Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam K. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 4 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-2206 nutarta taikyti nuteistajam K. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 11 mėnesių 21 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, tai yra 2024 m. kovo 1 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka nebaustas, skatintas tris kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, periodiškai yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir, Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

K. P., nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį (2 veikos), BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 261 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir K. P. paskirta galutinė subendrinta 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2019 m. gegužės 23 d., pabaiga – 2025 m. vasario 22 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, tuo tarpu materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir tik nustačius šių dviejų pagrindų egzistavimą, teismas galėtų spręsti ar jau galima nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Sutiktina su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, kad nuteistasis K. P. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri yra būtina nuteistajam, siekiant lygtinio paleidimo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Tačiau, sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas. Vis tik susipažinus su bylos duomenimis, konstatuojama, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, dabartiniame pataisos procese, dar neegzistuoja, o tokią išvadą teismas grindžia sekančiai.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo atžvilgiu buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta kaip vidutinė ir ši rizika nėra pakitusi nuo ankstesnio jos vertinimo. Be kita ko nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas pernelyg geras, nepasigrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nesikeičia nuo jos pirminio vertinimo, tai yra nuo 2021 m. balandžio 23 d., kuomet buvo atliktas pirmasis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, ir tai suponuoja išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs savo elgesio kreipti išimtinai teigiama linkme. Atsižvelgiant į tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra nustatytas kaip vidutinis ir pataisos proceso metu nekintantis, BVK 82 straipsnio prasme spręstina, kad materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, iš esmės neegzistuoja, o kartu, įvertinus, kad rizika nekintanti nėra nustatytos ir akivaizdžios nuteistojo pastangos šią riziką mažinti, taip parodant savo siekį sėkmingai reintegracijai į visuomenę. Tokiu būdu teismas negali spręsti, kad nuteistasis pataisos proceso metu, jau yra tiek pakoregavęs savo nusikalstamą elgesį, kad paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tai, kad Komisija savo nutarime nurodė, jog nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka nebaustas, skatintas tris kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, periodiškai yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, nepaneigiamai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau byloje esanti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 – mojo kalėjimo 2024 m. sausio 9 d. pažyma Nr. RV-22-309 atskleidžia, jog nuteistasis buvo skatintas tik nuo 2022 m., kai tuo tarpu laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2019 m., ir aplinkybių visuma niekaip išskirtinai teigiamai necharakterizuoja nuteistojo, o tik atskleidžia tai, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atliekantis įkalinimo bausmę. Pažymėtina, kad apsauginiu veiksniu nelaikytina tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turės pastovią gyvenamąją vietą, kadangi ir būdamas laisvėje nesusidūrė su specifiniais sunkumais, susijusiais su gyvenamąja vieta, tačiau gyvenamosios vietos turėjimas neapsaugojo jo nuo nusikalstamo elgesio raiškos. Be kita ko, pažymėtina ir tai, jog nuteistasis savo nusikaltimą įvykdė vedinas subjektyvaus suvokimo apie finansinį stabilumą bei gerovę, taip pat jau turėdamas ir šeimą. Šios aplinkybės tik suponuoja išvadą jog nuteistojo integracijos į visuomenę proceso metu iškilsiantys sunkumai, nuteistąjį gali paskatinti priimti netinkamus ir visuomenės normoms nepriimtinus sprendimus, todėl įvertinus apsauginius kriminogeninius veiksnius dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, teismas negali daryti išvados jog nuteistojo pataisos procesas yra toks akivaizdus, jog nuteistasis gali tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo K. P. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. RV-22-2206.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. RV-22-2206 taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.