Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-05-27 · Civilinė byla Nr. 2A-259-372/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-27
Bylos Nr.
2A-259-372/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Danutė Matiukienė
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
AB DnB NORD banko
Trečiasis asmuo
Raseinių rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B. Simonaitienė KopijaTeisėja I. Narbutienė Civilinė byla Nr. 2A-259-372/2009
Procesinio sprendimo kategorija 35.5.; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,kolegijos teisėjų: Rasos Bartašienės, Danutei Matiukienei,sekretoriaujant Kristinai Nemanytei,dalyvaujant ieškovo atstovei adv. Jadvygai Aleksaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį atsakovei A. B., trečiajam asmeniui Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl 29219,97 Lt. skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB DnB NORD bankas ieškiniu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovės A. B. 24895,72 Lt negrąžintos paskolos bei 4324,25 Lt nesumokėtų palūkanų, iš viso 29219,97 Lt skolą pagal 1999-03-25 skolos perkėlimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 6,50 procentus metinių palūkanų už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 1999-03-25 atsakovė A. B. su ieškovu pasirašė skolos perkėlimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu A. B. įsipareigojo perimti Gyvenamųjų namų statybos bendrijos (duomenys neskelbtini) 30069 Lt skolą ir grąžinti bankui iki 2023 m. pagal skolos grąžinimo grafiką, mokant 5,00 proc. dydžio metines palūkanas. Šios prievolės įvykdymui atsakovė A. B. įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigė, kad iš pradžių A. B. prievoles vykdė, vėliau jų vykdymą nutraukė. Tuomet ieškovas raštu įspėjo atsakovę dėl prievolių nevykdymo bei paragino padengti susidariusią skolą. A. B. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas varžytinėse, tačiau gautomis lėšomis buvo padengta tiktai dalis skolos. Kadangi ieškovui atsakovė A. B. pagal skolos perkėlimo sutartį liko skolinga 24895,72 Lt negrąžintos paskolos ir 4324,25 Lt nesumokėtų palūkanų, ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Raseinių rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės A. B. ieškovui AB DnB NORD bankui 24895,72 Lt negrąžintos paskolos, 4324,25 Lt palūkanų ir 6,50 procentus metinių palūkanų už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2008-02-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 877 Lt žyminio mokesčio ir 2360 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Tuo pačiu teismas priteisė iš A. B. 39,15 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad 1999-03-25 tarp AB Lietuvos Žemės ūkio bankas (dabar – AB DnB Nord bankas) buvo pasirašyta skolos perkėlimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. B. perėmė iš pradinio skolininko Gyvenamųjų namų statybos bendrijos (duomenys neskelbtini) likusią 30069 Lt skolą už buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybą. Konstatavo, jog šios sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai, o A. B. skolos perkėlimo sutartyje numatyti įsipareigojimai buvo užtikrinti Hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Teismas atmetė atsakovės atstovės argumentus, kad sudarant skolos perkėlimo sutartį A. B. buvo garbaus amžiaus, todėl nesuprato kokią sutartį pasirašė. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie 1999-03-25 A. B. turėtą negalią, o A. B. iki 2001 m. mokėjo palūkanas, bet nereguliariai. Todėl teismas padarė išvadą, kad sudaryta skolos perkėlimo sutartis atsakovei buvo suprantama ir vykdoma. Teismas nustatė, kad atsakovei A. B. negrąžinus skolos, butas iš varžytinių už 12600 Lt buvo parduotas Raseinių rajono savivaldybės tarybai. Pažymėjo, kad iš Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus gautos piniginės lėšos buvo nukreiptos A. B. skolos dengimui, tačiau po įvykusių varžytinių visa skola bankui nebuvo padengta. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovė A. B. privalo grąžinti ieškovui paskolą. Pripažino, kad nors sudarytoje skolos perkėlimo sutartyje buvo numatytas skolos grąžinimas dalimis, tačiau A. B. skolos grąžinimo grafiko nevykdė, todėl ieškovui atsirado teisė reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis palūkanomis. Teismas atmetė atsakovės atstovės argumentus, kad bendrijoje buvo blogai tvarkoma apskaita ir dėl bendrijos neteisėtos veiklos buvo nuteistas bendrijos vadovas S. N., nurodydamas, jog tai nėra pagrindas 1999-03-25 skolos perkėlimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančia. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog būtų ginčijamos sudarytos sutartys. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad A. B. gyvenamųjų namų statybos bendrijoje (duomenys neskelbtini) įsigijo vieno kambario butą ir turėjo vykdyti sudarytų sutarčių sąlygas. Patenkinęs ieškinį, teismas iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė A. B. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantės motyvai yra tokie:

1. Atsakovė nėra šio buto savininkė, todėl paskola už butą turėjo būti priteista ne iš atsakovės, o iš Raseinių rajono savivaldybės, kuri šiuo metu yra buto savininkė. Atsakovė prašė, kad bylos nagrinėjimo metu dalyvautų savivaldybės atstovas, tačiau pirmosios instancijos teismas į šį atsakovės prašymą neatsižvelgė ir bylą išnagrinėjo nedalyvaujant savivaldybės atstovui. Todėl liko neišsiaiškintas klausimas, kodėl atsakovei priklausantis butas buvo parduotas varžytinių metu tik už 12600 Lt. Atsakovės manymu, šį butą įsigijusi savivaldybė privalėjo padengti visas skolas, kadangi tuo metu analogiškų butų rinkos kaina buvo žymiai didesnė.

2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą trečiuoju asmeniu į bylą įtraukti GNSB (duomenys neskelbtini). Dėl to atsakovė prarado galimybę patikslinti kokią sumą įmokų bendrijai buvo sumokėjusi, būdama neįgali, ligota ir pagyvenusi moteris. Be to, atsakovė buvo tremtinė ir butas jai turėjo būti suteiktas nemokamai, nes jo išlaidas, atsakovės žiniomis, turėjo finansuoti valstybė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės A. B. apeliacinį skundą ieškovas AB DnB NORD bankas prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 9 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliantės argumentas, jog ji nėra buto savininkė ir todėl paskola turėjo būti priteista ne iš A. B., o iš Raseinių rajono savivaldybės, yra teisiškai nepagrįstas. Apeliantės prievolė ieškovui, kylanti iš 1999-03-25 Skolos perkėlimo sutarties, nebuvo tinkamai vykdoma bei nepilnai įvykdyta, todėl ieškovas pagrįstai kreipėsi dėl skolos priteisimo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė skolą. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kodėl butas iš varžytinių buvo parduotas už 12600 Lt, ir apeliantės dėstomos prielaidos, neva pardavimo kaina buvo per maža, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantės argumentas, kad „butą įsigijusi savivaldybė privalėjo padengti visas skolas“, yra nepagrįstas nei įrodymais, nei teisiniais argumentais.Apeliantės argumentai, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas GNSB (duomenys neskelbtini), o nagrinėjant byla nedalyvavo Raseinių rajono savivaldybės atstovas niekaip neįtakoja bylos išsprendimo, nes byla su interesais niekaip nesusijusi. Teismas nustatė, kad A. B. iki 2001 m. nors ir nereguliariai, bet mokėjo skolą ieškovui. Todėl darytina išvada, kad ji suprato, kokią sutartį pasirašė, ir nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad jai butas turėjo būti suteiktas nemokamai. Apeliantė neginčijo nei skolos perkėlimo sutarties, nei hipotekos lakšto, nei buto pardavimo iš varžytinių. Be to, apeliantė nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažinta neveiksnia. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. B. suprato savo veiksmus, ir vien dėl garbaus apeliantės amžiaus nėra pagrindo 1999-03-25 skolos perkėlimo sutartį pripažinti negaliojančia. Apeliantė, būdama veiksni, sudarė skolos perkėlimo sutartį, ši sutartis nenuginčyta, todėl turi būti vykdoma.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovė prašė atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), todėl naikinti jo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Pasisakydama dėl apeliantės skundo motyvo dėl atsakovo pakeitimo, kolegija pripažįsta, kad jis yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad prievoliniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir apeliantės. Prievolės įvykdymo užtikrinimui apeliantė įkeitė jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15). Nustačius, kad apeliantė nevykdo savo įsipareigojimų bankui, pastarojo prašymu buvo pradėtas priverstinis paskolos išieškojimas (b.l. 16-25). Apeliantei priklausęs butas buvo parduotas iš varžytinių (b.l. 26). Nei dėl pradėto išieškojimo, nei dėl turto pardavimo iš varžytinių apeliantė nustatyta tvarka nesiskundė, todėl negalima daryti išvados, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja patenkinti ieškinį. Apeliantės motyvas, kad jos butas iš varžytinių buvo parduotas per pigiai, yra nepagrįstas. Skolininkas išieškojimo procese yra aktyvus, Apeliantė turėjo teisę ginčyti turto įkainavimą arba skųsti antstolio veiksmus (CPK 643 str. 4, 5 p.). Įvykus turto pardavimui iš varžytinių, surašomas varžytinių aktas. Jei skolininkas nesutinka su antstolio veiksmais, klausimas dėl turto pardavimo iš varžytinių akto tvirtinimo nagrinėjamas teismo posėdyje (CPK 725 str. 1, 2 d.). Asmenų, neturinčių teisės dalyvauti varžytinėse, sąrašas nurodytas CPK 708 str.. Taigi, Raseinių rajono savivaldybės taryba turėjo teisę iš varžytinių įsigyti apeliantei priklausiusį butą. Būstą įsigijęs pirkėjas neperima skolininko prievolių, todėl ieškovas pagrįstai sumažino iš apeliantės reikalaujamos sumos dydį tiek, kiek lėšų antstolis pervedė jam už varžytinėse parduotą butą.

Atsakant į apeliantės motyvą, kad pirmosios instancijos teismas trečiuoju asmeniu neįtraukė į bylos nagrinėjimą GNSB (duomenys neskelbtini), kolegija daro išvadą, kad jis nepagrįstas. Skolos perkėlimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 6-8) apeliantė pripažino, kad ieškovui yra skolinga 30069 Lt bei, be kita ko, privalo mokėti palūkanas. Šio sandorio ji neginčijo nei anksčiau, nei šiuo metu. Ieškovas patvirtino, kad apeliantė mokėjo palūkanas, o tai reiškia, kad ji pripažino sandorį (CK 1.79 str. 2 d. 1 p.). Taigi, kol sandoris neginčijamas, GNSB (duomenys neskelbtini) nesukels jokių teisinių pasekmių nagrinėjamos bylos teismo sprendimas (CPK 47 str. 1 d.).

Nei pirmosios instancijos teismas, nei kolegija neturi pagrindo analizuoti, ar pagrįstai buvo suteiktas būstas apeliantei, už kurį ji privalėjo mokėti bankui. Šias pretenzijas apeliantė turėjo pateikti valstybinėms institucijoms, kurios suteikė jai galimybę įsigyti butą tuo metu statomame name (duomenys neskelbtini). Jei valstybės pareigūnai yra savo neteisėtais veiksmais padarę apeliantei žalos, šis klausimas gali būti nagrinėjamas tik atskiroje byloje.

Nagrinėjant apeliacinį skundą, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė turėjo galimybę naudotis kvalifikuota teisine pagalba, kurią suteikė valstybė (b.l.57).

Apeliantė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, todėl nepatenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos nepriteisiamos (CPK 96 str. 2 d., 99 str.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Birutė SimonaitienėTeisėjai Danutė MatiukienėRasa BartašienėKopija tikra Teisėja B. Simonaitienė