- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-12
- Bylos Nr.
- eI-2848-790/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01439-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai
- Trečiasis asmuo
- J. A.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. A., dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) su prašymu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovės Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 1P-3500 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniajai inspektorei J. A.. Nurodo, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1B-90 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniosios inspektorės J. A. veiksmų. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta 2018 m. balandžio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-1931, kurioje konstatuota, kad Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresnioji inspektorė J. A., atliekanti pareigas Šiaulių I kategorijos krovinių poste, priėmė sprendimus, susijusius su deklarante UAB „Salda“, kurioje nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. dirba ir darbo užmokestį gauna jos sūnus A. A., nors tam, kad nekiltų šališkumo regimybė, turėjo nuo tokių sprendimų priėmimo teisės aktų nustatyta tvarka nusišalinti. Šiais savo veiksmais J. A. padarė tarnybinį nusižengimą, todėl, įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareigūnės padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas reikšmingas aplinkybes, buvo priimtas sprendimas skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą. J. A. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos renkamo organo narė, todėl Muitinės departamentas kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą J. A., motyvuodama tuo, kad priimtas sprendimas neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Muitinės departamento teigimu, Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymas skirti J. A. tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas ir prieštaraujantis teisės aktams bei teismų praktikai. Pažymi, kad 2014 m. spalio 20 d. sudarytos Lietuvos Respublikos muitinės kolektyvinės sutarties 27.3 punkte nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas. Spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą J. A., nenurodė nei vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tokiu būdu viršydama savo kompetenciją. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje ar skundžiamame Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos rašte nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl J. A. narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, atstovavimo jos nariams. Vien tik aplinkybė, kad J. A. yra profesinės sąjungos narė, negali pagrįsti prielaidos, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti būtent dėl jos narystės profesinėje sąjungoje. Muitinės departamentas teigia, kad nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga ir trečiasis suinteresuotas asmuo J. A. atsiliepimų į prašymą nepateikė.
Proceso dalyviai į paskirtą teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2018 m. balandžio 23 d. rašto Nr. 1P-3500 „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ (b. l. 36–37), kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniajai inspektorei J. A., teisėtumo ir pagrįstumo.
Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1B-90 (b. l. 5) sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimą dėl J. A. veiksmų ir 2018 m. balandžio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 6–35) nustačiusi, kad J. A. atliko tarnybinį pažeidimą, pasiūlė skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą.
J. A. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos renkamo organo narė, todėl Muitinės departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 2018 m. balandžio 9 d. raštu (b. l. 38) kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą skirti J. A. tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 1P-3500 (b. l. 36–37) atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nurodydama, kad sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl toks sprendimas vertintinas kaip poveikio priemonė profesinės sąjungos nariams.
Pareiškėjas teigia, kad atsakovė neturi įgaliojimų spręsti dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui skiriamos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, bet turi įvertinti, ar nuobauda nediskriminuoja jos, kaip profesinės sąjungos narės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su darbdavio teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).
LVAT, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui, yra suformavęs praktiką, kad profesinė sąjunga, spręsdama prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (žr. LVAT 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.).
Profesinė sąjunga, mananti, kad tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje (žr. LVAT 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, nes tai nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr. LVAT 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015 ir kt.).
Vadinasi, spręsdama klausimą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, atsakovė turėjo įvertinti, ar tarnybinė nuobauda šiam asmeniui nėra skiriama dėl narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdama į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo / nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovės kompetencijai, todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais. Nepaisant to, kaip matyti iš 2018 m. balandžio 23 d. rašto Nr. 1P-3500 (b. l. 36–37), atsakovės nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui grindžiamas inter alia (lot. be kita ko) aplinkybe, kad pareiškėjas netinkamai atliko tarybinį patikrinimą. Todėl darytina išvada, kad atsakovė, vertindama tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, netinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus.
Atsakovė taip pat nurodo, kad tarnybinė nuobauda trečiajam suinteresuotam asmeniui paskirta dėl narystės profesinėje sąjungoje. Vis dėlto, iš 2018 m. balandžio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvados (b. l. 6–35) matyti, kad tarnybinė nuobauda yra skiriama dėl to, kad J. A., atliekanti pareigas Šiaulių I kategorijos krovinių poste, priėmė sprendimus, susijusius su deklarante UAB „Salda“, kurioje nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. dirba ir darbo užmokestį gauna jos sūnus A. A., nors siekdama, kad nekiltų šališkumo regimybė, turėjo nuo tokių sprendimų priėmimo teisės aktų nustatyta tvarka nusišalinti. Tokiais savo veiksmais J. A. pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo Lietuvos Respublikos muitinėje tvarkos aprašo 11.3 papunktį ir 13 punktą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.16 ir 7.20 papunkčius, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.5.1 ir 9.4 papunkčius. Įvertinus minėtoje išvadoje išdėstytas aplinkybes ir argumentus, nėra pagrindo teigti, kad tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui siūloma skirti dėl narystės profesinėje sąjungoje ir dalyvavimo jos veikloje, priešingai, trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai, kuriuos pareiškėjas vertina kaip netinkamą pareigų atlikimą, yra susiję išimtinai tik su trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinių pareigų atlikimu.
Kartu pažymėtina, kad atsakovė, teigdama, kad tarnybinė nuobauda trečiajam suinteresuotam asmeniui skiriama dėl jos narystės profesinėje sąjungoje, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad J. A., būdama profesinės sąjungos renkamo organo nare, dėl savo veiklos profesinėje sąjungoje yra nepalanki darbdaviui, ir dėl šios priežasties darbdavys galėtų piktnaudžiauti savo teise skirti tarnybinę nuobaudą, siekdamas pašalinti jam nepalankią profesinės sąjungos atstovę. Atsakovės 2018 m. balandžio 23 d. rašte Nr. 1P-3500 (b. l. 36–37) išdėstyti argumentai, kad pareiškėjas nepradėjo tarnybinio patikrinimo dėl pareigūnės, nesančios profesinės sąjungos nare, galimų pažeidimų ir tokiu būdu taiko nevienodus standartus profesinės sąjungos nariams ir asmenims, nesantiems profesinės sąjungos nariais, patys savaime taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjas, skirdamas tarnybinę nuobaudą J. A., siekia ją nubausti dėl narystės profesinėje sąjungoje, kadangi šios atsakovės išdėstytos aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios nei su trečiojo suinteresuoto asmens atliktu pažeidimu, nei su jos veikla profesinėje sąjungoje. Taigi, argumentai, kuriais remdamasi atsakovė teigia, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinė nuobauda skiriama dėl veiklos profesinėje sąjungoje, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė, 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 1P-3500 (b. l. 36–37) atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui J. A., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai teigė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodama pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į pareigūnų atliktus tarnybinius nusižengimus. Atsižvelgiant į tai, Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniajai inspektorei J. A., pateiktas 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 1P-3500, naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.
Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 1P-3500 „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniajai inspektorei J. A..
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.