Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. T., atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo O. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d., kuria ieškinys grąžintas ieškovui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir apeliaciniams skundams, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Pagal CPK 335 straipsnio reglamentavimą, atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. CPK 307 straipsnio 3 dalis numato, jog prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šis trijų mėnesių terminas laikytinas naikinamuoju, kuris negali būti atnaujintas be nustatytų svarbių priežasčių, dėl kurių terminas apeliacinio (atskirojo) skundo padavimui buvo praleistas.

11. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Ieškovas 2025 m. kovo 25 d. (LITEKO sistemoje užregistruota 2025 m. kovo 26 d.) pateikė atskirąjį skundą dėl 2025 m. kovo 14 d. nutarties. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi ieškovo 2025 m. kovo 25 d. teiktą atskirąjį skundą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, jog ieškovas praleido 7 dienų terminą atskirajam skundui pateikti. Apeliantas atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. argumentavo, kad EPP duomenimis, teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartis apelianto atstovui įteikta tik 2025 m. kovo 18 d., todėl terminas atskirajam skundui baigėsi 2025 m. kovo 25 d. imtinai.

12. CPK 118 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau. Pažymėtina, jog advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Šio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ straipsnio 9-10 dalys).

13. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R- 332 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija 22 punkte bei Taisyklių 32 punkte įtvirtinta, kad, jei teisės aktuose nustatytais atvejais adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Teismui patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

14. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą ir išdėstytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto atskirojo skundo argumentams. Teismas, patikrinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. nutarties išsiuntimo lydraščius nustatė, kad nutartis ieškovo atstovei LVPS 2025 m. kovo 17 d. buvo išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis. Vadinasi, ši nutartis buvo įteikta ieškovo atstovei 2025 m. kovo 18 d., ką patvirtina ir apelianto atskirajame skunde nurodyta informacija iš EPP sistemos apie gautus teismo pranešimus ir jų gavimo laiką. Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi procesinių terminų skaičiavimo taisyklėmis ir 2025 m. kovo 14 d. nutarties įteikimo data laikė nutarties išsiuntimo dieną (2025 m. kovo 17 d.), tačiau ne faktinę šios nutarties įteikimo ieškovo atstovei dieną (2025 m. kovo 18 d.), kas lėmė, kad pirmosios instancijos teismas paskutine atskirojo skundo dėl minėtos nutarties padavimo diena laikė 2025 m. kovo 24 d., o ne 2025 m. kovo 25 d. Taigi, darytina išvada, kad apeliantas, atstovaujamas LVPS ir pateikdamas atskirąjį skundą 2025 m. kovo 25 d. vakarą termino atskirajam skundui pateikti nebuvo praleidęs.

15. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimo klausimą ir procesinių terminų skaičiavimą. Pažymėtina, jog kadangi atskirojo skundo priėmimo klausimą kompetentingas spręsti išimtinai pirmosios instancijos teismas (CPK 315 straipsnio 1 dalis), panaikinus skundžiamą nutartį, ieškovo atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo O. T., atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškovo O. T., atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. nutarties, ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.