Kauno apygardos teismo nutartis

2011-09-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1942-485/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-29
Bylos Nr.
2S-1942-485/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Remeika (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
UAB „Terra virtualis“
Atsakovas
UAB „GDG“
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1942-485/2011;
Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Jasaitienė;
Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.1; 106.8.4; 122.4.; 122.15. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Arūno Rudzinsko ir Albino Čeplinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Terra virtualis“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13500-584/2011 pagal ieškovės UAB „Terra virtualis“ ieškinį atsakovei UAB „GDG“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia ab initio 2009-10-12 PVM sąskaitą faktūrą (serija GDG Nr. 0041), priteisti 25 000 Lt skolą, 6 proc. dydžio palūkanų nuo iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.

Teismas nurodė, jog ieškovė reiškia ieškinį dėl skolos priteisimo ir teisinį ieškinio pagrindą nurodo CK 6.256 str., 6.305 str. 1 d., tačiau faktinis ieškovės dėstomas pagrindas ir teikiami įrodymai teismui suponuoja išvadą, kad ieškovė savo ieškinį grindžia CK 6.240 str., 6.237str. , t.y tuo, kad ieškovė atsakovei pinigus – 25 000Lt pervedė per klaidą. Paminėto pobūdžio ieškinys atsakovei yra išnagrinėtas Kauno m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3249/2010, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas. Ieškovė 2011-06-17 ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių pagrindžiančių sandorio tarp ieškovės ir atsakovės sudarymą, iš kurių teismas galėtų spręsti apie tikruosius šalių ketinimus, kai sutartis nėra sudaryta raštu. Ieškovė ieškinyje cituoja atsakovės atsiliepimą, atsakovės atstovo pasisakymus dėl 25 000 Lt pinigų pervedimo nagrinėtus civ. byloje 2-3249/2010. Teismas laikė nuomonės, jog tai nereiškia, jog tarp šali susiklostė pirkimo –pardavimo santykiai. Minėtą teismo išvadą dėl ieškinių pagrindo tapatumo pagrindžia ir ieškovės suformuluotas reikalavimas, kuriuo ieškovė prašo pripažinti negaliojančia ab initio 2009-10-12 PVM sąskaitą faktūrą (serija GDG Nr.0041), tuo pagrindu, kad PVM sąskaita faktūra nėra įtraukta į ieškovės buhalterinę apskaitą, ūkinė operacija neįvykdyta. Ieškovė, ginčydama PVM sąskaitą faktūrą, paneigia bet kokius buvusius sutartinius santykius tarp šalių ir iš tiesų laikosi nuomonės, kad pinigai -25 000Lt atsakovei pervesti per klaidą, kas buvo nurodyta nagrinėjant civilinę bylą 2-3249/2010. Teismas taip pat atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), kadangi ieškovė pareikštu reikalavimu pripažinti negaliojančia ab initio 2009-10-12 PVM sąskaitą faktūrą (serija GDG Nr. 0041) ginčija vienos iš privalomųjų sandorio sudedamosios dalies atvaizdavimą - PVM sąskaitą faktūrą - kaip sutartos sandorio sumos įrodymą, kitaip tariant, vieną iš dokumentų patvirtinantį sandorį buvus sudarytą. Teismas nurodė, jog PVM sąskaita faktūra - ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį pagrindžiantis atsakovės apskaitos dokumentas, jos valios išraiška, nesukelianti ieškovei jokių pasekmių.

Šalies argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovė nesutinka su teismo nutartimi dėl šių motyvų:

ieškovė nesutinka su teismo išvada, jog ieškovė ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių pagrindžiančių sandorio tarp ieškovės ir atsakovės sudarymą, kadangi ieškovės nuomone, šalys susitarė dėl pirkimo – pardavimo sutarties dalyko, taip pat UAB “Arvio sodas” įvykdė savo įsipareigojimus, tuo tarpu atsakovė išrašė PVM sąskaitą – faktūrą. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, jog ieškovė iš tiesų laikosi nuomonės, kad pinigai atsakovei buvo pervesti per klaidą. Ieškovė nurodo, jog pateikė į bylą duomenis, pagrindžiančius sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;ieškovė nesutinka su teismo išvada, jog ieškovės pareikštas reikalavimas yra nenagrinėtinas teisme, kadangi ieškovės skundžiama sąskaita pripažįstama įsipareigojimu, juo labiau, kad atsakovė savo rašte patvirtino, kad ieškovė skolinga 25 245,76 Lt sumą pagal 2009-10-12 PVM sąskaitą – faktūrą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nesutinka su atskiruoju skundu dėl šių motyvų:

teismas pagrįstai kvalifikavo tarp šalių esančius santykius, teisingai nustatė, kad ieškinys negali būti nagriėjamas teisme, nes reiškiamas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;teismas pagrįstai laikėsi pozicijos, jog nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3249-435/2010, nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią, šalims jų nustatinėti iš naujo negalima;teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė į teismą kreipiasi tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, t.y. ieškinyje nurodomos tos pačios faktinės aplinkybės ir siekiama to paties teisinio rezultato. Aplinkybė, jog ieškovė ieškinyje nurodo kitą taikytitną teisės normą teisinės reikšmės neturi, teismas yra laisvas kvalifikuoti teisinį santykį, egzistuojantį tarp šalių, ir parinkti taikytiną teisės normą;ieškovė nepagrįstai remiasi Buhalterinės apskaitos įstatymu, kadangi šio įstatymo nuostatos šioje byloje netaikytinos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Byloje nustatyta, jog ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia ab initio 2009-10-12 PVM sąskaitą faktūrą (serija GDG Nr. 0041), priteisti 25 000 Lt skolą, 6 proc. dydžio palūkanų nuo iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bei bylinėjimosi išlaidas. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 16 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2349-435/2010, kurioje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 25 000 Lt per klaidą pervestas pinigines lėšas. Atskiruoju skundu iš esmės yra keliamas ieškinio tapatumo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata požymių buvimo naujoje byloje klausimas. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, jog teismas privalo atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio. Įstatyminiame civilinio proceso reguliavime bei teismų praktikoje laikoma, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis yra įgiję res judicata savybę, nes šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus faktus ir teisinius santykius ir reikšti tuos pačius reikalavimus tuo pačiu pagrindu (LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis c. B. M. J. v. K. B., Nr. 3K-3-203/2000). Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia iš esmės bylą priimdamas sprendimą. Įsiteisėjus išnagrinėtoje byloje priimtam teismo sprendimui, šalių teisės ir pareigos tampa nustatytos, pasiekiamas tam tikras procesinis rezultatas, dėl kurio ir vyko procesas. Kartu subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta ir ji išnyksta. Tam, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. K. B.; bylos Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-489/2007; ir kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas pabrėžė tai, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą.

Kolegija, susipažinusi su apeliacinės instancijos teismui pateiktomis civilinėmis bylomis daro išvadą, jog šiose bylose pareikšti reikalavimai nėra tapatūs. Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2349-435/2010 ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 25 000 Lt, kuriuos atsakovė gavo nepagrįstai, t.y. nepagrįstai praturtėjo. Šioje byloje teismas ieškinį atmetė, nustatęs, jog tarp šalių nuo 2007 metų buvo susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai, o jų apmokėjimas vyko išrašant PVM sąskaitą – faktūrą. Teismas minėtame sprendime konstatavo, jog ieškovė 25 000 Lt atsakovei pervedė ne per klaidą, o bendradarbiaudama su atsakove už konkrečius įrenginius pagal šalių neapskųstą ir galiojančią 2009-10-12 PVM sąskaitą – faktūrą. Nagrinėjamoje byloje, kurioje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, ieškovė kelia visiškai kitą klausimą – ieškovė skundžia PVM sąskaitą - faktūrą, kuri buvo pagrindas teismui konstatuoti, jog ieškovė ne per klaidą pervedė pinigus, o dėl to, jog tarp šalių buvo sudarinėjami sandoriai. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė jame nurodė, jog atsakovė išrašė ieškovei apmokėjimui skundžiamą PVM sąskaitą – faktūrą, nurodydama, jog savo įsipareigojimus pagal šį dokumentą įvykdė tinkamai, t.y. perdavė prekes, tuo tarpu ieškovė su tuo nesutinka ir nurodo, jog duomenų apie šią sąskaitą neturi, todėl jos neįtraukė į savo apskaitą. Taigi, iš esmės ieškovė ginčija sandorį, kurio pagrindu buvo išrašytas šis dokumentas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškinys yra nenagrinėtinas teisme, kadangi ieškovė ginčija vienos iš privalomųjų sandorio sudedamosios dalies atvaizdavimą - PVM sąskaitą faktūrą. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis CPK 137 str., 138 str., 115 str. nuostatomis, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar pateiktas ieškinys atitinka CPK 135 str. nustatytus reikalavimus. Tarp ieškiniui, kaip procesiniam dokumentui, keliamų reikalavimų, įvardinti ieškinio pagrindas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.) ir ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Teismui nustačius, jog ieškovė iš esmės ginčija sandorį, tačiau kaip ginčo dalyką nurodant ūkinės operacijos atvaizdavimo dokumentą - PVM sąskaitą faktūrą, ir teismui laikant, jog tokio dokumento panaikinimas nesukels jokių teisinių pasekmių, teismas privalėjo ne atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, o nustatyti ieškovei terminą trūkumams pašalinti, t.y. tinkamiems reikalavimams suformuluoti. Taip pat kolegija nesutinka su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis, jog ieškovė ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių pagrindžiančių sandorio tarp ieškovės ir atsakovės sudarymą, ieškovė iš tiesų laikosi nuomonės, kad pinigai atsakovei buvo pervesti per klaidą. Kolegija pažymi, jog ieškovo keliamų reikalavimų pagrįstumas ieškinio pareiškimo priėmimo stadijoje netikrinamas, tai įrodyti turi pats ieškovas arba paneigti atsakovas bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi, kolegijos nuomone, teismas nepagrįstai dar ieškinio priėmimo stadijoje konstatavo, jog ieškovė ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių pagrindžiančių sandorio tarp ieškovės ir atsakovės sudarymą. Be to, tokia išvada prieštarauja ir jau minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2349-435/2010 padarytai išvadai, kad tarp šalių buvo susiklostę bendradarbiavimo santykiai. Atsižvelgiant į tai, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė kreipėsi į teismą tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko.

Remdamasi išdėstyti teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punkto nuostatas, dėl ko nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį ir perduoti ieškovės UAB „Terra virtualis“ ieškinio atsakovei UAB „GDG“ dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Algirdas RemeikaKolegijos teisėjai Arūnas RudzinskasAlbinas Čeplinskas