Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-31-628-2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-02-01
Bylos Nr.: 1A-31-628-2013
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-00115-2009-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algimantas Valantinas, Jolanta Čepukėnienė, Sigita Bieliauskienė (pran.)
Nuteistasis: V. D., Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro, Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento

Kategorijos

1.2.18.9Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas (BK 221 str.)
2.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.15.3.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-628/2013

Teisėja Aiva Survilienė Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00115-2009-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.9;2.1.7.4;2.1.14;2.1.15.3.3.1;2.4.6.3.4; 2.4.7

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. vasario 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Algimanto Valantino, Jolantos Čepukėnienės, sekretoriaujant D. K., dalyvaujant prokurorei Julijai Jolitai Kryževičienei, nuteistajam V. D., jo gynėjai advokatei E. Š., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D., Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro ir Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktoriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau – BK) 221 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 221 str. 2 d. 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. - 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. - 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos ir V. D. galutinė subendrinta bausmė paskirta 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda, įpareigojant visą baudą sumokėti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys atmestas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. nuteistas už tai, kad jis aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybinei mokesčių inspekcijai Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų, po to, kai valstybinė mokesčių inspekcija raštu priminė apie pareigą jas pateikti, siekdamas išvengti daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių:

jis, nuo 2007-04-02 iki 2009-02-09 būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo IX-574 21 straipsnio nuostata - „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir finansinių atskaitomybės dokumentų pateikimą laiku, vadovaujantis 2004-04-13 LR Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 str. 5 p. nuostata – „mokesčių mokėtojas privalo laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus“, vadovaujantis 2002-03-02 LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo IX-751 85 str. 1 p. nuostata – „jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos“, turėdamas pareigą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos mėnesio pateikti PVM deklaraciją už praėjusį mėnesį, nepateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijos už 2007 m. birželio mėnesį, siekdamas išvengti 78180,35 Lt PVM, kuris buvo išskirtas (duomenys neskelbtini) 2007-06-01 kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose TRE Nr. 7011825, 7011826, 7011827, 7011828, 7011820, 7011823, 7011824, 7011822, 7011817, išrašytose įmonei (duomenys neskelbtini), bei PVM deklaracijų už 2007 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius po to, kai, vadovaujantis 2004-04-13 LR Mokesčių administravimo įstatymo Nr.IX-2112 164 str. 5 d., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija vietos laikraštyje „Sostinė“ ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių „Lietuvos rytas“ antrą kartą 2008-02-21 (duomenys neskelbtini) vadovui pasiūlė atvykti atsiimti priminimų dėl deklaracijų pateikimo.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad paslėpė įmonės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros bei pagamino netikrus dokumentus:

Jis, nuo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), įregistravimo dienos 2007-06-05 iki 2008-12-31 būdamas faktiniu įmonės vadovu, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostata – ” Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo 12 str. 1 d. nuostatą „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ...”, 19 str. nuostatą „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtintus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, veikdamas tyčia, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, siekdamas, kad nebūtų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, siekdamas imituoti (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų perdavimą (duomenys neskelbtini)direktoriui A. M., žinodamas, kad jis A. M. jokių (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos dokumentų neperduos, 2008 m. lapkričio mėnesį Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje, savo parašu patvirtino 2008-11-26 akcijų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 01, kuria įmonės (duomenys neskelbtini)akcijos neva buvo parduotos įmonei (duomenys neskelbtini), bei 2008-11-26 (duomenys neskelbtini) buhalterinės – finansinės dokumentacijos perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai neva buvo perduoti (duomenys neskelbtini), ir, patvirtindamas šiuos melagingus duomenis savo parašu, tokiu būdu paslėpė (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini)veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2008-12-31, bei pagamino netikrus dokumentus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nuosprendį panaikinti ir visiškai jį išteisinti. Teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Apeliantas nurodo, kad pagal BK 221 str. 2 d. atsako tik asmuo, kuris tyčia nepateikdamas deklaracijos siekia išvengti daugiau nei 500 MGL dydžio mokesčių sumokėjimo. Šiuo konkrečiu atveju jo tyčios išvengti mokesčių nenustatyta. Deklaracijos nebuvo laiku pateiktos ne tikslu nuslėpti mokesčius, o dėl bendrovės nemokumo. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) neturėjo pajamų po raštiško raginimo pateikti PVM deklaracijas. Kol tai neįrodyta priešingai, nėra pagrindo V. D. veiksmus kvalifikuoti pagal minėtą BK straipsnį. Kadangi įmonė, pakeitusi pavadinimą, ir toliau veikia, ji neprarado galimybės įstatymų nustatyta tvarka padengti skolą biudžetui. Todėl teismas tinkamai išsprendė žalos atlyginimo pagal VMI ieškinį klausimą.

Žemesnės instancijos teismas

Nepagrįsta ir teismo išvada, kad jis gali būti BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektu. Pažymi, kad minėta įstatymo norma nukreipia į specialiuosius įstatymus, nustatančius įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo IX-574 21 straipsnis nustato, kad už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu, uždarosios akcinės bendrovės vadovu pripažįstamas bendrovės akcininkų paskirtas direktorius. Prieš trečiuosius asmenis, ūkio subjekto vadovu laikomas asmuo, kurio paskyrimo ir asmens duomenys registruoti Registrų centro Juridinių asmenų registre. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, neva jis nuo 2007-06-05 iki 2008-12-31 buvo (duomenys neskelbtini) faktinis vadovas. Teismas tokią išvadą padarė ne remdamasis anksčiau minėtomis įstatymų nuostatomis, o liudytojų J. J., V. L., M. D., R. R. ir S. G. parodymais, 2007-06-06 DNB Nord bankui adresuotu prašymu, 2007-06-06 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu dėl pirmo parašo valdant atsiskaitomąją sąskaitą DNB Nord banke V. D. suteikimo, (duomenys neskelbtini)direktoriaus R. R. 2007-06-07 ir 2008-01-02 įgaliojimais V. D. Tačiau įstatymas nenumato tokios sąvokos, kaip faktinis įmonės vadovas. Be to, teismas neturėjo pagrindo remtis minėtų liudytojų parodymais, nes jie yra suinteresuoti jį apkalbėti tikslu patiems, kaip buvusiems įmonės vadovams, išvengti atsakomybės. Pažymi, kad R. R. ir S. G. atliko eilę veiksmų kaip bendrovės vadovai, gavo atlyginimą už einamas pareigas, todėl ir turi atsakyti už savo veiksmus. Teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, nes neatsižvelgė į tai, kad įmonės akcijas bei visą finansinę dokumentaciją jis pardavė ne kaip bedrovės vadovas, o kaip akcininkas. Teismo šališkumą rodo ir tai, kad jis nesiaiškino akcijų perleidimo aplinkybių, nors registrų centre yra įregistruota pirkimo pardavimo sutartis ir nors akcininkai keitėsi kelis kartus, matyti kas sutartyje pasirašė pirkėjo vardu.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog jis pagamino netikrus dokumentus, o būtent, kad 2008-11-06 (duomenys neskelbtini) visų akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir 2008-11-26 įmonės buhalterinės finansinės dokumentacijos perdavimo-priėmimo aktą, nes pasirašydamas šiuos dokumentus jis, žinojo, kad realiai neparduoda A. M. visų (duomenys neskelbtini) akcijų ir šios bendrovės finansinės dokumentacijos. Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, aplinkybė, jog jis parengė šiuos dokumentus, paneigta M. D., A. M. ir M. S. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie teismo liko neįvertinti. Nors kiteisminio tyrimo metu M. D. aiškino, kad jis parengė dokumentus ir pateikė jam, apeliantui, o teisme parodymus pakeitė, tvirtindamas, jog parengtus dokumentus gavo iš A. M., visgi nustatytas pats faktas, kad dokumentus rengė, tad ir klastojo ne apeliantas, o visai kitas asmuo. Tai, kad būtent M. D. apeliantui pateikė jau pasirašytą akcijų perleidimo sutartį ir paėmė visus finansinius dokumentus, apeliantas aiškino nuo pradžių, buvo nuoseklus ir parodymų nekeitė. Be to, jo nurodomą aplinkybę, kad M. D. prisistatė (duomenys neskelbtini) atstovu, patvirtino ir A. M., nurodęs, jog būtent šis asmuo turėjo įgaliojimą veikti šios bendrovės vardu. Aplinkybę, kad dėl akcijų perleidimo buvo bendrauta vien su M. D., patvirtino ir M. S.. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad dokumentus, kurių pagaminu jis nuteistas, parengė M. D.. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vertinant įrodymus dėl jo dalyvavimo parengiant aukščiau minėtus dokumentus, neatsižvelgė į tai, jog 2008-11-26 sutartis su priedu byloje atsirado jam pačiam, apeliantui, pateikus ją tyrėjui. Be to, ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad Juridinių asmenų registre sandoris dėl akcijų perleidimo įregistruotas be apelianto žinios - 2008-11-04, dar iki sandorio pasirašymo, ir nurodytas pirkėjas – (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad už dokumentų klastojimą gali būti atsakingas pats A. M., (duomenys neskelbtini)direktorius. Šią aplinkybė patvirtina ir tai, kad Juridinių asmenų registre yra keletas kitų dokumentų, pasirašytų A. M. bei patvirtintų (duomenys neskelbtini) antstpaudu. Apelianto nuomone, kad patvirtinti ar paneigti jo skunde išdėstytas prielaidas pakanka vien išsiaiškinti (duomenys neskelbtini) antstpaudo, esančio ginčitynuose dokumentuose, panaudojimo galimybes, kas pirmosios isnatncijos teisme nebuvo padaryta. Byloje yra įrodymų, kad M. D. veikė (duomenys neskelbtini) vardu skirdamas M. S. (duomenys neskelbtini) direktoriumi bei keisdamas įmonės pavadinimmą į (duomenys neskelbtini), o tam reikėjo ne tik A. M. parašo, bet ir (duomenys neskelbtini) antspaudo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniais skundais Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras ir Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorius prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys, ir iš nuteistojo V. D. valstybės naudai priteisti 78180 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad priimdamas nuosprendį baudžiamojoje byloje, pirmosios isntancijos teismas nepagrįstai atmetė Vilniaus apskrities VMI civilinį ieškinį, argumentuodamas tuo, jog byloje kaltinimas pareikštas netinkamam subjektui - (duomenys neskelbtini) direktoriui V. D.. Teismo nuomone, uždarosios akcinės bendrovės direktorius, V. D., negali atsakyti savo turtu. Kadangi apskaičiuotą PVM į valstybės biudžetą turėjo sumokėti (duomenys neskelbtini), ieškinys turėjo būti reiškiamas būtent minėtai bendrovei. Apeliantai nesutinka su tokia teismo išvada.

Nuteistasis V. D., nagrinėjant bylą Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme pripažino suvokęs, kad nepateikus VMI aukščiau minėtos (duomenys neskelbtini) deklaracijos valstybė prarado dalį pajamų, bei neginčijo dėl to valstybės biudžeto patirtos turtinės žalos dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis CK 6.26 straipsnio 2 dalimi, padarytą turtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi remianti šia CK nuostata, padarytą žalą privalo atlyginti įstatymų nustatytą prievolę pažeidę (nusikalstamą veiką padaręs) asmuo. Pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nustatytas faktine aplinkybes nuteistasis V. D. padarė savarankišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 221 str. 2 d. Taigi nuteistojo V. D. padaryta nusikalstama veika tapo valstybė patirtos turtinės žalos - nesumokėto 78 180 Lt PVM, tiesiogine priežastimi. Tokiu būdu tarp V. D. padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Pažymi, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini), kurį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nurodė kaip tinkamą už turtinės žalos valstybei padarymą atsakingą subjektą, jokia nusikalstama veika nebuvo kaltinama, o pagal LR BK atsakomybė ir bausmė už nusikalstamos veikos padarymą yra griežtai individualizuojama. Todėl civilinė atsakomybė už padarytą žalą valstybei turi būti nukreipiama asmeniškai į nuteistąjį V. D. kaip tiesiogiai savo nusikalstamais veiksmais ją padariusį asmenį. Tokios nuomonės dėl bendrovės direktoriaus civilinės atsakomybės baudžiamosiose bylose nukreipimo į direktorių, kaip savo nusikalstamais veiksmais tiesiogiai žalą padariusį asmenį, laikosi ir Lietuvos Respublikos teismai. Pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl civilinio ieškinio priteisimo iš bendrovės savininko, neturėtų būti taikomas Mokesčių administravimo įstatymas; bendrovės savininkas turi atsakyti už visą savo veiksmais padarytą žalą, taikant BPK 109 ir 110 straipsnio nuostatas.

Teismo posėdyje nuteistasis V. D. ir jo gynėja prašė tenkinti V. D. apeliancinį skundą, o prokurorės ir VMI apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus. Prokurorė prašė nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti, prokuratūros ir VMI skundus tenkinti.

Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmestinas. Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro ir Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktoriaus apeliaciniai skundai tenkintini visiškai, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, t.y. turtinės žalos priteisimo (BPK 328 str. 4 p., 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo bei nuteistojo V. D. kaltės padarius jam nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 221 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., bei paskyrė bausmes laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje suriktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Vien tai, kad nuteistasis savo apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis, savaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 221 straipsnio 2 dalį

Nuteistasis V. D. teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 221 str. 2 d. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl to nepagrįstai nustatė, jog jis, kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, tyčia nepateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) (duomenys neskelbtini) Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaraciją už 2007 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius. Pasak apelianto, deklaracijų jis neteikė, nes įmonė pusę metu nebevykė veiklos, buvo nemoki.

Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 221 straispnį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikimas valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą; 2) valstybės įgaliotos institucijos raštiškas priminimas apie pareigą pateikti šiuos dokumentus iki priminime nustatyto laiko; 3) po įteikto priminimo per jame nustatytą terminą nepateikti dokumentai. BK 221 straipsnyje numatyta nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai pasibaigia valstybės įgaliotos institucijos priminime nurodytas terminas pateikti šiai institucijai deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, bet asmuo reikalautų dokumentų nepateikia.

Byloje ištirtų įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, jog V. D. įvykdė šią nusikalstamą veiką. Apelianto kaltė pilnai įrodyta liudytojos J. J., V. L. teisme duotais parodymais, liudytojų R. R., S. G. bei iš dalies paties V. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kitais byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nors V. D. bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino ir nuo parodymų atsisakė, ikiteisminio tyrimo metu jis davė išsamius parodymus, nurodydamas, kad įstatymų leidėjas nustato pareigą teikti PVM deklaracijas VMI įmonės vadovui, o (duomenys neskelbtini) jis dirbo samdomu darbuotoju nuo 2006-06-08 iki 2007-07-01, direktoriumi buvo apie pusantro mėnesio, iki 2007-07-01. Kas iki tol dirbo, neprisimena. Kažkuriuo metu buvo direktorė J. J., bet ar dar kas buvo direktoriumi, neprisimena. Nuo 2007-07-01 iki 2009-02-09, kuomet buvo parduotos akcijos, įmonėje nebuvo nė vieno darbuotojo, taip pat ir direktoriaus. Jis akcininku buvo nuo maždaug 2007 m. pradžios, akcijas pirko iš J. J., buvo vieninteliu akcininku iki įmonės pardavimo V. I. 2009-02-09. Įmonė buvo parduota, pakeistas pavadinimas, tačiau naujasis direktorius kažkodėl neįregistravo naujų akcininkų pasikeitimo. Į klausimą, kodėl, kaip vienintelis akcininkas, ir vienintelis atsakingas už įmonę asmuo, nepateikė (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijos už 2007 m. birželio mėnesį ((duomenys neskelbtini)2007-06-01 išrašė kreditinės PVM sąskaitas faktūras TRE Nr. 7011825, 7011826, 7011827, 7011828, 7011820, 7011823, 7011824. 7011822, 7011817, kuriose išskirtas PVM 78180,35 Lt), V. D. atsakė, kad jie samdė buhalterinę įmonę (jos ofisas buvo Basanavičiaus gatvėje), nepamena nei pavadinimo, nei direktorės ar buhalterės pavardės, kurie, kai jiems nemokėjo, toliau nebetvarkė įmonės apskaitos ir netgi atsisakė grąžinti dokumentus. Be to, kadangi įmonės veikla nevyko, nemanė, kad vis tiek reikia teikti deklaracijas (t. 4, b.l. 144).

Liudytoja J. J. teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo vertėja, susipažino su V. D.. Dirbo įmonėje kaip vertėja, paskui dispečere. Buvo pasiūlyta tapti įmonės direktore, buvo įdomu dirbti, tai buvo pelninga sritis, todėl ji sutiko dirbti, vėliau įmonė bankrutavo. V. D. privengdavo dirbti direktoriumi, samdėsi žmones. Ji savo iniciatyvos įmonėje neturėjo, dokumentų netvarkė, tik pasirašydavo, operacijas su pinigais tvarkė V. D.. Galima ją pavadinti tariama direktore. V. D. buvo ir kitų įmonių akcininkas. Įtarė, kad blogai baigsis ir šioje įmonėje, vėlavo atsiskaitymai, kai buvo direktorė, prašė leisti dirbti tiesiogiai, bet nebuvo leista (t. 5, b.l. 59-60).

Liudytoja V. L. teisme parodė, kad tvarkė V. D. ir kitų įmonių dokumentus. Neklausė, kodėl netikrasis direktorius tvarko dokumentus. Įmonės vertėsi transporto pervežimais. Tvarkė pirminius V. D. įmonės (duomenys neskelbtini) dokumentus. Sutvarkė pagal mėnesius, užpildė deklaracijas. Pildė deklaracijas dėl PVM sugrąžinimo. Toliau netvarkė šios įmonės dokumentacijos, kas tvarkė, nežino. Jų bendradarbiavimas buvo trumpas. Dokumentus pasiimdavo V. D. (t. 5, b.l. 55).

Civilinio ieškovo atstovė B. N. teisme parodė, jog VMI yra pareiškusi 78168,35 Lt ieškinį. Buvo išrašytos 9 PVM kreditinės sąskaitos - faktūros. Įmonė privalo deklaruoti PVM sumą, už 2007 m. birželio mėnesį buvo privaloma deklaruoti, tačiau deklaracijos nepateikė, nepateikė ir vėliau. Nors 2006 metais deklaravo. Valstybės biudžetas patyrė žalą. Kaltinamasis nepateikė deklaracijos, jam pareikštas ieškinys. Priverstine tvarka bandė išieškoti, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo. Įmonė (duomenys neskelbtini) nebuvo randama, turi nepriemoką, dar 2007 metais bandė išieškoti, bet įmonė turto neturi. Jokių įplaukų nuo 2007 m. nebuvo. Jokie atsiskaitymai per banką nevyko, gauta informacija iš antstolių dėl išieškojimo, VMI išnaudojo visas galimybes. Įmonės vadovo nuo 2008 m. nerado. Įmonė yra veikianti, bet pagal SODROS duomenis niekas joje nedirba. Įmonė veiklos nevykdo, egzistuoja teoriškai (t. 5, b.l. 65).

Apelianto kaltę, kaip jau minėta, patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2011-06-29 raštu Nr. IJ(12.5.1.24)-18605 pateiktos (duomenys neskelbtini) steigimo dokumentų ir sprendimų dėl direktoriaus paskyrimo bei akcininkų pasikeitimų kopijos, iš kurių matyti, kad J. J. bendrovės direktore buvo nuo 2006-06-07 iki 2007-04-01. (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas V. D. 2007-03-30 sprendimu atleido J. J. iš bendrovės direktorės pareigų nuo 2007-04-01 ir paskyrė save, V. D., bendrovės direktoriaus pareigoms nuo 2007-04-02 bei suteikė pirmojo parašo teisę bendrovės direktoriui valdant bendrovės sąskaitas bankuose. (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas V. D. 2009-02-09 sprendimu atšaukė iš (duomenys neskelbtini)direktoriaus pareigų V. D. nuo 2009-02-09 bei pakeitė (duomenys neskelbtini) pavadinimą į (duomenys neskelbtini) (t. 4, b.l. 60, 96, 109, 124).

(duomenys neskelbtini) 2010-11-24 raštu Nr.10/498 pateiktos 9 transporto priemonių nuomos sutarčių Nr. 2007-02/28PL, 26-12/29PL, 2006-12/29VL, 2006-12/22VL, 2006-06/07PL, 26-06/08VL, 26-06/07-1VL, 2006-06/08PL, 26-06/07VL, pagal kurias transporto priemones įsigijo (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), kopijos. Nors (duomenys neskelbtini) direktorė nurodoma J. J., 2006-12-22, 2006-12-29, 2007-02-28 sutartyse pasirašė V. D. (t. 3, b.l. 60-87, 63, 66, 69, 81).

Taip pat (duomenys neskelbtini) 2010-11-24 raštu Nr.10/498 pateiktos turto priėmimo-perdavimo aktų kopijos (t. 3, b.l. 88-96), PVM sąskaitų-faktūrų kopijos (t. 3, b.l. 97-105), 2007-06-01 (duomenys neskelbtini) išrašytų (duomenys neskelbtini)9 kreditinių PVM sąskaitų-faktūrų TRE Nr. 7011825, TRE Nr. 7011826, TRE Nr. 7011827, TRE Nr. 7011828, TRE Nr. 7011820, TRE Nr. 7011823, TRE Nr. 7011824, TRE Nr. 7011822, TRE Nr. 7011817, kuriose išskirtas 78180,35 Lt PVM, kopijos (t. 3, b.l. 106-114).

Vilniaus AVMI 2010-11-09 rašte Nr. (12.1)-46-32863 nurodoma, kad 2006-12-12 Vilniaus AVMI patikrinimų skyriuje buvo atliktas mokestinis tyrimas Nr. 90-2335 pagal 2006-08-24 (duomenys neskelbtini) pateiktą prašymą, kuriuo bendrovė iš susidariusios PVM permokos (skirtumo) prašė grąžinti iš valstybės biudžeto 31466,90 Lt PVM. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) sudarė transporto priemonių nuomos sutartis (su išsipirkimu) ir (duomenys neskelbtini) išrašė bendrovei PVM sąskaitas faktūras. Be kontrolės veiksmų atlikimo (duomenys neskelbtini) 2007-02-27 iš valstybės biudžeto buvo grąžinta 34159,91 Lt. 2007-11-05 (duomenys neskelbtini) išregistruota iš PVM mokėtojų mokesčių administratoriaus iniciatyva, nes neteikė PVM deklaracijų. 2008-01-07 Vilniaus AVMI atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyrius atliko bendrovės mokestinį tyrimą Nr. 97-138, kurio metu bendrovė deklaruotu registravimo ir veiklos vykdymo adresu nerasta. Taip pat 2008-01-30 Vilniaus AVMI Operatyvios kontrolės skyrius atliko bendrovės operatyvų patikrinimą Nr. 430-447, kurio metu bendrovės dokumentų gauti nepavyko. Vilniaus AVMI V kontrolės skyrius neturi bei mokesčio mokėtojo byloje nėra jokių duomenų apie grąžintinus automobilius ir/ar nedeklaruotas išrašytas kreditines PVM sąskaitas-faktūras (t. 3, b.l. 54-58).

VMI 2011-04-11 rašte Nr. (12.25-30-3)-RD-467 nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2007-01-31 iki 2007-05-31 (duomenys neskelbtini) teikė PVM deklaracijas, kurias pasirašė direktorius V. D.. VMI pateikė šių deklaracijų kopijas (t. 4, b.l. 43, 48-52).

VMI prie LR FM Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento Deklaracijų tvarkymo skyriaus 2010-12-03 raštu Nr. (12.25-30-3)RD-1746 nurodoma, kad už mokestinius laikotarpius nuo 2007-06-01 iki 2007-11-30 UAB „Nikdizain“ (buvusi (duomenys neskelbtini)) PVM deklaracijų valstybinei mokesčių inspekcijai nėra pateikusi (t. 4, b.l. 41).

VMI prie LR FM Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento Deklaracijų tvarkymo skyrius 2011-04-11 raštu Nr. (12.25-30-3)-RD-467 pateikė kopijas: (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-05-30;Vilniaus apskrities VMI 2007-10-15 priminimą pateikti deklaraciją ar kitokius dokumentus Nr. (21.26)-305-6152; Vilniaus apskrities VMI 2007-10-17 priminimą pateikti deklaraciją ar kitokius dokumentus Nr. (21.26)-305-6372; Vilniaus apskrities VMI 2008-06-04 priminimą pateikti deklaraciją ar kitokius dokumentus Nr. (21.26)-305-5650; 2008-02-07, 2008-02-21 vietos laikraštyje „Sostinė“ ir Lietuvos Respublikos dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtus pranešimus, kuriuose mokesčių mokėtojas kviečiamas atvykti pas mokesčių administratorių (t. 4, b.l. 43-57).

Tokiu būdu, kolegija, vertindama aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, jog jie patvirtina nuteistojo V. D. kaltę dėl PVM deklaracijų VMI nepateikimo už ataskaitinį laikotarpį 2007-04-02 – 2009-02-09. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kaip atitinkančius faktines bylos aplinkybes bei patvirtinančius V. D. kaltę.

Žemesnės instancijos teismas

(duomenys neskelbtini) steigimą ir direktorių paskyrimą bei akcininkų pasikeitimą patvirtinančių dokumentų analizė rodo, kad J. J. šios bendrovės direktore buvo nuo 2006-06-07 iki 2007-04-01, (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas V. D. 2007-03-30 sprendimu atleido J. J. iš bendrovės direktorės pareigų nuo 2007-04-01 ir paskyrė save, V. D., bendrovės direktoriumi nuo 2007-04-02 bei suteikė pirmojo parašo teisę bendrovės direktoriui valdant bendrovės sąskaitas bankuose. V. D. 2009-02-09 sprendimu atšaukė iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų V. D. nuo 2009-02-09 bei pakeitė minėtos bendrovės pavadinimą į (duomenys neskelbtini). Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad nuo 2007-04-02 iki 2009-02-09 V. D. buvo (duomenys neskelbtini) direktorius ir tuo laikotarpiu atsakė už buhalterinės apskaitos organizavimą bei finansinių atskaitomybės dokumentų pateikimą laiku valstybės institucijoms, t.y. atsakė už tinkamą 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo ir 2004-04-13 LR Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų įgyvendinimą.

Iš Vilniaus AVMI 2010-11-09 rašto Nr. (12.1)-46-32863 dėl (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos, 2006-12-12 Vilniaus AVMI patikrinimų skyriaus mokestinio patikrinimo akto Nr. 90-2335 matyti, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) sudarė penkias transporto priemonių (vilkikų/puspriekabių) nuomos sutartis (su išpirkimu). (duomenys neskelbtini) laikotarpių nuo 2006-06-08 iki 2006-07-31 išrašė bendrovei 9 PVM sąskaitas-faktūras už 455450,53 Lt (su PVM). (duomenys neskelbtini) vardu (duomenys neskelbtini) 2007 m. birželio – spalio mėnesiais išrašė 9 kreditines PVM sąskaitas-faktūras, kuriose išskirtas 78180,35 Lt V. T. (duomenys neskelbtini) neteikė VMI PVM deklaracijas už (duomenys neskelbtini) kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose išskirtus PVM, dėl ko neteisėtai išvengta į valstybės biudžetą mokėtino 78180,35 Lt PVM.

Apeliantui, kaip (duomenys neskelbtini)direktoriui, 2007-10-15, 2007-10-17, 2008-06-04 buvo siųsti VMI priminimai pateikti deklaracijas už mokestinį laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2007-10-31, taip pat 2008-02-07, 2008-02-21 VMI vietos laikraštyje „Sostinė“ ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių „Lietuvos rytas“ antrą kartą 2008-02-21 (duomenys neskelbtini) vadovui pasiūlyta atvykti atsiimti priminimų dėl deklaracijų pateikimo. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, (duomenys neskelbtini) vadovas buvo tinkamai raštu informuotas apie pareigą pateikti VMI deklaracijas.

BK 221 straipsnyje 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikia valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie pajamas, pelną ar turtą, žinodamas, kad jam įteiktas valstybės įgaliotos institucijos raštiškas priminimas, ir tokio nepateikimo nori.

Darytina išvada, kad apeliantas veikė tiesiogine tyčia. Byloje nustatyta, kad nuo 2007-04-02 iki 2009-02-09 V. D. buvo ne tik (duomenys neskelbtini) akcininkas, bet ir jos direktorius. V. D. versija dėl įmonės veiklos nevykdymo paneigiama PVM sąskaita-faktūra, kuri patvirtina, kad dar iki 2007-06-14 (duomenys neskelbtini) teikė pervežimo paslaugas (t. 4, b.l. 39). Ta aplinkybė, kad pasak apelianto, PVM deklaracijas už 2007 m. liepos – spalio mėn. jis VMI neteikė, nes negalvojo, kad nevykdant veiklą jas reikia teikti, nešalina atsakomybės.

Pažymėtina ir tai, jog apelianto tiesioginės tyčios, darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 221 str. 1 d., nepaneigia pastarojo apeliacinio skundo argumentai, jog įmonė neturėjo pinigų atsiskaityti su valstybe. Priešingai, tai tik patvirtina, jog apeliantas nepateikė deklaracijų sąmoningai.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį

V. D. apeliacininiu skundu prašo pripažinti nepagrįsta ir tą nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas už (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų paslėpimą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimo dydžio bei struktūros, bei už netikrų (duomenys neskelbtini) pardavimą patvirtinančių dokumentų pagaminimą: 2008-11-26 (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir 2008-11-26 (duomenys neskelbtini) buhalterinės – finansinės dokumentacijos perdavimo – priėmimo aktą.

Nors nuteistasis V. D. neigia padaręs jam inkriminuojamas veikas, numatytas BK 222 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., tačiau jo kaltė byloje įrodyta nuosekliais liudytojų M. D., A. M., V. S., R. R., S. G. parodymais, kurių pagrįstumu bei objektyvumu teismui netikėti nebuvo pagrindo, juolab, kad juos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti rašytiniai įrodymai.

Nors V. D. bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino ir nuo parodymų atsisakė, ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2008 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais susitiko su M. D. ir pasakė šiam, jog norėtų parduoti (duomenys neskelbtini). M. D. pažįsta kaip teisininką dar nuo (duomenys neskelbtini) įsteigimo dienos. M. D. klysta nurodydamas, kad įregistravo šią įmonę, nes pagal sutartį (duomenys neskelbtini), kaip jos buveinės ir registracijos adresą, suteikė savo namų adresą (duomenys neskelbtini). Kalbėdamas 2008 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais su M. D., jis paprašė šio, kad padėtų surasti įmonės pirkėją. M. D. sutiko jam padėti už sutartą atlygį. Buvo sutarta, kad M. D. už tarpininkavimą surandant įmonės pirkėją bus sumokėta 2000 Lt. Apmokėjimas M. D. turėjo būti, kai jis pasirašys akcijų pirkimo pardavimo sutartį ir dokumentų perdavimo aktą. M. D. jam paskambino po kelių savaičių ir pasakė, kad jau turi (duomenys neskelbtini) pirkėją. Jis susitiko su M. D. Pašilaičių mikrorajone, kavinėje, kurios pavadinimo tiksliai neatsimena. Jis atvežė M. D. į šią kavinę turimus (duomenys neskelbtini) dokumentus, antspaudą, įmonės pažymėjimą, dokumentų sąrašą, ranka rašytą ir paprašė, kad jis paruoštų (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo pardavimo sutartį ir dokumentų priėmimo-perdavimo aktą. Už gautus (duomenys neskelbtini)dokumentus, antspaudą M. D. jam niekur nepasirašė, nes jis šiuo pasitikėjo. Po to maždaug 2008 m. lapkričio pabaigoje jie vėl susitiko su M. D. Pašilaičių mikrorajone, kavinėje, jos pavadinimo tiksliai neatsimena, tai galėjo būti 2008 m. lapkričio 29-30 d., nes buvo šeštadienis ar sekmadienis (tuo metu jis dirbo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir grįždavo tik per išeigines į Vilnių) ir M. D. jam pateikė 2008-11-26 data atspausdintus (duomenys neskelbtini) visų akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir buhalterinės finansinės dokumentacijos perdavimo priėmimo aktą pasirašymui, pagal kuriuos akcijas ir dokumentus perima (duomenys neskelbtini) direktorius A. M.. Paruoštus M. D. dokumentus jis pasirašė, jie jau buvo su (duomenys neskelbtini) antspaudu ir direktoriaus A. M. parašu. Jis jokio A. M. nėra matęs ir realiai nepažįsta, o bendravo šiuo klausimu tik su M. D.. Taip pat jis nepažįsta V. S., kuris, kaip vėliau sužinojo, tapo nauju (duomenys neskelbtini) direktoriumi. (duomenys neskelbtini) pavadinimas buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini) M. D. iniciatyva. Toliau jis jau nedalyvavo jokiose registravimo procedūrose nei notarinėje kontoroje, nei registrų centre dėl (duomenys neskelbtini). Jam M. D. nesakė, kad (duomenys neskelbtini) yra kažkokia „negera įmonė“, ir jis jokių anuliavimo aktų nepasirašinėjo, kaip teigia M. D. (t. 2, b.l. 99-100).

Liudytojas M. D. teisme parodė, jog V. D. buvęs jo klientas. Jis yra advokato padėjėjas, teisininkas. 2007 m. buvo steigiama (duomenys neskelbtini). Jis pažinojo žmones, kurie steigė įmonę. Buvo nutarta steigti įmonę adresu Ukmergės g. 307-74, Vilniuje, dabar S. Nėries g., Vilniuje. Jam kas mėnesį buvo pervedama po 50 Lt, kol pradėjo ieškoti kreditoriai. Įmonė po pusės metų veiklos nevykdė. 2008 m. pabaigoje su V. D. susisiekė, šis pasakė, kad negali pasakyti, ar įmonę perregistruos. Vėliau vėl buvo susitikęs su V. D.. Jam buvo pateiktas dokumentas Z. P. apie numatomas bankroto procedūras. Skola nebuvo didelė. V. D. pasakė, kad turi ir kitų bėdų. Jam reikėjo surasti pirkėją, kuris perimtų įmonės akcijas. Išsakė savo nuomonę dėl pavadinimo pakeitimo. V. D. patiko pasiūlymas, dalyvaujant visai eilei asmenų, buvo rastas pirkėjas - V. S.. Šis pasakojo, kad už paslaugą pinigų negavo, bet už paslaugą bus nubraukta skola už Karoliniškių gatvėje esantį butą. Buvo dar kelios V. S. įmonės, dėl kurių vyksta tyrimai. Bylų fabulos analogiškos. A. M. šiuo metu kali, jis suimtas. (duomenys neskelbtini) viena iš A. M. įmonių. V. D. persekiojo kreditoriai, todėl šis pasirinko lengviausią sprendimą. Jis negali pasakyti, iš kur atsirado pirkėjas V. S.. Kaip A. M. pasirašė sutartį, nematė, jam dokumentus pateikė A. M.. Pateikti dokumentai buvo pasirašyti, su antspaudais. Jis V. D. buvo pažadėjęs, kad sandoris nebus nusikalstamas. Jis V. D. paaiškino aplinkybes. (duomenys neskelbtini) dokumentus matė, bet jie sunaikinti. Matė važtaraščius, turiniu nesidomėjo. Jie buvo laikomi A. M. įmonėje. Buvo paprašyta neskubėti dėl bankroto iškėlimo. A. M. įmonėje (duomenys neskelbtini) dokumentai saugomi nuo 2009 m., buvo pavieniai dokumentai. 14-ajame Notarų biure tvarkant dokumentus dalyvavo jis ir dar keli asmenys, kurie surado V. S.. Tiksliai negali pasakyti, ar ir V. D. buvo notarų kontoroje (t. 5, b.l. 54-55). Tuo tarpu apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. D. parodė, kad su V. D. susipažino 2007 m. pavasarį. Jis V. D. prašymu paruošė (duomenys neskelbtini) steigimo dokumentus ir juos perdavė notarei S. B., (duomenys neskelbtini). Taip pat jis suteikė savo buto registracijos adresą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nes V. D. reikėjo kažkokio adreso firmai įsteigti. 2008 m. lapkričio mėnesį jam paskambino V. D. ir pasiūlė susitikti. Susitikimo metu jis parodė buvusio (duomenys neskelbtini) darbuotojo Z. P. perspėjimo raštą, kad jei (duomenys neskelbtini) neatsiskaitys su juo pagal darbo užmokesčio įsiskolinimą, kuris siekė apie 3000 Lt, tai jis bus priverstas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jie apsvarstė kelis variantus: pirma, tai jis pats gali kreiptis dėl bankroto inicijavimo, bet jis atsakė, kad problema daug rimtesnė ir jam reikėtų „išsišluoti kiemą“, t.y. V. D. nori, kad jis sutvarkytų teisiškai tvarkingai dokumentus firmų, kurias V. D. nurodys. Iš pradžių sutarė dėl (duomenys neskelbtini), kad yra parduodamos akcijos ir paskiriamas naujas akcininkas ir naujas direktorius. V. D. pasakė, kad akcijų pirkėją turi. Vėliau paaiškėjo, kad tai - V. S. iš Utenos. V. D. parengė reikiamų dokumentų kompiuterinius variantus, o būtent: (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį 2008-11-26 Nr. 01 ir (duomenys neskelbtini) buhalterinės – finansinės dokumentacijos perdavimo – priėmimo aktą 2008-11-26. Kaip UAB „Rolmina“ akcijų pirkėjas ir dokumentų perėmėjas V. D. iniciatyva buvo nurodytas (duomenys neskelbtini), už kurį veikė A. M.. Paruoštus kompiuterinius paminėtų dokumentų failus jis iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė į V. D. elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). 2008 m. gruodžio pradžioje susitiko Vilniaus m. 15-ojo notarų biure, kur V. S. pasirašė reikiamus dokumentus, būtent naujus įstatus, vienintelio akcininko sprendimus, pagal kuriuos V. S. paskiriamas paminėtų įmonių direktoriumi. (duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimo ir akcijų pirkimo dokumentai jau buvo su A. M. parašais ir (duomenys neskelbtini) antspaudu. Vėliau supratęs, kad (duomenys neskelbtini) yra fiktyvi firma, apie kurią jam yra minėjęs A. M., kaip galimą fiktyvią įmonę, kurios vardu galima kažką nurašyti. A. M. jis pažįsta seniai, maždaug nuo 2005 metų, nes kurį laiką jis dirbo pas A. M. (duomenys neskelbtini), kuri užsiima teisinėmis konsultacijomis, buhalterinėmis konsultacijomis. A. M. jau ne kartą yra įklimpęs įvairiose bylose. Tada jis tiesiai šviesiai V. D. pasakęs, kad (duomenys neskelbtini) yra A. M. fiktyvi firma, ir dėl to bus problemų. V. D. labai išsigando ir tada jie parašė dokumentų anuliavimo aktą ir įrašė viską tą patį, tik vietoje pirkėjo (duomenys neskelbtini) įrašė fizinį asmenį - V. S.. Tą anuliavimo aktą jis atidavęs V. D. ir pasakęs, kad jis susirinktų parašus, t.y. iš (duomenys neskelbtini) atstovo A. M., kad jis atsisako pirkti (duomenys neskelbtini) akcijas, bet ar jis gavo tokius parašus, jis nežino. Ta fiktyvi firma (duomenys neskelbtini) pateko į registro centro duomenis, bet pakeisti jis jau nieko negalėjo, vėliau jie įrašė Registrų centre tik V. S. (t.2, b.l. 1-3).

Apklaustas teisme liudytojas A. M. nurodė, jog M. D. pavardė girdėta, buvo teikiamos paslaugos, konsultacijos. Jis turėjo savo atskirus klientus, po to jis buvo atleistas. V. D. nematytas, jo pavardė tik girdėta, matyt kaip kliento. A. M. patvirtino, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu teisingi, t.y. jog jis dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Ši įmonė šiuo metu yra įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini), ir faktinė jos veikla yra įmonių steigimas, buhalterinės apskaitos vedimo paslaugos, mokesčių teisės, akcinių bendrovių teisės konsultacijos. V. D. nepažįsta ir niekada nėra jo matęs, bet yra girdėjęs apie tokį asmenį iš savo buvusio darbuotojo M. D.. M. D. jam pasakojo, kad V. D. nori parduoti keletą įmonių, ir jis apsiėmė sutvarkyti jam teisinius dokumentus. Jis nevykdė jokių V. D. prašymų. Jis buvo rezervavęs įmonės pavadinimą (duomenys neskelbtini) Registrų centre, Lvovo g. 25, Vilniuje, tikslu perleisti kokiai nors įmonei šį pavadinimą, jei kam reikės skubos tvarka. Įmonės pavadinimo rezervavimas kainuoja 56 litus, ir rezervuojama pusės metų laikotarpiui. Atsimena, kad M. D. prašė perleisti jam (duomenys neskelbtini) pavadinimą, ir jis sutiko. M. D. tik pasakė, kad jis panaudos šį pavadinimą kažkokios įmonės pervadinimui. V. S. nepažįsta ir niekada nėra matęs. Kiek jis žino, tai (duomenys neskelbtini) vardu veikė M. D., kuris jam pasakojo, kad jis turi įgaliojimą veikti šios įmonės vardu, bet realiai jis nėra matęs tokio įgaliojimo, bent jam nerodė. A. M. jam negirdėtas, jis tokio nepažįsta. Su (duomenys neskelbtini)darbuotoju M. D. išsiskyrė, nes dėl M. D. prasidėjo nemalonumai, šis turėjo didelių problemų dėl alkoholio vartojimo, be to, pradėjo vesti pas juos į biurą kažkokius keistus asmenis, tame tarpe ir asocialių asmenų ir nusikaltėlių. Taip pat dėl M. D. veiklos buvo iškviestas apklausai ir į ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių. Jis buvo įsiregistravęs buhalteriu (duomenys neskelbtini), nes M. D. jo to prašė, nes reikėjo pateikti kažkokią ataskaitą Sodrai 2008 metais. Jis pateikė tą ataskaitą Sodrai, bet kokia tai ataskaita, dabar neatsimena. Už tai kažkokio piniginio atlygio negavo, tiesiog tai buvo paslauga M. D.. (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 2008-11-26 Nr. 01 ir (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), buhalterinės-finansinės dokumentacijos perdavimo-priėmimo akto 2008-11-26 jis nematęs ir jų neturėjo. Apie (duomenys neskelbtini) išgirdo iš M. D. žodžių. (duomenys neskelbtini) byloje nebuvo bankroto administratoriumi (t. 5, b.l. 55).

Liudytojas V. S. teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad V. D. nematytas (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas, daugiau nieko nežino. Jis buvo susipažinęs su Artūru, žadėjo darbą, bet pastarasis dingo. Jo policijoje klausinėjo apie Artūrą. Jis su žmona norėjo paimti paskolą, bet buvo dideli procentai, todėl Artūro paslaugos atsisakė. Teismo posėdžio metu V. S. patvirtino, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi, jog (duomenys neskelbtini)įsidarbino nuo 2006-02-07 ir dirbo iki 2008-06-25 ekstruderio mašinisto pareigose, vėliau maždaug nuo 2008 m. rugpjūčio pabaigos dirba (duomenys neskelbtini) paprastu darbininku. Maždaug 2008 m. spalio mėnesį jis bandė gauti paskolą iš fizinių asmenų, kurių ieškojo interneto skelbimuose. Paskola jam buvo reikalinga būsto remontui, nes 2006 m. pirko bendrabučio tipo butą labai apleistą ir norėjo susiremontuoti. Reikėjo maždaug 10000 Lt paskolos savo būstui remontuoti. 2006 m. jis jau buvo paėmęs 46 tūkst. Lt paskolą iš AB Banko „DnB Nord“ minėto bendrabučio tipo buto pirkimui, todėl būsto remontui jau bankas neduotų. Internete ir internetiniuose skelbimuose daugiau jo žmona ieškojo, nes jis nelabai moka internetu naudotis. Kaip žmona jam sakė, ji ieškojo tinklapyje www.lenta.lt, kuriame surado asmenį, prisistačiusį vardu A., pavardė jo greičiausiai galėjo būti P., nes jo elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), bet tiksliai jis nežino, nes jo paso ar kito asmens dokumento nei jis, nei jo žmona nematė. Su šiuo A. susitiko Vilniuje, prekybos centro „Europa“ kavinėje lyg tai pavadinimu „Fortas“, kur tarėsi ar jis galės suteikti jiems paskolą ir kokiomis sąlygomis. A. buvo vienas, o jis buvo su žmona. Pokalbio metu dėl paskolos A. pasiūlė, kad jis neva padarytų dokumentus apie gaunamą didesnį darbo užmokestį ir tada jis galėtų gauti vartojamą paskolą, bet jam reikėtų iš karto atiduoti apie 60 procentų nuo gautos paskolos. Bet jam nelabai tiko toks planas, nes paėmus 10000 Lt paskolą jam atiduotų 6000 Lt, o jam liktų tik 4000 Lt, tada Artūras jam pasiūlė, kad gali jį įdarbinti laikinai dviem mėnesiams ir už tai jam bus mokamas darbo užmokestis po 1000 Lt kas mėnesį. Jis sutiko, net gerai nepagalvojęs, kokia iš to bus nauda tam A. Po kažkiek laiko - gal po savaitės ar po dviejų sutarė vėl susitikti ir susitiko Vilniuje, prie prekybos centro „Europa” ir A. pasakė, kad reikės nueiti į notarų biurą ir patvirtinti įmonės įstatus bei kitus dokumentus, jis sutiko ir jie pėsčiomis atėjo nuo PC „Europa“ per Baltąjį pėsčiųjų tiltą iki Šermukšnių gatvėje esančio notarų biuro. Artūras būdavo be automobilio, jis visą laiką pėsčias ateidavo. Čia jis sužinojo, kad tai Vilniaus m. 15-tasis notarų biuras, ir kad jie turės patvirtinti (duomenys neskelbtini) įstatus bei pagrindinio akcininko sprendimą, kad jis paskiriamas laikinai eiti (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigoms. Laikinai, todėl, kad jis pasakė tam Artūrui, jog jis turi nuolatinį darbą, ir kai jam reikės grįžti į Uteną, tai jis negalės į Vilnių atvažiuoti. Artūras sutiko su jo reikalavimu, ir jis buvo paskirtas laikinai eiti direktoriaus pareigas (duomenys neskelbtini). Išėję iš notarų biuro jie išsiskyrė, jis jokio piniginio atlygio už tai negavo. Žadėtą atlyginimą - 1000 Lt jam A. turėjo sumokėti 2008 m. lapkričio pabaigoje - gruodžio mėn. pradžioje. Vėliau maždaug po 3-4 dienų jis vėl susitiko su tuo A. prie prekybos centro „Europa” ir jie nuėjo į registrų centrą, kad įregistruotų (duomenys neskelbtini) dokumentus. Jam reikėjo kažkur pasirašyti, o tas A. sumokėjo kažkiek pinigų į registrų centro kasą, ir gavo kažkokius (duomenys neskelbtini) dokumentus. A. buvo su kažkokiu draugu, kuris buvo apie 25-30 metų amžiaus, pelenų spalvos plaukais, rusakalbis, nes kalbėjo rusiškai su A. Taip pat kaip sužinojo jau notarų biure, tai jis pasirašė ir už kažkokią antrą firmą, kurioje taip pat buvo paskirtas laikinai eiti direktoriaus pareigas, bet jis neatsimena antros firmos pavadinimo, lyg tai iš raidės „R”. Notarė nieko neklausė ir nieko jam nepasakojo, tik davė pasirašyti dokumentus. Po to jau tas A. nebekėlė telefono ragelio ir daugiau jis jo nematė. Maždaug prieš pusę metų 2009 m. pavasarį jį buvo iškvietę į Utenos mokesčių inspekciją, kur jo taip pat klausinėjo apie (duomenys neskelbtini. Atpažinti iš nuotraukos tą A. galėtų. Jokių dokumentų negavo. Į notarų biurą ir registro centrą vaikščiojo po vieną kartą. Gal kas ėjo jo vardu. 3 ar 4 lapai notarų biure buvo pasirašyti. Neatsimena, kokiu pagrindu buvo tikrinamas jo parašas. Pinigus mokėjo A., jis pasirašė dėl pinigų. Neatsimena, ar pasirašinėjo dokumentą, įvardintą įgaliojimas. Jokio lapo dėl paskyrimo direktoriumi nematė, nieko neskaitė. (duomenys neskelbtini)akcijų nepirko, lėšų neturi, gal kažkas jo vardu pirko. Gal davė kokį „popierių“ notarų biure ir neskaitęs pasirašė. Apie įmonės bankrotą nieko nežino (t. 5, b.l. 63-64). Ikiteisminio tyrimo V. S. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino M. D., kaip vyriškį, kurį vadino vardu Artūras (t. 2, b.l. 48-50).

Iš liudytojo R. R. parodymų matyti, kad jo darbdavys buvo V. D., šis priėmė jį į darbą vairuotoju (duomenys neskelbtini). Vėliau V. D. pervedė jį į kažkokią kitą įmonę vairuotoju, pavadinimo nežino. Ar tai buvo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), nežino. Visą laiką dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Viskam vadovavo V. D.. Jis (R. R.) niekada nebuvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) akcininkas ar steigėjas ar direktorius. Jis nepasirašinėjo jokių dokumentų kaip įmonės direktorius. Dėl įgaliojimo surašymo veikti jo vardu nieko paaiškinti negali, nes nežino. Tiesiog V. D. pateikdavo pasirašyti kažkokius tuščius blankus ir jis pasirašydavo, nes bijodavo netekti darbo. Kas buvo tikrasis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) direktorius, nežino, realiai visada vadovavo V. D.. Kažkada, tiksliai datos pasakyti negali, V. D. nuvedė jį pas notarę ar antstolę, kur liepė pasirašyti kažkokius dokumentus, kurių turinio jis neskaitė. Kokias V. D. įmonės steigė ir ką iš asmenų padarė įmonių vadovais, nežino. Jam V. D. niekada nesakė, kad bus kokios nors įmonės direktoriumi. Realiai visada dirbo tiktai vairuotoju. Neturėjo jokių prisijungimo kodų prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bankų ar sąskaitų ir nevaldė įmonės kasos, neturėjo taip pat ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) antspaudo. Kas tvarkė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buhalteriją ir pateikdavo buhalteriui dokumentus, nežino. Nežino nieko apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų buvimo vietą (t. 3, b.l. 39-41).

Iš liudytojo S. G. parodymų matyti, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2008 m. vasario mėnesio, tikslių dienų neatsimena. Direktoriumi jis tapęs V. D. prašymu, šis pasiūlė būti įmonės bendrasavininkiu ar partneriu kartu su V. D., nes tuo metu, kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, jis (S. G.) buvo išsinuomavęs keturis automobilius iš (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos būdu, o V. D. taip pat buvo išsinuomavęs keturis automobilius iš (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos būdu, todėl jis ir patikėjo V. D.. V. D. žadėjo mokėti 1000 Lt per mėnesį. Direktoriumi jį paskyrė V. D.. Jis (S. G.) buvo formalus direktorius, nes neturėjo net įmonės antspaudo, taip pat nepriiminėjo jokių savarankiškų sprendimų (duomenys neskelbtini) veikloje. Jis tik pasirašęs kažkokius dokumentus į Sodrą dėl darbuotojų atleidimo, daugiau nelabai ir atsimena, kad kažkokius dokumentus pasirašytų. V. D. jam nepaaiškino, kam jam reikia formalaus direktoriaus, bet jis buvo minėjęs, kad jis jau anksčiau turėjo kitą įmonę, su kuria turėjo skolų, ir jei jis vėl nueis į mokesčių inspekciją, tai jis gali būti įtartas negerais darbais. Jis (S. G.) pats paskui suprato, kam reikalingas tas formalus direktorius (duomenys neskelbtini), nes kai (duomenys neskelbtini) už išsinuomotus keturis automobilius sumokėjo pridėtinės vertės mokestį (toliau PVM), tai V. D. tą PVM už (duomenys neskelbtini) atsiėmė, o jis (S. G.), kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, pasirašė mokesčių inspekcijai adresuotą prašymą grąžinti PVM. Po to, kai mokesčių inspekcija grąžino PVM į banko sąskaitą, V. D. dar iš pradžių žadėjo, kad pinigų yra ir jis atsiskaitys ir su juo ir su vairuotojais, bet vėliau dingo, mobiliu telefonu nebeatsiliepė, be to, automobilius grąžino atgal į (duomenys neskelbtini), o visi jo vairuotojai pabėgo. Kiek atsimena, (duomenys neskelbtini) buhalteriją tvarkė kažkokia apskaitos įmonė, pavadinimo nežino. V. D. pats pateikdavo buhalteriui apskaitos dokumentus. Nežino, kur dabar galėtų būti buhalterinės apskaitos dokumentai, kai dar dirbo (duomenys neskelbtini), V. D. dažniausiai buhalterinius dokumentus nešiodavosi savo portfelyje. Kai V. D. dingo, jis buvo priverstas pats save atleisti, tai padarė nuvykęs į Sodrą. Čia iš jo buvo pareikalauta pateikti (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus patikrinimui, jis pasakė, kad neturi, tad vėliau Sodra dar paskyrė jam baudą - 3500 Lt už pareigų nevykdymą. Apie R. R. paskyrimą direktoriumi matė steigimo dokumentuose, nes reikėjo nešti ir steigimo dokumentus mokesčių inspekcijai, bet šiaip R. R. nėra matęs. Su V. D. jokių santykių nepalaiko, jis liko skolingas atlyginimą už 5 mėnesius, nes nesumokėjo nė vieno karto už darbą (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 32-33).

Tokiu būdu, kolegija, vertindama minėtų asmenų parodymus, daro išvadą, jog jie patvirtina nuteistojo V. D. kaltę dėl netikro dokumento pagaminimo ir buhalterinių dokumentų paslėpimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kaip atitinkančius faktines bylos aplinkybes bei patvirtinančius V. D. kaltę.

Liudytojų M. D., V. S., R. R., S. G. parodymai patvirtina, kad V. D. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų dėl (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimo ir netikrų dokumentų pagaminimo metu buvo faktinis (duomenys neskelbtini)direktorius. Liudytojas M. D. teisme išsamiai paaiškino (duomenys neskelbtini) steigimo aplinkybes, nurodydamas, kad V. D. prašymu laikinai suteikė savo gyvenamosios vietos adresą šios bendrovės buveinei įregistruoti, taip pat paliudijo, jog V. S. buvo statytinis direktorius, nes faktiškai bendrovę valdė V. D.. Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu taip pat paneigė turėjęs kažką bendro su (duomenys neskelbtini), o šios bendrovės direktoriumi sutiko tapti paprašytas M. D. už paslaugą, pasirašė kažkius dokumentus, tačiau bendrovei nevadovavo. Tai, kad V. D. (duomenys neskelbtini)faktiškai valdė per statytinius asmenis, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojaus S. G. ir R. R.. Priešingai nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi tokiais parodymais, nes jie atitinka faktines bylos aplinkybes.

Kaip matyti iš 2007-06-06 prašymo, adresuoto DNB NORD bankui, V. D. jame nurodomas kaip (duomenys neskelbtini) direktorius. 2007-06-06 UAB „Rolmina“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime taip pat nurodoma, kad nuo 2007-06-06 V. D. suteikiama pirmojo parašo teisė valdant bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą DNB NORD banke, o (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. R. 2007-06-07 įgaliojimu V. D. įgaliotas atstovauti bendrovę įstaigose, sudaryti ir pasirašyti bendrovės vardu sutartis ir kitus dokumentus. 2008-01-02 R. R. įgaliojimu V. D. įgaliojamas atstovauti bendrovę įstaigose, pasirašyti visus reikalingus dokumentus ir pranešimus VMI bei VSDF Vilniaus skyriui bei visus kitus reikalingus dokumentus.

Sprendžiant iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. R., S. G. ir V. S. (duomenys neskelbtini) vadovais buvo paskirti tik dėl akių. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo V. D., šie asmenys nėra suintersuoti bylos baigtimi, nes byloje buvo apklausti tik kaip liudytojai, jokie kaltinimai jiems nepareikšti. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad V. D. yra apkalbėtas, nes pastarieji patys siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra nelogiškas ir atmetamas kaip nepagrįstas. Tuo pačiu pažymėtina, kad anksčiau aptartame epizode dėl (duomenys neskelbtini)vadovavimo V. D. taip pat nepripažino savo kaltės. Tačiau liudytojos J. J. ir S. G. parodymais patvirtinta, kad (duomenys neskelbtini) jie nevadovavo, o visus sprendimus priimdavo ir bendrovės buhalterinius dokumentus pas save laikė V. D..

Iš nuteistojo apeliacinio skundo taip pat matyti, kad V. D. nesutinka su M. D. parodymais dėl (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo sutarties parengimo ir pasirašymo aplinkybių. Apelianto teigimu, už netikro dokumento pagaminimą yra atsakingas M. D., o ne jis, V. D.. Nurodo, kad M. D. surado V. S., parodė jam A. M. pasirašytas bei (duomenys neskelbtini)antspaudu pažymėtas (duomenys neskelbtini)akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir jos buhalterinių dokumentų perleidimo aktą ir dalyvavo pas notarą jas tvirtinant bei registravo Registrų centre. Tačiau tokie nuteistojo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

Nors kaip matyti iš nuteistojo V. D. apeliacinio skundo argumentų, M. D. užsiėmė (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo sutarties rengimu, o jis tenorėjo parduoti bendrovę, logiškai paaiškinti, kodėl tam tiklsui buvo pasirinkta fiktyvi be vadovo bendrovė - (duomenys neskelbtini)V. D. negalėjo. Taip pat kolegijos neįtikina ir apelianto paaiškinimai dėl M. D. vaidmens, paskiriant (duomenys neskelbtini)vadovu V. S..

Ginčo, kad 2008-11-26 visų akcijų pirkimo pardavimo sutartyje Nr. 01 ir 2008-11-26 (duomenys neskelbtini) buhalterinės – finansinės dokumentacijos perdavimo – priėmimo akte yra ne A. M. parašas, nėra. Esant tokioms aplinkybėms kolegija minėtą sutartį ir aktą vertina kaip tariamus sandorius, kurių pagrindu jokių teisių ir pareigų šalims neatsirado, kadangi V. D. pasirašydamas minėtus dokumentus žinojo, jog realiai neparduoda A. M. (duomenys neskelbtini) visų akcijų ir neperduoda minėtos bendrovės finansinės dokumentacijos.

Apeliantas yra neteisus, nurodydamas, kad teismas nebuvo nuoseklus, nes pašalindamas iš kaltinimo aplinkybę dėl A. M. parašo suklastojimo, paneigė ir faktą dėl netikro dokumento pagaminimo. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra objektybių duomenų, jog V. D. pats ar paprašęs kito asmens, suklastotų A. M. parašą. Tačiau ši aplinybė nepaneigia to fakto, kad imituotu sandoriu jis siekė išvengti pareigos pateikti VMI (duomenys neskelbtini)buhalterinės apsakitos dokumentus.

Sprendžiant iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, V. D. buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Prisidengdamas fiktyviu bendrovės akcijų pardavimo sandoriu, jis (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus paslėpė, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2008-12-31. Dėl šios priežasties buvo pažeisti 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21, 12 ir 19 straipsnių reiklavimai.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl nusikaltimo subjekto. Apeliaciniame skunde teisingai cituojama teismų praktika, jog buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 20 straipsnius, tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog tais atvejais, kai buhalterinę apskaitą tvarko pats ūkio subjekto vadovas, tai už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako pats ūkio subjekto vadovas. Pirmosios instancijos teismas išdėstė įrodymus ir argumentus, kuriais pagrindė išvadą, jog (duomenys neskelbtini)veiklos pradžioje bendrovės buhalterinę apskaitą kelis mėnesius tvarkė A. L., o vėliau buhalterio nebuvo, V. D. buvo išduotas įgaliojimas veikti (duomenys neskelbtini) vardu, taip pat ir teikti dokumentus VMI bei Sodrai. Teismas, ištyręs liudytojų parodymus bei kitus bylos įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog V. D. nuo 2007-09-01 iki 2008-12-31 buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini) valdymą, veiklos organizavimą bei bendrovės atstovavimą valstybinėse įstaigose.

Dėl civilinio ieškinio

Kaip matyti iš bylos medžiagos, VMI pareiškė byloje civilinį ieškinį 78180,35 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nurodydamas, kad civilinis ieškinys yra pareikštas ne tam subjektui, kadangi PVM mokesčio deklaracija buvo pateikta (duomenys neskelbtini) vardu, nes PVM mokestį moka ir deklaruoja tik juridiniai asmenys, o kaltinimas yra pateiktas fiziniam asmeniui V. D..

Pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes V. D. padarė savarankišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 221 str. 1 d. Dėl jo nusikalstamų veiksmų valstybei buvo padaryta 78180,35 Lt Lt žala, t. y. tokio dydžio PVM mokestis, kurio V. D., kaip (duomenys neskelbtini) savininkas, tyčia nedeklaravo ir taip jo išvengė. Nustatyta, kad jis nusikalstamais veiksmais minėtą žalą padarė ne juridinio asmens, kurio savininkas buvo, naudai ir interesams. Nagrinėjamoje byloje juridinis asmuo jokia nusikalstama veika nebuvo kaltinamas ar patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o pagal BK atsakomybė ir bausmė griežtai individualizuojama. Atmestinas nuteistojo V. D. argumentas, kad turėjo būti taikomas Mokesčių administravimo įstatymas, kadangi V. D. nėra mokesčių mokėtojas Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio prasme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką žalos atlyginimas valstybei dėl nusikalstamų veikų, padarytų BK 219, 220, 221, 222 ir 223 straipsniuose, ne ginčo tvarka vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu atlyginamas tais atvejais, kai kaltininkas yra mokesčių administravimo teisinių santykių subjektas, kitaip tariant, mokesčių mokėtojas. Todėl pirmosiosios instancijos teismas nustatydamas, kad V. D. negali atsakyti už savo veiksmais padarytą žalą, neteisingai taikė BPK 109 ir 110 straipsnio nuostatas.

Vadovaujantis LR CK 6.263 str. 2 d., padarytą turtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, nuteistojo V. D. padaryta nusikalstama veika tapo valstybės patirtos turtinės žalos – nesumokėto PVM tiesiogine priežastimi. Konstatuotina, kad tarp V. D. padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio keistina, priteisiant iš V. D., kaip už žalos padarymą atsakingo asmens, 78180,35 Lt nedeklaruoto PVM valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutarė:

Nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro ir Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinius skundus patenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijai pakeisti ir Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį patenkinti, priteisiant iš V. D. valstybės naudai 78180,35 Lt.

Kolegijos pirmininkė Sigita BieliauskienėTeisėjai Algimantas ValantinasJolanta Čepukėnienė