Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-15 · Civilinė byla Nr. 2A-510-275/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-15
Bylos Nr.
2A-510-275/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-07759-2009-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
Ieškovas
G. M.
Atsakovas
Sakalaičių sodų asociacijai
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-510-275/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-07759-2009-7Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui Sakalaičių sodų asociacijai dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas G. M. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti atsakovo Sakalaičių sodų asociacijos veiksmus, nutraukiant 2009-09-14 geriamojo vandens tiekimą ieškovui, neteisėtais ir įpareigoti atsakovą netrukdomai teikti geriamąjį vandenį, adresu (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą apšiltinti vandentiekio vamzdį, esantį šulinyje prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), izoliacine medžiaga firmos Mirelėn diametru 42/13 arba izoliacine medžiaga firmos ISOVER KK-AL diametru 42/20 per 15 kalendorinių dienų laikotarpį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš atsakovo 5 000 Lt neturtinę žalą dėl neteisėto geriamojo vandens tiekimo nutraukimo; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-07-07 gavo iš atsakovo pranešimą, įpareigojantį apsispręsti iki 2009-07-31 ir raštu informuoti apie apsisprendimą tapti Sakalaičių sodų asociacijos nariu. Pasak ieškovo, šiuo pranešimu jis buvo verčiamas tapti asociacijos nariu, nes priešingu atveju buvo nurodyta, jog bus atjungtas vandens tiekimas. Pažymėjo, kad į asociacijas asmenys jungiasi ir jos nariais tampa laisvanoriškai, o ne priverstinai. Ieškovas 2009-07-31 išsiuntė atsakovui pareiškimą, kuriuo prašė pateikti Skalaičių sodų asociacijos steigimo sutartį, įstatus bei valdybos darbo reglamentą. Tačiau atsakovas, ignoruodamas ieškovo pareiškimą, 2009-09-14 vienašališkai nutraukė jam geriamojo vandens tiekimą, nežiūrint į tai, kad inžinieriniai tinklai nuo įvadinio šulinio iki namo priklauso ieškovui. Teismo įpareigojimu geriamojo vandens tiekimas buvo atstatytas. Tačiau atsakovas, pajungdamas šalto vandens tiekimą, vamzdžio neapšiltino, t. y. netinkamai atliko savo pareigas, todėl 2010 m. rugsėjo 21 d. ieškovas kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudarymo. Dalyvaujant specialistui, antstolis konstatavo, jog vandentiekio vamzdis, esantis šulinyje prie namo, adresu: (duomenys neskelbtini), jokia izoliacine medžiaga nėra apšiltintas. Ieškovas ieškinį grindė aplinkybe, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie ieškovo įsiskolinimo dydį, jam išrašytų sąskaitų už suvartotą vandenį. Tuo tarpu Sodininkų bendrija „Ekspresas“, kurios nariu ieškovas yra, pateikė 2010-10-04 pažymą, patvirtinančią, jog ieškovas įsiskolinimų bendrijai neturi. Taip pat ieškovas ieškinį grindė sutarties laisvės principu, kuris apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitiktų jų interesus (CK 6.156 str.). Ieškovo teigimu, atsakovas vienašališkai atjungdamas vandenį, pažeidė Geriamojo vandens įstatymo 5 str. 1 d ir 2 d. reikalavimus, kurie numato, kad geriamojo vandens viešasis tiekimas turi užtikrinti nepertraukiamą šio vandens tiekimą ir vandentiekio skirstomuoju tinklu geriamąjį vandenį tiekiantys tiekėjai už vandens saugą ir kokybę atsako iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį. Be to, atsakovas pažeidė Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 str. 3 d., kurioje nurodyta, jog tuomet, kai viešasis vandens tiekėjas įgyja teisę ir pareigą vykdyti viešąjį vandens tiekimą teritorijose, kuriose geriamojo vandens tiekimas buvo vykdomas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos kitų geriamojo vandens tiekėjų ir (arba) nuotekų tvarkytojų, jis, nenutraukdamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, per 3 mėnesius privalo pateikti pasiūlymą sudaryti viešąsias vandens tiekimo sutartis buvusio vandens tiekėjo abonentams (vartotojams). Iki viešųjų vandens tiekimo sutarčių sudarymo geriamojo vandens tiekimas vykdomas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos pagal buvusio vandens tiekėjo su abonentais (vartotojais) sudarytų sutarčių dėl geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei ieškovui nebūtų priimtinos atsakovo sąlygos dėl vandens tiekimo sutarties sudarymo, pagal Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 str. 5 d., vandens tiekimas turėtų būti toliau vykdomas pagal standartines sąlygas. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad dėl atsakovo veiksmų jis patyrė didelius išgyvenimus, emocinę depresiją, nes negalėjo atlikti naudotis vonia, tualetu, skalbti drabužių, gaminti maistą, plauti indus. Todėl prašė priteisti 5 000 Lt dydžio neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino atsakovo Sakalaičių sodų asociacijos veiksmus, nutraukiant 2009 m. rugsėjo 14 d. geriamojo vandens tiekimą ieškovui G. M. neteisėtais. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ginčas kilo tarp sodų asociacijos ir sodininko (ieškovo), kuris nėra sodininkų asociacijos narys. Kadangi ieškovas netapo asociacijos nariu, nesudarė komercinės sutarties su atsakovu dėl geriamojo vandens tiekimo bei nemokėjo mokesčių už suvartotą geriamąjį vandenį, vandentiekio eksploataciją ir priežiūrą, atsakovas 2009-09-14 nutraukė pastarajam geriamojo vandens tiekimą. Ieškovas prašė nurodytus atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais bei įpareigoti jį netrukdomai tiekti geriamąjį vandenį. Teismas sprendė, kad atsakovas, būdamas abonentu pagal Šalto vandens pirkimo-pardavimo sutartį, neturėjo teisės nutraukti geriamojo vandens tiekimo, nes nei įstatymas, nei kiti teisės aktai tokios teisės nenumatė. Nors ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą netrukdomai tiekti jam geriamąjį vandenį, tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovas nėra geriamojo vandens tiekėjas, jis yra tik UAB „Vilniaus vandenys“ abonentas. Tuo tarpu teisės aktai teises ir pareigas dėl vandens tiekimo, aprūpinimo juo, nutraukimo nustato tik vandens tiekėjui, bet ne abonentui. Todėl ieškovo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl ieškovo, kaip sodininko, kuris nėra sodų asociacijos narys, teisių ir pareigų

Teismas konstatavo, kad asociacijos nariams geriamąjį vandenį tiekia UAB „Vilniaus vandenys“ pagal vieną bendrą vandenvietės teritorijoje įrengtą vandens skaitiklį. Tai reiškia, kad ieškovui nemokant už sunaudotą vandenį, susidaro skola, kurią pagal 2009-01-19 vandens pirkimo-pardavimo sutartį privalo padengti kiti asociacijos nariai – subabonentai. Teismas nurodė, kad, net ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų asociacijos nariai, turi mokėti sodininkų asociacijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne asociacijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų asociacijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų (šiuo atveju inžinierinės įrangos – vandentiekio, kanalizacijos tinklų), kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne asociacijos narys, turi, nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų asociacija ar ne (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Antra, jeigu sodininkas nepageidauja tapti asociacijos nariu, jis privalo sudaryti su asociacija sutartį dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų. Už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais ne asociacijos narys atsiskaito pagal asociacijos pateiktas sąskaitas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis). Atsakovas 2009-07-07 pranešime išaiškino ieškovui, jog atsisakius tapti asociacijos nariu, jis turi sudaryti sutartį dėl vandens tiekimo su asociacija, nurodant, kad už vandenį reikės atsiskaityti pagal asociacijos išrašytas sąskaitas už faktiškai sunaudotą kiekį. Tačiau byloje esantys duomenys liudija, kad ieškovas geriamąjį vandenį vartojo, tačiau sutarties dėl jo tiekimo su asociacija sudaręs nebuvo, kaip to reikalauja Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 d. Be to, byloje nėra ir duomenų apie tai, kad ieškovas būtų kreipęsis į kurias nors institucijas dėl geriamojo vandens tiekimo bei jo apmokėjimo. Geriamojo vandens ir Geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo įstatymai, Civilinio kodekso 6.388 str., Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės, nustato pareigą asmeniui sumokėti už faktiškai sunaudotą vandens kiekį. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, kad ieškovas nemokėjo ne tik už suvartotą geriamąjį vandenį, bet ir už vandentiekio vamzdynų priežiūrą nei sodininkų bendrijai „Ekspresas“, kurios narys jis yra, nei Sakalaičų sodų asociacijai, nei UAB „Vilniaus vandenys“. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas savo veiksmais – visiškai nemokėdamas mokesčių už suvartotą geriamąjį vandenį bei vandentiekio tinklų priežiūrą, pažeidžia kitų asociacijos narių teises, kadangi pagal Šalto vandens pirkimo-pardavimo sutartį asociacija už pateiktą UAB „Vilniaus vandenys“ šaltą vandenį privalo laiku atsiskaityti. Teismo manymu, ieškovas, nors ir netapo asociacijos nariu, tačiau pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, privalėjo sudaryti su asociacija sutartį dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų bei už paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaityti pagal asociacijos pateiktas sąskaitas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovas šią tvarką ieškovui buvo išaiškinęs 2009-07-07 pranešime. Kadangi ieškovas nurodytų teisės aktų reikalavimų nesilaikė – sutarties nesudarė, už suvartotą geriamąjį vandenį bei inžinierinių tinklų priežiūrą mokesčių nemokėjo, teismas sprendė, jog jis elgėsi neteisėtai, dėl ko jam tenka neigiamos neteisėto jo elgesio pasekmės. Teismas pažymėjo, kad Civilinio kodekso 1.137 str. 2 d. įpareigoja asmenys įgyvendinant savo teises laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo reikalavimų. Kadangi ieškovas nesirūpino tinkamu savo teisių ir pareigų įgyvendinimu, nebuvo atitinkamai rūpestingas, teismas jo elgesį vertino kaip nesąžiningą. Todėl vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas ieškovo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė. Teismas išaiškino atsakovui, jog ieškovui ir toliau nemokant mokesčių už suvartotą vandenį, įstatymai asociacijai teisės nutraukti vandens tiekimo nesuteikia, tačiau atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos už suvartotą geriamąjį vandenį, taip pat patirtų išlaidų, susijusių su vandentiekio eksploatavimu, priežiūra išieškojimo iš ieškovo. Ieškovas ieškinio pareiškimu prašė teismo įpareigoti atsakovą apšiltinti vandentiekio vamzdį, esantį šulinyje prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), izoliacine medžiaga. Šį prašymą grindė 2010 m. rugsėjo 21 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (priedas prie bylos). Tačiau teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, nurodytą ieškovo prašymą atmetė kaip nepagrįstą, kadangi ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad vandentiekio vamzdis iki atsakovui nutraukiant vandens tiekimą buvo apšiltintas, t.y. nepateikė lokalinės darbų sąmatos, atliktų darbų aktų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame būtų konstatuotas faktas, jog iki 2009-09-14, t.y. vandens tiekimo nutraukimo, vandentiekio vamzdis buvo apšiltintas (CPK 178 str.). Tuo tarpu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris buvo surašytas tik 2010-09-21, t.y. jau atsakovui atstačius vandens tiekimą, neįrodė fakto, jog iki nutraukiant vandens tiekimą ieškovui, vandentiekio vamzdis, esantis šulinyje prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo apšiltintas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas G. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-jo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo turėtas ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovui 2010-11-18 susirgus ir neatvykus į teismo posėdį nebuvo suteikta galimybė iškviesti ir apklausti liudytojus, kurie galėtų patvirtinti, jog vandentiekio vamzdis iki atsakovo 2009-09-14 atjungimo buvo apšiltintas. Teismas atmesdamas reikalavimą dėl vandentiekio vamzdžio apšiltinimo apsiribojo tuo, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tokių darbų atlikimą. Tačiau vandentiekio vamzdyno tiesimas, šulinio įrengimas buvo atliktas ūkio rangos būdu iki 1997 m. gegužės 28 d. Kadangi jokių įrodomosios reikšmės dokumentų neišliko praėjus 15-13 metų laikotarpiui apie atlikto vandentiekio apšiltinimo, o atsakovui atstačius geriamojo vandens tiekimą ir pajungus naują vamzdį, neišliko jokių apšiltintinimo likučių, todėl apie buvusį apšiltinimą galima buvo įrodyti tik liudytojų parodymais. Tačiau teismui dėl ieškovo ligos 2010- 11-18 teismo posėdis nebuvo atidėtas ir nebuvo suteikta galimybė iškviesti ir apklausti liudytojus, kurie būtų patvirtinę apie ankščiau įrengtą vandentiekio apšiltinimą. Civilinio kodekso 6.263 str. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. įtvirtintos nuostatos, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šiuo konkrečiu atveju, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo teisės buvo pažeistos, vienašališkai nutraukus geriamojo vandens tiekimą, tačiau visiškai nepasisakė dėl neturtinės žalos priteisimo, nors privalėjo patenkinti visus ieškovo neturtinius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, motyvuojamoje sprendimo dalyje „Dėl ieškovo, kaip sodininko, kuris nėra sodų asociacijos narys, teisių ir pareigų“ peržengė ieškininius reikalavimus, formuoja teisinę praktiką, kuri jai nepriskirtina pagal kompetenciją, todėl pagrįstai manytina, kad teismas viršijo savo kompetenciją. Esant minėtoms aplinkybėms šį motyvuojamoji dalis „Dėl ieškovo, kaip sodininko, kuris nėra sodų asociacijos narys, teisių ir pareigų“ iš teismo sprendimo šalintina. Pirmosios instancijos teismas, priimdamos ginčijamą teismo sprendimą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Teismo sprendime išdėstytos nuostatos, įpareigojančios ieškovą sudaryti su atsakovu komercinę geriamojo vandens tiekimo sutartį prieštarauja Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 str. 5 d., vandens tiekimas turėtų būti toliau vykdomas pagal standartines sąlygas.

Atsiliepimas

Atsakovas Sakalaičių sodų asociacija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo G. M. 2011 m. sausio 3 d. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priteisti atsakovo naudai iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodė, kokių įrodymų, buvusių bylos medžiagoje, teismas neištyrė ar netinkamai ištyrė ar netinkamai įvertino, todėl ieškovas neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas buvo paskyręs bent keletą parengiamųjų teismo posėdžių, per kuriuos ieškovas galėjo pildyti bylos medžiagą įrodymais, teikti įvairiausius prašymus apklausti liudytojus, konkrečiai nurodydamas vardus ir pavardes asmenų, kuriuos norėtų apklausti ir paaiškindamas, kokias reikšmingas bylai aplinkybes tokie liudytojai galėtų paliudyti. Tačiau ieškovas šia savo procesine teise nepasinaudojo. Tuo tarpu ieškovo atstovui, kuris yra profesionalas, gerai žinoma, jog vadovaujantis Civilinio proceso kodekso nuostatomis, pradėjus bylą nagrinėti iš esmės jokie papildomi įrodymai negali būti teikiami, ypač jeigu jų pateikimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Nei ieškovas, nei jo atstovas ne tik rengiantis bylai, bet ir per visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpį neteikė jokio aiškaus prašymo apklausti konkrečius liudytojus teismui, todėl ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai apeliaciniame skunde nurodo, jog kažkokie liudytojai galėjo paliudyti priešingas teismo nustatytosioms aplinkybes, tačiau tokiems liudytojams nebuvo sudaryta galimybė atvykti. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovas neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nėra jokių pagrindų iš naujo nagrinėti išsamiai ir tinkamai išnagrinėtą bylą ir/ar naikinti teisėtai priimtą teismo sprendimą. Teismas gana aiškiai ir išsamiai pasisakė dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinę žalą atmetimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ieškovas pats elgdamasis neteisėtai ir nesąžiningai negali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Be to, ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą niekaip negalėjo būti tenkinamas dar ir dėl to, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tariamai ieškovo patirtą 5 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Teismas taip pat turėjo visišką diskreciją, teisę ir pareigą remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu, vadovaudamasis galiojančių teisės aktų nuostatomis vertinti tarp ginčo šalių susiklosčiusius santykius ir faktinę situaciją, formuluoti savo išvadas, patvirtindamas arba paneigdamas šalių teiginius. Taigi motyvuojamosios sprendimo dalies skirsnis pavadinimu „Dėl ieškovo, kaip sodininko, kuris nėra sodų asociacijos narys, teisių ir pareigų“ yra teisėta tinkamai surašyta sudėtinė teismo sprendimo dalis. Šiame nagrinėjamajame ginče nebuvo nagrinėjami vartojimo sutartiniai santykiai (atsakovas nėra viešas prekių ar paslaugų teikėjas), taigi teismas niekaip negalėjo nukrypti nuo teismų praktikos, kuri šio ginčo nagrinėjimui yra neaktuali. Ieškovas nepaaiškino, kokiais konkrečiai teiginiais ir nuo kokių konkrečių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų teiginių pirmosios instancijos teismas nukrypo ir kaip tai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Ieškovas savo apeliaciniame skunde cituoja daug su nagrinėjamu ginču nesusijusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus teisių teismo praktikos. Ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti, jų nepakanka, kad būtų galima pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų tyrimo ir vertinimo ar teisės taikymo ir aiškinimo klaidų, nulėmusių neteisėto teismo sprendimo priėmimą. Taigi nėra jokių pagrindų pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti apeliacine tvarka.

Atsakovas pateikė prašymą priteisti jam iš ieškovo 855,27 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias jis turėjo dėl priedo išmokėjimo prie darbo užmokesčio vyr. buhalterei pagal asociacijos pirmininko 2011-10-18 įsakymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

Ieškovas teigia, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo aplinkybę dėl vandentiekio vamzdžio apšiltinimo iki jo atjungimo 2009-09-14, teigia, kad jam nebuvo suteikta galimybė iškviesti ir apklausti liudytojus, kurie galėtų patvirtinti, jog vandentiekio vamzdis iki atjungimo buvo apšiltintas. Tai, kad ieškovas nepateikia prašymo apeliacinės instancijos teismui iškviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytojais asmenis, kurie galėtų patvirtinti anksčiau įrengto vandentiekio apšiltinimą, tuo jis nesiekia, kad būtų pašalintas jo nurodytas pažeidimas - nevisapusiškas bylos ištyrimas dėl šios aplinkybės, todėl apeliacinės instancijos teismas gali daryti išvadą tik pagal tuos įrodymus, kurie buvo pateikti iki teismo sprendimo priėmimo byloje. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo prašymą išspręsti jo reikalavimus be šių aplinkybių tyrimo ir patenkinti jo patikslintą ieškinį, nesinaudodamas teise teikti šios aplinkybės naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui ( CPK 314 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas vertina išvadas dėl šios aplinkybės tik pagal tuos įrodymus, kurie buvo pateikti iki priimant teismo sprendimą apeliacinės instancijos teisme.

Atidėti bylos nagrinėjimą dėl proceso šalies ligos teismas neturėjo pagrindo dėl to, kad pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį teismo posėdis gali būti atidėtas į posėdį neatvykus ieškovui dėl svarbios priežasties. Neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi. Tai, kad ieškovo atstovas advokatas, dalyvavęs 2010-11-18 teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, neteikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ( b. l. 174-175, t. I) dėl ieškovo ligos, leidžia daryti išvadą, kad teismas vien dėl to neturėjo pagrindo atidėti bylos nagrinėjimo. Išnagrinėdamas bylą iš esmės, nedalyvaujant ieškovui, bet dalyvaujant jo atstovui advokatui, teismas nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių šalies teisę teikti įrodymus byloje.

Dėl teismo sprendimo motyvų

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo motyvus dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo, tačiau šioje byloje toks sprendimas nebuvo priimtas, todėl skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip neatitinkantys byloje esančių dokumentų turinio. Nurodydamas teismo pareigą motyvuoti teismo sprendimą, ieškovas nurodo, kad teismas nemotyvavo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, tačiau šis argumentas taip pat neatitinka teismo sprendimo turiniui. Motyvai dėl neturtinės žalos nurodyti teismo sprendimo 11 –ame lape ( b.l.193, t. I), todėl argumentas, kad sprendime nėra motyvų dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, atmestinas, kaip neatitinkantis teismo sprendimo turiniui. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas savo veiksmais – visiškai nemokėdamas mokesčių už suvartotą geriamąjį vandenį bei vandentiekio tinklų priežiūrą, pažeidžia kitų asociacijos narių teises, kadangi pagal Šalto vandens pirkimo-pardavimo sutartį asociacija už pateiktą UAB „Vilniaus vandenys“ šaltą vandenį privalo laiku atsiskaityti. Teismo manymu, ieškovas, nors ir netapo asociacijos nariu, tačiau pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, privalėjo sudaryti su asociacija sutartį dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų bei už paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaityti pagal asociacijos pateiktas sąskaitas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovas šią tvarką ieškovui buvo išaiškinęs 2009-07-07 pranešime. Kadangi ieškovas nurodytų teisės aktų reikalavimų nesilaikė – sutarties nesudarė, už suvartotą geriamąjį vandenį bei inžinierinių tinklų priežiūrą mokesčių nemokėjo, teismas sprendė, jog jis elgėsi neteisėtai, dėl ko jam tenka neigiamos neteisėto jo elgesio pasekmės. Teismas pažymėjo, kad Civilinio kodekso 1.137 str. 2 d. įpareigoja asmenis, įgyvendinant savo teises laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo reikalavimų. Kadangi ieškovas nesirūpino tinkamu savo teisių ir pareigų įgyvendinimu, nebuvo atitinkamai rūpestingas, teismas jo elgesį vertino kaip nesąžiningą, todėl, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas ieškovo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė. Tai ir yra motyvai dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą atmetimo. Be to, reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestinas ir dėl to, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o tokios nuostatos įstatyme, kad neturtinė žala atlyginama pažeidus paslaugos suteikimo pareigą, nėra numatyta. Teismo išvados dėl asmens, kuris nėra sodų asociacijos narys, teisių ir pareigų, yra šios bylos nagrinėjimo objektu, todėl išvados dėl jų negali būti šalinamos iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies.

Dėl Aukščiausiojo teismo praktikos

Apeliaciniame skunde nėra nurodytos nei vienos analogiškos kasacinės instancijos teismo bylos, kuriose esančios išvados taikytinos šioje byloje ir jų pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą dėl ieškovo atmestų reikalavimų. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje esančios išvados nesuteikia teisės atsakovui reikalauti iš ieškovo tam tikrų veiksmų atlikimo tuo atveju, jei atsakovo reikalavimas nebuvo nagrinėjamas byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje gautas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ( b. l. 29, t. II), kurias sudaro priedo išmokėjimas atsakovo buhalterei, tačiau šios išlaidos nepriskirtinos prie atstovavimo išlaidų, todėl jos negali būti priteisiamos ( CPK 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė KutrienėLoreta LipnickienėAndžej Maciejevski