Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-05-17 · Administracinė byla Nr. I-309-602/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-05-17
Bylos Nr.
I-309-602/2010
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Veslava Ruskan
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Pareiškėjas
T. P.
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-309-602/2010
Proc. Nr. 3-61-3-01812-2009-6
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.;21; 74 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2010 m. gegužės 17 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui Dainiui Jasui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. (T. P.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bei Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2009-10-28 teismui padavė skundą, prašydamas priteisti 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2-4, 76).

Nurodė, kad Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas nėra pritaikytas žmonėms kalinti, neatitinka sanitarinių normų, yra perpildytas, būna, kad kamerose laikoma po šešis kalinius. Ant patalpų sienų buvo pelėsis, visur laikėsi drėgmė, taip pat buvo kiti nepatogumai, buvo kirminų ir graužikų, nėra tinkamos santechnikos. Kalėjime gyvenamosios kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, žiemos metu nešildomos, be langų, t. y. netinkamos nuteistųjų ir įtariamųjų patalpinimui. Pažymėjo, kad visų gyvenamųjų patalpų stogai turi asbesto, todėl pareiškėjas turėjo kvėpuoti asbesto dulkėmis. Dėl minėtoje areštinėje esančių sąlygų rizikavo susirgti. Pažymėjo, kad 2009-01-23 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje Nr. A-438-121/2009 priteisė 1000 litų neturtinės žalos.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėjui pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17-19).

Nurodė, kad Lietuvos higienos normoje nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims yra ne mažiau kaip 5 kv. m. vienam asmeniui, bet kadangi Lukiškių TI-K yra nuolat perpildytas, o administracija įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui negali daryti, nustatytas reikalavimas kartais būna viršytas. Nepaisant to, administracija nuolat stengiasi gerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygas, kiekvienam asmeniui visada skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, išduodamas kitas nustatytas inventorius. Įstaiga asmenų skaičiaus nereguliuoja, todėl išspręsti perpildymo problemos negali. Lukiškių TI-K pastatai seni, reikalingas remontas, tačiau kameros remontuojamos etapais pagal nustatytą planą, gavus lėšas iš valstybės biudžeto. Be to, įstaiga sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Visos kameros yra šildomos centralizuotai, temperatūra yra ne žemesnė nei 18 laipsnių šilumos. Pareiškėjo teiginiai, kad jis patyrė neturinę žalą, nepagrįsti, jis nepateikė jokių įrodymų dėl žalos, jos nekonkretizavo ir nepaaiškino, kokio pobūdžio žala buvo padaryta ir kaip apskaičiuotas jos dydis.

Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 70-73).

Be atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime išdėstytų motyvų, nurodė, kad Kalėjimų departamentas aktyviai sprendžia įstaigų, tarp jų ir Lukiškių TI-K, perpildymo problemas. 2009-09-30 Vyriausybės nutarimu Nr. 1248 patvirtintos Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų plėtros strategijos tikslas ir paskirtis yra nustatyti Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų plėtros prioritetus, tikslus ir uždavinius, padėsiančius siekti, kad šių įstaigų materialinė ir techninė bazė atitiktų Lietuvos higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir būtų užtikrintas veiksmingas nustatytų uždavinių įgyvendinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus pakankamai ilgam laikui nuo jo kalinimo Lukiškių TI-K pabaigos, todėl patirti neigiami išgyvenimai tam tikra apimtimi sumažėjo. Pareiškėjas privalo įrodyti aplinkybes dėl žalos atlyginimo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, žalos nekonkretizavo. Nagrinėjamo ginčo atveju nėra nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai ar neveikimas, kuris sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą. Be to, pareiškėjas savo skundą, kuriuo reiškė reikalavimą dėl jam laikotarpiu nuo 2005-04-08 iki 2006-10-26 Lukiškių TI-K padarytos žalos, parengė ir išsiuntė 2009-11-17, t.y. pasibaigus CK 1.125 str. 8 d. numatytam trejų metų ieškinio senaties terminui reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.

Per teismo posėdį atsakovo atstovas prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2006-04-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-2006 (b. l. 38-46) T. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 ir 11 p. – nužudymą, 137 str. 3 d. – sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, 253 str. 1 d. – neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 14 metams bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-19 nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-02-27 nutartimi pareiškėjo kasacinį skundą atmetė.

Nustatyta, kad T. P. Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2005-04-08 iki 2006-10-26: 2005-04-08 patalpintas į kamerą Nr. 104, 2005-04-10 perkeltas į kamerą Nr. 141, 2005-05-16 perkeltas į kamerą Nr. 193, 2005-06-28 perkeltas į kamerą Nr. 174, 2005-08-11 perkeltas į kamerą Nr. 197, 2005-10-11 perkeltas į kamerą Nr. 128, 2005-10-29 perkeltas į kamerą Nr. 175, 2005-11-02 perkeltas į kamerą Nr. 165, 2006-01-11 perkeltas į kamerą Nr. 144, 2006-03-16 perkeltas į kamerą Nr. 152, 2006-05-03 perkeltas į kamerą Nr. 252, 2006-05-26 perkeltas į kamerą Nr. 309, 2006-08-23 perkeltas į kamerą Nr. 321, 2006-09-02 perkeltas į kamerą Nr. 315, 2006-10-12 perkeltas į kamerą Nr. 318, 2006-10-26 išvyko į Pravieniškių 2-ius pataisos namus-atvirąją koloniją, kurioje iki šiol atlieka laisvės atėmimo bausmę (b. l. 20-21, 98-99).

2009-10-13 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu Nr. 2S-2838, išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Lukiškių TI-K administracijos atsisakymo suteikti prašomos informacijos dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K, nustatyta, kad pareiškėjas 2009-09-07 prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K prašydamas pateikti informaciją apie savo buvimą Lukiškių TI-K (laikymą skirtingose kamerose, kaitą, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų ploto dydį). Lukiškių TI-K 2009-09-11 raštu Nr. 22-1009 pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str. 3 d. 8 p. ir 16 str. 2 d. 1 p. nuostatomis, prašomos informacijos pateikti negali, kadangi tokios informacijos parengimas susijęs su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Lukiškių TI-K 2009-10-12 rašte Nr. 9-19648 nurodoma, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas nuo 2005-04-08 iki 2006-10-26. Prašomos informacijos surinkimas (1,5 metų laikotarpyje) užimtų neproporcingai dideles darbo ir laiko sąnaudas, be to, Lukiškių TI-K vyksta nuolatinė laikomų asmenų kaita gyvenamosiose kamerose. Kalėjimų departamentas konstatavo, kad Lukiškių TI-K administracija, vadovaujantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 str. 2 d. 1 p. nuostatomis, pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjo prašomą informaciją ir vadovaujantis minėto įstatymo 3 d. nuostatomis pateikė pranešimą, kuriame nurodė atsisakymo priežastis ir minėto sprendimo apskundimo tvarką (b. l. 8).

Skundžiamu laikotarpiu kardomojo kalinimo vykdymo tvarką reglamentavo 1996 m. Kardomojo kalinimo įstatymas Nr. I-1175 (toliau – Įstatymas) bei Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos 2001 m. rugsėjo 7 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 178.

Įstatymo 18 straipsnis numatė, kad kalinamieji laikomi kardomojo kalinimo vietų bendrose, skirtose ne daugiau kaip keturiems asmenims, kamerose, kuriose užtikrintos tinkamos sąlygos. Pagal Taisyklių 9 p., tardymo izoliatoriai įrengiami vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461. Tardymo izoliatorių patalpų gyvenamojo ploto normos yra šios: tardymo izoliatoriaus kamera - ne mažiau kaip 5 kv. metrai vienam kalinamajam; tardymo izoliatoriaus karcerio kamera - ne mažiau kaip 4,5 kv. metrai vienam kalinamajam.

Taisyklių 18 p. nustatė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, tardymo izoliatoriuje vienu metu leidžiama laikyti ne daugiau kaip vieną tūkstantį kalinamųjų. Pagal Taisyklių 19 p., vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, tardymo izoliatoriuje įrengiamas reikiamas kiekis keturviečių ir vienviečių kamerų, kuriose sudaromos gyvenimo bei buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normą HN 76:1999. Kameroje turi būti: langas, užtikrinantis natūralią dienos šviesą ir natūralų vėdinimą. Lange įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas iš vidaus aptraukiamas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele; išorinės ir vidinės durys. Išorinės kameros durys gali būti metalinės arba medinės. Medinės durys turi būti ne plonesnės kaip šešių centimetrų. Iš vidaus šios durys apkalamos skarda. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms bei kitiems daiktams perduoti. Langelio durelės turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti užrakintos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę; dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Kamerose (išskyrus karcerio kameras) gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai; signalinis mygtukas pareigūnams iškviesti; sanitarinis mazgas, kuris turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,2 metro aukščio pertvara. Kameroje įrengiamas praustuvas (kriauklė); pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam asmeniui ir stalas, kurių kalinamieji ir nuteistieji negalėtų išardyti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem asmenims knygoms ir daiktams sudėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba; pritvirtinti prie grindų suoliukai arba taburetės; mechaninis vėdinimas; centrinis arba kaloriferinis šildymas.

Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461, nustato, kad gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims turi būti ne mažiau kaip 5 kv.m. vienam asmeniui. Remiantis Įkalinimo įstaigų renovavimo ir įkalinimo sąlygų humanizavimo 2004–2009 metų programos, parengtos vykdant acquis įgyvendinimo priemonių 2003 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 (Žin., 2003, Nr. 25-1019), 3.24-D1 priemonę, situacijos analizės duomenimis, Lukiškių TI-K šis rodiklis siekia 3,7 kv.m. vienam asmeniui.

Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ 11 skirsnis reglamentuoja, kad Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų įvairios paskirties patalpos turi būti šildomos ir vėdinamos. Šildymas ir vėdinimas projektuojamas pagal statybos normas bei šią higienos normą. Šiluma į patalpas tiekiama iš centrinių arba vietos šilumos šaltinių. Šildymo sistemos turi užtikrinti tolygų oro įšilimą, neteršti oro kenksmingomis medžiagomis ir kvapais. Radiatoriai įrengiami po langais. Jų paviršius turi būti lygus, lengvai plaunamas ir dezinfekuojamas. Radiatorių temperatūra neturi viršyti 85⁰C, turi būti įrengti termoreguliatoriai. Pastatų patalpos, priklausomai nuo jų paskirties, turi būti vėdinamos tiekiamosiomis ir ištraukiamosiomis vėdinimo sistemomis natūraliai arba mechaniškai <...>. Kolonijos bendrabučio gyvenamosiose ir kamerų tipo patalpose, baudos, drausmės izoliatorių, Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų patalpų pakankamos šiluminės aplinkos ir šiluminio komforto oro temperatūros, oro santykinės drėgmės bei oro judėjimo greičio parametrų normuojamos reikšmės privalo atitikti HN 69-1997 reikalavimus.

Lukiškių TI-K yra patvirtintos 864 vietos (426 kameros), tačiau, kaip nurodė pats Lukiškių TI-K, šis skaičius nuolat viršijamas; pastatai statyti 1904-1905 m., jiems reikalingas remontas. Kaip matyti iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų dydžius ir juose laikomų kalinių skaičių, Lukiškių TI-K paaiškinimų (b. l. 98-101), pareiškėjo įkalinimo sąlygos neatitiko sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ 6.15 p. nustatytų ploto normų kamerose laikomiems asmenims, t. y. po 5 m² ploto vienam asmeniui.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).

Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius nuolat viršija patvirtintą vietų skaičių, todėl gyvenamojo ploto norma kamerose neatitinka Lietuvos higienos normos HN 76:1999 reikalavimų.

Apibendrinus šį teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo kalinimo sąlygas, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija, pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę, būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 m2 kameros ploto, t. y., byloje aptariamu atveju ši viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Administracinė byla Nr. A143 – 1966/2008), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (šio teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)) (2009-01-23 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas byloje Nr. A-438-121/2009).

Todėl konstatuotina, kad buvo pažeista konstitucinė pareiškėjo teisė į orumą (Konstitucijos 21 str. 2 d.). Netinkamomis, o tuo pačiu neteisėtomis valstybės institucijų (Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento nepriklausomai nuo jų kaltės) veikomis pažeidus konstitucinę asmens teisę į orumą, neabejotinai buvo padaryta žala pareiškėjui – teisės doktrinoje visuotinai pripažįstama, kad neteisėtomis veikomis visuomet yra padaroma žala. Pažymėtina ir tai, kad ši žala yra padaryta ne tik konstitucinės teisės normų saugomam gėriui – konstitucinei teisei į orumą, bet ir civilinės teisės saugomam gėriui – asmeniui jaustis oriu, visaverčiu ir lygiateisiu Lietuvos Respublikos piliečiu.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pareiškėjo subjektinės teisės - būti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau 5 m² ploto, pažeidimo mastą bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismų praktiką panašiose bylose ir nusprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 1000 Lt. Pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 500 000 Lt yra pernelyg didelis ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

Pareiškėjui neturtinė žala priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsakingo už kalinimo įstaigų veiklos koordinavimą, iš valstybės biudžeto (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas neįrodė kitų aplinkybių dėl netinkamų jo laikymo sąlygų, t.y. neįrodė kitų aplinkybių dėl žalos atsiradimo fakto, kuris nėra preziumuojamas pagal įstatymą. Žalos padarymo faktą bei jos dydį privalo įrodyti asmuo, reikalaujantis tokios žalos atlyginimo (ABTĮ 57 str.). Pareiškėjo teiginiai dėl švaros palaikymo Lukiškių TI-K yra nepagrįsti įrodymais. Remiantis pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu galiojusių Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 72 p., tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu patvirtinama kalinamųjų dienotvarkė. Dienotvarkėje nurodomas rytinio kėlimosi, kamerų tvarkymo, tualeto, valgymo, patikrinimo, darbo, pasivaikščiojimo, išvedimo pas parengtinį tyrimą atliekančius pareigūnus, gynėjus, kultūrinių, sportinių, auklėjamųjų ir kitų priemonių, laisvalaikio bei nepertraukiamo (8 valandų) miego laikas. Remiantis minėta nuostata darytina išvada, kad kameras tvarkytis privalo patys kalinamieji, jiems suteikiamas reikalingas inventorius Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų (nuteistųjų), kad jie palaikytų tvarką kamerose ir už administracijos reikalavimų nevykdymą gali būti skiriamos nuobaudos. Be to, aplinkybė, jog Lukiškių TI-K sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, patvirtina, kad atsakovas rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose.

Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2005-04-08 iki 2006-10-26, skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K teismui pateikė 2009-10-28, t. y. praėjus trejiems metams. Atsakovai nurodė, kad pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo praleidęs ieškinio senaties terminą ir prašo taikyti senatį.

CK 1.124 str. ir 1.131 str. 1 d. numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 str. 1, 2 ir 8 d. numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų, atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus, o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas. CK 1.134 str. 1 p. nuostata, kad ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 civilinėje byloje priimtoje nutartyje Nr. 3K-7-2/2008, reiškia, kad ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą ieškinio senatis taikoma. Atsakovai nurodo, kad pareiškėjas praleido ieškinio senatį būtent dėl turtinio pobūdžio reikalavimo, atsirandančio dėl neturtinio pobūdžio vertybių pažeidimo. Pažeidus neturtinio pobūdžio vertybes, ginčijamu atveju asmens orumą, negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad šios vertybės buvo pažeistos būtent konkrečiu laikotarpiu, kuriuo buvo padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atsiradimo atveju kaip negalima vadovaujantis ekonominiais kriterijais konstatuoti tikslaus jos dydžio, taip ir negalima konstatuoti tikslaus jos atsiradimo laiko, dėl to ir yra minėta CK 1.134 str. 1 p. nuostata. Be to, CK 1.131 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Teismas daro išvadą, kad skundas paduotas praėjus kelioms dienoms po atsakovo nurodomo ieškinio senaties termino pasibaigimo, pareiškėjas iki kreipimosi į teismą prašė atsakovus pateikti informaciją, reikalingą skundo paruošimui, bet tokios informacijos negavo, todėl pareiškėjo pažeistoji teisė turi būti ginama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo T. P. skundą tenkinti iš dalies.

T. P. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje T. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Veslava Ruskan