- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-15
- Bylos Nr.
- e1-1861-598/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19779-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- R. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-19779-20 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Jonavos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, (duomenys neskelbtini) pensininkas, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2015-01-28 Jonavos r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. - 3 MGL dydžio (111 eurų) bauda, baudą sumokėjęs 2017-06-28
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. M. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2020 m. gegužės 22 d., dienos metu, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, namuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia motina Z. M., tyčia ranka į nugarą pastūmė ją, einančią pasiremiant į vaikštynę, kuri nuo pastūmimo griuvo kartu su vaikštyne ir susimušė dešinį kelį ir dešinį petį, po to, sugriebęs gulinčią nukentėjusiąją Z. M. už pažastų, ją pakėlė ir nuvertė ant lovos - tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai Z. M. fizinį skausmą. Tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad Z. M. yra jo mama, L. C. - sesuo. Jis gyvena dviese su mama dviejų kambarių bute. Mama yra neįgali, vaikšto tik pasiremdama vaikštyne. Kadangi ji jau seniai serga, neretai būna pikta ir veda jį iš kantrybės. Stengiasi nekreipti dėmesio, bet kai būna pavartojęs alkoholio, ir pats supyksta, o supykęs, gali pasielgti ir netinkamai. 2020 m. gegužės 22 d. po pietų jis grįžo namo, buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų. Mama buvo virtuvėje, su vaikštyne užėmusi didesnę jos dalį. Jis norėjo valgyti, o valgyti reikėjo pasigaminti, todėl norėjo, kad mama virtuvę atlaisvintų ir jai apie tai pasakė. O kas vyko toliau, dėl girtumo sunkiai prisimena. Kaip ten nutiko, kad mama griuvo, nieko konkretaus pasakyti negali. Galėjo mamą pastumti, juo labiau, jog ji kalbėjo, kad kviesis policiją, bet kaip stūmė, kuo ir į kur, nepamena. Prisimena, kad mama gulėjo ant grindų, o jis ją kėlė už pažastų, guldė ant lovos. Griūdama nuo pastūmimo mama galėjo patirti fizinį skausmą, todėl kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi dėl savo poelgio. Pageidauja, kad šis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 118-120, 123-124).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Z. M. parodė, kad R. M. yra jos sūnus, gyvena kartu dviejų kambarių bute. Sūnus išgėrinėja kiekvieną dieną, išgėręs tampa piktas, agresyvus, iškeikia ją. R. jau kurį laiką niekur nedirba, bet kažkur išeina. 2020 m. gegužės 22 d. ryte sūnus vėl buvo kažkur išėjęs. Į namus grįžo maždaug pietų metu ir iš karto nuėjo į savo kambarį. Po 14.00 val. jis atėjo į virtuvę, buvo piktas, pradėjo bartis, sakydamas, kiek ji čia stovės, kad per ją jis negali ateiti į virtuvę ir varė ją į savo kambarį. Nenorėdama konflikto, pasiremdama vaikštyne, ji ėjo į savo kambarį. Kai buvo tarpduryje, R. ją pastūmė į nugarą. Kadangi be vaikštynės nepastovi, nuo pastūmimo virto vaikštynė, o ji griuvo ant grindų, atsitrenkdama abiem keliais ir po to - dešiniu petimi. Labai skaudėjo, be to, išsigando, ėmė verkti. Tada R. jai liepė keltis, stotis, bet ji pati atsistoti negali. Sūnus priėjo, už pažastų ją pakėlė nuo grindų ir numetė ant šalia stovėjusios lovos. Ji iš karto paskambino dukrai L. C., papasakojo, kas atsitiko. Ji sakė, kad praneš apie smurtą policijai ir ateis pati. Girdėjo, kad atvykusiems pareigūnams sūnus aiškino, kad ji pati nugriuvo, kad jis jos nestūmė. Ne pirmą kartą jis taip elgėsi – ją stūmė, tačiau šį kartą pastūmė taip stipriai, kad nugriuvo. Nebuvo taip, kad atsitiktinai ją užkliudytų petimi. R. jai sukėlė fizinį skausmą pastumdamas į nugarą, dėl ko griūdama atsitrenkė keliais ir dešiniu petimi, bei keldamas ją už pažastų ir versdamas ant lovos. Iš karto po patirto smurto, sumuštos kūno sritys patino, ir nors dukra tepė kažkokiu tepalu, kelio srityje išryškėjo kraujosruva. Medikų pagalbos nereikėjo, pas teismo med. ekspertą nevyks, nes neišeina iš namų, be vaikštynės nepaeina. Civilinio ieškinio nereikš. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 47-49, 50-54).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. C. parodė, kad R. M. yra jos brolis, Z. M. - mama. Mama ir brolis gyvena kartu, ji - atskirai nuo jų, bet su mama bendrauja kiekvieną dieną, kadangi ji maždaug 47 metus yra neįgali dėl smegenų ligos ir galvoje susiformavusio neoperuojamo auglio, be vaikštynės nepaeina, todėl atneša jai pagamintą valgį, padeda apsitvarkyti namuose, rūpinasi jos sveikatos būkle. 2020 m. gegužės 22 d. (penktadienį) dirbo iki 13.30 val. Po darbo paskambino mamai, kuri paprašė tuojau pat atvažiuoti. kai ji atvažiavo, mama ėmė verkti, sakė, kad R. ją pastūmė ir ji griuvo ant grindų, po to nuo grindų pakėlė už pažastų ir nuvertė ant lovos. Mama skundėsi dešinio kelio ir dešinio peties skausmu. Matė, kad dešinysis kelis buvo gerokai patinęs, o sekančią dieną toje srityje išryškėjo kraujosruva. Dešinio peties srityje jokių sumušimo žymių nepastebėjo. Kai ji (L. C.), dėl to papriekaištavo broliui, šis atsakė, kad tegul ji jam nesimaišo po kojomis, sakė, kad stūmė ne mamą, o jos vaikštynę, ir griuvo ji todėl, kad „pati nesilaiko ant kojų“. Grįžusi į namus, ji per „epolicija“ pateikė pranešimą apie smurtą, o po kelių minučių jai paskambino mama ir pasakė, jog atvyko policijos pareigūnai. Brolis mamą stūmė ne pirmą kartą, dažnai taip elgiasi varydamas mamą iš virtuvės. Kiek teko matyti, dažniausiai ją stumteli praeidamas alkūne, o dar ir dažnai sako „eik greičiau, nes kai stumsiu, tai nugriūsi“. Kokiu laiku brolis prieš mamą smurtavo 2020 m. gegužės 22 d., pasakyti negali, pati apie tai sužinojo tik pokalbio su mama telefonu metu 13.41 val. Kadangi mama yra neįgali, jai nustatyta nuolatinė priežiūra, be to, ji yra garbaus amžiaus (82 m.) ir notariškai ją įgaliojo tvarkyti visus teisinius klausimus, todėl pageidauja dalyvauti šiame procese mamos, kaip nukentėjusiosios, atstove pagal įstatymą (b.l. 63-65, 66-67).
Asmens apžiūros protokolu nustatoma, kad nukentėjusiosios Z. M. nugaros, pažastų, pečių ir kairio kelio srityse išoriškai matomų sužalojimų nėra. Dešinio kelio srityje, nuo kelio viršutinės dalies išplitusi į blauzdą, matoma gelsvos spalvos kraujosruva su melsvais pakraščiais 23,5x18 cm dydžio (b.l. 56-61).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2020 m. gegužės 22 d. apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini). Akivaizdžių grumtynių požymių nėra. (b.l. 36-44).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad 2020 m. gegužės 22 d. Kauno apskrities VPK gautas pagalbos iškvietimas elektroniniu būdu. Policiją kvietė Z. M. dukra L. C. Įvykio vietoje nustatyta, kad apsvaigęs nuo alkoholio R. M. pastūmė motiną Z. M., kuri ėjo pasiremdama vaikštyne. Nuo pastūmimo Z. M. griuvo, susimušė dešinį kelį ir dešinį petį, patyrė fizinį skausmą. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – patinimai dešinio peties ir dešinio kelio srityse (b.l. 32-35).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti keturi vaizdo įrašai, užfiksuoti prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinama vaizdo kamera. Įrašuose užfiksuota įvykio aplinkybes pasakojanti Z. M., kad sūnus ją stūmė su vaikštyne, užgavo ranką ir koją, koja ištinus, bei R. M., tvirtinantis, jog motina griuvo pati (b.l. 23-31).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija nustatoma, kad 2020 m. gegužės 22 d. 20.20 val. R. M. nustatytas 3,00 promilės girtumas (b.l. 125-128).
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tyčia ranka į nugarą pastūmė Z. M., einančią pasiremiant į vaikštynę, kuri nuo pastūmimo griuvo kartu su vaikštyne ir susimušė dešinį kelį ir dešinį petį, po to, sugriebęs gulinčią nukentėjusiąją Z. M. už pažastų, ją pakėlė ir nuvertė ant lovos - tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai Z. M. fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, liudytojos parodymai, tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamasis R. M. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausme sutinka (b. l. 153-155). Nukentėjusioji ir jos atstovė pagal įstatymą informuotos apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 156,157).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki baigta nusikalstama veika. Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veiką padarė recidyvistas. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. R. M. praeityje teistas, teistumas išnykęs (b. l. 134-135), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2019 m. rugpjūčio 17 d. (b.l. 149-151). VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl priklausomybės ligų nesigydė, nesilankė (b.l. 144).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam R. M. skirtina viešųjų darbų bausmė, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui (BK 46 straipsnio 2 dalis). Kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, kuri padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 22d. 19.55 val. iki 2020 m. gegužės 24 d. 12.00 val.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo-garso įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paliekami saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kiekvieną mėnesį išdirbti neatlygintinai visuomenės labui 30 valandų (viso 180 valandų).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti trečdaliu ir nubausti R. M. 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kiekvieną mėnesį išdirbti neatlygintinai visuomenės labui 30 valandų (viso 120 valandų).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti R. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 22d. 19.55 val. iki 2020 m. gegužės 24 d. 12.00 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
R. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72 straipsnis), šį įpareigojimą atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo-garso įrašu baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.