Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-334-946/2017

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-04-04
Bylos Nr.: 1-334-946/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-49918-2016-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Arūnas Purvainis
Kaltinamasis: Ž. N.
Nukentėjusysis: A. M.
Civilinis ieškovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-334-946/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49918-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.1; 1.2.26.2; 1.2.27.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m.balandžio 4 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei,kaltinamajam Ž. N.,nukentėjusiajai A. M.,civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui A. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutėje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. N. 2016 m. spalio 9 d. apie 17.47 val. viešoje vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose lošimo namuose „(duomenys neskelbtini)“, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir demonstruodamas nepagarbą, lošimo namų lankytojų ir darbuotojų akivaizdoje, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia mesdamas stiklinę į baro lentyną, suskaldė lošimo namų „(duomenys neskelbtini)“ stiklinę baro lentyną bei nuo atšokusių stiklo šukių apgadino dekoratyvinę koloną, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą, tokiais savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei sugadino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Nesutinka dėl civilinio ieškinio, kad sugadino koloną.

Ž. N. apklausiamas visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad metė į barą stiklinę, nes norėjo, kad jo daugiau neįleistų į kazino. Tačiau nurodė, kad niekaip negalėjo sudaužyti kolonos. Atšokusios šukės negalėjo sugadinti kolonos. Metė arba bokalą, arba stiklinę, ir ji nukrito. Baro vitrina galėjo būti sugadinta. Vėliau atvyko apsauga ir jį sulaikė, bet vėliau paleido. Dėl to įvykio buvo įskeltas lentynos kampas, po to, kai metė stiklinę, tačiau kolona yra kitoje vietoje.

Be paties kaltinamojo parodymų jo kaltė dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodyta taip liudytojų parodymais, įvykio vietos bei vaizdo medžiagos apžiūros protokolais, kita rašytine bylos medžiaga.

Liudytojas I. P. parodė, kad kaltinamasis prisigėrė, pradėjo reikalauti, kad jo neįleistų į kazino. Galiausiai metė viskio stiklinę į barą, sudaužė stiklus, koloną. Jis yra kazino pamainos vadovas. Iki įvykio N. atvykti į kazino nebuvo uždrausta. Viskio stiklinė buvo paleista į barą. Nuskėlė kampą stiklinės lentynos, o šukės apgadino koloną. Koloną perrėžė ir įskėlė. Lentynos irgi nuskėlė. Kolona stovi šalia baro. Kolona padaryta iš plastmasės. Jie iškvietė apsaugą, nežino, ar buvo kviesta policija. N. norėjo, kad jam būtų uždrausta lankytis kazino. Salėje buvo žmonių. Kolona uždažyta, kad nešviestų balta spalva, o lentyna taip ir yra nuskelta.

Liudytoja M. G. parodė, kad N. atėjo į kazino nelabai gerai nusiteikęs. Sakė, kad pralošė pinigų. Kalbėjo, kad nori, jog jo neįleistų į kazino ir sakė, kad mes ką nors į barą. Kaltinamasis norėjo, kad dabar jo neįleistų. Kolega ėjo rašyti laišką, kad N. nebūtų įleidžiamas, bet jis nelaukė, metė stiklinę. Jis pradėjo tvarkyti ir metė dar vieną stiklinę, bet antra nesudužo. Jis metė arba viskio stiklinę, arba alaus mažą bokalą. Jis metė stikline į lentyną ir visur pabiro šukės, kolona buvo apgadinta. Kolona yra šalia lentynos. Kolona buvo įbrėžta, įskelta. Ir lentyna šiai dienai įskilusi, ir kolona sugadinta. N. buvo apsvaigęs, įspėjo, kad elgsis chuliganiškai. Kolega bandė įkalbėti, kad nėra būtina taip elgtis.

Liudytoja R. B. parodė, kad yra kazino vadovė. Informaciją apie įvykį jai pateikė P., pranešė, kad buvo konfliktas, kad asmuo paleido stiklinę. Raštu nurodė, koks turtas buvo sugadintas. Tą vakarą buvo sugadinta kolona ir lentyna. Sąmatą matė, ji nesikeičia, nes jiems pateikė skaičiavimus įmonė, kuri daro remontus. Reikia užsakyti stiklus ir koloną. Bus keičiama visa kolona ir stiklas. Sąmata buvo atsiųsta jai ir apsaugos vadui A. L. Nuotraukas pateikti turėjo Vilniaus skyrius. Byloje esančiose nuotraukose kolona (b. l. 38-39) ne ta ir ji jau sutvarkyta. Ji buvo kazino, lentyna ir kolona iki šiol nesutvarkyta. Žalos kaltinamasis nėra atlyginęs. Jos žiniomis, buvo paleista viskio taurė. Kolona yra baro zonoje.

Liudytoja S. M. parodė, kad yra Kauno apskrities VPK Centro PK vyresnioji tyrėja. Ji atlikinėjo šį ikiteisminį tyrimą – teikė įtarimus, kvalifikavo veikas, pasitarusi su prokuroru. Gavus pareiškimą iš lošimų namų, buvo pridėtas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti, kad N. būdamas kazino metė stiklinę į baro lentyną. Taip pat buvo matyti, kad dužo ir buvo šukės. Jai kilo įtarimas dėl sugadintos kolonos, dėl to susisiekė su kazino vadove, kuri patikino, kad informaciją jai pateiks įgaliotas atstovas A. L. Įgaliotas atstovas pateikė sąmatą ir sąskaitą apie atliktus darbus, kur nurodyta sąskaita. Vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas ir buvo apklausti kazino darbuotojai. Pirminiame pareikšime buvo nurodyta žala. Į įvykio vietą nuvykusi nebuvo. Ji apklausė darbuotojus, jai to pakako. Matė apgadintą koloną, bet kurioje vietoje tiksliai ji buvo apgadinta, nežino. Kelis kartus tikslinosi dėl kolonos. Jai pateikė duomenis el. paštu ir telefonu. Vaizdo įraše matė sugadinta lentyną. Darbuotojai teigė, kad buvo sugadinta ir kolona. Sąskaita faktūra buvo pridėta el. paštu anksčiauJi nežinojo, kad sugadinta dar kažkokia kita kolona. Dabar papildomai atlikta apžiūra.

Liudytojas V. M. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninės priežiūros vadovas, atsakingas už techninę priežiūrą. Jo darbo vieta Vilniuje. Jam atsiunčia informaciją, kad įvyko įvykis. Susisiekia su kitomis įmonėmis, kad nuvažiuotų pažiūrėti ir įvertintų, pateiktų sąmatas. Žino, kad šioje byloje pateikta ne ta nuotrauka. Buvo du įvykiai, vienas rugsėjo 23 d., o kitas spalio 9 d. Per klaidą L. nusiuntė pirmo įvykio nuotraukas. Kolonos Senukuose nenupirksi, ji gaminama iš dviejų segmentų. Ar bus įdaužta 10, ar 2 cm, tai bus kolonos dalis, nes sudaryta iš dviejų detalių. Kolonos vertė be PVM 350 Eur. Prieš tą įvykį jau buvo keista viena kolona ir buvo žinoma, kiek kainuos. Lentyna elipsės formos, integruota į sieną. Tai nestandartinis baldas. Šiai dienai netaisyta. Reikia keisti visą lentyną. Į įvykio vietą nuvykęs nebuvo. Pagaminti pradinę koloną kainuotų dar daugiau. Jis nori naujos kolonos, senos nereikia. Ją gali numontuoti ir atiduoti žmogui. Reikia keisti visą kolonos dalį. Ant kolonos yra 2 cm sugadinimas. Nepakanka uždažyti kolonos, reikia keisti. Sąmatą teko matyti. Pirmu atveju kolona buvo išdaužta ir buvo keista pusė kolonos. Jis tik išsikvietė įmonę, kuri daro tokius dalykus ir jie atsiuntė jam sąmatą, kurią jis patvirtino. Keičiant pirmą koloną buvo sąskaitos faktūros. Nuotrauką padarė pamainos vadovas arba vadybininkas. Specialistas turi nustatyti, ar yra įtrūkimas. Įtrūkimas yra per vidurį baltos dėmės.

Liudytojas R. B. parodė, kad yra „Soretto furniture“ gamybos vadovas. Gavęs užsakovo prašymą įvertinti žalą, lapkričio 24 nuvyko į Kauną, kazino, pažiūrėti. Užsakovas greičiausiai buvo kazino. Jo prašė nuvažiuoti ir įvertinti žalą. Nuvažiavo, viską apžiūrėjo. Užsakovas norėjo pakeisti dalis, nes stiklo dalies nepakeisi. Kolona suklijuota ant karkaso. Kolona galima užšpakliuoti ir nudažyti, bet užsakovas pageidavo pakeisti koloną. Jie daro tai, ko nori užsakovas. Sąmata kistų, jeigu kolona būtų remontuota. Yra darbo resursai, kuro išlaidos, baras gali negalėti normaliai dirbti ir tai viskas įeitų į kainą. Jis atsakingas už gamybą. Jeigu sako, kad projektas patvirtintas, jie tada ir dirba. Tiesiogiai su užsakovais jis nebendrauja. Prieš tai sugadintą koloną irgi teko jiems tvarkyti. Jie keičia pusę kolonos, nes viskas suklijuota ant karkaso. Nėra taip paprasta viską pakeisti. Jis yra gamybos vadovas, o ne važiuoja ir keičia. Jis skaičiuoja sąmatas. Stiklas iš dviejų dalių, suklijuotas ultravioletiniais klijais, jį keičiant gali trūkti kita dalis. Ne užsakovo bėda, kad daiktą kažkas sudaužė. Jis nepamena, kiek kainavo pirmos kolonos pakeitimas. Gaminys prieš metus galėjo kainuoti mažiau, dabar daugiau. Jis pats buvo kazino, apžiūrėjo tą koloną, pagal ją ir padarė sąmatą. Kainuoja kuro sąnaudos, automobilio amortizacija, jo atlyginimas. Skaičiuoja medžiagas, per kiek laiko suformuos detales. Kolona yra įskelta, paviršius nubrėžtas. Kolonos viduje yra montažinės putos. Vietoje nuimtų pusę kolonos ir uždėtų kitą. Visa kolona susideda iš 18 detalių.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. L. paaiškino, kad prieš 2016 m. spalio 9 d. įvykį kito kliento buvo apgadinta kita kolona. „Soreto“ įmonė pateikė el. paštu sąmatą, o nuotrauka jam atkeliavo iš technikos skyriaus. Tikėtina, kad technikas sumaišė nuotraukas iš praeito įvykio. Po to kazino padarė nuotrauką kolonos ir lentynos, kurios dar nėra sutvarkytos. Kaltinamojo sugadintos kolonos nuotrauka irgi buvo pateikta. Ji turėtų būti technikos skyriaus kompiuteryje. Fotografavo ir siuntė kazino vadovė arba tos pamainos vadovas. Turėjo atvykti kažkas į įvykio vietą ir apžiūrėti. Civilinį ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti.

Iš 2016 m. lapkričio 16 d. pranešimo matyti, kad 2016 m. spalio 9 d. apie 17.47 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose lošimo namuose „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo apgadintas lošimo namų turtas. Dėl šio įvykio UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 1050 Eur turtinę žalą (b. l. 9).

2016 m. lapkričio 16 d. protokole – pareiškime nurodyta, kad pareiškėja M. G. pranešė, jog 2016 m. spalio 9 d. apie 17.47 val. val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose lošimo namuose „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Kaune, Ž. N. mesdamas stiklinę apgadino dekoratyvinę koloną bei suskaldė baro lentyną. Minėtas įvykis yra užfiksuotas vaizdo kameromis. Dėl šio įvykio įmonė patyrė 1050 Eur turtinę žalą (b. l. 25).

2016 m. lapkričio 30 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas, pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše užfiksuota, kad 2016 m. spalio 9 d. apie 17:47 val. lošimo namuose „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune, įmonei priklausančio turto sugadinimas. Atidarius failą pavadinimu – „(duomenys neskelbtini) metė stiklinę į barą 2“ (laikas 17:47:00) matoma lošimo namų „(duomenys neskelbtini)“ vidaus salė, salėje matyti stovintys lošimo stalai, prie kurių dirba lošimo namų darbuotojai, salėje nemažai lankytojų, taip pat salėje yra įrengtas baras, už kurio dirba barmenė, prie baro kėdžių sėdi du vyriškiai, vienas iš vyriškių yra Ž. N., vyriškis ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu, vilki mėlynos spalvos džemperį. Toliau peržiūrint vaizdo įrašą (17:47:29) matyti, kaip Ž. N. sėdėdamas už baro, rankoje laikydamas stiklinę, apsidairęs meta stiklinę į baro lentyną, o stiklo šukės atšokę nuo baro lentynos skrieja į salę. Matyti, kad tuo metu prie baro dirbusi barmenė paspaudžia mygtuką, salėje buvę lankytojai stebi, kas vyksta. 17:47:43 laiku prie Ž. N. prieina lošimo salės darbuotojas, kalbasi, po pokalbio darbuotojas nueina, tuo metu Ž. N. gestikuliuoja rankomis. Matyti, kad salėje buvę lankytojai ir darbuotojai atsisuka į Ž. N. pusę. 17:47:51 laiku Ž. N. sėdėdamas už baro apsidairo, vėl pasiima prie baro ant padėklo sudėtą vieną iš stiklinių, viską tai mačiusi barmenė priėjusi prie jo paima iš jo stiklinę, padeda atgal, o minėtas asmuo ir toliau nerimsta, mosuoja rankomis, gestikuliuoja, elgiasi įžūliai, atkreipdamas lošimo namų darbuotojų ir lankytojų dėmesį. 17:49:25 Ž. N. sėdėdamas prie baro paima nuo padėklo stiklinę, ją meta į baro grindis, tačiau stiklinė nesudūžta. Po to prie minėto asmens prieina lošimo namų darbuotojas, Ž. N. gestikuliuoja rankomis, aiškinasi su darbuotoju, 17:49 vaizdo įrašas baigiasi. Atidarius antrą failą pavadinimu – „(duomenys neskelbtini) metė stiklinę į barą 3“ ir trečią pavadinimu – „(duomenys neskelbtini) metė stiklinę į barą. Prie baro“ – vaizdo kamerų užfiksuotas tas pats įvykis (b. l. 33).

2017 m. vasario 28 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose lošimo namuose „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Kaune, matomos stiklinės lentynos, į kairę nuo lentynos matoma juodos spalvos plastikinė kolona. Antroje nuo viršaus stiklinėje lentynoje ant stiklo atbrailos yra nuskilimas. Ant plastikinės kolonos yra pažeidimas, maždaug 1 cm. Ant stiklinės lentynos matomas maždaug 1,5 cm stiklo pažeidimas. Fotolentelėse užfiksuoti kolonos ir lentynos apgadinimai (b. l. 151-153, 154-159).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis Ž. N. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sugadino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, ir tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismas sprendžia, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai nepatvirtina, kad Ž.n. dar padarė nusikaltimus, numatytus BK 187 str. 1 d. (turto sugadinimas) ir 286 straipsnyje (pasiprie6inimas valstyb4s tarnautojui), todėl kaltinamasis iš šių kaltinimų išteisintinas.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnio 1 dalis), padarymo

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiame straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas. BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014).

Įžūlūs veiksmai gali būti suprasti kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, transporto eismo sustabdymu ir panašiai. Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę, o vandališki veiksmai gali pasireikšti ir būti suprantami kaip svetimo turto daužymas, padegimas ar kitoks niokojimas.

Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-303/2014). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014). Tačiau, net ir nustačius, kad kaltininko veiksmai pasireiškė vienu ar keliais aptartais alternatyviais būdais, taikant BK 284 straipsnio 1 dalį taip pat būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys.

Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, kaltinamasis viešoje vietoje (lošimo namuose) kitų žmonių akivaizdoje mesdamas stiklinę į baro lentyną, suskaldė lošimo namų stiklinę baro lentyną, bei nuo atšokusių stiklo šukių apgadino dekoratyvinę koloną, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą. Tokios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis viešoje vietoje atliko vandališkus veiksmus. Tai, kad kaltinamasis veikė iš tiesų nusikalstamai pavojingai patvirtina ir tai, kad įvykio metu buvo kviečiama apsauga. Tai įrodo, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdyta.

Svarbu paminėti ir tai, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014).

Nagrinėjamu atveju ištirti įrodymai patvirtina, kad susidariusiose situacijoje kaltinamasis elgėsi aiškiai neadekvačiai, agresyviai ir nei moralės, nei teisės požiūriu nepriimtinai, nes metė stiklinę specialiai. Jo ir liudytojų parodymai patvirtina, kad jis sąmoningai metė stiklinę, nes siekė, kad jo daugiau neįleistų į lošimo namus. Šitaip viešoje vietoje elgdamasis asmuo neabejotinai supranta, kad pažeidžia viešąją tvarką, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to nori, todėl konstatuotina, jog kaltinamasis Ž. N. šią veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013, 2K-303/2014). Taigi, BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-303/2014). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Todėl nagrinėjamu atveju yra visiškai nesvarbu, dėl kokių priežasčių ar motyvų Ž. N. ėmėsi vandališkų veiksmų lošimo namuose. Svarbu yra tai, kaip nustatyta, kad taip jis elgėsi viešoje vietoje, dėl ko buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra atsirado BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai.

Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nustatytos pasekmės, tai yra sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, lemia pačios veikos baigtumo momentą. Iš to matyti, kad Ž. N. veika teisingai kvalifikuota kaip baigta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą Ž. N. pripažinti kaltu padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Dėl atskiro kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 1 d. (turto sugadinimas)

Ž. N. buvo perduotas jį kaltinant ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes jis aukščiau nurodytais veiksmais, kuriais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, sugadino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

Teismas pažymi, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pasisakęs dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei turto sunaikinimo ar sugadinimo (BK 187 str.) idealios sutapties. Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015 išaiškinta, kad nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Tuo pačiu pažymėta, kad sveikata, turtas greta viešosios tvarkos ir rimties yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymius sveikatos sutrikdymus ar turto sunaikinimus apima BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius (kasacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. Teismų praktikos nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų sutapčių apžvalga Nr. AB-44-1. Teismų praktika. 2016, 44, p. 570-626, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-371-696/2015, 2K-538-788/2015).

Taigi, teismas daro išvadą, jog Ž. N. kaltinimas be viešosios tvarkos pažeidimo dar papildomai ir dėl svetimo turto sugadinimo yra perteklinis, nes į BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išdėstytą nusikaltimo sudėtį įeina ir turto sugadinimas ar sunaikinimas, todėl pagal suformuotą teismų praktiką, papildomai tokia veika pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nekvalifikuojama.

Dėl to Ž. N. iš kaltinimo pagal BK 187 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl kaltinimo pagal BK 286 straipsnį

Kaltinamasis Ž. N. teismui buvo atiduotas jį taip pat kaltinant padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje. Jis buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. spalio 22 d. apie 14.26 val. adresu (duomenys neskelbtini) namu, Kaune, būdamas neblaivus, jam nustatytas (0,72%) promilių girtumas, ėjo važiuojamąja kelio dalimi, o policijos pareigūnams Kauno apskr. VPK PR 2-osios kuopos kinologų grupės vyr. patruliui R. L. ir Kauno apskr. VPK PR 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulei A. M. pareikalavus sustoti, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, pradėjo bėgti, o policijos pareigūnams jį pavijus ir parvertus ant žemės, jis aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, ranka griebė vyr. patruliui R. L. už šviesą atspindinčios liemenės, bei koja mažiausiai vieną kartą spyrė vyr. patrulei A. M. į dešinės rankos didžiojo piršto krumplį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, tuo panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams.

Kaltinamasis Ž. N. dėl šio kaltinimo neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad bėgo nuo pareigūnų, dėl ko ir buvo sulaikytas, tačiau nebuvo, kad specialiai spirtų ir nuplėštų liemenę. Nebent gulėdamas galėjo tai padaryti. 2016 m. spalio 22 d. buvo gatvėje, matė šviesoforą, bet ėjo ne per perėją. Buvo išgėręs. Nenorėjo baudos, todėl bėgo nuo pareigūnų. Pareigūnai jį vijosi, o jis bėgo. Šovė į jį su tazeriu. Jis parkrito. Jis gulėjo ant pilvo, jo rankos buvo surakintos. Jis matė vieną pareigūną. Jis bėgo, tačiau pavargo, todėl sustojo. Ant nugaros lyg paguldytas nebuvo. Rankos buvo surakintos nugaroje. Už liemenės tikrai negriebė, galėjo tik netyčia.

Kaltinimas dėl šios veikos buvo grindžiamas nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kita rašytine bylos medžiaga:

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2016 m. spalio 22 d. patruliavo nustatytu maršrutu. Pastebėjo pilietį, kuris bandė kirsti gatvę ne tam skirtoje vietoje. Jis dar šaukė kažką, pasileido bėgti į (duomenys neskelbtini) gatvę. K. L. vis kartojo nutraukti neteisėtus veiksmus, panaudojo tazerį, kuris nesuveikė, asmuo bėgo toliau. L. pribėgęs prie asmens panaudojo grumtynių veiksmus, pradėjo grumtis. Kaltinamasis grūmėsi, bet dar stovėjo. Buvo parverstas ant pilvo. Ji kaltinamajam buvo iš kairės pusės. Rankas norėjo susegti už nugaros. Jis besispardydamas trenkė jai į ranką. Ji nemano, kad kaltinamasis matė, ką darė, nes gulėjo ant pilvo. Jis visu kūnu aktyviai priešinosi, suvokė, ką daro. Uždėjo antrankius. Būna, kad vejiesi asmenis, bet jie nesipriešina, sustoja patys. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tekėjo kraujas iš krumplio. Taserį naudojo ne ji. Asmeniui ne vieną ir ne du kartus buvo pasakyti nesipriešinti. Ji nešovė su taseriu. Kolega pirmą kartą kai šovė, taseris nesuveikė, liko adatos kūne. Kai taseris panaudojamas, jis nebesuveikia antrą kartą, reikia jį užtaisyti iš naujo. Ji pati išėminėjo adatas. Viena adatėlė buvo įstigusi į užtrauktuką, o kita net neįstrigusi. Tarp jos ir L. buvo 5-6 metrų atstumas. Kai ji išniro iš už pastato, L. dar bėgo. Kaltinamasis sugriebė L.už liemenės.

Liudytojas R. L. parodė, kad važiavo dienos metu su kolegėmis. (duomenys neskelbtini) gatve ėjo svirduliuojantis vaikinas. Išlipo iš automobilio, norėjo perspėti žmogų. Kaltinamasis jį pamatė ir pradėjo bėgti, todėl pradėjo vytis, jis šoko į gatvę. Bėgdamas atsitrenkė į porą žmonių. Paskui (duomenys neskelbtini) gatvę kirto degant raudonam signalui. Sakė, kad panaudos taserį. Sakė šauti. Iššovė, bet nepataikė. Kolegė pribėgo. Prasidėjo grumtynės. K. A. taserį panaudojo 2-3 kartus. Kaltinamasis muistėsi, spardėsi. Uždėjo antrankius ir išvežė kaltinamąjį. A. M. bėgo paskui, kita kolegė – G. U. privažiavo su automobiliu. Tazerio viena adata nepataikė. Paskui kaltinamasis paslydo ir griuvo. Jis muistėsi. Ant nugaros kaltinamasis buvo, spardėsi. Nesuprato, dėl ko kaltinamasis bėgo nuo jų. Kiek pamena, bandė jį apversti ant pilvo. A. lyg kojas laikė. Pačius antrankius lyg jis uždėjo. Kaltinamasis bėgo, slydo, trenkėsi į mašiną. Jis pribėgo prie kaltinamojo, kuris griebė jam už liemenės. A. įspyrė. Sulaikymo metu jis spardėsi, muistėsi, keikėsi, elgėsi neadekvačiai. Kaltinamasis tikrai bėgo, priešinosi. Kai žmogus nesipriešina, jis tiesiog stovi ir leidžiasi būti sulaikomas. N. veiksmai buvo aktyvūs. Kaltinamasis nukrito, kai jis pribėgo, kaltinamasis gulėjo prie automobilio ir, bandant jį apversti, jis griebė už liemenės. Dėl taserio naudojimo yra užpildytas lapas. Tiksliai nepamena, ar jis naudojo, ar M. naudojo taserį. Yra taserio naudojimo lapas, kur surašyta, kiek kartų buvo išauta, kiek kartų buvo panaudota.

Liudytoja G. U. parodė, kad yra Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės Kinologų grupės vyriausioji patrulė. Jie trise važiavo, vairavo R. Ji sėdėjo keleivio vietoje. A. sėdėjo ant galinės sėdynės. L. pastebėjo asmenį. Norėjo jį perspėti, bet jis pradėjo bėgti. L. pradėjo vytis, A. taip pat. Ji sėdo už vairo. Jie vijosi bėgdami, o ji automobiliu. Sulaikymo momento nematė. Taseris buvo panaudotas prieš jai atvažiuojant. Kaltinamasis lyg gulėjo arba ant šono, arba ant pilvo. Kai ji atvažiavo, kaltinamajam segė antrankius. Kaltinamasis standino rankas, priešinosi, keikėsi, bandė suduoti. Paties fakto, kaip sudavė kolegei, nematė. Aistei pataikė į ranką. Matėsi žaizda. Buvo nubraukta oda, kaip nubrozdinimas. A. teigė, kad besipriešinantis asmuo jai įspyrė į ranką. Pasipriešinimu laiko, kai asmuo neleidžia surakinti antrankiais, pradeda bėgti. Asmuo turi paklusti besąlygiškai pareigūnų reikalavimui. Jeigu asmuo teisėtai nevykdo reikalavimų, tai jis pasipriešina. Negali atsakyti, kas uždėjo antrankius, nes visi trys buvo ant žemės. Antrankiai buvo panaudoti. Kaltinamasis bėgo, buvo panaudotas taseris, bet jis nesuveikė. Jis atsisuko ir lyg už mašinos užkliuvo, ir griuvo. Kaltinamasis nugriuvo, ji privažiavo ir kolegos įsodino į automobilį. Kaltinamasis gulėdamas muistėsi, spardėsi. A. buvo prie kaltinamojo šono, labiau link kojų. Krumplyje buvo nubrozdinimas. Žaizdą pamatė automobilyje.

2016 m. spalio 22 d. ROIK 0116000596068 užfiksuotas R. L. pranešimas apie nusikalstamą veiką, kuriame nurodyta, kad patruliuojant r. š. „402“ kartu su vyr. patrule G. U. ir 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrule A. M. apie 14:25 val. tarnybiniu automobiliu Mitsubishi L200 v/n (duomenys neskelbtini) patruliuojant nustatytu maršrutu, važiuojant (duomenys neskelbtini), Kaune ,ties 33 namu pastebėjo važiuojamąją kelio dalimi einantį asmenį, kuris bandė kirsti kelią vietoje, kurioje tai draudžiama daryti, kai matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja. Sustojus prie asmens ir jam išlipus iš tarnybinio automobilio, asmuo pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) g. sankirtos. Vejantis asmenį kartu su vyr. patrule A. M., garsiai ir aiškiai asmeniui įsakė „Stok policija“, tačiau asmuo nepakluso tesėtam policijos pareigūno reikalavimui ir toliau bandė pasprukti. Vejantis jaunuolį, kaip vėliau paaiškėjo Ž. N., šis (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje kirto važiuojamąją dalį degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Vyras bėgdamas važiuojamąja kelio dalimi vietoje, kurioje tai daryti draudžiama, bei kirsdamas važiuojamąją kelio dalį degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, sukėlė pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustoti, siekiant sulaikyti asmenį buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas Taser x26 nr. X00-646090 iššaunant užtaisą Nr. C410430K0. Užtaiso kontaktai įsmigo pažeidėjui į striukės užtrauktuką ir į kairį petį, kadangi striukė buvo stora, elektros impulsinis prietaisas tinkamai nesuveikė ir asmuo toliau bėgo. Ties (duomenys neskelbtini) namu, pažeidėjas buvo sulaikytas, parvertus asmenį ant žemės. Sulaikomas asmuo aktyviais veiksmais priešinosi jam ir vyr. patrulei A. M., gulėdamas ant žemės bandė smogti jam į krūtinę, sugriebti už šviesą atspindinčios liemenės, asmuo buvo įspėtas nutraukti neteisėtus veiksmus ir nesipriešinti, tačiau šis ir toliau aktyviais veiksmais priešinosi, todėl buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas Taser x26 nr. X00-646090, kaip paprastas elektros šokas priliečiant prie dešinės šlaunies. Ž. N. stengdamasis ištrūkti, išvengti sulaikymo, koja įspyrė vyr. patrulei A. M. į dešinės rankos didžiojo piršto krumplį, dėl to buvo dar kartą panaudotas elektros impulsinis prietaisas Taser x26 Nr. X00-515828 kaip paprastas elektros šokas priliečiant prie pilvo. Tik pakartotinai panaudojus elektros impulsinį prietaisą, panaudojus kovinių imtynių veiksmus, bei spec. priemones – antrankius, asmuo buvo sulaikytas 14:27 val. Taip asmens neteisėta veika buvo nutraukta dėl nuo pažeidėjo valios nepriklausančių aplinkybių. Sulaikomas ir pristatomas Ž. N. necenzūriniais žodžiais išplūdo policijos pareigūnus, taip įžeisdamas policijos pareigūno garbę ir orumą. Asmens dalinės apžiūros metu striukės kairėje striukės kišenėje asmuo turėjo ATK išduotą P. M. Asmuo dėl teisėto uniformuoto policijos pareigūno reikalavimų nevykdymo, garbės ir orumo įžeidimo, pasipriešinimo uniformuotam policijos pareigūnui buvo pristatytas į Kauno apskr. VPK VTV OVS budėtojų dalį. Dėl KET pažeidimo asmeniui surašytas ATP protokolas su administraciniu nurodymu (b. l. 7).

2016 m. spalio 22 d. tarnybiniuose pranešimuose d?l sulaikyto asmens nurodyta, kad R. L. patruliuojant r. š. „402“ kartu su vyr. patrule G. U. ir 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrule A. M. apie 14:25 val. tarnybiniu automobiliu Mitsubishi L200 v/n (duomenys neskelbtini) patruliuojant nustatytu maršrutu, važiuojant (duomenys neskelbtini), Kaune ,ties (duomenys neskelbtini) namu pastebėjo važiuojamąją kelio dalimi einantį asmenį, kuris bandė kirsti kelią vietoje, kurioje tai draudžiama daryti, kai matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja. Sustojus prie asmens ir jam išlipus iš tarnybinio automobilio, asmuo pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) g. sankirtos. Vejantis asmenį kartu su vyr. patrule A. M., garsiai ir aiškiai asmeniui įsakė „Stok policija“, tačiau asmuo nepakluso tesėtam policijos pareigūno reikalavimui ir toliau bandė pasprukti. Vejantis jaunuolį, kaip vėliau paaiškėjo Ž. N., šis (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje kirto važiuojamąją dalį degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Vyras bėgdamas važiuojamąja kelio dalimi vietoje, kurioje tai daryti draudžiama, bei kirsdamas važiuojamąją kelio dalį degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, sukėlė pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustoti, siekiant sulaikyti asmenį buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas Taser x26 nr. X00-646090 iššaunant užtaisą Nr. C410430K0. Užtaiso kontaktai įsmigo pažeidėjui į striukės užtrauktuką ir į kairį petį, kadangi striukė buvo stora, elektros impulsinis prietaisas tinkamai nesuveikė ir asmuo toliau bėgo. Ties (duomenys neskelbtini) namu, pažeidėjas buvo sulaikytas, parvertus asmenį ant žemės. Sulaikomas asmuo aktyviais veiksmais priešinosi jam ir vyr. patrulei A. M., gulėdamas ant žemės bandė smogti jam į krūtinę, sugriebti už šviesą atspindinčios liemenės, asmuo buvo įspėtas nutraukti neteisėtus veiksmus ir nesipriešinti, tačiau šis ir toliau aktyviais veiksmais priešinosi, todėl buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas Taser x26 nr. X00-646090, kaip paprastas elektros šokas priliečiant prie dešinės šlaunies. Ž. N. stengdamasis ištrūkti, išvengti sulaikymo, koja įspyrė vyr. patrulei A. M. į dešinės rankos didžiojo piršto krumplį, dėl to buvo dar kartą panaudotas elektros impulsinis prietaisas Taser x26 Nr. X00-515828 kaip paprastas elektros šokas priliečiant prie pilvo. Tik pakartotinai panaudojus elektros impulsinį prietaisą, panaudojus kovinių imtynių veiksmus, bei spec. priemones – antrankius, asmuo buvo sulaikytas 14:27 val. Taip asmens neteisėta veika buvo nutraukta dėl nuo pažeidėjo valios nepriklausančių aplinkybių. Sulaikomas ir pristatomas Ž. N. necenzūriniais žodžiais išplūdo policijos pareigūnus, taip įžeisdamas policijos pareigūno garbę ir orumą. Asmens dalinės apžiūros metu striukės kairėje striukės kišenėje asmuo turėjo ATK išduotą P. M. Asmuo dėl teisėto uniformuoto policijos pareigūno reikalavimų nevykdymo, garbės ir orumo įžeidimo, pasipriešinimo uniformuotam policijos pareigūnui buvo pristatytas į Kauno apskr. VPK VTV OVS budėtojų dalį. Dėl KET pažeidimo asmeniui surašytas ATP protokolas su administraciniu nurodymu (b. l. 11, 12, 16).

2016 m. spalio 22 d. prietaiso Taser naudojimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad prietaisas taser buvo naudojamas 14.26 val. Jį naudojo R. L. prieš Ž. N., kartu su juo buvo vyr. patrulės A. M. ir G. U. Taser buvo panaudotas 2 kartus (b. l. 13).

2016 m. spalio 22 d. prietaiso Taser naudojimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad prietaisą taser naudojo prieš Ž. N. A. M., kartu su ja buvo vyr. patrulis R. L. Taser buvo panaudotas 1 kartą (b. l. 17).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 3053 užfiksuota, kad 2016 m. spalio 22 d. Ž. N. nustatytas 0,72 proc. promilių girtumas (b. 1. 47).

Teismas pažymi, kad BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du būdus pasipriešinimo veikai padaryti: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi, pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Tačiau atsakomybė už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui buvo numatyta ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (Vyriausybės žinios, 1985, Nr. 1-1), kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu. Teismas pažymi, kad ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyti pasipriešinimo veiksmai nustatomi tada, kai savo pobūdžiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinę atsakomybę užtraukia būtent tokie atvejai, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2009).

Pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį, pasipriešinimas policijos, viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Tokia atsakomybė numatyta ir naujame Administracinių nusižengimų kodekse. Tačiau pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (TAR, 2015-07-10, Nr. 2015-11216), statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Pagal ANK 3 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 str. 2 d.). Kadangi ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta tik bauda, o ATPK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje buvo numatytas ir areštas, tai šiuo atveju turėtų būti taikomas ANK, kaip švelninantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį.

Kaltinimas padarius nurodytą nusikaltimą byloje atiduodant jį teismui buvo grindžiamas paties kaltinamojo, nukentėjusiosios A. M., liudytojų R. L. ir G. U. parodymais, kitais rašytiniais įrodymais.

Tačiau įvertinęs visus byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad įrodymų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas pagal BK 286 straipsnį, visuma nepatvirtina, kad Ž. N. veiksmuose jį sulaikant yra BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis.

Nors nėra abejonių dėl to, kad A. M. sulaikymo metu buvo sužalotas dešinės rankos didžiojo piršto krumplis, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau abejotina, ar tokio pobūdžio sužalojimas galėjo būti padarytas spiriant nukentėjusiajai koja į krumplį. Apie tai, kad sužalojimas buvo padarytas kaltinamajam įspyrus, parodė tik pati nukentėjusioji, tačiau liudytojai R. L. ir G. U. tiksliai nematė, ar kaltinamasis tikrai koja įspyrė į krumplį. R. L. tik parodė, kad kaltinamasis gulėjo ant nugaros, spardėsi, o A. M. lyg laikė jo kojas. G. U. patvirtino, kad paties fakto, kaip įspyrė kolegei, taip pat nematė. Be to, nukentėjusioji posėdžio metu pati pasakė, kad nemano, jog kaltinamasis matė, ką darė, nes gulėjo ant pilvo. Pats kaltinamasis taip pat nepripažino šios aplinkybės, kad būtų spyręs ir taip priešinęsis policijos pareigūnei. Atkreiptinas dėmesys į liudytojo R. L. parodymus, kuomet jis parodė, kad kaltinamasis bėgo, slydo, trenkėsi į automobilį, dėl ko nukrito ir tada prie jo pribėgo pareigūnai. Taigi, įvertinus tai, kad nukentėjusioji yra tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, vieninteliai jos parodymai apie tai, kad kaltinamasis jai spyrė į krumplį ir taip jį sužalojo, nesant tai tiesiogiai patvirtinančių kitų įrodymų, nelaikytini pakankamai patikimais ir nekeliančiais abejonių, kad nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas galėjo būti padarytas sąmoningai (tyčia). Taip pat kritiškai vertintini nukentėjusiosios parodymai dar ir dėl to, kad ji parodė, jog taserio nenaudojo, tačiau liudytojas R. L. teigė priešingai, be to, 2016 m. spalio 22 d. taserio naudojimo ataskaitoje nurodyta, kad prietaisą naudojo taip pat ir A. M.

Nagrinėjamu atveju atribojant administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, būtina įvertinti padarytą veiką pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, vadovautis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis.

Aukščiau aptartais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis bėgo nuo policijos pareigūnų, galiausiai jis buvo sulaikytas, buvo panaudotas taseris ir jam buvo uždėti antrankiai. Taigi, neginčytinai yra nustatyta, kad Ž. N. sulaikymo metu tik nevykdė policijos pareigūnų nurodymų ir gulėdamas ant nugaros muistėsi. Tai neabejotinai rodo tokių nustatytų kaltinamojo atliktų veiksmų tik minimalų pavojingumą ir intensyvumą, nes jo galimybės priešintis iš principo buvo daugiau nei hipotetinės ir pakankamai apribotos jo atžvilgiu panaudotomis specialiosiomis priemonėmis. Šie bylos duomenys leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad kaltinamojo veiksmai nevykdant pareigūnų nurodymų ir priešinantis sulaikymui aiškiai nesukėlė realaus pavojaus nukentėjusiajai, nes jie nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, o tai reiškia, kad nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad savo pobūdžiu užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.

Todėl konstatuotina ir tai, kad nagrinėjamu atveju už Ž. N. veiksmus nėra pagrindo taikyti baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio (paskutinės priemonės).

Tokia išvada atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, jog siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę, kad kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Kasacinėje praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, jog negali būti pritarta tokiai baudžiamojo įstatymo praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-409/2011, 2K-262/2011).

Taigi, konstatuotina, kad byloje ištirtais abejonių nekeliančiais įrodymais nustatyti Ž. N. veiksmai aiškiai nesiekia BK 286 straipsnyje numatytos nuskalstamos veikos pavojingumo laipsnio – jo pasipriešinimas pasireiškė tik natūraliu neblaivaus asmens protestu ir spontaniška neadekvačia kaltinamojo reakcija į susiklosčiusią situaciją, tačiau tokie veiksmai aiškiai neatitinka minėtoje BK normoje numatyto fizinio smurto panaudojimo priešinantis valstybės tarnautojui sampratos.

Todėl nenustačius kaltinamojo Ž. N. veiksmuose BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties, jis iš kaltinimo pagal BK 286 straipsnį išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nurodyto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl bausmės

Ž. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Ž. N. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas neteistas Lietuvos Respublikoje, tačiau užsienyje teistas. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad jis yra nedirbantis, taip pat nevedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina savo rūšimi viena iš švelnesnių BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas, nes kitos rūšies bausmių, kurios numatytos minėtoje sankcijoje (arešto ar terminuoto laisvės atėmimo), paskyrimas prieštarautų įstatymo nuostatai, numatančiai, kad pirmą kartą teisiamam už nesunkaus nusikaltimo padarymą asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.). Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei bausmės vidurkis.

Ž. N. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. spalio 22 d. 14.27 val. iki 2016 m. spalio 24 d. 13.55 val. (b. l. 48, 54). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikiname sulaikyme išbūtas laikas turės būti įskaitytas į bausmės laiką.

Dėl žalos

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

Civilinis ieškovas UAB „Olympic Casino Group Baltija“ pareiškė 1050 Eur ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo iš Ž. N. (b. 1. 31, 36).

Teismas pažymi, kad padaryti nuostoliai visuomet turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 str. 1 d.).

Tačiau nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas tik iš dalies.

Iš Soretto statybų sąmatos ir darbų vykdymo grafiko matyti, kad planuojamas statybos darbų vykdymas 2016 m. spalio 20 d. Planuojama statybos darbų vertė su PVM – kolonos tvarkymas (350 Eur), stiklo lentyna (380 Eur), montavimo darbai (320 Eur) (b. l. 37). Į bylą buvo pateiktos sugadintos kolonos ir stiklo lentynos nuotraukos (b. l. 38-42). Tačiau teisiamojo posėdžio metu paaiškėjo, kad teismui buvo pateiktos ne tos kolonos nuotraukos (buvo pateiktos senesnio įvykio, kurio metu buvo apgadinta kolona, nuotraukos, b. l. 38-40). Iš A. L. el. paštu teismui buvo atsiųstos apgadintos būtent 2016 m. spalio 9 d. lentynos ir kolonos nuotraukos (b. l. 142-147), kuriomis teismas ir remiasi, nustatinėdamas turtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad 2017 m. vasario 28 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose lošimo namuose „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Kaune, matomos stiklinės lentynos, į kairę nuo lentynos matoma juodos spalvos plastikinė kolona. Antroje nuo viršaus stiklinėje lentynoje ant stiklo atbrailos yra nuskilimas. Ant plastikinės kolonos yra pažeidimas, maždaug 1 cm. Ant stiklinės lentynos matomas maždaug 1,5 cm stiklo pažeidimas. Fotolentelėse užfiksuoti kolonos ir lentynos apgadinimai (b. l. 151-153, 154-159). Be to, teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino, kad bylos nagrinėjimu metu nei kolona, nei lentyna vis dar nebuvo sutvarkytos. Tą patvirtina ir minėtas 2017 m. vasario 28 d. apžiūros protokolas. Todėl teismas konstatuoja, kad pinigai už montavimo darbus (320 Eur) negali būti priteisti, nes jie dar nebuvo atlikti ir nėra pateikta jokių įrodymų, ar jie bus iš viso atlikti, nes sąmatoje nurodytas darbų atlikimo terminas jau pasibaigęs. Taigi, civilinis ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti jam už montavimo darbus.

Kaip matyti iš teismui pateiktų kolonos nuotraukų, iš 2017 m. vasario 28 d. apžiūros protokolo, plastikinės kolonos pažeidimas yra labai nedidelis, maždaug 1 cm dydžio. Liudytojas R. B. kuris yra „Soretto furniture“ gamybos vadovas, parodė, kad koloną galima užšpakliuoti ir nudažyti, tačiau užsakovas pageidavo pakeisti koloną, o jie daro tai, ko nori užsakovas. Taigi, teismo vertinimu, ieškovas net nesvarstė apie kolonos dalinį tvarkymą, tai yra padaryto pažeidimo (sugadinimo) pašalinimo kuo mažesnėmis sąnaudomis, nesivadovavo ekonomiškumo bei protingumo principais, nes pageidavo tik pakeisti visą koloną. Tai rodo, kad ieškovas nesielgė pakankamai rūpestingai ir sąžiningai. Minėtas liudytojas taip pat parodė, kad jie gali pakeisti ir pusę kolonos, nes įmanoma vietoje nuimti pusę kolonos ir uždėti kitą. Liudytojas V. M., kuris yra įmonės techninės priežiūros vadovas, taip pat parodė, kad ankstesniu atveju užteko tik pakeisti pusę kolonos.

Atsižvelgiant į liudytojo R. B. parodymus, jog būtų galima sutaisyti koloną ir nebūtina ją keisti visą, taip pat į byloje esančias kolonos nuotraukas, apžiūros protokole užfiksuotą informaciją, teismas sprendžia, jog nebūtų teisinga, protinga ir sąžininga priteisti už koloną visus 350 Eur, nes ji galėtų būti sutvarkyta už ženkliai mažesnę kainą tuo atveju, jeigu nebūtų keičiama visa kolona, apie ką parodė liudytojai, juolab, kad padarytas pažeidimas yra maždaug 1 cm dydžio, todėl teismas priteistin? sum? mažinama iki 150 Eur.

Stiklo lentynos sugadinimas abejonių nekelia, šios aplinkybės neginčijo ir kaltinamasis, kuris nurodė, kad specialiai ir metė į ją stiklinę, todėl teismas sprendžia, kad šioje dalyje ieškinys yra pagrįstas visiškai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies – priteistina civiliniam ieškovui iš Ž. N. 530 Eur turtinės žalos atlyginimui (380 eurų už stiklinę lentyną ir 150 eurų už koloną (jos suremontavimą)).

Kiti klausimai

Ž. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64-65) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas panaikintina.

Daiktiniai įrodymai – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, esantis byloje (b. l. 34), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ž. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 07.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų.

Į bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti laikotarpį nuo 2016 m. spalio 22 d. iki 2016 m. spalio 24 d., kai jis buvo sulaikytas, šias 2 (dvi) sulaikymo dienas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Ž. N. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Ž. N. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti šios bendrovės naudai iš Ž. N. 530 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Ž. N. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą panaikinti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis