Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. Š. prašo panaikinti 2011 m. gegužės 19 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, netyrė galimus jų prieštaravimus, nuoseklumą, logiškumą, netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą.

Apeliantas skunde nurodo, jog iš nutarimo aprašomosios ir motyvuojančios dalies matyti, kad teismas nenagrinėjo ir nenustatė visų administracinės teisės pažeidimo sudėties elementų - subjekto, objekto, pažeidimo subjektyviosios ir objektyviosios pusės, nesiėmė priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, todėl vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas. Teismas išimtinai pripažino pagrįstais tik tuos duomenis, kurie patvirtina protokolą surašiusios institucijos poziciją, o visus kitus įrodymus, paneigiančius jo kaltę įvardijo kaip „neįtikinamus“. Toks teismo sprendimų argumentavimo metodas teisės doktrinoje vadinamas pseudoargumentacijos metodu (Civilinio proceso teisė. II tomas. Iustitia, 2005; psl 156.) Priimdamas skundžiamą nutarimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai prielaidomis, netyrė visas galimas įvykio versijas, nevertino kiekvieno įrodymo atskirai ir jų visumos, dėl ko priėmė nepagrįstą ir bylos faktinių aplinkybių neatitinkantį nutarimą.

Apeliantas skunde nurodo, jog byloje nėra pateikta nei vieno tiesioginio įrodymo, patvirtinančio, kad būtent jis, o ne A. Š., vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį. Nei vienas iš byloje apklaustų asmenų, t. y. nei nuketėjusysis D. N., nei liudytojai L. Š., M. Š., ir A. B., nei protokolą surašęs V. T., nebuvo tiesioginiai įvykio liudytojai, dėl ko negalėjo matyti, kas įvykio metu vairavo transporto priemonę. Visa bylos argumentacija paremta išimtinai teismui spekuliuojant netiesioginiais duomenimis - L. Š. ir V. T. parodymais, kad neva nukentėjusysis D. N. nurodė, kad jis įvykio metu vairavo transporto priemonę.

Apeliantas skunde nurodo, jog teismų praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio pažeidimo sudėties elementus (LVAT byla Nr. N-16-566/2007). Nagrinėjant protokolą surašiusio patrulio V. T. veiksmus surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat teismo metu duotus parodymus darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo aplinkybes - pažeidimą padariusį asmenį, pažeidimo sudėties elementus, - patrulis V. T. nustatė tik remdamasis savo paties prielaidomis ir spėliojimais bei liudytojos L. Š. prielaidomis. Pirma, eismo įvykio ir transporto priemonę vairavusio asmens - kaltininko patrulis V. T. tiesiogiai pats nematė. Antra, atvykęs į eismo įvykio vietą nesiėmė jokių būtinų priemonių nustatyti pažeidimo aplinkybes, t. y. kaltą asmenį, įvykio detales ir pan. Patrulis, atvykęs į įvykio vietą, tiesiog vadovaudamasis savo vidine nuojauta nusprendė, kad transporto priemonę vairavo jis. Tai patvirtina paties patrulio parodymai teismo posėdžio metu: Aš įforminau, kad vairavo V. Š.. Todėl, kad priekinis mašinos stiklas buvo sudaužytas ir V. Š. sužeistas. Todėl jis turėjo vairuoti. Tokiomis aplinkybės vadovaudamasis patrulis V. T. nustatė, kad transporto priemonę vairavo jis - apeliantas. Nors įvykio vietoje jis nuo pat pradžių teigė, kad jis nevairavo transporto priemonės, o A. Š. pats prisipažino vairavęs transporto priemonę, tačiau patrulis V. T. nesiėmė jokių priemonių esamų prieštaravimų pašalinimui ir tikslių faktų ir aplinkybių konstatavimui. V. T. vidinis įsitikinimas buvo pakankamas pagrindas konstatuoti būtinus administracinio pažeidimo sudėties elementus. Akivaizdu, kad V. T. nevykdė pareigos išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, t. y. ar stiklo skilimas įvyko atsitrenkus jam galva; nepatikrino automobilio ir jame esančiu dokumentų - neįsitikindamas, kad automobilyje nėra įvykio deklaracijos blanko arba kad tokį blanką atsinešė A. Š.. Be to, protokole neužfiksuoti nei liudytojai nei jų atvykimo laiko, pvz., nenurodyta, ar autoįvykio vietoje buvo liudytojai M. Š. ir A. B., ar įvykio vietoje buvo A. Š.. Kadangi patrulis V. T., atvykęs į eismo įvykio vietą, netinkamai vykdė savo pareigas, todėl protokolas nelaikytinas pakankamu įrodymu patvirtinančiu jo kaltę, o teismo sprendimas, priimtas remiantis nurodytų protokolu, naikintinas kaip neteisėtas.

Apeliantas skunde nurodo, jog teismo posėdžio metu jo atstovas iškėlė klausimą ir dėl protokolo surašymo laiko ir vietos, tačiau teismas į šias aplinkybes dėmesio neatkreipė. Žvelgiant į byloje esančių duomenų visumą kylą pagrįstas įtarimas dėl protokolo surašymo vietos ir laiko. Patrulis V. T. teisme paliudijo, kad jo asmens duomenis protokolo surašymui pateikė A. Š.. Tačiau A. Š. dokumentų negalėjo pateikti, kadangi šiuos dokumentus jis turėjo kartu su savimi, tiesiog jų nepateikė patruliui. Šias aplinkybes paliudijo ir A. Š., kad jis ne tik jokių jo asmens dokumentų patruliui nepateikė, bet patrulis net neprašė jų pateikti. Taigi neaišku, kokiais jo asmens duomenimis vadovaudamasis patrulis surašė jam protokolą. Be to, klausimus kelia protokolo kairės pusės viršuje įrašyta 2011-03-10 data. Ką reiškia ši data teismas taipogi neanalizavo. Dėl šių priežasčių pagrįstai kyla abejonė, kad protokolas buvo surašytas ne įvykio vietoje, o kitu laiku ir kitoje vietoje jam nedalyvaujant, kai tuo tarpu ATPK 259 straipsnyje tokia pareiga nustatyta. Atkreiptinas dėmesys ir į kitus protokolo turinio trūkumus: nenurodyti liudytojai, nesurašytos visos reikšmingos aplinkybes. Protokolą turinio trūkumus institucija mėgino pašalinti pateikdama pareigūnų tarnybinius pranešimu - patrulio V. T. ir liudytojos L. Š.. Tačiau abejones kelia pranešimo surašymo data. Abu tarnybiniai pranešimai surašyti 2011 m. kovo 8 d. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko 17 vai. 40 minučių, abejotina, kad tą pačią dieną abu pareigūnai po eismo įvykio surašė šiuos tarnybinius pranešimus. Ypatingai atsižvelgiant į tai, kad liudytoja L. Š., kaip pati nurodo, jau po darbo važiavo namo, kyla pagrįstų abejonių dėl tokio pareigūnės stropumo protokolą surašant namuose ar kitoje vietoje tą pačią dieną. Todėl pagrįstai galima daryti prielaidą, kad tarnybiniai pranešimai buvo surašyti kažkurią kitą dieną, abiem pareigūnams detaliai susitarus dėl eismo įvykio aplinkybių ir jų pasirinktos pozicijos. Vėl gi teismas nesiėmė pareigos šias abejones atmesti ar patvirtinti, o tai tik dar kartą patvirtina, kad teismas laikėsi išankstinės nuomonės dėl jo kaltės nustatymo, todėl toks teismo nutarimas yra naikintinas kaip neteisėtas.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodo, jog teismų praktikoje yra suformuotos administracinio teisės pažeidimo bylos šalių įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo taisyklės, nustatančios, kad administracinių teisės pažeidimu bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Remiantis aukščiau pateiktais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų taisyklių ir įrodinėjimo naštą dėl įvykio aplinkybių perkėlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tokiu būdu teismas laikėsi pozicijos, kad aš kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjau įrodyti savo nekaltumą. Tai be kita ko, patvirtina pateis teismo išvados dėl jo kaltės nustatymo: Nėra pagrindo netikėti liudytojos L. Š. ir V. T. paaiškinimais, kad iškart po eismo įvykio nukentėjęs D. N. nurodė, kad vairavo V. Š.....Nukentėjusiojo parodymai neįtikinami...A. Š. paaiškinimai, kad jis vairavo automobilį, kad po įvykio bėgo ieškoti deklaracijos, neįtikinami... visuma nustatytų aplinkybių patvirtina....Toks motyvavimas rodo, kad teismas, posėdžio metu patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, iš naujo apklausęs nukentėjusįjį, jį, liudytojus, prioritetą teikė tiems duomenims, kurie yra palankūs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. Tuo tarpu vadovaujantis aukščiau nurodyta įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo administracinių teisės pažeidimų bylose taisykle, protokolą surašiusi institucija privalėjo įrodyti jo kaltę paneigdama byloje esančius jam palankius faktinius duomenis. Protokolą surašiusi institucija privalėjo įrodyti, kad jis būtent jis vairavo transporto priemonę, paneigti, kad jis, sėdėdamas transporto priemonės keleivio pusėje, negalėjo atsitrenkti arba neatsitrenkė į priekinį stiklą, kad susidūrimo metu negalėjo praskristi pro priekinėje sėdynėje sėdintį brolį, kad A. Š. nevairavo ir esant tokiom aplinkybėm negalėjo vairuoti transporto priemonės, kad A. Š. nėjo į draudimo bendrovę, įrodyti, kad nukentėjusysis D. N. matė, kad jis vairavo transporto priemonę. Tačiau tokios pareigos pirmosios instancijos teismas protokolą surašiusiai institucija nenustatė, o visais netiesioginiais institucijos pateiktais įrodymus tikėjo kaip įrodytais. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylų proceso specifika savo esme prilygsta baudžiamojo proceso taisyklėm (ką patvirtina ATPK 249 straipsnis), todėl įrodymais administracinių teisės pažeidimų byloje galima pripažinti tik tokius įrodymus, dėl kurių nebelieka nė mažiausios abejonės. Net ir civiliniame procese, kur faktas laikytinas įrodytu, kai labiau tikėtinas, negu netikėtas fakto buvimo egzistavimas, ieškovui yra nustatyta pareiga įrodyti ieškovo reikalavimą. Nagrinėjamu atveju administracinį protokolą surašiusiai institucijai nebuvo nustatytos jokios įrodinėjimo pareigos, užteko vien dviejų pareigūnų - L. Š., V. T. tarnybiniuose pranešimuose nurodytų netiesioginių duomenų, kad konstatuoti jo kaltės dėl pažeidimo padarymo įrodymą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas kaip pažeidžiantis administracinių teisės pažeidimų bylų procese nustatytus įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo taisyklės.