Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) įgaliotai atstovei Birutei Kraponienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą duodanti institucija – Vilniaus m. VTAS,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė D. Č. ieškinį palaikė visiškai. Paaiškino, kad nuo 2013 metų su atsakovu kartu negyvena. 2015 metais išsituokė, o 2015 m. spalio 7 d. jai gimė vaikas O. Č., kurios tėvu įrašytas atsakovas. Atsakovas nėra vaiko tėvas. Tikro tėvo šiuo metu nežino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-47615-726/2014, panaikintas pareiškėjų D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje 2010 m. rugpjūčio 17 d. įrašas Nr. 213. Sprendimas įsiteisėjo 2015 m. sausio 12 d. 2015 m. spalio 7 d. ieškovei gimė O. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) (Vaiko gimimo pažymėjimas Nr. VGP-1444, Vaiko gimimo liudijimo įrašo Nr. 9374) (CK 3.140 straipsnio 2 dalis).

Ginčo dėl vaiko tėvystės nėra. Atsakovas ieškinį pripažino visiškai, todėl teisėjas surašo sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 d.).

Sprendžiant bylą dėl tėvystės nuginčijimo teismas vadovaujasi tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisė žinoti savo tėvus nuo pat gimimo, kaip vienas iš esminių vaiko teisių principų, yra įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (7 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalis), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (9 straipsnio 1 dalis). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra vien tik biologinės tiesos konstatavimas. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, kartu turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ir atsakovas pripažino, kad atsakovas nėra vaiko tėvas. Tai patvirtina Vilniaus m. VTAS išvada. 2015 m. lapkričio 5 d. teismo medicinos specialisto išvada patvirtino, kad D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra biologinis tėvas vaiko, kurio gimimo pažymėjimo Nr. VGP-1444, kurio motina D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) Dėl nustatyto, atsakovas negali būti mažametės tėvas O. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvu (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Tėvystei nuginčyti šioje byloje skirti DNR ekspertizę nėra tikslinga (CK 3.149, 3.150 ir 3.151 straipsniai). Tėvystės nuginčijimas nepilnamečio vaiko interesų nepažeis.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, Vilniaus m. VTAS išvadą, teismas sprendžia, kad D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra O. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o O. Č. nėra D. P. vaikas (CPK 185 ir CK 3.149 straipsniai).

Nustatyti vaiko tėvystę šioje proceso stadijoje nėra galimybės, kadangi ieškovė ir atsakovas tikrojo vaiko tėvo nurodyti negalintys.

Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo sprendimu yra nuginčyti vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą, todėl ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti vyras, laikantis save vaiko tėvu (CK 3.147 straipsnio 1 dalis). Be to, vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, su CK 3.142 straipsnyje nustatytomis išlygomis.

Bylinėjimosi išlaidos.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovei už reikalavimą nuginčyti tėvystę sumokėjo 31 Eur dydžio žyminį mokestį. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato teismo teisę nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiame procese atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas. Atsakovas pripažino ieškovės reikalavimus. Iš esmės, bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl teisinio reguliavimo, kuris nustato tėvystės nuginčijimo procedūrą. Dėl išdėstyto, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti atsakovą nuo bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra O. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o O. Č. nėra D. P. vaikas.

Panaikinti 2015 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus išduotą Vaiko gimimo liudijimo įrašą (duomenys neskelbtini), kad D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) yra O. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Atleisti D. P. nuo bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus sprendimui, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.