Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-08 · Administracinė byla Nr. I-1451-402/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-08
Bylos Nr.
I-1451-402/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02499-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
V. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1451-402/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02499-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 8 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,nedalyvaujant šalims,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2-7) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. kovo 24 d. buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LVAL). Nurodė, jog kameroje Nr. 103 buvo netinkama šildymo temperatūra, buvo šalta. Kameroje Nr. 103, 105 nebuvo užtikrintas dirbtinis apšvietimas. 2016 m. lapkričio 28 d. įsiteisėjo Kauno apygardos teismo nuosprendis, kuriame nurodyta laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, tačiau jis iki 2016 m. gruodžio 28 d. buvo laikomas LVAL kamerų tipo patalpose, nepagrįstai sugriežtinta bausmė, sutrumpintas laikas pasivaikščioti lauke, t. y. vietoje 3 val. buvo leista tik 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Nuo 2016 m. gruodžio 28 d. buvo perkeltas į patalpas, kurios atitinka pataisos namų sąlygas, padidinta judėjimo galimybė, tačiau tose patalpose nebuvo stalo, taip pat negalėjo pasinaudoti virtuvėle, maistas į kamerą buvo patiekiamas atšalęs. Pažymėjo, kad periodiškai nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. vasario 9 d. buvo suteiktos nekokybiškos medicininės paslaugos, t. y. pareiškėjo žaizdos buvo perrišamos ne procedūriniame kabinete, bet bibliotekoje arba gydytojo kabinete, kuris yra nepritaikytas žaizdų perrišimui. 2016 m. gruodžio 21 d. nebuvo suteikta medicininė pagalba, nebuvo atliktas abiejų kojų trofinis žaizdų perrišimas, o 2016 m. gruodžio 25 d. buvo netinkamai perrištos žaizdos, žaizdos nebuvo dezinfekuojamos. Nurodė, kad nepagrįstai jam buvo nutrauktas gydymas. 2017 m. vasario 9 d. buvo perkeltas į 12 korpuso kamerų tipo patalpas Nr. 104 sugriežtinat bausmę, buvo atimta teisė pasinaudoti biblioteka, negaunat teisinės informacijos. Gydytoja nerekomendavo pareiškėją perkelti į kamerų tipo patalpas. 2017 m. kovo 6 d. perkeltas į 12 korpuso kamerą Nr. 103 ir buvo laikomas iki 2017 m. kovo 24 d. Kameroje Nr. 103 buvo atimta galimybė tinkamai pavalgyti, nes maistas pirmiausia buvo dedamas ant purvinų grindų, o tik po to jis pats turėjo jį nusinešti iki lovos ar spintelės, kadangi jis vaikšto tik su ramentais, tai buvo labai sunku nusinešti maistą. Kameroje nebuvo stalo, maistas į kamerą buvo patiekiamas atšalęs. Kamera nebuvo nei valoma, nei dezinfekuojama, nebuvo galimybės išsivėdinti patalpų, nes langas užstatytas lova ir jį sunku atidaryti. Kameroje nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, drėgmė, buvo atimta galimybė pasinaudoti karštu vandeniu naktį, nes naktį atjungdavo elektrą. Patalynė ir pižama nebuvo keičiamos. Sanitarinis mazgas nepritaikytas neįgaliesiems. Pasivaikščiojimo kiemelyje nebuvo suoliuko. Dėl netinkamų sąlygų LAVL patyrė fizinį, emocinį skausmą, nemigą, baimę, sveikatos sutrikimus. Pažymėjo, jog atsakovo veiksmų neteisėtumas konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad jis buvo kalinamas netinkančiomis sąlygomis. Prašė skundą tenkinti ir priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime (b. l. 51-58) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Įstaigai yra privalomi taikomi sveikatos apsaugą bei asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Nurodė, jog pareiškėjas 2016 m. lapkričio 17 d. atvyko į Ligoninę dėl ištyrimo dėl tuberkuliozės. Ligoninė atvykusius nuteistuosius (suimtuosius) skirsto vadovaudamasi Higienos norma HN 47-1:2012 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 407 patvirtintu Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos aprašu. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą pacientai, kurie įtariami sergantys tuberkulioze ir tie, kurie serga patvirtina tuberkulioze bei išskiria tuberkuliozės mikobakterijas yra laikomi izoliuotai Tuberkuliozės skyriuje kamerų tipo patalpose. Pacientai, kuriems įtariama tuberkuliozė nėra skirstomi į kamerų tipo patalpas su pacientais, kuriems tuberkuliozė jau patvirtinta. Ligoninėje kamerų tipo patalpos, kurios iš esmės atlieka palatos funkciją, įrengtos nepažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punkto nuostatų, todėl šioje įstaigoje pacientai gydomi kamerų tipo patalpose (palatose) teisėtai. Nuteistųjų teisinė padėtis dėl jų laikymo kamerų tipo patalpose (palatose) nesikeičia, t. y. nuteistųjų subjektyvių teisių, laisvių ir pareigų apimtis priklauso ne nuo jų laikymo kamerų tipo patalpose (palatose), tačiau nuo to kokios grupės sąlygomis (lengvosios, paprastosios ar drausminės) atlieka laisvės atėmimo bausmę Ligoninėje. Patalpose, kuriose gydėsi pareiškėjas patalpų oro temperatūra atitiko Higienos normos reikalavimus. Pareiškėjas dėl karšto vandens kreipėsi į Ligoninės administraciją su prašymu 2017-03-06, tačiau 2017-03-17 pareiškimu Nr. 45-498 nurodė, kad raštiško atsakymo nereikia, kadangi įstaigos administracijos atstovai šiuo klausimu su pareiškėju apsvarstė ir pretenzijų neturi. Ligoninėje gyvenamosios patalpos įrengiamos vadovaujantis Lietuvos Higienos norma HN 47:2011. Šios normos 21 punktas nurodo, kad: „Palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti Ši norma nenustato reikalavimo patalpose įrengti stalą. Ligoninėje pacientai buvo maitinami kamerų tipo patalpose. Kamerų tipo patalpose, kuriose buvo gydomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo vieta įrengta atsižvelgiant Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą. Ligoninėje vieną kartą per savaitę yra surenkamas iš Ligoninės pacientų nešvarus minkštasis inventorius ir išduodamas švarus. Nešvarūs skalbiniai yra perduodami UAB „Kauno skalbykla“, su kuria Ligoninė yra sudariusi skalbimo paslaugų sutartį Nr. CP089747. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos suma.

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę LAVL laikotarpiais nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. kovo 24 d.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar LAVL (jos pareigūnai) (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos duomenų nustatyta (b. l. 51-52), kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydomas: nuo 2016 m. lapkričio l7 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. Tuberkuliozės skyriuje; nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2017 m. sausio 2 d. Tuberkuliozės skyriuje; nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017 m. sausio 16 d. Tuberkuliozės skyriuje; nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. sausio 30 d. Tuberkuliozės skyriuje; nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. kovo 24 d. Tuberkuliozės skyriuje ir Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje. Pareiškėjas gydymosi LVAL metu buvo paskirtas į Tuberkuliozės skyriaus kamerų tipo patalpas Nr. 103, Nr. 105, Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus kamerų tipo patalpas Nr. 103 ir Nr. 205.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, buvo šalta, nebuvo galimybės išsivėdinti, drėgna.

Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – ir Higienos norma). Į laisvės atėmimo vietų sąvoką patenka ir laisvės atėmimo vietų ligoninės, todėl LAVL patalpų įrengimui taikytinos Higienos normos reikalavimai (Higienos normos 1 p.). Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė nuo 35 proc. iki 65 pro c., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu - 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu - 0,05-0,15 m/s (16 p.).

Pareiškėjo teiginius dėl netinkamo apšvietimo iš dalies patvirtina į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento 2017 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 2.2.-1986(17.2.338.2.22) (b. l. 11-12) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kaišiadorių skyriaus 2017 m. balandžio 4 d. patikrinimo aktas Nr. PA.-2-301(17.2.338 2.22) (b. l. 85-89), kuriose konstatuota, jog 12 korpuso kameroje Nr. 205, kurioje buvo gydomas pareiškėjas, dirbtinis apšvietimas siekė tik 107 lx, pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 p.

Paminėtuose aktuose nurodoma, jog LAVL visose gyvenamosiose patalpose yra langai, kurie atsidaro, todėl yra sudaryta galimybė gyvenamąsias patalpas išvėdinti. Patalpų mechaninės ventiliacijos efektyvumas ir oro judėjimo greitis nevertinamas, kadangi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimai, susiję su patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais, veikiančiose laisvės atėmimo vietose netaikomi.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog patalpose, kuriose gydėsi pareiškėjas patalpų oro temperatūra atitiko Higienos normos reikalavimus.

Iš bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas, dėl oro temperatūros kreipėsi į Ligoninės administraciją su prašymais 2017 m. kovo 8 d. ir 2017 m. kovo 16 d. (b. l. 79-80). LVAL 2017 m. kovo 22 d. buvo atlikti kontroliniai matavimai, kurių metu nustatyta, kad kameroje Nr. 103 patalpos oro temperatūra yra 21,8 C0, atitinka HN 134:2015 reikalavimus. Į pareiškėjo prašymus LVAL buvo atsakyta 2017 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 7-341 (b. l. 78).

Nors atsakovo atstovas į bylą nepateikė duomenų apie kitų kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, drėgmę ir temperatūrą, apšvietimą ir t.t., tačiau byloje nenustatyta, kad pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų kitose kamerose (drėgmės, netinkamos temperatūros, netinkamo apšvietimo, netinkamos ventiliacijos) ginčo laikotarpiu buvo kreipęsis į atsakovą, į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, šiuo metu patikrinti buvusias sąlygas nėra galimybės, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Pareiškėjas nurodė, jog kameroje nebuvo stalo ir negalėjo pasinaudoti virtuvėle, maistas patiekiamas atšalęs.

Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Atsižvelgiant į tai, Ligoninė pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Todėl nagrinėjant pareiškėjo skundo reikalavimus taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 (toliau – ir Higienos norma). Higienos normos 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Kadangi Higienos normos 21 punktas nenumato palatoje stalo, pareiškėjo teigimu kiekvienam pacientui palatoje buvo skirta spintelė, kėdė, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklių 5.11 punkte nurodyta, kad virtuvėlės įrengiamos esant techninėms galimybėms. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Ligoninėje pacientai buvo maitinami kamerų tipo patalpose, todėl pareiškėjui nebuvo poreikio naudotis virtuvėle.

Pareiškėjo teiginius, jog LVAL dalinamas maistas yra atšalęs iš dalies patvirtina į bylą pateiktas Kaišiadorių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. balandžio 25 d. raštas Nr. 31B6-(31.5)-168, jame nurodyta, kad 2017 m. balandžio 13 d. VMVT Kaišiadorių VMVT atliko planinį pagal pranešimą patikrinimą LVAL maisto tvarkymo skyriuje ir stebėjo maisto dalinimą ligoninės 12 korpuse. Nustatyta, jog grikių košės temperatūra mažesnė, nei 68 ⁰C (b. l. 10).

Pareiškėjas teigia, jog sanitarinis mazgas buvo nepritaikytas neįgaliesiems, pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo suoliuko.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog kamerų tipo patalpose, kuriose buvo gydomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo vieta įrengta atsižvelgiant Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą. Visose Ligoninės palatose sanitarinių mazgų kabinose įrengti klozetai.

Pareiškėjas savo skunde nedetalizuoja laikotarpio, nuo kada jo atžvilgiu nebuvo užtikrintas tinkamas sanitarinio mazgo įrengimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2017 m. vasario 18 d. pagal gydytojo paskyrimą išrašyti alkūniniai ramentai, Ligoninės gydytojo D. K. medicinos dokumentų 2018 m. sausio 19 d. išraše (b. l. 70) nurodyta, kad pareiškėjas palatos ribose alkūninių ramentų pagalba judėti gali, todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo pareiškėją skirti į palatą, kurioje sanitarinio mazgo kabina įrengta ir pritaikyta pacientams, kurie juda išimtinai tik neįgaliojo vežimėlio pagalba. Teismo vertinimu, byloje nustačius, jog kamerų tipo patalpose, kuriose buvo gydomas pareiškėjas, buvo įrengti klozetai, tinkami naudotis neįgaliam pacientui sėdint, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, dėl kurių galėjo kilti neturtinė žala, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovo atstovo pateikti duomenys taip pat paneigia pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, susijusius su netinkamais pasivaikščiojimo kiemeliais. LAVL nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose, priešingai nei teigia pareiškėjas yra įrengti suoliukai (b. l. 116). Pareiškėjas nedetalizuoja laikotarpio, kada neva jis patyrė nepatogumus dėl neįrengto suoliuko. Atsakovas atstovas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas į pasivaikščiojimus transportuojamas neįgaliojo vežimėliu, tad pareiškėjo atveju suoliukas nėra būtinas norint pabūti gryname ore. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde, teigia kad negavo karšto vandens nakties metu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas dėl karšto vandens kreipėsi į Ligoninės administraciją su prašymu 2017 m. kovo 6 d. (b. l. 82), tačiau 2017-03-17 pareiškimu Nr. 45-498 nurodė, kad raštiško atsakymo nereikia, kadangi įstaigos administracijos atstovai šiuo klausimu su pareiškėju apsvarstė ir pretenzijų neturi (b. l. 81).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad kamera Nr. 103 nebuvo valoma, dezinfekuojama.

Pagal į bylą pateiktą dokumentą „Patalpų valymo procedūra“, patvirtintą Ligoninės direktoriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-177 (b. l. 25-31; toliau – ir Procedūra), palatas kasdien valo (nuolatinis valymas) patys suimtieji ar nuteistieji, o pagrindinį valymą (visų patalpų ir jose esančių daiktų bei įrangos valymą, išvykus pacientui(-ams), arba periodinį valymą, esant pacientams, pagal sudarytą patalpų valymo grafiką) atlieka palatiniai sanitarai (nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus). Valymo inventoriumi ir priemonėmis aprūpina pagalbinis darbuotojas. Duomenų apie tai, kad Procedūros nuostatų Ligoninėje nėra laikomasi, į bylą nėra pateikta. Šios aplinkybės jam prieinamomis įrodinėjimo priemonėmis (t. y. kartu su juo laikomų asmenų parodymais, rašytiniais paaiškinimais ir pan.) neįrodinėjo ir pareiškėjas. Taigi, akivaizdu, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, laisvės atėmimo vietos gyvenamųjų patalpų švarą turėjo užtikrinti patys nuteistieji, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl nevalomos palatos buvo sąlygoti pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant Procedūros reikalavimų. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl nekokybiškai ar ne laiku atliekamų valymo darbų ir dėl to pareiškėjui sukeltų nepatogumų jis būtų kreipęsis į atsakovą, o šis į jo skundą nebūtų reagavęs. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Ligoninės administracija, žinodama apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, nesant tokių duomenų, pareiškėjo argumentai dėl palatos netinkamo valymo ir dezinfekavimo atmestini kaip nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas į Ligoninės administraciją kreipėsi su prašymu 2017 m. vasario 15 d. prašymu tik dėl šiukšlių dėžės, šveitimo miltelių praustuvei bei unitazui valyti, WC šepečio (b. l. 84), kas patvirtina, kad pareiškėjas nesijautė negalįs apsitvarkyti savo gyvenamosios vietos pats.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog gydymosi LVAL metu buvo netinkamai paskirtas į kamerų tipo patalpas, nepagrįstai sugriežtinta bausmė, sutrumpintas laikas pasivaikščioti lauke, t. y. vietoje 3 val. buvo leista tik 1 val. pasivaikščioti gryname ore.

Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis - ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės - suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą (Ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 1 punktas). LVAL taip pat taikomas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau - Lietuvos Higienos norma HN 47-1:2012), bei kiti sveikatos apsaugą bei asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2016 m. lapkričio 17 d. atvyko į Ligoninę dėl ištyrimo dėl tuberkuliozės ( b. l. 72).

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Ligoninė atvykusius nuteistuosius (suimtuosius) skirsto vadovaudamasi Higienos norma HN 47-1:2012 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 407 patvirtintu Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos aprašu. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą pacientai, kurie įtariami sergantys tuberkulioze ir tie, kurie serga patvirtina tuberkulioze bei išskiria tuberkuliozės mikobakterijas yra laikomi izoliuotai Tuberkuliozės skyriuje kamerų tipo patalpose. Pacientai, kuriems įtariama tuberkuliozė nėra skirstomi į kamerų tipo patalpas su pacientais, kuriems tuberkuliozė jau patvirtinta.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 76 straipsnis, reguliuojantis nuteistųjų laikymo laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose sąlygas, numato, kad nuteistieji, kurie laikomi laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose ir perkelti į drausmės grupę, jei nėra galimybės jų laikyti atskirai, gali būti laikomi kartu su kitais nuteistaisiais, laikantis šio kodekso 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų. BVK 70 straipsnio 2 dalis numato, jog atskirose pataisos įstaigose turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai. Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BVK 70 str. 3 d.). Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius (BVK 70 str. 4 d.). BVK 70 straipsnio 5 dalis numato, jog laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vidaus tvarkos taisyklių 62 punktas numato, jog į laisvės atėmimo vietų ligoninę atvykę nuteistieji uždaromi palatose. Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 9.1 punktas numato, jog ligoninė kardomosios priemonės – suėmimo ir bausmių vykdymo srityje, be kita ko, užtikrina įstatymų nustatytą pacientų apsaugą ir priežiūrą. Taigi, paskirdama nuteistuosius į palatas Ligoninės administracija turi užtikrinti įstaigos ir kitų joje esančių asmenų saugumą, todėl turi diskrecijos teisę, vadovaudamasi BVK normomis, Vidaus tvarkos taisyklėmis, remiantis pateikta informacija, laikyti nuteistuosius kameros tipo palatoje. Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-191 (b. l. 42-52) 22-30 punktuose nurodyti darbuotojai (gydomųjų skyrių viršininkai), kuriems suteikta teisė suderinus su atitinkamais pareigūnais, o perkeliant iš vienos kamerų tipo palatos į kitą, suderinus ir su pacientą gydančiu gydytoju, paskirti (perkelti) stacionariniam gydymui atvykusį pacientą į kamerų tipo palatas.

Atsakovas nurodė, jog Ligoninėje kamerų tipo patalpos, kurios iš esmės atlieka palatos funkciją, įrengtos nepažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punkto nuostatų, todėl šioje įstaigoje pacientai gydomi kamerų tipo patalpose (palatose) teisėtai. Nuteistųjų teisinė padėtis dėl jų laikymo kamerų tipo patalpose (palatose) nesikeičia, t. y. nuteistųjų subjektyvių teisių, laisvių ir pareigų apimtis priklauso ne nuo jų laikymo kamerų tipo patalpose (palatose), tačiau nuo to kokios grupės sąlygomis (lengvosios, paprastosios ar drausminės) atlieka laisvės atėmimo bausmę Ligoninėje.

Nuteistųjų teisę pasivaikščioti gryname ore reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnis, kuris nurodo, kad nuteistieji vadovaujantis Bausmių vykdymo kodeksu turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 5 dalį pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurie priskirti paprastajai grupei, kasdien gali pasivaikščioti tris valandas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuteistųjų pasivaikščiojimo tvarką Ligoninėje nustato „Nuteistųjų (suimtųjų), laikomų karantino, baudos (drausmės) izoliatoriaus, kamerų tipo patalpose dienotvarkė darbo dienomis“ (toliau - Dienotvarkė) patvirtinta Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus „Dėl laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikomų asmenų dienotvarkių, garsinių signalų ir komandų dienotvarkei vykdyti, skaičiuočių ir patikrinimų tvarkos patvirtinimo“ 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-21 (b. l. 92-93, 94).

Byloje nėra duomenų pagrindžiančių, jog pareiškėjas Ligoninės administracijos būtų aktyviai prašęs perkelti jį į kito skyriaus (kitokio režimo) palatą ir kad toks jo prašymas nebūtų tenkintas, taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į LVAL administraciją dėl pasivaikščiojimo lauke laiko sutrumpinimo. Bylos duomenimis nėra nustatyta teisės aktų pažeidimų dėl atsakovo netinkamo naudojimosi diskrecijos teise pareiškėjo atžvilgiu, skiriant jį į kamerą-palatą, taigi nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus kaip juos apibrėžia ir numato CK 6.271 straipsnis. Pati laisvės atėmimo bausmė pasižymi specifika, t. y. judėjimo apribojimu ir tam tikrais atvejais nuteistųjų laikymu kamerose, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėją laikant Ligoninėje buvo pažeisti BVK 70 straipsnio reikalavimai, pareiškėjo teisės ar teisėti interesai.

Pareiškėjas skunde teigia, kad periodiškai nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. vasario 9 d. buvo suteiktos nekokybiškos medicininės paslaugos tai yra pareiškėjo žaizdos buvo perrišamos netinkamose patalpose taip pat teigia, kad nebuvo suteikta medicininė pagalba.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Ligoninė ginčui aktualiu laiku turėjo galiojančią Licenciją ir Higienos pasą (b. l. 59-61, 62-63) kas įrodo kad Ligoninės patalpos atitiko reikalavimus, o šioje įstaigoje dirbantys darbuotojai yra kvalifikuoti sveikatos priežiūros specialistai. LAVL 2018 m. sausio 12 d. pažymoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. vasario 9 d. Ligoninėje perrišimų ir tvarstymų procedūros buvo atliekamos tvarstomajame kabinete Nr. 207 Sveikatos priežiūros tarnybos pastate. Tvarstomajame kabinete Nr. 207 buvo atliekami perrišimai ir pareiškėjui (b. l. 114).

Pareiškėjui išaiškintina, kad tiek LVAT, tiek Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) nutartyse ne kartą yra nurodyta, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-56/2015; LVAT 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1000-520/2017, 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-932-552/2016). Kadangi pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 ir 8 dalis, ginčams dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 1 p.).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog gydymosi Ligoninėje metu minkštasis inventorius (patalynė ir pižama) nebuvo keičiamas.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 normos 43 p. numato, kad: „Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę “. Analogiškai reikalavimai nustatyti ir Lietuvos higienos norma HN 47- 1:2012. Pagal šios normos 108 punktą ir 109 punktą lovų čiužinių, pagalvių, antklodžių užvalkalai bei pacientams išduoti Ligoninės drabužiai, t. y. pižamos yra skalbiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas.

Atsakovas nurodė, jog Ligoninės pacientams minkštojo inventoriaus išdavimo ir skalbimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 47-1:2012. Vadovaujantis šia norma, lovų čiužinių, pagalvių, antklodžių užvalkalai bei pacientams išduoti Ligoninės drabužiai, t. y. pižamos yra skalbiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 (septynias) dienas. Atsižvelgiant į šioje normoje nustatytą reglamentavimą, tvarkinys 1(vieną) kartą per savaitę surenka iš Ligoninės pacientų nešvarų minkštą inventorių ir išduodą švarų.

Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, jog Ligoninėje dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Kauno skalbykla“ (b. l. 103-109), be to, LAVL paaiškino, kad ligoninės pacientai turi galimybę ir patys išsiskalbti savo drabužius. Pareiškėjas tik nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės dėl patalynės ir pižamos nekeitimo pažeidė jo teises, tačiau minėtų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas atsakovui raštu būtų reiškęs pretenzijas dėl nekeičiamos patalynės ir pižamos. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini. Pažymėtina, kad Kauno departamento visuomenės sveikatos centro Sveikatos priežiūros specialistai 2016 m. gruodžio 21 d. LVAL atliko operatyviąją kontrolę, kurios metu buvo nustatyta, kad atvykusiems pacientams į Ligoninę išduodama pižama ir keičiama ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, esant poreikiui ir dažniau (Nacionalinis visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento patikrinimo aktas 2016 m. gruodžio 29 d. Nr. PA-1779 (17.4.1.2.12)) (b. l. 90-91).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų LVAL, taip pat dėl bausmės atlikimo minėtose įstaigose jam nepalankesnio režimo sąlygomis, buvo pažeista jo teisė į orumą, patyrė dvasinę skriaudą, išgyvenimus, jautėsi pažemintas, todėl pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų LVAL (pažeidžiant pareiškėjo teisę į tinkamą dirbtinį kameros apšvietimą, šilto maisto tiekimą), daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Tačiau atsižvelgiant į pažeidimo trukmę ir mastą, nesant įrodymų, kad LVAL būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas iš atsakovo atstovo LVAL nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad LVAL buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo LVAL sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013). Todėl likusieji tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, dėl to detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 105 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo V. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo pažeista. Likusioje reikalavimų dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Natalja Zelionkienė