- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-799-227/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- V. T.
- Ieškovas
- UAB „Žemės vystymo fondas 16“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-799-227/2010.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-713-847/2010 pagal ieškovės UAB „Žemės vystymo fondas 16“ ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 32 315,70 Lt privačios žemės nuomos mokesčio, 2 979,96 Lt skolą už nesumokėtą žemės mokestį, 1 884,58 Lt delspinigių, 8,28% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė su atsakovu 2007-06-13 sudarė privačios žemės nuomos sutartis. Pagal Sutarčių 4.1 – 4.2 punktus, nuomojamos privačios žemės nuomos mokestį ir žemės mokestį atsakovas turėjo sumokėti už kiekvienus einamuosius metus ne vėliau iki kiekvienų einamųjų metų gruodžio 1 d. Atsakovas delsė mokėti privačios žemės nuomos kainą, žemės mokestį, nereagavo į ieškovės raginimus sumokėti ieškovei sutarties kainą, todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl jos pažeistų teisių gynimo. Teismo posėdyje ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus – atsisakė reikalavimo dėl skolos priteisimo, kadangi atsakovas sumokėjo žemės mokestį bei žemės nuomos mokestį, t.y. atsakovas sumokėjo 35 295,66 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2010-08-12 sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dėl 32 315,70 Lt skolos ir 2 979,96 Lt skolos už žemės mokestį priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Likusią ieškinio dalį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 942,29 Lt delspinigių (dėl žemės nuomos sutarčių nevykdymo), 8,28% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2010-01-14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 293 Lt žyminio mokesčio ir 1 126 Lt advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovo 34,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Pakeitė atsakovo turto atžvilgiu teismo 2010-01-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sumažino areštuoto turto apimtį nuo 37 180,24 Lt iki 1 884,58 Lt ir šiai sumai paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nustatė, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, laikinųjų apsaugos priemonių apimtis nustatoma patenkinto reikalavimo dėl delspinigių dydžio apimtyje (turto arešto aktas Nr. 0410000249) ir paliekama galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nustatė, kad tarp šalių 2007-06-13 buvo sudarytos privačios žemės nuomos sutartys: Nr. 16-ŽNS-002, Nr. 16-ŽNS-003, Nr. 16-ŽNS-004, Nr. 16-ŽNS-005, Nr. 16-ŽNS-006, Nr. 16-ŽNS-007, Nr. 16-ŽNS-008, Nr. 16-ŽNS-009, Nr. 16-ŽNS-010, Nr. 16-ŽNS-011, Nr. 16-ŽNS-012, Nr. 16-ŽNS-013, Nr. 16-ŽNS-014, Nr. 16-ŽNS-015. Minėtų sutarčių 4.1-4.2 p. nurodyta, kad šalys susitarė, kad nuomos mokestis už žemės sklypo vieną žemės ūkio naudmenų hektarą yra nuo 130 iki 250 Lt (priklausomai nuo sklypo). Šalys susitarė, kad nuomos mokestis už kiekvienus einamuosius metus turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 d. PVM sąskaitos faktūros 2008-12-29 Nr. ZVF 1600050, 2009-03-27 Nr. ZVF 1600091, 2009-10-19 Nr. ŽVFD 160006, 2009-11-16 Nr. ZVF 1600111, 2009-12-21 Nr. ŽVFD 160008, patvirtino atsakovo turėtą įsiskolinimą. Atsakovas sutartyse nurodytais terminais sąskaitų faktūrų neapmokėjo. 2009-01-16 atsakovui buvo išsiųstas pranešimas-paraginimas susimokėti skolą. Atsakovas skolą ieškovei sumokėjo, todėl ieškovė atsisakė reikalavimo dėl 35 295,66 Lt skolos priteisimo. Kadangi ieškovė nuo ieškinio atsisakė, jos atsisakymas įstatymui neprieštarauja, todėl teismas jį priėmė ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).
Teismas nurodė, kad tarp šalių sudarytose žemės nuomos sutartyse numatyti 0,2 proc. delspinigiai. Tokios netesybos yra aiškiai per didelės netesybos ir prieštarauja tiek CK nuostatoms, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad dėl nesumokėtų prievolių ji patyrė nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kad netesybos atsirado žemės nuomos sutarties pagrindu, atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą ir principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, pripažintina, kad netesybų dydis mažintinas iki 0,1 procento, t.y. pusiau. Netesybos priteistinos už 182 dienas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Tokiu būdu delspinigiai sudaro 942,29 Lt. Tai atitinka ir formuojamą teismų praktiką nagrinėjamu klausimu. CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 1 ir 4 d. nustato, kad atsakovas privalo mokėti ieškovei 8,28% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, todėl jos priteistinos iš atsakovo ir šis ieškovės reikalavimas tenkintinas pilnai. Atsakovas dalį ieškovės reikalavimo patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir ieškovė šioje dalyje ieškinio atsisakė, todėl ieškovei patenkinto reikalavimo dalyje grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kas sudaro 794 Lt (CPK 87 str. 2 d., 3 d., 94 str. 1 d.). Kadangi teismas delspinigius sumažino nuo 1 884,58 Lt iki 942,29 Lt, tai ieškinio reikalavimas patenkintas šioje dalyje 50 procentų ir iš atsakovo priteistina ieškovui 28 Lt žyminio mokesčio. Bendrai ieškovui iš atsakovo priteistina 293 Lt žyminio mokesčio. Ieškovei iš atsakovo priteistinos turėtos išlaidos susijusias su advokato pagalba – 1 126 Lt. Ši suma nemažintina, nes advokatas byloje ruošė procesinius dokumentus, atsakovas savo prašymui pagrįsti dėl mažinimo jokių įrodymų nepateikė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo šį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Nors teismas delspinigius, numatytus sutartyse sumažino pagrįstai, nes jie yra neprotingi ir įgaunantys baudimo funkciją, tačiau net ir 0,1 proc. dydžio delspinigiai yra per dideli ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Aplinkybė, kad pagrindinė prievolė (sumokėti skolą) yra įvykdyta, bei kreditorius dėl to nepatyrė nuostolių, yra pagrindas mažinti neprotingai dideles netesybas, kurios savo pobūdžiu yra baudinės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje tinkamo dydžio netesybomis laiko 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, todėl pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir pažeidė CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., nes per mažai mažino netesybas. Teismas priteisė ieškovės naudai per dideles procesines palūkanas – 8,28 proc., remdamasis mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu. Tokios procesinės palūkanos yra per didelės ir šioje byloje negali būti taikytinas minėtas įstatymas, nes atsakovas nėra ūkio subjektas šio įstatymo prasme. CK nustato 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl teismas turėjo taikyti CK 6.210 str. Teismas taip pat pažeidė CPK 93 str. 2 d., nustatančią, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė pateikė dokumentus, jog advokato pagalbai turėjo sumokėti 1 126 Lt išlaidų. Nepaisant to, kad teismas ieškinį tenkino iš dalies, jis ieškovei priteisė visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, o ne jų dalį proporcingai patenkintų reikalavimų kiekiui. Nurodyti argumentai patvirtina, kad teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, padarė esminių materialinės ir procesinės teisės pažeidimų, dėl ko priimtas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2010-08-12 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, tinkamai jas aiškinant ir pritaikant bei tinkamai įvertinant byloje esančius įrodymus ir nustatant faktines bylos aplinkybes. Atsakovas nepagrįstai ginčija priteistų delspinigių dydį, kuris buvo nustatytas šalių susitarimu, t. y. žemės nuomos sutarčių 9.1 p. Teismų praktikoje nustatyta, jog sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Teismas, sumažindamas sutartimis nustatytą delspinigių dydį, savo sprendime atsižvelgė į atsakovo argumentus ir prašymus, todėl delspinigių mažinimas iki 0,02 proc. neatitiktų susitarimo tarp šalių netesybų būdu užtikrinti atsakovo prievolių įvykdymą, pažeistų interesų pusiausvyrą ir galėtų būti traktuotinas kaip veikimas išimtinai ieškovės interesais, bei būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Atsakovas yra ūkininkas, besiverčiantis ūkine veikla, todėl ūkininkui, įregistravus ūkį, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas yra taikytinas. Todėl teismas teisingai priteisė ieškovei 8,28 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nemažinti išlaidas, susijusias su advokato pagalba, nes ieškovės advokatas byloje ruošė procesinius dokumentus, o atsakovas savo prašymu pagrįsti dėl ieškovės prašomų priteisti išlaidų mažinimo jokių įrodymų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d.1 p.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kuriais grindžiamas sprendimas ieškinį atmesti, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Apeliacinio skundo vertintini nepagrįstais dėl šių motyvų.
Dėl sutartinių netesybų
Įstatymas suteikia teisę sutarties šalims susitarti dėl delspinigių dydžio, jei viena iš sutarties šalių nevykdys ar netinkamai vykdys sutartį, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 str. 1, 3 d). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tačiau teismas turi teisę sumažinti delspinigius, jei netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, tačiau tiek, kad jos netaptų mažesnėmis už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. (CK 6.73 str. 2 d, 6.258 str. d ). Teismas spręsdamas sutartinių netesybų mažinimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti konkrečios bylos aplinkybes, stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Priklausomai nuo faktinės situacijos , tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, kitu atveju- aiškiai per dideliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos šalys Privačios žemės numos sutartimi susitarė, kad nuomininkas(A. T.) laiku ir tinkamai nesumokėjęs Nuomotojui (UAB „Žemės vystymo fondas 16“) nuomos mokesčio, turi mokėti 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną savo prievolės įvykdymui uždelstą dieną. Atsakovas A. T. sutartu laiku nesumokėjo žemės ir žemės nuomos mokesčio ( sumokėjo bylą užvedus teisme). Tai reiškia, kad jis naudojosi ieškovui priklausančiais pinigais, o ieškovas jų negalėjo panaudoti savo poreikių tenkinimui. Todėl atsakovui tenka pareiga mokėti sutartines netesybas, o ieškovas atleidžiamas nuo pareigos įrodinėti turėtus nuostolius, nes sutarties šalys iš anksto susitarė dėl netesybų dydžio, kaip busimų kreditoriaus nuostolių, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuotoliais. Todėl atmestinas apeliantas teiginys, kad ieškovas nepatyrė jokių nuostolių ir nėra pagrindo priteisti netesybas.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad netesybos atsirado žemės nuomos sutarties pagrindu, į šalių interesų pusiausvyrą ir principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, sprendė, kad prašomos priteisti netesybos yra per didelės, prieštarauja CK nuostatoms, Aukščiausiojo teismo formuojamai praktikai. Todėl jas pagrįstai sumažino iki 0,1 procento. Iš sprendimo turinio matyti, kad teismas, spręsdamas priteistinų netesybų dydį, įvertino tai, jog žemės ir žemės nuomos mokesčius atsakovas sumokėjo. Tuo tinkamai taikė C K 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį. Atsakovas nereiškė priešieškinio ir neginčijo sutarties dalies, kuria nustatyta jo atsakomybė už prievolės nevykdymą. Nenustatyta aplinkybių ir apeliantas jų nenurodė, kurių pagrindu delspinigių dydis galėtų būti mažinamas. Sumažinus delspinigius iki apelianto prašomo dydžio- 0,02 procento, t. y 10 kartų mažesnių palūkanų, nei šalys susitarė galiojančia sutartimi, iš esmės būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, šalių lygiateisiškumo principas. Apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas netesybų dydį(0,1proc) nenukrypo nuo Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl procesinių palūkanų
CK 6. 210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, o jei abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys- šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (Įstatymo 2 str. 3 d.), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėtas Įstatymas yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 str. nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.).
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas V. T. yra ūkininkas. Jo ūkis įregistruotas Ūkininkų ūkių registre, ūkiui suteiktas identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) . Jis užsiima ūkine komercine veikla iš žemės ūkio , siekia iš jos pelno. Todėl pagal veiklos pagrindą jis laikomas ūkio subjektu, kurio atžvilgiu už netinkamą prievolių vykdymą gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą Nr. IX-1873, 2003 m. gruodžio 9 d (C K 6.37 str. 2 d). Sandoriai, iš kurių kilo skolos, atitinka minėto Įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius. Ieškovas prašė taikyti šį specialų įstatymą. Šios netesybos atlieka kompensacinę funkciją . Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai priteisė ieškovo prašomas procesines palūkanas vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu( CK 6.37 str.2 d), nes šalys nėra susitarusios, jog palūkanos bus skaičiuojamas remiantis C K 6. 210 straipsnio nuostatomis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas nuo ieškinio dalies- skolos priteisimo atsisakė, nes, pareiškus ieškinį, atsakovas geruoju sumokėjo žemės ir žemės nuomos mokestį. Todėl ieškovas turi teisę į turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 str. 1 d.). Ieškovo ieškinys patenkintas, išskyrus tai, jog teismas sumažino netesybas. Vadinasi, teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurių dydį patvirtinantys dokumentai buvo pateikti laiku, turėtų išlaidų dydis atitiko CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius, bylos apimtį, sudėtingumą (yra mažesnis už maksimalius dydžius, CPK 93 str. 2 d.).
Aptartais argumentais apeliacinis skundas atmestinas. Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (b. l. 184, CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. T., a.k(duomenys neskelbtini) 3,00Lt(tris litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, priteistas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą Biržų rajono apylinkės teismui.