Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo V. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkė teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutarties jo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. I. Kauno teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, 2018 m. balandžio 16 d. buvo surašytas už tai, kad jis 2018 m. vasario 24 d. 17.40 val. (duomenys neskelbtini), vykdamas iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką per Ramoniškių kelio postą automobiliu ,,Opel Vectra“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas gydytojo pažymos, antrą kartą per kalendorinį mėnesį gabeno vaistinius preparatus: ,,Tetraciklin“ – 10 pakuočių (po 20 tablečių) ir ,,Ranitidin“ – 5 pakuotes (po 30 tablečių), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-975 patvirtinto Vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, gavimo ir siuntimo paštu fizinio asmens individualioms reikmėms aprašo 6.1. p. nuostatas. Neteisėtai gabentų vaistinių preparatų vertė – 35,69 Eur (0,7 BBND). Už šiuos veiksmus V. I. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 64 straipsnio 1 dalį – įspėjimu, bei paskirta administracinio poveikio priemonė – daikto konfiskavimas.Nesutikdamas su šiuo 2018 m. balandžio 16 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, V. I. pateikė skundą Kauno apylinkė teismui, kuriuo jis prašė panaikinti jo atžvilgiu priimtą Kauno teritorinės muitinės Prevencijos skyriaus nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, panaikinti jam skirtą nuobaudą bei grąžinti sulaikytus daiktus. Kauno apylinkės teismas 2018 liepos 4 d. nutartimi V. I. skundą atmetė ir Kauno teritorinės muitinės Prevencijos skyriaus 2018 m. balandžio 16 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini), paliko nepakeistą. Skundu apygardos teismui V. I. prašo Kauno teritorinės muitinės Prevencijos skyriaus 2018 m. balandžio 16 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, taip pat prašo grąžinti konfiskuotus daiktus. Iš skundo turinio suprantama, kad prašant panaikinti skundžiamą nutarimą, kartu prašoma panaikinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutartį.Skunde nurodo, jog darydamas nusižengimą, jis nežinojo, kad receptas nėra tolygus dokumentas gydytojo išduotai pažymai, kuri reikalinga gabenant vaistus. Apeliantas nurodo ir tai, kad apylinkės teismas netinkamai vertino prekių deklaravimo ir detalaus patikrinimo tapatumą, kadangi tai yra iš esmės skirtingi procesai, nes sienos kirtimas galimas ir be detalaus patikrinimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik Kauno teritorinės muitinės atstovo paaiškinimais. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas V. R. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. I. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju skundžiama apylinkės teismo nutartis, nesutinkant kad V. I. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 64 straipsnio 1 dalyje. Tokiu būdu apygardos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtina faktą, kad V. I. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šio teisinio reguliavimo plotmėje pažymima, kad tik teismas vedinas vidinio įsitikinimo sprendžia, kurie byloje esantys duomenys laikytini įrodymai ir kuriais įrodymais remiantis bus priimtas teismo baigiamasis aktas. Pagal ANK 64 straipsnio 1 dalį vaistų (vaistinių preparatų) įvežimo iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos į trečiąsias šalis, gavimo iš trečiųjų šalių ar siuntimo paštu į trečiąsias šalis fizinio asmens individualioms reikmėms taisyklių pažeidimas, kai neteisėtai iš trečiųjų šalių įvežamų į Lietuvos Respubliką, išvežamų iš jos į trečiąsias šalis, gaunamų iš trečiųjų šalių ar siunčiamų paštu į trečiąsias šalis vaistų (vaistinių preparatų) vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Akivaizdu, kad ši teisės norma yra blanketinė ir siekiant asmens veiksmus kvalifikuoti pagal šį ANK straipsnį, yra reikalinga nurodyti konkrečią teisės normą, kurią pažeidžiant buvo atliktas nurodytas administracinis nusižengimas. Šiuo atveju vaistų vežimo iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tvarka numatyta Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 23 d. įsakyme Nr. V-975 dėl Vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, gavimo ir siuntimo paštu fizinio asmens individualioms reikmėms tvarkos apraše (toliau – Aprašas), kurio 3 skyriaus 6 punktas numato, jog fizinis asmuo individualioms reikmėms iš trečiųjų šalių gali įvežti ne didesnį vaistinių preparatų kiekį nei nurodyta pažymoje, patvirtinančioje vaistinių preparatų paskyrimą ir gydymui reikalingą vaistinio preparato kiekį (toliau – gydytojo pažyma), tačiau ne ilgesniam nei 6 mėnesių gydymo kursui, pažymos galiojimo laikotarpiu. Jei fizinis asmuo neturi gydytojo pažymos, jis individualioms reikmėms gali iš trečiųjų šalių įvežti šį vaistinių preparatų, išskyrus vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra dopingo medžiagų, įrašytų į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamą tam tikrų dopingo medžiagų sąrašą, kiekį: 6.1. ne daugiau kaip 10 vaistinių preparatų pakuočių vienu kartu. Nurodytą kiekį galima vežti tik vieną kartą per kalendorinį mėnesį; 6.2. ne daugiau kaip 40 vaistinių preparatų pakuočių per kalendorinį mėnesį, įvežant ne daugiau kaip po 10 vaistinių preparatų pakuočių vienu kartu, jei fizinis asmuo dėl savo darbo vietos ar darbo pobūdžio, ugdymo ar studijų vietos ar kitų aplinkybių turi daugiau kaip vieną kartą per kalendorinį mėnesį vykti į trečiąją šalį. Fizinis asmuo turi pateikti muitinei įrodymus, kad dėl savo darbo vietos ar darbo pobūdžio, ugdymo ar studijų vietos ar kitų aplinkybių turi daugiau kaip vieną kartą per kalendorinį mėnesį vykti į trečiąją šalį: darbo sutartį, darbo pažymėjimą, kelionės dokumentus, besimokančio asmens statusą įrodantį dokumentą (mokinio (studento) pažymėjimą) ir pan. Atsižvelgiant į inkriminuoto administracinio nusižengimo faktines aplinkybes nekyla abejonių, jog V. I. iš tiesų padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 64 straipsnio 1 dalyje.Iš byloje esančio 2018 m. balandžio 17 d. Kauno teritorinės muitinės pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiosios inspektorės D. K. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad V. I. 2018 m. vasario 24 d. vykdamas iš Rusijos Federacijos gabeno vaistinius preparatus, kuriems įsigyti turėjo receptą išrašytą 2018 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) centrinėje rajono ligoninėje (administracinio nusižengimo byla, b. l. 4). Tačiau atlikus patikrinimą paaiškėjo, jog V. I., antrą kartą per tą pati kalendorinį mėnesį, iš trečiosios šalies į Lietuvos Respubliką gabeno vaistinius preparatus, turėdamas tik receptą, o ne gydytojo pažymą, kurios būtinumą nustato Aprašo 6.1. punkto nuostatos. Tokiu būdu yra akivaizdu, kad V. I. nesilaikydamas Aprašo keliamų reikalavimų padarė ANK 64 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Atsakant į skundo argumentus, pažymėtina, jog Apraše numatyta gydytojo pažyma ir receptas nėra tapatūs dokumentai, suteikiantys galimybę asmeniui gabenti didesnį kiekį vaistinių preparatų iš trečiųjų šalių. Šią aplinkybę patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atsakymas (b. l.9), kuris patvirtina, jog gydytojo pažyma ir receptas nėra tolygūs dokumentai ir norint per mėnesį vežti didesnį nei 10 pakuočių kiekį reikalinga gydytojo pažyma. Šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad kaip savo skunde teigia V. I., jis nežinojo, kad gydytojo pažyma nėra receptas, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu nutraukti administracinės teisenos procesą ir netaikyti nuobaudų bei daiktų konfiskavimo. Juo labiau, kad V. I. būdamas brandi asmenybė, veždamas per sieną vaistinius preparatus, privalėjo išsiaiškinti kokio tipo dokumentas yra reikalingas tam, kad vaistinių preparatų gabenimas nepažeistų įstatymu numatytų vaistinių preparatų įvežimo ir išvežimo taisyklių. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje yra įtvirtina nuostata, jog nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, taigi pats asmuo turi būti maksimaliai atidus atlikdamas atitinkamus veiksmus. Be to gydytojo pažymai keliami reikalavimai yra nurodyti Lietuvos Respublikos Muitinės internetiniame puslapyje.Apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112, Dėl receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo (toliau – Taisyklės) 3.9. papunktyje yra nurodyta, jog receptas, tai dokumentas, kuriuo suteikiama teisė įsigyti vaistinį preparatą, medicinos priemonę (medicinos prietaisą), kompensuojamąją medicinos pagalbos priemonę ir kuris išrašytas reglamentuojamos sveikatos priežiūros profesijos, nurodytos Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, atstovo, teisiškai įgalioto tą daryti valstybėje, kurioje išrašytas tas dokumentas. Taip pat šių taisyklių priede yra nurodyta konkreti recepto forma. Pažymėtina, jog akivaizdu, kad receptas nuo gydytojo pažymos skiriasi jau vien tuo, kad gydytojo pažymai reikalinga keleto gydytojų parašai, tuo tarpu receptą pasirašo jį išdavęs medikas. Be to receptas turi konkrečią nustatytą formą, tuo tarpu gydytojo pažyma rašoma laisva forma, tačiau joje turi būti Aprašo 8 ir 9 punktuose nurodyti duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad V. I. kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną vykdamas iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir žodžiu deklaruodamas vaistinius preparatus – 10 pakuočių ,,Tetracklin“ ir 5 pakuotes ,,Ranitidin“, turėjo tik receptą, tačiau ne Apraše nurodytus reikalavimus atitinkančią gydytojo pažymą, kad vaistinius preparatus gabeno antrą kartą per mėnesį konstatuotina, jog apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Kauno teritorinės muitinės prevencijos skyriaus 2018 m. balandžio 16 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai paliktas nepakeistas. Atžvelgiant į ANK 64 straipsnio 7 dalį, padarius komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą gali būti skiriamas vaistinių preparatų konfiskavimas. Tuo tarpu ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Analizuojamu atveju iš V. I. konfiskuoti vaistiniai preparatai buvo administracinio nusižengimo dalykas, todėl pripažinti, kad turto konfiskavimas šiuo atveju buvo perteklinė administracinio poveikio priemonė, apygardos teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad skundo argumentai susiję su muitinėje atliekamomis procedūromis, tai yra deklaravimu ir detaliu patikrinimu, šiuo atveju neturi nieko bendro su V. I. padarytu administraciniu nusižengimu ir todėl šie skundo argumentais nėra analizuojami. Tačiau pažymėtina, kad V. I., spręsdamas, kad jo kaip piliečio teisės atliekant patikrinimo procedūras muitinėje buvo pažeistos, turi teisę nustatyta tvarka kreiptis į Lietuvos Respublikos Muitinę siekdamas, kad galimai padarytas pažeidimas būtų nustatytas. Šių aptartų duomenų visuma apeliacinės instancijos teismui leidžia darytį abejonių nekeliančią ir pagrįstą išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nei materialinės, nei procesinės teisės principų nepažeidė. Skundžiama nutartis yra teisėta, teisinga ir pagrįsta, priimta išanalizavus byloje esančius įrodymus ir įvertinus jų visumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. I. kaltė padarius ANK 64 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą yra pilnai įrodyta, todėl panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinių nusižengimų teiseną jo atžvilgiu nutraukti, skunde nurodytais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutartį nepakeistą ir V. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.