Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-55107-17 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

K. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, pensinio amžiaus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. D. 2017 m. spalio 21 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), daržinėje, tyčia žiurkių nuodus sumaišęs su maisto produktais, jais šėrė savo kates, dėl to keturios katės žuvo.

Kaltinamasis K. D., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir nurodė (b. l. 42-43), kad gyvena vienas (duomenys neskelbtini). 2016 m. pavasarį, tikslaus laiko nepamena, daržinėje rado ne savo katę, margą, t. y. rudos, baltos spalvos. Katę pradėjo maitinti, ją priglaudė savo namuose. Po kiek laiko katė atsivedė šešis kačiukus. Po to vėl atrodo 6 kačiukus. Kačiukų niekam neatidavė, laikė, šėrė. Per 2016 metus jų prisidaugino, kad nežino, kiek tiksliai turėjo kačių. Katės bėgiodavo po ūkinius pastatus, kieme. Prieš 5 metus jam giminės iš Šiaulių atvežė baltos spalvos katiną, kurį augina iki šiol, jį laiko dažniausiai namuose, kambaryje. Ne kartą yra siūlęs kaimynų vaikams pasiimti kokį kačiuką ir auginti, tačiau niekas nenorėjo. Jam atrodo, kad buvo ne mažiau 12 kačių. Visus katinus šerdavo, juos maitindavo sriuba, kurią sau virdavosi, makaronais, bulvėmis ir šunų sausu ėdalu, iš parduotuvės pirkdavo kačių ėdalą skardinėse. Prieš du mėnesius paprašė giminaičių, kad surastų prieglaudą, kuri priglaustų katinus, nes nebepajėgė išlaikyti iš savo pensijos. Skambino į gyvūnų prieglaudą „Letenėlė“, kur pasakė, kad jie aptarnauja tik Šiaulių rajoną, ir nesutiko priglausti jo gyvūnų. Į seniūniją nesikreipė, tačiau planavo kreiptis pagalbos. 2017 m. spalio mėnesį, būdamas Šiauliuose veterinarijos vaistinėje, netoli „Saulės miesto“ nusipirko žiurkių nuodų, t. y. du pakelius po 200 gramų, po 2 eurus. Nuodai buvo žalios spalvos, granulėmis. Nuodų pavadinimo nepamena. Nuodus pirko, nes norėjo išnuodyti namuose ir ūkiniuose pastatuose atsiradusias žiurkes bei katinus. Nusipirkęs nuodus, juos laikė namuose. 2017 m. spalio mėnesio viduryje, tikslaus laiko nepamena, vakare, nebetvėrė, kad namuose, kieme tiek daug katinų, todėl pasiėmė nupirktus nuodus ir sumaišė visus 400 gramų nuodų su 250 gramų kiaulienos faršu. Padėjo daržinėje, kur katinai gyvendavo. Uždarė duris, norėjo, kad visi katinai nugaištų. Ryte atsikėlęs kieme prie garažiuko, t. y. vagono, rado nugaišusius du katinus, rudos spalvos. Po to pamatė, kad prie daržinės yra dar du nugaišę katinai. Kiti katinai lakstė. Vakare atvyko pareigūnai ir rado nugaišusius katinus. Kas kvietė pareigūnus, nežino. Kad katinus ketina nunuodyti, niekam nesakė. Niekas nežinojo, kad ketina taip pasielgti. Padėdamas maistą su nuodais, norėjo išnuodyti visus katinus. Apžiūrėjęs teritoriją, daugiau negyvų katinų nematė. Dėl to, kad tyčia užnuodijo žiurkių nuodais maistą ir juo šėrė katinus, nuoširdžiai gailisi. Taip pasielgė, nes dėl norėjo, kad visi jo katinai, išskyrus baltą, buvusį namuose, nudvėstų. Katinai buvo atsibodę, jų neišmaitino. Savo katinų niekada nemušė, fiziškai nekankino. Ankščiau katinų nėra nuodijęs ar kitokiu būdu jais atsikratęs. Mano, kad katinai suėdę nuodus nesikankino.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. D. kaltė įrodyta.

Liudytoja V. V. parodė, kad šalia jos gyvena kaimynas K. D.. Jis gyvena vienas. Kiek žino, Kazimieras turi keletą gyvūnų, laiko kates. Kiek jų turi, nežino. Kiek žino, kates jam atveža kaimynės dukterėčia, taip yra sakęs Kazimieras. Kazimieras katinais rūpinasi, perka jiems maisto, verda makaronus. K. D. jos klausė, ką reikia daryti su katinais. Nematė ir negirdėjo, kad Kazimieras nesurūpintų katinais, juos marintų ar kitaip netinkamai elgtųsi. Jis katinus myli, todėl kiti asmenys jam „primeta“ katinų (b. l. 31-32).

Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo Vainiaus Jasaičio 2017 m. spalio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 4-5) nurodyta, kad 2017 m. spalio 22 d. 19 val. 11 min buvo gautas neprisistačiusio asmens, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pranešimas, kad pranešėjos kaimynas K. D. augina apie 50 katinų ir juos kankina, nemaitina, nuodija žiurkių nuodais, kiti net nepavaikšto. Gyvūnai yra sergantys, su išsipūtusiais pilvais, sužeisti ir neprižiūrimi. Teigė, kad kačiukus sušeria šunims, kitus dar gyvus užkasa, kiti mirę guli kaimyno kieme. Kačiukai gyvena daržinėje, vyras juos vadina „Krajova armija“. Pranešėjos teigimu, kaimynas tai darydamas jaučia malonumą. Seniau kankino ir karves. Taip daro visą gyvenimą. Visi kaimo gyventojai pažįsta šį žmogų ir jo bijo. Apie kankinamus gyvūnus pranešėja bijojo pranešti, kad kaimynas jai nekeršytų. Pagal šį pranešimas buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje.

2017 m. spalio 22 d. įvykio vietos protokole ir foto lentelėse (b. l. 8-14) užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) esančios gyvenamosios sodybos, apžiūra. Gyvenamojo namo teritorija yra aptverta medine 1,5 m aukščio tvora ir pagaliukų pilkos spalvos – nedažyta. Įėjus į teritoriją kairėje matosi lauko virtuvė, prie kurios yra priestatas – voljeras, 1,8 m aukščio, dengtas skardiniu stogu, aptvertas tinkline tvora, kurios įėjimas yra apdėtas lentomis. Voljere matosi šuo, kuris pririštas grandine. Išoriškai, kiek matėsi, šuo nesužalotas. Šalia lauko virtuvės yra tuščia priekaba. Šalia priekabos – vagonas, apkaltas skarda, padėtas ant rąstų. Tarp vagono ir žemės yra 30 cm aukščio tarpas. Šalia vagono matosi metalinis dubuo su maisto produktais jame. Po vagonu, prie rąsto apie 50 cm gilyn nuo vagono krašto matosi oranžinės spalvos (tokią spalvą apžiūros protokole nurodė pareigūnas) suaugęs katinas atmerktomis akimis, kuris nereaguoja į aplinką – negyvas. Išoriškai, kiek matosi, katinas nesužalotas. Po vagonu apie 1 m atstumu nuo šio katino matomas kitas katinas, taip pat oranžinės spalvos nugara, jo bendras ilgis apie 50 cm. Katinas nereaguoja į aplinką, negyvas, išorinių sužalojimų nesimato. Toliau po vagonu matosi gyvas, tupintis oranžinės spalvos mažas kačiukas, išoriškai nesužalotas. Iš lauko pusės tarp daržinės lentų matosi oranžinės spalvos suaugęs katinas, nuleidęs galvą tarp letenų, į aplinką nereaguoja – negyvas. Prie daržinės krašto, kampe matosi juodai baltas mažas kačiukas, kurio galva įstrigusi tarp lentos ir geležies. Bendras kačiuko ilgis 20 cm. Kačiukas yra atmerktomis akimis, į aplinką nereaguoja, negyvas. Atidarius daržinės duris matosi šieno, ant žemės netvarkingai primėtytos duonos riekės. Tik atidarius daržinės duris matomas vienas oranžinis katinas ir mažas oranžinės spalvos kačiukas, kurie iš karto pabėgo. Kačiukai iš išorės atrodė nesužaloti. Atėjus į namo teritoriją matosi suaugęs baltos spalvos katinas. Ant jo ausų matomos žaizdos – raudonos spalvos krešuliai. Atidžiau apžiūrėti ir užfiksuoti nebuvo galimybės, nes katinas pabėgo. Įėjus į gyvenamąjį namą, kačių ar kitų gyvūnų nebuvo rasta.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kelmės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. spalio 23 d. gauto pranešimo dėl gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų tyrimo patikrinimo akte Nr. 35GGP-41 (b. l. 19-23) nurodyta, jog nuvykus į Užpelkių kaime esančią sodybą, buvo nustatyta, kad K. D. laiko 1 šunį (2-3 m. amžiaus mišrūną) ir kates, kurių viena (mylimiausia) baltos spalvos laikoma kambaryje. Aplink daržinę ir kieme rastos įvairaus amžiaus nugaišusios keturios katės. Savininko teigimu, kates jis nuodijo graužikams skirtais nuodais, juos sumaišius su mėsa (malta). Tyrimo eigoje K. D. prisipažino, kad dar apie 10 nugaišusių kačių yra užkasęs įvairiuose savo sodybos vietose. Nuodyti kates pradėjo, nes norėjo sumažinti jų skaičių. Šuo laikomas lauko voljere, prižiūrėtas, elgsena normali, tačiau būda yra duobėje, žemiau žemės lygio, skylėta. Dėl nustatytų pažeidimų patikrinimo aktas Nr. 35GGP-41 perduotas Kelmės rajono PK. Patikrinimo metu nustatyta, kad K. D. pažeidė Lietuvos Respublikos 2012 m. spalio 3 d. Nr. XI-2271 „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo“ 4 straipsnio 24 papunktį, 20 straipsnio 4 punktą.

BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas.

Žiaurus elgesys su gyvūnais – tai žmogaus veiksmai, dėl kurių gyvūnas patiria skausmą, bereikalingą stresą, kančią ar žūtį. Draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas žiauriu elgesiu su gyvūnais laikomas jų nužudymas. Vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsnio nuostatomis žiauriu elgesiu nelaikomas gyvūnų nugaišinimas, naudojant tik veterinarinius vaistus, kiti nugaišinimo būdai yra draudžiami. Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis K. D. tyčia užnuodytu maistu, žiurkių nuodus sumaišęs su maisto produktais – mėsos faršu, šėrė savo kates, ko pasėkoje, keturios katės apsinuodijo nuodais ir nugaišo. Tyčinis naminių gyvūnų - kačių - nuodijimas laikytinas žiauriu elgesiu, todėl kaltinamojo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 310 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Kaltinamasis K. D., į jo namus atvykus pareigūnams patikrinti gautą anoniminį pranešimą dėl gyvūnų nuodijimo, K. D. neneigė nunuodijęs kates, išsamiai papasakojo apie nusikalstamos veikos aplinkybes, neslėpė įkalčių, dėl padarytos veikos apgailestavo, todėl jo prisipažinimas laikytinas nuoširdžiu ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis K. D. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai (b. l. 42-43), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 67-68, 69-72).

Pagal BK 46 straipsnio 2 dalį viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Prokurorė siūlo skirti kaltinamajam maksimalios trukmės – 1 metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje ir 61 straipsnyje. K. D. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, praeityje jis buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 57), galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 58-59), pensininkas, šiuo metu niekur nedirbantis (b. l. 60), todėl prokurorės siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai – pripažįstama tinkama BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į visumą aptartų kaltinamąjį charakterizuojančių ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltinamajam skirtina nedaug griežtesnė viešųjų darbų bausmė nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis – 9 mėnesių, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 straipsnio 3 dalis).

Kadangi K. D. visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paskirta Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Loretos Ivanauskaitės 2017 m. spalio 24 d. nutarimu (b. l. 54-56), kaltinamajam K. D. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. D. pripažinti kaltu padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti viešaisiais darbais 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę K. D. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti K. D., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.