- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-23
- Bylos Nr.
- TS-5-1133/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Nuteistasis
- Ž. R.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato padėjėjo A. M. skundą, dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-4145, kuriuo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ž. R. nuteistas B. K. Gento apeliacinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal B. K. baudžiamojo kodekso 66 straipsnį, 461 straipsnio 1 dalį, 468 straipsnį, 471 straipsnio 1, 6 dalis, 472 straipsnio 1, 3, 4 dalis, 482 straipsnį, 483 straipsnį. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi B. K. apeliacinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalimi ir Ž. R. paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2020 m. sausio 15 d., bausmės pabaiga – 2028 m. gruodžio 6 d. (užskaitant 40 dienų). Neatliktos bausmės dalis 2023 m. gruodžio 13 d. buvo 4 metai 11 mėnesių 23 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiamu Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. RV-25-4145 nutarta netaikyti Ž. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalies, 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais bei rekomenduota vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.
3.1. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, teistas – ketvirtą (Lietuvos Respublikoje kartą), ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn (paskirtos baudos apmokėtos). Atkreipė dėmesį, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu įvykdė naują nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas ir jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Ž. R. buvo išduotas Europos arešto orderis, su tikslu jį supažindinti su jam paskirto teismo nuosprendžiu, nes jis nedalyvavo teismo procese, kurio metu buvo skelbtas priimtas sprendimas.
3.2. Atkreiptas dėmesys, kad nuteistojo nusikalstamos veikos, orientuotos į finansinės naudos gavimą. O dabartinė nusikalstama veika susijusi ir su smurto panaudojimu ar grasinimu jį panaudoti bei šaunamojo ginklo demonstravimu. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartyje (teismo pastaba. dėl asmens perdavimo B. K. bausmės, paskirtos 2015 m. rugsėjo 28 d., vykdymui) nurodyta, kad atlikus tyrimą nustatyta, kad Ž. R. buvo plėšimo organizatorius, jis pasitelkė asmenis iš Lietuvos įvykdyti plėšimą Belgijoje. O pasak nuteistojo, ankstesnės nusikalstamos veikos taip pat buvo įvykdytos su kitais asmenimis.
3.3. Taip pat nurodyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2020 m. sausio 15 d. į Vilniaus kalėjimą atvyko 2023 m. kovo 28 d. nebuvo duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais. Jis stengiasi palaikyti pagarbius santykius su įstaigos personalu, nėra linkęs inicijuoti konfliktinių situacijų, siekia kurti teigiama savęs vaizdą ir demonstruoti pavyzdingą elgesį. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu skatintas tris kartus. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.
3.4. Nutarime taip pat nurodyta, kad nuteistasis Lietuvoje turi nedidelę oficialiai įregistruotą darbinę patirtį (apie 6 mėnesius). Bausmės atlikimo metu vykdo individualią veiklą, kuri prilyginta darbinei veiklai. Taigi jis dirba ir gauna oficialias pajamas bei siekia didinti savo darbinę patirtį. Pateikė formalius dokumentus, patvirtinančius jo darbo vietą po paleidimo.
3.5. Atkreiptas dėmesys, kad nuteistasis pasižymi įprastais socialiniais įgūdžiais, geba bendrauti laikydamasis įprastų bendravimo normų, palaiko akių kontaktą, stebima įprasta elgsena. Tačiau analizuojant nusikalstamo elgesio ypatumus, veikų vykdymo kontekste pastebimi tam tikri impulsyvaus elgesio komponentai, nes jis vis kartoja tas pačias klaidas ir neįvertina ankstesnio savo patyrimo. Analizuojant kriminalinio elgesio istoriją nustatyta, kad nuteistasis stokojo gebėjimo atpažinti savo problemas, įgūdžių jas spręsti teisėtais būdais ir neįvertino savo ankstesnio elgesio pasekmių. Ž. R. kalbėdamas apie ateitį, išsako realistinius planus, yra numatęs žingsnius, kaip juos įgyvendinti. Pastebima, kad jis geba suprasti ir įvertinti kitų žmonių požiūrį, bet nusikalstamo elgesio ypatumai rodo, kad praeityje siekdamas savo tikslų nesusimastė apie savo elgesio pasekmes kitiems.
3.6. Pažymėta, kad nuteistajam praeityje buvo būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos ir požiūris. Jo elgesys prieštaravo visuomenėje priimtinoms normoms. Pastebėtina, kad nuteistasis stokojo gebėjimų analizuoti savo pastarojo nusikaltimo neigiamų pasekmių visuomenės atžvilgiu mąstą. Atkreipė dėmesį, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu jis įvykdė naują nusikaltimą, taip pažeisdamas jam skirtus įpareigojimus.
3.7. Taip pat nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Stebimi stabilūs ir pozityvūs nusikalstamo elgesio rizikos valdymo aspektai , bet vis dar išlieka nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie reikalauja tikslinių nuteistojo veiksmų;
3.8. Pateikta atskiroji nuomonė, kad nors dar yra sričių, kurios reikalauja intervencinių priemonių, bet pokalbio su nuteistuoju metu, jis atrodo motyvuotas nenusikalsti, turi ateities tikslus, mintis dėsto logiškai, neatrodo, kad yra linkęs elgtis spontaniškai. Todėl manytina, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti ir švelnesnėmis bausmės atlikimo sąlygomis (a. b, d. 1, b. l. 27-29).
Šalies argumentai
4. Nuteistojo Ž. R. gynėjas pateikė skundą, kuriame nesutinkama su komisijos nutarimu. Prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti Ž. R. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skunde nurodoma, kad:
4.1. Komisija nutarimą motyvavo ankstesniais Ž. R. teistumais, administraciniais nusižengimais, nusikaltimo padarymo aplinkybėmis. Iš esmės nutarimas motyvuotas remiantis nuteistojo charakteristiką dar iki bausmės atlikimo, aplinkybėmis, susijusiomis su nusikaltimo padarymu, bet ne jo elgesiu bausmės atlikimo metu, nors nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo turi būti vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu;
4.2. pažymėjo, kad sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtiniam paleidimui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, iš kurių ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į darbą ir jo atžvilgiu taikomas resocializacijos priemones, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės, pagrįstai tikintis, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals;
4.3. atkreipė dėmesį, į jų manymu, svarbias šias aplinkybes: nuteistasis dirba; tris kartus buvo skatintas; drausmine tvarka nebaustas; bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis; su įstaigos personalu stengiasi palaikyti pagarbius santykius, nėra linkęs inicijuoti konfliktinių situacijų ir pan.; aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo programose; mokosi ir siekia įgyti išsilavinimą; turi gyvenamąją vietą; turi sugyventinę; palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, geba priimti teikiamas rekomendacijas; baigė penkis užsiėmimus, baigė individualią psichologinę intervenciją;
4.4. taip pat atkreipė dėmesį, kad vienas iš komisijos narių balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą ir pateikė atskirąją nuomonę;
4.5. akcentavo, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės – taikant lygtinį paleidimą, pasikeičia bausmės vykdymo sąlygos. O pritaikius lygtinį paleidimą Ž. R. būtų taikoma intensyvi priežiūra, jis būtų prižiūrimas probacijos pareigūnų (b. l. 2-4).
Atsiliepimas
5. Skundas pateiktas nepažeidžiant BVK 86 straipsnio 1 dalyje numatyto 7 (septynių) darbo dienų termino. Atsiliepimų į skundą negauta.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.
Motyvuojamoji dalis
8. BVK 82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
9. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tada, kai įvertinus visas aplinkybes galima daryti pagrįstą išvadą, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
10. Nuteistasis Ž. R., kuriam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, pusę paskirtos bausmės atliks 2024 m. birželio 5 d. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (a. b., d. 1, b. l. 18-26).
11. Nuteistajam nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: statiniai – didelis teistumų skaičius, nusikaltimams būdingas finansinės naudos siekimo modelis, nusikalstamas elgesys su įsibrovimo elementais, nusikalstamo elgesio sunkėjimo dinamika; dinaminiai – darbinės patirties stoka, negatyvi nuostata darbo atžvilgiu, gyvenimo stilius ir draugai, nepakankamos problemų identifikavimo kompetencijos, neteisėti problemų sprendimo metodai, pasekmių suvokimo stoka, tam tikro lygmens kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, negatyvių nuostatų visuomenės atžvilgiu prielaidos; apsauginiai – būdingos teigiamos nuostatos darbinės veiklos nestruktūruotoje aplinkoje atžvilgiu, palaiko artimus ryšius su savo šeimos nariais, nėra aktualių piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis požymių, motyvuotas įgyti pirmąją profesinę kvalifikaciją, išreikštos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje, palankus požiūris intervencinių priemonių taikymo atžvilgiu, gebėjimas priimti teikiamas rekomendacijas.
12. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, svarbu įvertinti ne tik formaliuosius pagrindus, tačiau taip pat privalo būti įvertinti ir materialieji lygtinio paleidimo taikymo kriterijai, t. y. taip pat svarbu įvertinti ir nuteistojo asmenybę, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialines reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Šie kriterijai rodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankama manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.
13. Taip pat, nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, paties nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nenumatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, dėl to nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
14. Iš skundo turinio matyti, jog nuteistasis su savo atstovu advokato padėjėju iš esmės nesutinka su komisijos nutarime padarytomis išvadomis dėl to, kad jų manymu, Komisija vertino ne nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau jį iki bausmės atlikimo charakterizuojančius duomenis ir pakankamai neįvertino jį teigiamai apibūdinančių duomenų, nors būtent turi būti vertinamas elgesys bausmės atlikimo metu.
15. Teismas su tokia nuteistojo ir jo gynėjo pozicija nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
16. Teismas pažymi, kad iš komisijos nutarimo matyti, kad komisija spręsdama klausimą dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūrą netaikymo nuteistajam, aptarė ne vien tik Ž. R. neigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau įvertino ir jį teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes bei jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nutarime nurodyta, kad stebimi stabilūs ir pozityvus nusikalstamo elgesio rizikos valdymo aspektai, tai, kad jis vykdo individualią veiklą, kuri prilyginta darbui, tai, kad jis siekia įgyti profesiją ir pan. Tačiau kaip matyti, komisijai tokių duomenų nepakako priimti nuteistajam palankų sprendimą.
17. Iš teismui pateikto skundo ir nuteistojo Ž. R. asmens bylos matyti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turi gyvenamąją vietą, kad siekia įsigyti profesiją, kad jis vykdo individualią veiklą, kuri 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu prilyginta darbinei veiklai ir iš to gauna oficialias pajamas, kad jis turi alternatyvų darbo pasiūlymą lygtinio paleidimo atveju, kad jis palaiko gana artimus santykius su artimaisiais bei partnere. Taip pat matyti, kad 2021 m. gruodžio 14 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos antrame sektoriuje sudarytas nuteistojo individualus socialinės reabilitacijos planas ir kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. 2022 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 2-3599 nuteistasis perkeltas į lengvąją grupę.
18. Kita vertus, iš 2023 m. gruodžio 9 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-4072 matyti, kad nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones aktyviau vykdyti pradėjo tik nuo 2023 m. (duomenys neskelbtini) profesijos mokytis pradėjo taip pat tik nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio. Taip pat matyti, kad nuteistasis ir iki nusikalstamos veikos padarymo turėjo gyvenamąją vietą, palaikė glaudžius santykius su šeimos nariais, tačiau tai jo neatgrasė nuo nusikalstamos veikos padarymo.
19. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis Ž. R. keičia savo elgesį teigiama linkme (dirba, pradėjo mokytis), t. y. jis stengiasi palaikyti pagarbius santykius su pataisos įstaigų personalu, nelinkęs inicijuoti konfliktinių situacijų ir pan. Kita vertus, kad 2022 m. sausio 10 d. ir 2022 m. lapkričio 9 d. Pravieniškių kalėjime buvo atlikti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, taikant OASys metodiką, kurių metų nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. gruodžio 9 d. atliktas pakartotinis, patikslintas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas elgesio rizikos įvertinimas taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nepaisant to, kad stebimi stabilūs ir pozityvūs nusikalstamo elgesio rizikos valdymo aspektai.
20. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jo oficiali darbinė patirtis Lietuvoje yra labai menka (apie 6 mėnesiai). Ž. R. iki aptariamo teistumo, teistas tris kartus. Vieną kartą Lietuvoje ir du kartus užsienyje. Taip pat matyti, kad jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu jis padarė naują nusikaltimą. Taip pat matyti, kad nuteistojo nusikaltimai sunkėjo. Pirmiau minėtoje socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad impulsyvumas, sugebėjimas atpažinti problemas, problemų sprendimo įgūdžiai ir pasekmių suvokimas yra aktualios kriminogeninės sritys, kurios sudaro prielaidas galimai nusikalstamo elgesio raiškai. Taip pat nurodyta, kad stebėta negatyvių nuostatų į visuomenę, bendruomenę raiška: teistas 4 kartus, iš kurių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, ne kartą baustas administracine tvarka, o toks nuteistojo neatsakingas elgesys galėjo sukelti neigiamas pasekmes aplinkiniams.
21. Neabejotinai svarbu, kad nuteistojo elgesys taisosi, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas programas, tačiau teismas, įvertinęs komisijos nutarimo turinį, skundo argumentus, asmens bylos duomenis, pritaria komisijos padarytai išvadai, kad nepaisant to, jog nuteistasis vykdo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pateiktas rekomendacijas, tačiau visgi iki šiol išlieka poreikis Ž. R. išlaikyti nuoseklią teigiamo elgesio dinamiką.
22. Sprendžiant, ar yra pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, svarbus ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutą neprivaloma taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt.
23. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, svarbu įvertinti ar nuteistasis savo veiksmais įrodė, kad ateityje nenusikals. Iš išdėstyto matyti, kad nuteistasis Ž. R. praeityje jau nuo labai jauno amžiaus susidūrė su teisėsaugos institucijomis (pirmi teistumai užsienyje), iš viso teistas 4 kartus. Laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, o jo nusikaltimai sunkėjo. Nors šios laisvės atėmimo bausmės metu nuteistasis nebuvo baustas, bet buvo skatintas tris kartus, tačiau matyti, kad per pakankamai ilgą bausmės atlikimo laiką (4 metai) nėra skatinamasis sistemingai, o ir paskutinį kartą skatintas prieš metus. Taip pat atsižvelgtina ir į likusį bausmės atlikimo terminą, kuris taip pat yra pakankamai ilgas (beveik 5 metai). Nors nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika išlieka nepakitusi – vidutinė. Iš esmės matyti, kad nuteistasis tik paskutiniu metu pradėjo dėti intensyvias pastangas pasikeisti, t. y. dirbti, mokytis ir pan. Pirmiau aptartos ir skunde akcentuotos kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės iš esmės nėra ilgai besitęsiančios, jos rodo, kaip kiekvienas asmuo turi elgtis, ir nors atskleidžia nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau to nepakanka neabejotinai išvadai, kad Ž. R. ateityje nenusikals.
24. Apibendrinus konstatuotina, kad nors ir yra teigiami nuteistojo taisymosi pataisos namuose procesai, tačiau jie yra nepakankami, kad būtų skirtas lygtinis paleidimas, todėl dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam Ž. R. adaptuotis visuomenėje ir skatintų išimtinai teisėtą jo elgesį. Nuteistasis pataisos namuose privalo ir toliau mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Ž. R. paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl jam pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Skundo argumentai ir nuteistojo noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo Ž. R. gynėjo advokato padėjėjo A. M. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-4145, kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.