Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K., atstovaujamo advokato Gvido Byčiaus, pareiškimą dėl giminystės ryšio nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo teta M. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Teta vaikų neturėjo, todėl pareiškėjas ja rūpinosi ir yra giminaitis, todėl gali priimti palikimą po jos mirties. Pareiškėjas kreipėsi į notarą, tačiau buvo atsisakyta tvarkyti reikiamus dokumentus, kadangi jis nepateikė visų giminystę įrodančių dokumentų, nes jų neturėjo. Po to pareiškėjas kreipėsi į archyvą ir gavo dokumentus, tačiau juose yra neatitikimų. Notaras pasiūlė teisme nustatyti giminystės ryšį. Dėl pareiškėjo senelių vardų ir pavardžių skirtingo rašymo dokumentuose, pareiškėjas negali įrodyti giminystės ryšio. Dėl tokių neatitikimų kyla abejonių dėl pareiškėjo ir jo tetos M. K. giminystės ryšio. Kadangi civilinės metrikacijos skyrius negali ištaisyti dokumentų, todėl pasiūlyta teisme nustatyti giminystės ryšį. Aiškinantis su artimaisiais, pareiškėjas sužinojo, kad įrašai buvo padaryti jas krikštijant bažnyčioje, o paskui ir registruojant santuoką bažnyčioje. Šias aplinkybes žino liudytojai, kurie tai patvirtins teisme. Tik teisme nustačius, kad M. K. yra pareiškėjo teta, t. y. mamos sesuo, pareiškėjas galės susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Pareiškėjas iki kol surinko visus dokumentus, buvo praleistas terminas palikimui priimti, todėl būtina jį atnaujinti. Terminas yra praleistas tik kelias dienas.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas G. Byčius palaikė pareiškimo reikalavimus jame išdėstytais motyvais, prašė pareiškimą tenkinti, papildomai nurodė, kad kai buvo išduoti gimimo dokumentai, tuo laikotarpiu žmonės buvo mažiau raštingi. Prašomas nustatyti juridinis faktas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, jis nežinojo terminų teisiniams veiksmams atlikti.

Liudytojas V. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta V. K., kurio mama buvo jo dėdina. V. K. su savo mama gyveno (duomenys neskelbtini). M. K. gyveno taip pat (duomenys neskelbtini), o vėliau (duomenys neskelbtini). V. K. mama ir M. K. buvo seserys. Abi moterys šiuo metu yra mirusios. M. K. vaikų neturėjo.

Liudytoja R. J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįstą pareiškėją V. K., kuris yra kaimynas. Ji taip pat daug metų pažinojo jo mamą ir jos seserį. M. K. vaikų neturėjo. V. K. prižiūrėjo savo mamą ir tetą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Iš bylos duomenų, t. y. pareiškimo, mirties liudijimo, asmens tapatybės kortelės, gimimo liudijimo, medicininio mirties liudijimo nuorašo, gimimo įrašą liudijančio išrašo, archyvo pažymos apie gimimą, santuokos sudarymo įrašą liudijančių išrašų, nustatyta, kad V. K. gimė (duomenys neskelbtini). Jo gimimo liudijime tėvu įrašytas K. A., o motina įrašyta K. A.. A. K. ir A. K. buvo sutuoktiniai (susituokė (duomenys neskelbtini)). Teismui pateiktoje Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2020 m. birželio 25 d. archyvo pažymoje apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta <...> Z. duktė vardu A. <...>. (duomenys neskelbtini) gimė M. Z., kurios gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), motina įrašyta O. S., o tėvu įrašytas V. Z.. (duomenys neskelbtini) susituokė M. Z. (pavardė po santuokos sudarymo K.) ir J. K.. (duomenys neskelbtini) mirė A. K.. M. K. mirė (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu liudytojai parodė, kad A. K. ir M. K. buvo seserys.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Taip pat būtinos sąlygos yra tos, kad prašomas nustatyti faktas turi turėti teisinę reikšmę, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56, „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“).

Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų.

Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių, prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymu pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovo duotus paaiškinimus, nuoseklius liudytojų V. Z. ir R. J. S. parodymus, kurie patvirtino pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjo teta (motinos sesuo) yra M. K., darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjo pareiškimą dalyje dėl juridinio fakto nustatymo tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Šis faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjui teisines pasekmes, t. y. jam galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti jam praleistą terminą priimti tetos M. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Pareiškėjo pareiškime ir jo atstovo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės apie tai, kad iki kol surinko visus dokumentus, buvo praleistas terminas palikimui priimti, jis praleistas tik kelias dienas, pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, jis nežinojo terminų teisiniams veiksmams atlikti, teismo vertinimu, pripažintinos reikšmingomis ir sudaro pagrindą spręsti, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl yra pagrindas jį atnaujinti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais, 576–578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teta.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimui priimti.

Pareiškėjui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą tetos M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Terminas atnaujinamas dviem mėnesiams. Termino pradžia laikytina sprendimo įsiteisėjimo diena.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose.