Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimo, kuriuo T. P. , gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas 1000 litų ( 289 Eur) dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsniu numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 69 punkte nurodyta, kad policijos patrulis privalo nušalinti transporto priemonės vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nušalinus nuo vairavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti patikrinama jų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena (p. 69.1).

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės ), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip) (Taisyklių 3 p.). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 p.). Šiomis Taisyklėmis neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 p.).

Tarnybiniame pranešime Klaipėdos apskrities VPK KPB Patrulių kuopos 2-ojo būrio vyresnysis patrulis M. Kubilius nurodė, kad 2013 m. spalio 20 d. 8.50 val. atliekant prevencinę priemonę, tikrino iš atplaukusio kelto išvažinėjančių vairuotojų blaivumą. Sustabdžius automobilį „Seat Inca“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. P., iš vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, kalba nerišli, todėl buvo patikrintas alkoholio matuokliu, kuris parodė 0.51 promilės girtumą, su kuriuo vairuotojas sutiko. Vėliau vairuotojas prašė parodyti alkotesterio patikros dokumentus ir paskaitęs dokumentus pasakė, kad su nustatytu girtumu nesutinka, kad visi pučia į tą patį alkotesterį, prašė pateikti kitą alkotesterį, pareikalavo palaukti valandą laiko, ir vėl leisti jam pūsti. Protokolo surašymo metu T. P. trukdė dirbti, bandė išprovokuoti konfliktą T. P. buvo surašytas ATP protokolas ir jis buvo nušalintas nuo vairavimo ( b. l. 8).

Iš asmens blaivumo testo kvito matyti, kad 2013 m. spalio 20 d. 9.08 val., patikrinus T. P. girtumą (neblaivumą) prietaisu „Alcotest 6810“ matuoklis parodė 0,51 promilės (b. l. 10).

Tą pačią dieną T. P. nuvyko į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jam buvo atlikta medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti bei surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 2302 (b. l. 20). Iš šio akto matyti, kad T. P. šio akto 12 punkte nurodė, kad „vakar 1 alaus, 100 g degtinės“, kas leidžia suprasti, kad dieną prieš vartojo alkoholį. 10.50 val., atlikus pirmąjį T. P. patikrinimą alkotesteriu „Lion alcolmeter“, buvo nustatytos 0,22 promilės, 11.05 val., atlikus antrąjį patikrinimą alkotesteriu, nustatyta 0,17 promilės, buvo paimtas biologinės terpės bandinys – kraujas. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto išvadoje nurodyta „blaivus vairuoti gali“ ( b. l. 21).

Specialisto išvadoje Nr. T–A 10332/13(01) konstatuota, kad T. P. kraujyje rasta 0,29 proc. (b. l. 35).

Remiantis teismų praktika, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).

Iš alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0396, kuriuo policijos pareigūnas tikrino T. P. neblaivumą, patikros sertifikato Nr. 1428691 matyti, kad šio matuoklio patikra atlikta 2013 m. rugpjūčio 8 d. , patikros sertifikatas galiojo iki 2014 m. vasario 7 d., jo matavimo paklaida, kai nustatomas girtumas nuo 0,01 iki 1 proc. promilės, gali būti ± 1,7 procentai (b. l. 9). Nustatytą 0,51 promilės girtumą sumažinus tariama 0,017 procentų paklaida, girtumas patikrinimo metu 9.08 val. buvo ne mažiau kaip 0,51 promilės ir leistiną 0,4 promilės neblaivumo laipsnį viršijo.

2013 m. spalio 20 d. paaiškinime T. P. tvirtino, kad vairavo transporto priemonę būdamas išgėręs leistiną normą 0,40 promilės su alkotesterio parodymais nesutinka ( b. l. 4).

Iš 2014 m. rugsėjo 16 d. ekspertizės akto Nr. EG 1942/14(03) išvados matyti, kad T. P. automobilį vairavo neblaivus. Vadovaujantis metodinėmis rekomendacijomis, apskaičiavus pagal Vidmarko formulę, 2013 m. spalio 20 d. 8.50 val. pareigūnams sustabdžius patikrinimui T. P. kraujyje buvo apie 0,6l proc. etilo alkoholio, kas atitinka lengvą neblaivumo laipsnį. Tikrinant alkotesteriu 2013 m. spalio 20 d. 9.08 val., kai T. P. iškvėptame ore nustatyta 0,5l proc. alkoholio, kraujyje turėjo būti apie 0,56 proc. etilo alkoholio. Alkoholio koncentracija iškvėptame ore ir kraujyje gali skirtis, nes tiriamos skirtingos organizmo terpės. Etilo alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja- sutinkamai su Vidmarko formule, suaugusio vyro organizme ramybės būsenoje per l val. vidutiniškai oksiduojasi 0,15 alkoholio (per l min. oksiduojasi 0,0025 proc. alkoholio). Abejoti minėta specialisto išvada apygardos teismas neturi pagrindo.

Apygardos teismas susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, visiškai pritaria apylinkės teismo vertinimui, apylinkės teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog T. P. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 126 str. 1 d. yra įrodyta. Ta aplinkybė, kad T. P. ir jo atstovo pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jie mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių LR ATPK 256 straipsnio nuostatų.

Iš aptartų duomenų aiškiai matyti, jog T. P. automobilio vairavimo metu buvo neblaivus, esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas T. P. pagal ATPK 126 str. 1 d. nubaudė pagrįstai, naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Nėra pagrindo nesutikti su apelianto atstovo nuomone, kad dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo –finansiškai nukentės T. P. ir jo šeima, nes jis vienintelis išlaiko šeimą, žmona laukiasi, tačiau šios aplinkybės T. P. atsakomybės, dėl jo padaryto administracinio teisės pažeidimo, už kurį jis nubaustas skundžiamu nutarimu, nesumažina ir negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nei sankcijoje už pažeidimą numatytos nuobaudos. Pasekmes T. P. turėjo numatyti dar prieš darydamas pažeidimą. Suprasdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinos ir šios teisės praradimas gali apsunkinti tam tikras gyvenimo sritis, T. P. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - terminas nagrinėjamu atveju bus sutrumpintas, pažeidėjas, ir ateityje tikėdamasis švelnių nuobaudų, gali daryti naujus panašaus pobūdžio pažeidimus.

Skirdamas baudos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į T. P. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir paskyrė ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Jokių naujų, teismo nutarime dar neįvertintų aplinkybių, turinčių tiek administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui, tiek skiriamos nuobaudos dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir administracinės bylos medžiagoje. Darytina išvada, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes apylinkės teismas tinkamai aiškino bei taikė administracinio teisės pažeidimo įstatymą ir tinkamai paskyrė nuobaudą T. P..

Atsižvelgiant į paminėtus administracinės nuobaudos tikslus, mažesnio dydžio baudos paskyrimas būtų nepagrįstas, švelnesnės nei sankcijos minimume numatytos nuobaudos paskyrimą būtų galima laikyti netinkamu nuobaudos individualizavimu, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą, T. P. atstovo advokato Žydrūno Rupšio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.