Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1087-115/2007

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2007-11-29
Bylos Nr.: 2A-1087-115/2007
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Algirdas Auruškevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Dalia Višinskienė
Ieškovas: L. M.
Atsakovas: A. M.

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-1087-52/2007

Teisėja Jūratė Trinkūnienė Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 75.6.1; 75.8; 78.2.1; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. lapkričio 29d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,

teisėjų Danutės Kutrienės, Dalios Višinskienės,sekretoriaujant Ritai Sindikaitei,dalyvaujant ieškovei L. M. ,ieškovės atstovui advokatui V. Bliujui,atsakovui A. M. ,atsakovo atstovei advokatei B. Jackienei,

kolegijos teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-239-127/2007 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui A. M. bei atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei L. M. dėl santuokos nutraukimo bei kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė santuoką su atsakovu A. M. nutraukti; pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę M.; nustatyti nepilnamečio sūnaus T. gyvenamąją vietą su motina; padidinti iš tėvo priteistą išlaikymą T. iki 300 Lt per mėnesį ir priteisti išlaikymą turtu – 1/49 dalimi buto (duomenys neskelbtini) Vilniuje; padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant ieškovei 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalį bendro turto; priteisti natūra ieškovei butą (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir keleivinį automobilį Opel Astra valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , o atsakovui priteisti 5/8 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 7 780,24 Lt kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės turtą; pareigą įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį AB bankui „Hansabankas“ prisiima ieškovė; išlaikymo sau kaip sutuoktinei ji nereikalauja; prašo priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1100 Lt sumokėtas žyminis mokestis, 700 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 357 Lt už nekilnojamojo turto vertinimą. Ieškovė nurodė, kad bendras gyvenimas su atsakovu tapo negalimas dėl jo girtavimo, agresyvumo, nuolat pasikartojančio psichologinio ir fizinio smurto jos atžvilgiu, dėl ko kentėjusi ne tik ji pati, bet ir vaikai. 2005 metų rugsėjo mėnesį sutuoktiniai apsigyveno atskiruose kambariuose, nustojo tvarkyti bendrai ūkį, tačiau gyventi po vienu stogu su atsakovu vis tiek buvo neįmanoma, nes jis sulaužė durų spyną, priekabiavo ir grasino susidoroti. Siekdama išvengti konfliktų, ieškovė laikinai susirado prieglobstį pas gimines, į savo namus sugrįžta tik tuomet, kai atsakovas būna darbe.

Atsakovas A. M. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė santuoką nutraukti; pripažinti abu kaltais dėl santuokos iširimo; prieštaravo, kad ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę; sutiko, kad nepilnamečio sūnaus T. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, o jis sumokėtų išlaikymą turtu – 1/49 dalimi buto (duomenys neskelbtini) Vilniuje; atsakovas siūlė turtą padalinti tokiu būdu, kad jam bute (duomenys neskelbtini) Vilniuje atitektų vienas kambarys 16-7, kurio plotas 14,04 kv m, prašė priteisti 1000 Lt kompensaciją už ieškovei tenkantį automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kadangi perkant 5/8 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) buvo panaudotos ne tik bendros, bet ir jo asmeninės po tėvo mirties paveldėtos lėšos, tai šį sklypą natūra priteisti jam, o ieškovei per du metus jis sutiko išmokėti 12 494,70 Lt kompensaciją; pareigą įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį AB bankui „Hansabankas“ atsakovas sutiko dalintis su ieškove lygiomis dalimis; išlaikymo sau kaip sutuoktiniui jis nereikalauja; pažymėjo, kad visos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti dalijamos tarp šalių lygiomis dalimis. Atsakovas nurodė, kad jis negirtauja ir nesmurtauja, konfliktus šeimoje išprovokuojanti pati ieškovė, o po to kreipiasi į policiją siekdama nepagrįstai apkaltintų atsakovą. Atsakovas pripažino, kad nuo 2006 metų gruodžio mėnesio sutuoktiniai gyvena atskiruose kambariuose, visiškai nebendrauja, neturi nei bendrų interesų, nei bendrų ateities planų. Paskutiniu metu ieškovė nenakvoja namuose, nesirūpina nepilnamečiu sūnumi, dėvi ne sijonus, o kelnes, bėgioja pas drauges, todėl atsakovas įtaria, kad ieškovė yra kitos seksualinės orientacijos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-07-23 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir nutraukė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje (duomenys neskelbtini) tarp A. M. ir L. M. , dėl atsakovo A. M. kaltės; paliko ieškovei santuokinę pavardę M.; nepilnamečio sūnaus T. M. , gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina L. M. . Teismas pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999-12-23 nutarimą dėl išlaikymo iš A. M. išieškojimo ir priteisti iš A. M. nepilnamečiui sūnui T. M. išlaikymą turtu – 1/49 dalimi buto duomenys neskelbtini Vilniuje (duomenys neskelbtini). Padalino santuokoje įgytą turtą, pripažįstant L. M. teisę į 2/3 dalis, o A. M. į 1/3 dalį bendro turto. Priteisė L. M. natūra šį turtą: 48/49 dalis buto duomenys neskelbtini Vilniuje (duomenys neskelbtini), kurių vertė 230 595,91 Lt; keleivinį automobilį Opel Astra valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 2000 Lt. A. M. teismas priteisė natūra šį turtą: 5/8 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurių vertė 87 125 L. Teismas priteisė iš L. M. 11 485,52 Lt kompensaciją A. M. naudai, taip pat įpareigojo ieškovę vykdyti kreditorinius įsipareigojimus pagal 2005-07-01 vartojimo kredito sutartį su AB banku „Hansabankas“. Teismas priteisė iš A. M. 904,67 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų ir 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti L. M. naudai. Atitinkamai iš L. M. priteisė 333,33 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų A. M. naudai. Taip pat į valstybės biudžetą priteisė 57,60 Lt žyminio mokesčio iš A. M. ir 200 Lt atidėto žyminio iš L. M. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad sutuoktiniai gyvena atskiruose kambariuose, bendrai ūkio netvarko, vedybinio gyvenimo atnaujinti nenori, todėl santuoką nutraukė (LR CK 3.49 str. 2 d.). Įvertinęs liudytojų parodymus teismas nusprendė, kad atsakovas A. M. yra kaltas dėl santuokos iširimo (LR CK 3.60 str.). Kadangi kitas sutuoktinis neturi teisės reikalauti uždrausti sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, jeigu yra bendrų vaikų, todėl ieškovės pasirinkimu teismas paliko jai santuokinę pavardę M. (LR CK 3.69 str. 2 d.). Vaikų gyvenamąją vietą teismas nustatė kartu su motina. Atsakovas sutiko nuo ieškinio pareiškimo dienos, kol T. sulauks pilnametystės, mokėti kas mėnesį 300 Lt išlaikymą. Atsakovas gauna minimalų darbo užmokestį, todėl šalys susitarė, kad išlaikymą sūnui T. atsakovas sumokės jam priklausančia 1/49 dalimi buto (duomenys neskelbtini) Vilniuje (LR CK 3.196 str. 1 d. 3 p.). Atsakovas A. M. nurodė, kad 5/8 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirktos ne tik už bendras, bet ir už jo paveldėtas po tėvo mirties lėšas, todėl L. M. galėtų pretenduoti tik į panaudotų bendrų lėšų ½ dalį. Teismui pateiktoje žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjas A. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine L. M. perka 5/8 dalis sklypo (duomenys neskelbtini). Šio sklypo savininkais viešame registre nurodyti abu sutuoktiniai, turtas įvardintas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl pirmos instancijos teismas sklypą priskyrė sutuoktinių bendrai jungtinei nuosavybei. Teismas padalino sutuoktinių bendrą turtą už 317481,95 Lt. Nurodė, kad iki pilnametystės T. privalės išlaikyti viena ieškovė iš savo lėšų, todėl, atsižvelgdamas į nepilnamečio sūnaus interesus, teismas priteisė ieškovei L. M. didesnę turto dalį (LR CK 3.123 str. 1 d.), pripažindamas jai nuosavybės teises į 2/3 dalis, o atsakovui – į 1/3 dalį bendro turto. Ieškovei turėtų atitekti turto už 211 654,63 Lt, o atsakovui – už 101 027,32 Lt (105 827,32 Lt – 4 800 Lt). Pirmos instancijos teismas ieškovei L. M. natūra priteisė 48/49 dalis buto (duomenys neskelbtini) Vilniuje (duomenys neskelbtini), kurių vertė 230 595,91 Lt; keleivinį automobilį Opel Astra valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 2 000 Lt, viso turto už 232 595,91 Lt. Atsakovui A. M. priteisė 5/8 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurių vertė 87 125 Lt; 13 902,32 Lt kompensaciją, viso turto už 101 027,32 Lt. Teismas priteisė atsakovui 11 485,52Lt kompensaciją iš ieškovės.

Šalies argumentai

Atsakovas A. M. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo dėl santuokos iširimo pripažinti kaltais tiek A. M. , tiek L. M. , priteisti A. M. 1 kambarį (14,04 kv. m.) bute (duomenys neskelbtini) Vilniuje bei nustatyti naudojimosi butu tvarką, kitus du kambarius priteisti L. M. ; palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria 5/8 dalių žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Vilniuje priteistas A. M., o automobilis OPEL ASTRA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - L. M. Atsakovas prašė įpareigoti jį per 2 metus sumokėti 37710,87 Lt kompensaciją L. M. naudai; įpareigoti L. M. grąžinti 368,37 Lt į atsakovo sąskaitą dėl išlaikymo sūnui, o likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai tik jį vieną pripažino kaltu dėl santuokos iširimo. Mano, kad prie šeimos materialinės gerovės jis prisidėjo pagal savo galimybes, nes nedaug uždirba. Taip pat nesutinka su argumentu, jog jis neva girtauja ir yra agresyvus. Pažymi, kad ieškovė taip pat netinkamai rūpinasi vaikais, dažnai nenakvoja namuose, todėl prašo teismo santuokos iširimą pripažinti dėl abiejų kaltės. Atsakovas nesutinka su teismo abiems šalims turto paskirstymu natūra. Prašo priteisti jam vieną kambarį bute, nes atsakovas neturi daugiau jokio turto, o už pinigus gautus realizavus žemės sklypą, vieno kambario butą nusipirkti yra neįmanoma. Dalijant sutuoktinių turtą atsakovas liko be jokios gyvenamosios vietos, todėl laiko, kad taip yra pažeistos jo konstitucinės teisės į nuosavybę. Mano, kad ieškovei L. M. negalima priteisti apeliantui priklausančią 1/3 dalį buto, o atsakovui tik išmokėti kompensaciją ar priteisti žemės sklypą, nes sutuoktiniai dėl tokio padalijimo nesutaria, o ginčo butas yra dalus daiktas, t.y. jį padalijus nesikeičia tikslinė buto paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas (LR CK 4.6 str.). LR CK 3.117 str. 3 d. nustato kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Šios normos negalima aiškinti kaip suteikiančios teisę reikalauti visą konkretų turtą priteisti vienam sutuoktiniui, kitam išmokant kompensaciją, nes kitaip būtų pažeista konstitucinė nuosavybės apsauga. LR CK 3.117 str. 3 d. numatytas turto padalinimo atvejis turėtų būti taikomas, jeigu dalinamas daiktas yra nedalus ar šalys susitaria dėl viso dalaus daikto priteisimo vienam iš sutuoktinių. Kadangi šioje byloje nurodytų aplinkybių nėra, atsakovas mano, jog teismas pažeidė LR CK 3.127 str. 3 d. normas bei LAT suformuotą teismų praktiką. Atsakovas taip pat mano, jog ieškovė neįrodė, jog jis neprisidėjo prie vartojamosios paskolos grąžinimo ir nesutinka, kad kompensacija jam būtų mažinama 2416,80 Lt. Pažymi, kad jis kiekvieną mėnesį iki ieškinio padavimo ieškovei atiduodavo visą atlyginimą, todėl atsakovo mokama kompensacija ieškovei turėtų būti dar mažinama 2416,80 Lt. Be to, atsakovas patikslino, kad sūnaus išlaikymui už laikotarpį nuo 2006-12-14 iki 2008-07-02 turėtų sumokėti T. 5700 Lt, bet yra sumokėjęs 1268,37 Lt, o ne 900 Lt, kaip nurodyta teismo sprendime

Atsiliepimas

Ieškovė L. M. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo 400 Lt atstovavimo išlaidų. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nepagrįstai neigia, jog ne dėl jo kaltės iširo santuoka, nes teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė atsakovo kaltę. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovo reikalavimu priteisti jam vieną kambarį bute. Pažymi, kad teismas nepažeisdamas abiejų teisių padalino vienam žemės sklypą, o kitam butą. Atsakovas neprisidėjo ir prie paskolos mokėjimo, kas matosi iš teismui pateiktų sąskaitų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas A. M. nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu dalyje dėl jo vieno pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo, o tai pat dėl turto padalijimo ir prašo pripažinti kaltais dėl santuokos iširimo abu sutuoktinius, priteisti jam natūra 1 kambarį (14,04 kv. m.) bute (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir nustatyti naudojimosi butu tvarką, paskiriant kitus du kambarius naudotis ieškovei L. M. ; palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria 5/8 dalių žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Vilniuje priteistas A. M. , o automobilis OPEL ASTRA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - L. M. ; įpareigoti jį per 2 metus sumokėti ieškovei 37710,87 Lt kompensaciją; įpareigoti L. M. grąžinti jam 368,37 Lt išlaikymo sūnui permoką.

Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai tik jį vieną pripažino kaltu dėl santuokos iširimo. Mano, kad prie šeimos materialinės gerovės jis prisidėjo pagal savo galimybes, nes nedaug uždirba. Taip pat nesutinka su argumentu, jog jis girtauja ir yra agresyvus. Pažymi, kad ieškovė taip pat netinkamai rūpinasi vaikais, dažnai nenakvoja namuose, todėl prašo teismo santuokos iširimą pripažinti dėl abiejų kaltės. Atsakovas nesutinka su teismo abiems šalims turto paskirstymu natūra. Prašo priteisti jam natūra vieną kambarį bute, nes atsakovas neturi daugiau jokio turto, o už pinigus gautus realizavus žemės sklypą, vieno kambario butą nusipirkti yra neįmanoma. Dalijant sutuoktinių turtą atsakovas liko be jokios gyvenamosios vietos, todėl laiko, kad taip yra pažeistos jo konstitucinės teisės į nuosavybę. Mano, kad ieškovei L. M. negalima priteisti apeliantui priklausančią 1/3 dalį buto, o atsakovui tik išmokėti kompensaciją ar priteisti žemės sklypą, nes sutuoktiniai dėl tokio padalijimo nesutaria, o ginčo butas yra dalus daiktas, t.y. jį padalijus nesikeičia tikslinė buto paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas (LR CK 4.6 str.). LR CK 3.117 str. 3 d. nustato kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Šios normos negalima aiškinti kaip suteikiančios teisę reikalauti visą konkretų turtą priteisti vienam sutuoktiniui, kitam išmokant kompensaciją, nes kitaip būtų pažeista konstitucinė nuosavybės apsauga. LR CK 3.117 str. 3 d. numatytas turto padalinimo atvejis turėtų būti taikomas, jeigu dalinamas daiktas yra nedalus ar šalys susitaria dėl viso dalaus daikto priteisimo vienam iš sutuoktinių. Kadangi šioje byloje nurodytų aplinkybių nėra, atsakovas mano, jog teismas pažeidė LR CK 3.127 str. 3 d. normas bei LAT suformuotą teismų praktiką. Atsakovas taip pat mano, jog ieškovė neįrodė, jog jis neprisidėjo prie vartojamosios paskolos grąžinimo ir nesutinka, kad kompensacija jam būtų mažinama 2416,80 Lt. Pažymi, kad jis kiekvieną mėnesį iki ieškinio padavimo ieškovei atiduodavo visą atlyginimą, todėl atsakovo mokama kompensacija ieškovei turėtų būti dar mažinama 2416,80 Lt. Be to, atsakovas patikslino, kad sūnaus T. išlaikymui už laikotarpį nuo 2006-12-14 iki 2008-07-02 turėtų sumokėti 5700 Lt, bet yra sumokėjęs 1268,37 Lt, o ne 900 Lt, kaip nurodyta teismo sprendime.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini, o sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

Atsakovas A. M. teigia, kad šeima iširo ir dėl ieškovės kaltės, kuri pasireiškė tuo, jog sutuoktinė keleri metai nevedė su juo bendro ūkio, buvo abejinga kitam sutuoktiniui, tinkamai neprižiūrėjo nepilnamečio sūnaus, nuteikinėjo vaiką prieš jį, be pagrindo kaltino atsakovą vartojant smurtą. Tačiau kolegija šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes jie nėra paremti objektyviais įrodymais (CPK 178str.).

Visų pirma, tai kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad būtent atsakovas nesirūpino šeima, girtavo, o būdamas neblaivus ieškovės ir vaikų atžvilgiu elgėsi netinkamai, ką patvirtino teismo posėdyje liudytojais apklausti abu sūnūs, iš kurių pilnametis Aurimas taip pat nurodė, jog tėvas vienas yra kaltas dėl šeimos iširimo (b.l.200-201, t.1). Tuo tarpu, kad motinos pareigų tinkamai nevykdė ieškovė įrodymų nėra, o abejingumas kitam sutuoktiniui galėjo atsirasti dėl atsakovo elgesio, dėl ko bendras gyvenimas su juo ir tapo neįmanomas. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog dėl šeimos iširimo yra kaltas atsakovas(CK 3.60str.2d.).

Dėl turto padalijimo.

Atsakovas sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu dėl nelygių dalių turto sutuoktiniams nustatymu, tačiau mano, kad butas turėjo būti padalintas natūra, nes jis yra dalus, o priteisus kompensacija jis neturės kur gyventi. Tačiau kolegija mano, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio abiejų sutuoktinių ir nepilnamečio sūnaus gyvenimas viename bute yra neįmanomas, ką nurodė ir liudytoju apklaustas sūnus A. Siekiant apginti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti jam teisę į gyvenamąjį būstą, saugią ir ramią aplinką, teismas pagrįstai buto natūra nedalijo, o priteisė atsakovui jo dalį pinigais, atsižvelgiant į jam tekusį kitą turtą (CK 3.127 str. 3 d.). Kiti atsakovo nurodyti argumentai, dėl buto padalijimo natūra, reikšmės neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsakovas teigia, kad perkant 5/8 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), jis buvo įsigytas už 12500,0 Lt., o iš šios sumos 8914,73 Lt. sudarė po tėvo mirties atsakovo paveldėtos asmeninės lėšos. Todėl atsakovas mano, kad nors teismas ir pripažino šį turtą bendra sutuoktinių nuosavybe, tačiau iš dabartinės 87125,0 Lt. sklypo vertės ieškovei tenka tik 2/3 vertės, kas sudaro 58083,3 Lt. Tačiau kolegija pažymi, kad būtent nurodyta žemės sklypo vertė ir kiekvienam iš sutuoktinių tenkanti jo dalis yra įtraukta į bendrą ir atskirai tenkančio turto masę, nustatant priteistinos kompensacijos dydį. Taigi, atsakovo nurodyta aplinkybė (dėl jai tenkančios 2/3 žemės sklypo vertės, kas sudaro 58083,30 Lt.) faktiškai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi.

Atsakovas taip pat nurodo, kad jis savo lėšomis prisidėjo ir prie vartojamosios paskolos grąžinimo, todėl jam turėtų priklausyti jos dalis, t.y. 2416,80 Lt. Tačiau kolegija šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes atsakovas neįrodė prisidėjęs prie paskolos grąžinimo. Pažymėtina, kad iš atsakovo jau 1999-12-23 buvo priteistas išlaikymas vaikams (b.l.40, t.1), kurį jis ir mokėjo, todėl negalima sutikti su atsakovo argumentu, jog jis iki ieškinio padavimo atiduodavo visą atlyginimą ieškovei.

Be to, atsakovas nurodo, kad jis yra permokėjęs 368,37 Lt. išlaikymo, todėl ši suma turi būti grąžinta, nes nuo 2006-12-14 iki 2008-07-02 turėtų sumokėti 5700,0 Lt., faktiškai yra sumokėjęs 1268,37 Lt., o ne 900,0 Lt., kaip nurodyta sprendime. Apie sumokto išlaikymo dydį (1268,37 Lt.) patvirtina byloje esanti pažyma (b.l. 63, t.2). Tai rodo, kad atsakovas niekaip negalėjo prisidėti prie vartojamosios paskolos grąžinimo, nes yra reikalaujama grąžinti palyginus nedidelę pinigų sumą, kuri tariamai yra permokėta nustatant išlaikymą turtu(1/49 dalimi buto).

Kolegija atmeta ir atsakovo reikalavimą dėl 368,37Lt. grąžinimo, nes pats atsakovas sutiko su išlaikymo turtu nustatymo, todėl laikyti, kad jau sumokėta pinigų suma sudaro permoka nėra jokio pagrindo. Be to, kolegija pažymi, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas 1/49 buto dalimi faktiškai tik minimaliai gali prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, o didžioji dalis išlaikymo išlaidų tenka ieškovei. Todėl grąžinant atsakovui šią sumą arba padidinant iš ieškovės priteistiną kompensaciją, būtų pažeista protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas turto padalijimo dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nustatydamas bendrą santuokoje įgyto turto vertę bendrai 324525,0 Lt. sumai, iš kurios atėmė 7043,05 Lt. negrąžintą paskolą ir nustatė dalintino turo vertę 317481,95 Lt. sumai. Ieškovei tenka 2/3 dalys turto, todėl pagrįstai priteista už 232595,91 Lt., o atsakovui tenka 1/3 dalis arba už 105827,32Lt, priteisiant jam 87125,0 Lt vertės žemės sklypą ir 11485,52 Lt. kompensaciją. Kompensacija pinigais pagrįstai yra sumažinta 2416,80 Lt suma dėl 4833,60 Lt ieškovės lėšomis grąžintos vartojamosios paskolos, o taip pat išlaikymo vaikui natūra 4804,0 Lt. sumai priteisimo (1/49 nuo 235400.0 Lt.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).

Vadovaujantis CPK 93, 98str., ieškovei priteisiamos 1000,0Lt. advokato pagalbos išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje, kurias patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-239-127/2007 palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. M. 1000,0 Lt. ieškovei L. M. bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjos Danutė KutrienėDalia Višinskienė