Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovei O. N., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kelmės rajono 2-ojo notarų biuro notaras A. A., dėl mirusiojo asmens palikimo dydžio nustatymo, spręsdama ieškinio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė R. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl mirusiojo asmens palikimo dydžio nustatymo, prašydama nustatyti, kad A. N. palikimą sudaro: ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalis 0,2500 ha dydžio namų valdos žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Kelmės rajono 2-biuro notaras negali išduoti A. N. palikimo pagal testamentą liudijimo, kol nėra nustatyta konkreti mirusiojo turto dalis. Minėtas turtas buvo įgytas A. N. gyvenant santuokoje su atsakove O. N., todėl vadovaujantis tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso nuostatomis preziumuojama, kad sutuoktinių dalys yra lygios. Pabrėžė, jog atsakovė gera valia nesutinka pasirašyti sutikimo dėl A. N. turto dalies, todėl tenka kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismas, prieš tai patikrinęs jos sąlygų teisėtumą, patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį, kuri nurodyta CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, t.y. jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 25 straipsnio 1 dalis).

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta A. N. ir O. N. santuoka. Šiuo teismo sprendimu buvo patvirtinta tarp sutuoktinių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 10 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto pasidalinimo klausimas tarp sutuoktinių nesprendžiamas, nes jokio bendro nekilnojamojo turto šalys neturi (civilinė byla (duomenys neskelbtini), 6, 20-21 b.l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį O. N. ir A. N., dar gyvendami santuokoje, lygiomis dalimis (po 1/2) įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį lygiomis dalimis (po 1250/2500) įgijo – 0,2500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovė nurodo, kad pagal galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso normas, sutuoktinių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (SŠK 21 straipsnis), todėl prašo nustatyti, kad buvusių sutuoktinių nekilnojamojo turto dalys yra lygios. Duomenys gauti iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini): gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,2500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis po ½ dalį (žemės sklypas po 1250/2500 dalį) priklauso O. N. ir mirusiajam A. N.. A. N. priklausiusio nekilnojamojo turto dalis yra konkreti ir išviešinta (CK 4.262 str.). 2005-10-17 teismo sprendimu nutraukiant A. N. ir O. N. santuoką buvo išspręsti visi klausimai, numatyti CK 3.53 str. 3 d., taip pat ir turtiniai, kadangi teismas patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje nurodyta, kad bendro dalintino nekilnojamojo turto, t.y. yra turto, kuris priklausytų pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, šalys neturi. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į tai, kad ieškovė kelia reikalavimą dėl turto, kuris buvo įgytas santuokoje ir dėl kurio yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, dalies nustatymo, ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Žyminis mokestis grąžintinas ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Žyminio mokesčio grąžinimas pavestinas Valstybinei mokesčių inspekcijai (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti ieškovei, kad nesutikdama su notaro veiksmais ji turi teisę teikti skundą dėl notaro veiksmų CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl mirusiojo A. N. palikimo dydžio nustatymo atsakovei O. N., (duomenys neskelbtini)

Grąžinti ieškovei R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 31 Eur (trisdešimt vieno) žyminį mokestį, sumokėtą 2016-07-20. Žyminio mokesčio grąžinimas pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui pateikiant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.