Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nataljos Zelionkienės ir Astos Urbonienės,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Linai Jančiauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. A. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl, pareiškėjos nuomone, permokėtų Valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) ir Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų grąžinimo. Pareiškėja ginčija 2014 m. rugpjūčio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau - VSDFV Kauno skyrius) sprendimą Nr. (7.5)S-52343 „Dėl J. A. prašymo“ ir 2014 m. rugsėjo 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF Valdyba) sprendimą Nr. (9.8) I-7698 „Dėl VSD ir PSD įmokų grąžinimo“, kuriais atsisakyta grąžinti pareiškėjai VSD ir PSD įmokas už 2011 ir 2012 metus, sumoje 1886,00 Lt.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja 2011 ir 2012 metais vykdė individualią (advokato) veiklą, gavo pajamų ir privalėjo atsakovui VSDFV Kauno skyriui sumokėti VSD ir PSD įmokas. Taip pat nėra ginčo dėl Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie Finansų ministerijos) pareiškėjos pateiktose deklaracijose esančių duomenų. Pareiškėja nesutinka su atsakovo apskaičiuotomis nurodytų VSD ir PSD įmokų sumomis, motyvuodama tuo, kad už 2011 metus sumokėjo per daug 732,89 Lt, už 2012 metus -1158,88 Lt, kadangi iš jos deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų nebuvo atimtos apmokestinamąsias pajamas mažinančios išlaidos už sūnaus studijas.

Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą reglamentuoja ir teisinius pagrindus nustato Valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įstatymas, kuriame apibrėžtos pajamos nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos. Pajamos nuo kurių skaičiuojamos PSD įmokos apibrėžtos Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, kur nurodyta, kad individualią veiklą vykdančių asmenų PSD įmokos skaičiuojamos nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos (PSD įmokų dydis 9 procentai). VSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies individualią veiklą vykdančių asmenų (advokatų, advokatų padėjėjų, notarų, antstolių ir kitų asmenų, išskyrus asmenis, kurie vykdo individualią veiklą turėdami verslo liudijimą) socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų) suma.

Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) įstatymo 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas. Byloje nustatyta, kad pareiškėja nurodyto teisės akto nustatyta tvarka pateikė mokesčių administratoriui 2011, 2012 metų Metines pajamų deklaracijas (b.l. 33-37), kuriose deklaravo, jog laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. turėjo 26964,21 Lt pajamų (13 laukelis) ir nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. turėjo 42756,00 Lt pajamų (13 laukelis).

Duomenys apie mokesčio mokėtojus, tame tarpe ir apie asmenis, savarankiškai vykdančius veiklą, renkami, kaupiami, apdorojami, sisteminami ir saugojami mokesčių mokėtojų registre. VSD įstatymo 32 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad VMI prie Finansų ministerijos teikia Fondo valdybai ir Fondo valdybos teritoriniams skyriams informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti. Socialinio draudimo įmokų kontrolės ir informacijos teikimo tvarką nustato VMI prie Finansų ministerijos, suderinusi su Fondo valdyba. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1059 patvirtintų Mokesčių mokėtojų registro nuostatų 85 ir 89.3 punktų nuostatomis, VMI prie Finansų ministerijos teikia duomenis valstybės valdžios ir valdymo, savivaldybių, mokesčių administravimo ir teisėtvarkos institucijoms, teismams, teisėsaugos, kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms ir kitiems asmenims – įstatymų nustatytais atvejais, kai tai būtina jų funkcijoms atlikti. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647, 39 punktą VMI prie Finansų ministerijos teikia VSDF Valdybai informaciją apie savarankiškai dirbančių asmenų gautas pajamų metines sumas, nuo kurių turi būti apskaičiuojamos VSD įmokos. VMI prie Finansų ministerijos teikia VSDF Valdybai minėtus duomenis atsižvelgdama į gyventojo pasirinktą individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo būdą. Pagal GPM įstatymo 18 straipsnio nuostatas, apskaičiuodamas individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, asmuo gali arba atimti visus su individualios veiklos pajamų uždirbimu susijusius leidžiamus atskaitymus (pagal GPM įstatymo 18 straipsnio 11 dalį prie individualią veiklą vykdančių asmenų leidžiamų atskaitymų be kitų gyventojo patirtų įprastinių išlaidų šiai veiklai yra priskiriamos ir mokėtinos VSD ir PSD įmokos), arba pagal GPM įstatymo 18 straipsnio 12 dalį vietoj patirtų išlaidų leidžiamais atskaitymais laikyti sumą, lygią 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų sumos. Pagal GPM įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, teikdama deklaracijas VMI prie Finansų ministerijos už 2011 ir 2012 metais vykdytą individualią veiklą, pasirinko individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo būdą, numatantį galimybę iš gautų (uždirbtų) pajamų atimti leidžiamais atskaitymais laikomą sumą, lygią 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų sumos (b.l. 36, 41). VMI prie Finansų ministerijos, atsižvelgdama į pareiškėjos išreikštą valią, 2014 m. lapkričio 27 d. pranešimu „VMI deklaruotos pajamų (pelno) metinės sumos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos už 2011 - 2014 metus“ (b.l. 44) pateikė atsakovui VSDFV Kauno skyriui duomenis, jog pareiškėja 2011 metais turėjo 26964,21 Lt ir 2012 metais turėjo 42756,00 Lt apmokestinamųjų pajamų. Kadangi, įmokos sumokėtos už pareiškėjos sūnaus studijas, nėra susijusios su pareiškėjos vykdoma individualia veikla, kiek tai numato GPM įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, VMI prie Finansų ministerijos, nurodė atsakovui pareiškėjos aukščiau minėtas apmokestinamųjų pajamų sumas. Kaip minėta, pagal Valstybinio socialinio draudimo įmokų bazę tiesiogiai nustato VSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kuris nurodo, kad asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta GPM įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų) suma. To paties įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad asmenų, kurie verčiasi individualia veikla socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų draudžiamųjų pajamų dydžių suma, o šių įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Pažymėtina, kad VSD įstatymo 7 straipsnyje nuoroda į GPM įstatymą padaryta tik apibrėžiant individualios veiklos sąvoką, tačiau ne apmokestinamąsias pajamas. Išimčių, pagal kurias advokatams būtų taikomas kitoks VSD įmokų bazės apskaičiavimas, 2011 ir 2012 metais galiojusioje VSD įstatymo redakcijoje nenustatyta. GPM įstatymas yra skirtas pajamų mokesčiui apskaičiuoti ir leidžia iš visų gautų apmokestinamųjų pajamų atimti šio Įstatymo numatytas išlaidas, tuo sumažinant tik mokėtino gyventojų pajamų mokesčio sumą. Tačiau tai nereiškia, kad taip pat turėtų būti mažinami ir kiti privalomieji mokėti mokesčiai. Mokesčių administravimo įstatymo 73 straipsnio 1 dalis numato, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjos mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Kadangi pareiškėjos VMI prie Finansų ministerijos pateiktoje 2011 ir 2012 metų Metinėse pajamų deklaracijose apmokestinamųjų pajamų suma nurodyta 26964,21 Lt ir atitinkamai 42756,00 Lt, todėl būtent nuo šių sumų 50 procentų dalies, t.y. nuo 13482,11 Lt ir atitinkamai nuo 21378,00 Lt pareiškėja turėjo mokėti VSD įmokų 3842,40 Lt (13482,11 Lt*28.5%), PSD įmokų 1213,39 Lt (13482,11 Lt*9%). viso už 2011 metus 5055,78 Lt, atitinkamai už 2012 metus VSD įmokų 6092,73 Lt (21378 Lt*28.5%), PSD įmokų 1924,02 Lt (21378 Lt*9%), viso 8016,75 Lt.

Išdėstytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad tiek atsakovas VSDF Kauno skyrius, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo VSDF Valdyba teisingai taikė teisės aktus, apskaičiuodami pareiškėjai VSD ir PSD įmokas už 2011 ir 2012 metus, todėl nėra pagrindo naikinti jų priimtų sprendimų.

Netenkinus pareiškėjos reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo, nepagrįstu pripažintinas bei atmestinas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai J. A. permokėtas VSD ir PSD įmokų sumas už 2011 ir 2012 metus – 1886,00 Lt.

Pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar VSD ir PSD įmokų skaičiavimas vadovaujantis VSD įstatymo 8 straipsniu, tiek kiek jame nenumatyta, kad išlaidos iš individualios veiklos už studijas neįeina į pajamas, nuo kurių neskaičiuojamos VSD ir PSD įmokos, bei ar VSD ir PSD įmokų skaičiavimas, vadovaujantis GPM įstatymo 18 straipsniu, tiek kiek jame nenumatyta, kad mokestis už studijas priskiriamas prie leidžiamų atskaitymų ir todėl jis neatimamas iš apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, t.y. konstitucinės teisinės valstybės principui, netenkintinas. Pažymėtina, jog teismas į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą kreipiasi tik esant teisiškai motyvuotai abejonei dėl tam tikro teisės akto konstitucingumo ir tai yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytino teisės akto turinį ir pareiškėjos prašymą, konstatuotina, kad jis nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl pareiškėjos nurodytų įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.