Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lukiškių TI-K teigimu, būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai darė įtaką besiskundžiančiam asmeniui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas nepateikė duomenų ir nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad skunde minimais Lukiškių TI-K atsakymais jam buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, kitokie potyriai, kurie galėtų būti laikomi neturtine žala. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio dėl jo skunde išdėstytų aplinkybių, dėl kurių jis galėjo patirti tam tikrą žalą, kurią prašo atlyginti, todėl toks pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras eilinį kartą pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 52).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas kilęs dėl Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.

Nustatyta, kad pareiškėjui 2015 m. liepos 30 d. buvo paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 6 mėn. (b. l. 21).

2015 m. liepos 31 d. pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas išduoti jam virdulį (b. l. 23). Į šį prašymą pareiškėjui buvo atsakyta Lukiškių TI-K 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 96-2132, nurodant, kad prašymas nebus tenkintas, nes pareiškėjas atlieka nuobaudą (b. l. 22).

2015 m. rugpjūčio 13 d. Lukiškių TI-K buvo užregistruoti dar du pareiškėjo prašymai. 2015 m. rugpjūčio 11 d. prašymu pareiškėjas dar kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas išduoti virdulį. Be to, minėtu prašymu prašė išduoti ir radijo imtuvą (b. l. 25). 2015 m. rugpjūčio 12 d. prašymu pareiškėjas prašė kameroje Nr. 220 pakeisti langą, įrengti kraną bei paaiškinti, kada kameroje bus atliktas remontas (b. l. 26). Į šiuos prašymus buvo atsakyta 2015 m. rugpjūčio 21 d. Lukiškių TI-K raštu Nr. 96-2226, kuriame pareiškėjui buvo nurodyta, kad jam nėra suteikta teisė kameroje naudotis virduliu bei radijo imtuvu. Be to, pažymėta, kad kameros Nr. 220 įrengimas atitinka reikalavimus, langai tinkami eksploatuoti, kranas įrengtas ir tinkamas naudoti, o remontas planuojamas 2016 m. (b. l. 24).

Nesutikdamas su Lukiškių TI-K pateiktais raštais, pareiškėjas juos apskundė Kalėjimų departamentui (b. l. 31–33). Tačiau Kalėjimų departamentas skundžiamu 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 2S-4044 pareiškėjo skundo netenkino ir nurodė, kad Lukiškių TI-K pateikė pareiškėjui tinkamus atsakymus (b. l. 42).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) nuostatas tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos turi būti aprūpintos vienu elektriniu virduliu. Pažymėtina, kad Aprūpinimo normų pastaboje nurodyta, kad elektriniu virduliu aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas. Teismas pažymi, kad pareiškėjas prašymų pateikimo Lukiškių TI-K administracijai metu buvo perkeltas atlikti nuobaudos ne į kamerų tipo patalpas, bet į drausmės grupę, todėl Aprūpinimo normos pastaba jo atžvilgiu netaikoma. Nors Kalėjimų departamentas pažymėjo, kad elektrinis virdulys pareiškėjui nepriklauso pagal BVK 96 str. 1 d., tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad minėtoje nuostatoje drausmės grupės laikymo sąlygomis laikomiems nuteistiesiems draudžiama naudotis tam tikrais elektriniais prietaisais, kurie įsigyti pačių nuteistųjų arba jiems perduoti sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių, tačiau BVK 96 str. 1 d. nedraudžia naudotis pačios pataisos įstaigos išduodamais elektriniais prietaisais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad Lukiškių TI-K nepagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti elektrinį virdulį.

Pažymėtina, kad Aprūpinimo normos nenustato, kad į kameras būtų išduodami radijo imtuvai, todėl Lukiškių TI-K pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl radijo imtuvo išdavimo. Be to, kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jo kameroje buvo radijo taškas, kuris Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, buvo veikiantis (b. l. 41). Tuo tarpu asmeninio radijo imtuvo drausmės grupėje pareiškėjas negalėjo turėti, remiantis BVK 96 str. 1 d.

Teismas taip pat pažymi, kad ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 p., reglamentuojančiame sanitarinio mazgo įrengimą kamerose, nėra nurodyta, kokio tipo ar formos vandens kranas turi būti įrengtas kameroje. Lukiškių TI-K ūkio skyriaus pažyma (b. l. 41) patvirtina, kad kameroje Nr. 220 vandentiekio sistema įrengta tvarkingai. Atkreiptinas dėmesys, jog HN 76:2010 normos pažeidimų dėl vandentiekio sistemos ar lango būklės nenurodyta ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 10 d. rašte (b. l. 9–10), todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl, jo nuomone, netinkamai įrengto krano bei lango būklės kameroje Nr. 220 atmetami kaip nepagrįsti. Tuo tarpu dėl remonto kameroje Nr. 220 teismas pažymi, jog pareiškėjas, pateikdamas skundą Lukiškių TI-K, prašė tik suteikti informaciją apie planuojamą remontą. Tokia informacija pareiškėjui buvo suteikta 2015 m. rugpjūčio 21 d. Lukiškių TI-K raštu (b. l. 6), todėl pareiškėjo argumentai dėl skundžiamų sprendimų nepagrįstumo minėtu aspektu vertintini kritiškai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pasitvirtino pareiškėjo teiginiai tik dėl nepagrįsto elektrinio virdulio neišdavimo, pareiškėjui būnant drausmės grupėje, todėl 2015 m. rugpjūčio 12 d. Lukiškių TI-K raštas Nr. 96-2123 bei 2015 m. rugpjūčio 21 d. Lukiškių TI-K rašto Nr. 96-2226 ir 2015 m. rugsėjo 9 d. Kalėjimų departamento sprendimo Nr. 2S-4044 dalys dėl virdulio neišdavimo turi būti panaikintos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.), tuo tarpu Lukiškių TI-K 2015 m. rugpjūčio 21 d. rašto Nr. 96-2226 bei Kalėjimų departamento 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. 2S-4044 dalys dėl radijo imtuvo, lango, krano ir kameros remonto laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis, todėl atmetami pareiškėjo reikalavimai šias sprendimų dalis panaikinti ir įpareigoti Lukiškių TI-K išduoti pareiškėjui radijo imtuvą bei suremontuoti gyvenamąją kamerą Nr. 220, t. y. pakeisti langą bei įrengti kraną. Be to, teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui paskirtos nuobaudos – perkėlimo į drausmės grupę – laikas jau pasibaigęs, t. y. pareiškėjo situacija jo turimų teisių ir pareigų aspektu yra pasikeitusi, teismas negali įpareigoti Lukiškių TI-K išduoti pareiškėjui elektrinį virdulį, todėl Lukiškių TI-K įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. liepos 31 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. prašymus dėl elektrinio virdulio išdavimo.

Pareiškėjas taip pat prašo neturtinės žalos atlyginimo. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kaip minėta, pažeidimai dėl radijo imtuvo neišdavimo, lango, krano ir kameros remonto nenustatyti, todėl nėra vienos iš esminių sąlygų žalai atlyginti – neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu, nors elektrinio virdulio nesuteikimas galėjo lemti pareiškėjui tam tikrus nepatogumus, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į tai, jog pareiškėjas savo neigiamus išgyvenimus dėl virdulio neišdavimo apibūdina labai abstrakčiai, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo išduodamas šiltas maistas ar karšti gėrimai pagal Lukiškių TI-K laikomų asmenų maitinimo tvarką, ar kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl galimybės nemokamai išsiskalbti drabužius, todėl, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjo patirti išgyvenimai dėl elektrinio virdulio neišdavimo pagal savo pobūdį laikytini tokiais, jog pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma. Atkreiptinas dėmesys, jog pats pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, taigi byloje nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2, 4 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 96-2123 ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2015 m. rugpjūčio 21 d. rašto Nr. 96-2226 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. 2S-4044 dalis dėl elektrinio virdulio išdavimo.

Įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. K. (V. K.) 2015 m. liepos 31 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. prašymus dėl elektrinio virdulio išdavimo.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. K. (V. K.) teisė turėti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo išduotą elektrinį virdulį, pareiškėjui atliekant nuobaudą drausmės grupėje.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.