir nusikaltimu pagal Kauno apygardos teismo nuosprendį padaroma žala žmogui, kaip visuomenės nariui, tik vienu atveju žala yra labiau turtinė, o kitu atveju – ji ir fizinė (skatinama priklausomybė nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų), ir turtinė (jos platinamos dažniausiai už pinigus). Pagaliau, ir bausmės už šiuos nusikaltimus nėra labai skirtingos – dažniausiai tai laisvės atėmimas, kuris siekia iki 10 metų už BK 180 str. 3 d. (Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis), ir nuo 10 iki 15 metų už BK 260 str. 3 d. numatytą nusikaltimą, už kurį jis nuteistas Kauno apygardos teismo nuosprendžiu. Todėl, kolegijos nuomone, šiuo atveju skundžiama nutartimi apylinkės teismas visiškai teisingai bausmes pagal du nuosprendžius bendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, o ne jas apimant, kaip to prašo nuteistojo gynėjas. Būtina pažymėti, kad subendrindamas Kauno apygardos teismo ir Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes apylinkės teismas skundžiama nutartimi jas sudėjo nuteistajam šiuo atveju palankiausiu būdu – dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėdamas tik dalį Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Įvertinus neigiamą nuteistojo asmenybę, didžiulį jo padarytų nusikalstamų veikų kiekį, kolegijos nuomone, galutinė apylinkės teismo jam nustatyta 18 metų laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju nėra neteisinga, t.y. aiškiai per griežta.
Tokiu būdu, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi subendrindamas Kauno apygardos teismo ir Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiais A. N. paskirtas bausmes, apylinkės teismas BK 63 str. reikalavimų nepažeidė. Apylinkės teismo nustatyta galutinė subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausmė yra adekvati A. N. padarytoms veikoms, proporcinga jo asmenybei ir priešingai nei teigiama skunde, ji atitinka teisingumo bei protingumo principus ir ja bus galima bandyti pasiekti BK 41 str. įtvirtintus bausmių tikslus. Todėl laikyti, kad tokia A. N. nustatyta bausmė yra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
A. N. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.