- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-17
- Bylos Nr.
- N-575-1834-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 40.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir VDI Panevėžio skyrius) įgaliotas pareigūnas 2009 m. gegužės 13 d. surašė A. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad iki 2009 m. balandžio 24 d. būtų įvykdytas VDI Panevėžio skyriaus pareigūnų 2009 m. balandžio 15 d. reikalavimo Nr. R1 0112-0667 2 punktas, t. y. darbo užmokestis darbuotojai D. S. neišmokėtas vėliau negu prieš tris dienas iki prasidedant atostogoms, o vėluojant išmokėti atostoginius – atostogos nepratęstos, D. S. nepageidaujant prasitęsti kasmetinių atostogų – kompensacija už nepanaudotas atostogas nebuvo perskaičiuota ir išmokėta. Nurodyta, kad taip A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 11 straipsnio 6 dalį. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41² straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 3 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 41² straipsnio 1 dalyje, A. A. atžvilgiu nutraukė. Teismas nurodė, kad A. A. reikalavimo surašymo ir patikrinimo dėl jo vykdymo metu buvo darbdavys (jo atstovas), bet savo, kaip darbdavio funkcijas, tuo metu jis buvo perdavęs komercijos direktoriui A. P., kuriam ir buvo įteiktas reikalavimas pašalinti pažeidimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog reikalavimo pašalinti trūkumus surašymo metu už jo įvykdymą atsakingas buvo ne A. A., o kitas asmuo. Nurodė, kad tik 2009 m. gegužės 13 d., administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną, A. A. vėl pradėjo vykdyti direktoriaus funkcijas pilna apimtimi. Kadangi A. A. neturėjo galimybės ir sąlygų prieš protokolo surašymą pašalinti nurodytus pažeidimus, teismas konstatavo, kad dėl padarytos veikos nėra jo kaltės. Nurodė, kad asmens veika administraciniame procese gali būti svarstoma tik tuo požiūriu ir tuo aspektu, kuris suformuluotas administracinio teisės pažeidimo protokole. Kadangi A. A. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos veikos termino baigtis apibrėžta šiuo terminu – 2009 m. gegužės 13 d., dėl vėlesnio laikotarpio, anot teismo, administracinės atsakomybės taikymas A. A. negalimas.
II.
Apeliaciniu skundu VDI Panevėžio skyrius prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. nutarimą ir skirti bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Anot jo, teismas neįvertino visų bylos aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad tiek patikrinimo metu, tiek reikalavimo metu, tiek protokolo surašymo metu A. A. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Nagrinėjamu atveju dalį įgaliojimų bendrovės direktorius 2008 m. gegužės 14 d. įgaliojimu perdavė komercijos direktoriui A. P., tačiau minėtame dokumente nebuvo aptarta, kokie konkretūs įgaliojimai darbo santykių srityje perduodami komercijos direktoriui, nebuvo aptartas ir atsakomybės klausimas. Kadangi A. A. yra bendrovės direktorius nuo 2008 metų, jis privalėjo būti susipažinęs su galiojančių norminių aktų reikalavimais ir imtis priemonių, kad šie reikalavimai būtų vykdomi ir nepažeidinėjami. Tai, kad dalį savo įgaliojimų A. A. perdavė komercijos direktoriui, jo neatleidžia nuo pareigos kontroliuoti įgaliotų asmenų vykdomų funkcijų teisėtumą. Teismas taip pat nepagrįstai nurodo, kad A. A. neturėjo galimybės įvykdyti VDI Panevėžio skyriaus reikalavimo. Pažymi, kad A. A. nepaneigė, kad jam buvo žinoma apie įteiktą reikalavimą. Be to, nuo protokolo surašymo iki išnagrinėjimo praėjo daugiau kaip mėnuo laiko, o jis nesiėmė jokių veiksmų, kad nustatytas pažeidimas būtų pašalintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 3 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą A. A. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 41² straipsnio 1 dalyje, padarymo.
ATPK 41² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neįleidimas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų tikrinti pagal jų kompetenciją įmonių, įstaigų, organizacijų, taip pat Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio trijų šimtų litų ir pareigūnams - nuo trisdešimties iki devynių šimtų litų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teisės pažeidimas, įtvirtintinas ATPK 41² straipsnio 1 dalyje, užtraukia atsakomybę tiek darbdaviui (darbdaviui atstovaujančiam asmeniui), tiek darbdavio įgaliotam asmeniui, todėl kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju turi būti sprendžiama, kurio asmens veiksmai (ar neveikimas) sąlygojo tokį pažeidimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. A. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas (darbdavio atstovas), tačiau iš pateikto įgaliojimo (b. l. 29) matyti, kad jis 2008 m. gegužės 14 d. dalį savo įgaliojimų perdavė komercijos direktoriui A. P., kuris šias funkcijas, kaip užfiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 4-5), vykdė iki 2009 m. gegužės 13 d.
Nors minėtame įgaliojime perduodamos kompetencijos ribos aiškiai neaprėžtos, o byloje nei UAB „Mirabilitas“ vadovo, nei komercijos direktoriaus pareiginės instrukcijos nepateiktos, iš kitų byloje esančių duomenų akivaizdu, kad būtent A. P. bylai aktualiu laikotarpiu buvo įgaliotas spręsti klausimus, susijusius su darbuotojų įdarbinimu ir atleidimu, darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimu. Matyti, kad D. S. į darbą priėmė ir atleido, ją į kasmetines atostogas išleido, atostoginių išmokėjimo klausimą sprendė A. P. (b. l. 13-14, 16, 18, 20, 28). Pažymėtina, kad VDI Panevėžio skyriaus reikalavimas Nr. R1 0112-0667 buvo adresuotas ne A. A., o tiesiogiai A. P. (b. l. 6-8). Minėtas reikalavimas surašytas 2009 m. balandžio 15 d., nustatyti pažeidimai turėjo būti pašalinti iki 2009 m. balandžio 24 d., apie tai pranešta – iki 2009 m. balandžio 30 d. Pastarojo termino suėjimas laikytinas administracinio teisės pažeidimo paaiškėjimo data, kuria apibrėžiama padarytos veikos baigtis ir apsprendžiamos administracinės atsakomybės taikymo ribos laiko požiūriu. Nagrinėjamu atveju asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už veiką, kuri padaryta iki 2009 m. balandžio 30 d. Taigi, tai, jog nuo 2009 m. gegužės 13 d. A. A. vėl tapo atsakingas už sritį, kuri prieš tai buvo patikėta A. P., bei tai, jog jis po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo nesiėmė jokių veiksmų VDI Panevėžio skyriaus reikalavimui įvykdyti, yra teisiškai nereikšminga ir negali jam užtraukti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad pažeidimas buvo baigtas daryti 2009 m. gegužės 13 d., t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną, tačiau šis faktas neturi jokios įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir nesudaro pagrindo jį naikinti.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad įmonės vadovui (darbdavio atstovui) dalį kompetencijos atitinkamoje darbo srityje perdavus kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, tai per se nepašalina jo administracinės atsakomybės už padarytus pažeidimus, įgaliotam darbdavio asmeniui nevykdant ar netinkamai vykdant jam prisikirtas funkcijas. Tokiu atveju įmonės vadovo padarytas pažeidimas gali pasireikšti neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tačiau tai turi būti tinkamai pagrįsta. Nagrinėjamu atveju jokių konkrečių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog būtent A. A., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, neveikimas sąlygojo ATPK 41² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, nepateikta.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 41² straipsnio 1 dalies normą, yra nustatęs, jog atsakomybė asmeniui atsiranda už valstybinės darbo inspekcijos teisėto reikalavimo nevykdymą. Teisėtumą šiuo atveju reikėtų suprasti pirmiausiai įvertinant reikalavimo pagrįstumą, atitikimą įstatymo nuostatoms ir realumą (2006 m. kovo 10 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N9(62)–334/2006). 2009 m. balandžio 15 d. reikalavimo Nr. R1 0112-0667 2 punkte konstatuotas toks pažeidimas – darbo užmokestis darbuotojai D. S. neišmokėtas vėliau negu prieš tris dienas iki prasidedant atostogoms, o vėluojant išmokėti atostoginius – atostogos nepratęstos, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 176 straipsnio nuostatas, tačiau iš reikalavimo neaišku, kaip šis pažeidimas turėjo būti ištaisytas, t. y. nenurodyta, kokius veiksmus turėjo atlikti bendrovė. Pažymėtina, kad D. S. jau buvo atleista iš darbo ir minėto nurodymo jau objektyviai nebuvo galima įvykdyti. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad tokiu atveju turėjo būti išmokėta piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas. Toks darbdavio įsipareigojimas sietinas su DK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Pažymėtina, kad minėtos DK normos pažeidimas 2009 m. balandžio 15 d. reikalavimo Nr. R1 0112-0667 2 punkte nebuvo fiksuotas. Be to, DK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas dėl kompensacijos už kasmetines atostogas išmokėjimo, nutrūkus darbo teisiniams santykiams, patenka į DK 141 straipsnyje numatytos darbdavio pareigos (visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju) turinį. Šis pažeidimas buvo konstatuotas 2009 m. balandžio 15 d. reikalavimo Nr. R1 0112-0667 3 punkte, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad jis buvo pašalintas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. A. patraukimas administracinėn atsakomybėn negalimas ir dėl to, kad neįrodyta padaryta priešinga teisei veika, užtraukianti administracinę atsakomybę pagal ATPK 41² straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kurį pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinio skundo nepatenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.