Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnyje nustatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, nesant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271, 274 ir 275 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. J. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, įrodyta byloje esančiais įrodymais (b.l. 2-3).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad „Mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimo, arba administracinės nuobaudos neskyrimo taisyklės yra išdėstytos ATPK 30¹ straipsnyje. Įstatymų leidėjas yra nustatęs pagrindus, kada galima skirti mažesnę ar švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta, arba neskirti administracinės nuobaudos: tai aplinkybės, nurodytos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat šio kodekso 31 straipsnyje nustatytos atsakomybę lengvinančios bei kitos įstatymų nenurodytos lengvinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką dėl šios taisyklės taikymo, yra nurodęs, kad: „naudojant teleologinį įstatymo aiškinimą, ATPK 30¹ straipsnis neturėtų būti taikomas, jei konkrečioje administracinėje byloje nustatytos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės, nurodytos ATPK 32 straipsnyje, arba nustatyta, kad pažeidėjas vengia administracinės atsakomybės“. <...> Teismų praktikoje paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę. <...> įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje būtų skiriama arba administracinė nuobauda būtų neskiriama tik išimtiniais atvejais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatuoja, kad tokia praktika yra pagrįsta ir rekomenduotina teismams“ (Praktika Nr. 1. P. 326, Praktika Nr. 7. b.l. 268-270).

Byloje nėra įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas nuobaudos dydį būtų pažeidęs kokius nors įstatymus. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Teismas, skirdamas nuobaudą atsižvelgė, į pažeidėjo jauną amžių bei į tą aplinkybę, kad jis mokosi, ir dėl to jam paskyrė minimalią nuobaudą. Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, dėl kurių 300 litų bauda turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos. Skundžiamas nutarimas teisėtas bei pagrįstas, todėl mažinti teismo paskirtą minimalaus dydžio baudą pagrindo nėra.

LR ATPK 314 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu bauda pažeidėjui sutikus gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dešimt litų baudos. Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims. Pažeidėjui nesutikus, bauda gali būti pakeista ne ilgesniu kaip trisdešimties parų administraciniu areštu, skaičiuojant vieną arešto parą už dvidešimt litų baudos.“

Apeliantas apeliaciniame skunde išreiškė pageidavimą, kad bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Duomenų apie tai, kad apeliantas būtų nedarbingas, nėra. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir į R. J. apeliaciniame skunde išreikštą sutikimą vietoj baudos atlikti viešuosius darbus, teisėjų kolegija, negrąžindama bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, daro išvadą, jog yra pagrindas apeliantui paskirtą ir nesumokėtą 300 Lt baudą, vadovaujantis ATPK 314 straipsnio 4 dalimi, pakeisti nemokamais viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dešimt litų baudos. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantui R. J. vengiant atlikti šia nutartimi skiriamus nemokamus viešuosius darbus, vėl gali būti skiriamas administracinis areštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. J. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nutarimą pakeisti. R. J. nesumokėtą 300 (trijų šimtų) litų baudą pakeisti 30 (trisdešimties) valandų trukmės nemokamais viešaisiais darbais.

Nutartis neskundžiama.