Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1829-870/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-19
Bylos Nr.
1-1829-870/2013
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01330-2010-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Kaltinamasis
V. M.
Advokatai
Birutė Strimaitytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1829-870/2013Proceso Nr. 1-10-1-01330-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Margaritai Stankevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui,gynėjai advokatei Birutei Strimaitytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pagrobti automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo 2010-07-10, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku iki 2010-07-20 3.00 val., atvyko į Vilniuje, Naugarduko g. 91, esantį garažų masyvą, atidarė jame stovėjusio, neužrakinto K. Š. priklausančio, J. Š. naudojamo, 5 300 Lt. vertės automobilio NISSAN TERRANO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės dureles, užvedimo spynelėje buvusiu raktu užvedė automobilį ir juo išvažiavo, tuo padarydamas J. Š. 5 300 Lt. dydžio turtinę žalą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis mašinos neėmė, jam M. padavė raktus ir jis išvažiavo. Tuo metu automobilis buvo jo žinioje. Į parduotuvę reikėjo važiuoti alkoholio pirkti. Viskas buvo neatsimena kada. Jis važiavo vienas. Tą vakarą buvo trise, vartojo alkoholį. M. yra jo draugas, kažkada dirbo kartu jo servise. Nieko jis (M.) nesakė paduodamas raktus. Su G. M. žinia važiavo. Nežino kieno tas automobilis. Jis vienas važiavo. Jis nespėjo išvažiuoti iš garažo ir jį sulaikė. Alkoholį vartojo trise, neatsimena ką šventė. Jis davė būtent tos mašinos raktelius, nes kitos stovėjo ant duobės. Tikslo pagrobti neturėjo. Jis norėjo į parduotuvę nuvažiuoti ir grįžti atgal. Jis išvažiavo iš garažo ir gal už pora šimtų metrų sulaikė policija. Jis automobilio neapgadino. M. J. juos paliko, po to jiems dar trūko ir jis išvažiavo dar nupirkti.

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu J. Š. paaiškino, kad jo automobilis buvo G. M. servize. Su juo palengva tvarkė tą mašiną. K. Š. yra automobilio savininkė, automobilis buvo registruotas jos vardu. Jis buvo jį nusipirkęs ir perimti turėjo po to dar reikėjo užregistruoti. Už automobilį mokėjo daugiau nei 5 tūkstančius, dabar tiksliai nepasakys. Gana seniai buvo. Automobiliui žala padaryta: veidrodėlis sudaužytas, rankenėlė nulaužta durų, dar yra gale nubrozdinta, bet tai buvo padaryta jau anksčiau. Ieškinį reiškia tokį, kad apmokėtų už aikštelę, pateikė kvitą, kadangi jis ieškojo ir rado Minsko plente uždarytą aikštelėje. Jis sužinojo, kad tas automobilis jau konfiskuotas. Jis kalbėjo su G. M.. Iš pradžių jis slėpė. Sakė, kad automobilis bokse yra įvarytas, kai pradėjo klausti, po to pradėjo ieškoti. G. M. slėpė, nuo tada kai sužinojo, mažiausiai savaitę laiko. Na tada jam jau jis pasakė, kad išvažiavo, kadangi jis iš karto žinojo. Jis žinojo, kad automobilį į Giraitę nuvežė. J. G. buvo, bet jį paskui pervežė į Minsko plentą. Vidą jis asmeniškai lygtais yra matęs, bet jis jo nepažinojo. Pasakė, kad jis išvažiavo. Netiki, kad galėjo duoti raktelius (M.), nes išardyta mašina buvo, be apžiūros, be draudimų. Kai nuvažiavo į policiją, tada jiems įteikė (dokumentus), kad jis konfiskuotas. Taip ir sužinojo apie priimtą sprendimą. Jis apskundė ir aukštesnis teismas viską panaikino. Šiandien tas automobilis yra jo žinioje. Jis jo nesuremontavo.

Civilinis ieškinys, kurį reiškia susideda iš apgadinimų ir sumokėti už aikštelę. Ieškinys pareikštas 1316 Lt., tokiai sumai jis jį palaiko. G. M. jam paaiškino aplinkybes. Jis jam paaiškino, kad automobilis stovi bokse, po to pasakė, kad yra Giraitėje mokomoje aikštelėje. G. M. pasakė, kad V. M. išvažiavo ir jį sulaikė. G. M. sakė, kad jis automobilio nedavė. Toliau jis nieko su juo nesiaiškino. G. M. automobilį perdavė prieš tą nuvažiavimą kažkur apie mėnesį. Jis ten buvo atvežtas ir jie jį ten remontavo. Atvežė jis tą automobilį ir rakteliai visada būdavo pas G. M. garaže. Su G. M. tą automobilį vis remontuodavo, atvažiuodavo porą dienų į savaitę, kai turėdavo laiko, vakare po darbo. Sėdynės ten buvo keičiamos. Ten automobilis buvo perrinkinėjamas. Apie mėnesį remontavo. Datų neprisimena kada paskutinį kartą matė automobilį ir kada jis (M.) pasakė apie tai. Kažkur savaitę laiko nematė automobilio. Jam pasakė darbuotoja, kad automobilis Giraitėje, nes jie pažįstami ir ji žino jo automobilį.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas R. V. paaiškino, kad

su kaltinamuoju yra geri pažįstami, gyvena viename rajone. Giminystės ryšių nėra. Jis tą dieną buvo kartu, gėrė pas G. M. garaže, jis ten pats stipriai gerdavo ir net nakvoti namo neeidavo. Kai pasakė V. jam, kad jį apkaltino, kad ten mašinoje raktai buvo ar ką, tai jis tiksliai žino, kad raktai kabėdavo, kai užeisi į garažą, ant vinukų tokių. Kiek jis mašinų turėdavo pristatęs. Vidas tikrai nieko nevogė ir taip toliau. Tiesiog, kai atsitiko tokia nesąmonė, policija jį sulaikė ir jis tuo metu neturėjo pinigų užmokėti skolą, tai G. M., šitam ponui papasakojo truputį ne tokią versiją, kad pačiam geriau baigtųsi viskas. O čia dabar išsirutuliojo į baudžiamąją bylą. Yra matęs nukentėjusįjį kokį vieną ar du kartus, bet nebendravo su juo niekada. G. M. anksčiau gyveno jų rajone, paskui persikraustė toliau, bet žino kur jo garažas. Anksčiau bendraudavo draugiškai, bet dabar mažiau bendrauja. Jie gėrė ir V. sugalvojo, kur paimti pinigų. Sako: „Nueisiu“, o G., kad būtų greičiau pats sako: „Tai nuvažiuok.“ Taigi jis pats važinėdavo visada, net ir išgėręs būdamas. Raktai kabėjo ant vinukų garaže. Jie gėrė pas G. garaže ir jau trūko alkoholio. Jie norėjo toliau gerti. V. sako: „Žinau, kur pasiskolinti. Nueisiu, tuoj paimsiu.“ G. sako: „Kad greičiau būtų, imk ir nuvažiuok.“ Vidas nepaėmė tų raktų ir neišvažiavo be G. M. leidimo. G. M. jį paskatino vykti su automobiliu. Būtent tuo automobiliu, nes tuo metu jis buvo vairuojamas. Nes kelios dienos prieš tai jau su tuo automobiliu buvo važiuota. Juo važinėjo Mindaugas, kuris šiandien neatėjo. Neatsimena jo pavardės, jis iš Alytaus, jis su juo retai bendrauja. G. M. pasakė, kad nedavė V. M. raktų, kaip jis supranta todėl, kad su šituo ponu (nukentėjusiuoju) neturėti konfliktų. Nuo savęs ”pervesti”, kad čia V. viskuo kaltas. O čia, kad vagystė kažkokia buvo, tai tikrai tokių nesąmonių nebuvo. V. automobiliu važiavo vienas. Jie liko garaže su G. M.. Jie trise gėrė. Ryte tai turėjo pinigų, kai baigdavosi, tai skambindavo telefonu ir pas kažką pasiskolindavo. Pinigų reikėjo alkoholiui. Neatsimena kelintą valandą kaltinamasis išvažiavo. Iki to laiko tuo automobiliu važinėdavo. Tiksliai gali įvardinti, kas važiavo. Buvo toks atvejis, dvi dienas prieš įvykį: paskambino jam M., kuris šiandien neatvyko, ir pasakė jam, kad jis nori išgerti su jais. Jis buvo ne girtas ir todėl jo paprašė, kad jis nuvairuotų mašiną pas jo pažįstamą moterį prie Onos bažnyčios. Jis nuvairavo kaip tik tą mašiną. Jis pats kartu su juo važiavo, nes jis važiavo skolintis pas ją pinigų. Tiesiog jis buvo išgėręs, o jis buvo negėręs, todėl jis vairavo. G. tuo metu neturėjo savo transporto priemonės ir jam paliko jo pažįstamas automobilį ir jis juo naudodavosi. Nežino, ar kuro pildavo, ar ne. Tiesiog jeigu reikėdavo, vairuodavo ir viskas. Jie draugiškai bendraudavo. V. net dirbo pas G. prieš tai. Nebuvo tokios kalbos, kad V. paskui negrįžtų pasiėmęs automobilį. Niekada, girtuokliaujant nedingsta jokių pinigų ar telefonų. Priekinės sėdynės buvo automobilyje, gale ten viskas dūzgė. Benzino tvarkingame automobilyje nebuvo tuo metu, todėl važiavo su kitu. Buvo dar viena moteris palikusi automobilį. Jie prie ežero važiavo su tuo kitu automobiliu. Nukentėjusiojo nebūdavo ten savaičių savaitėmis ir jis nieko nežino. Jis atvažiuodavo, numesdavo savo mašiną ir išvažiuodavo. G. M. neturėjo savo automobilio nuosavo ir naudojosi automobiliais, kuriuos ten palikdavo jam patvarkyti. Jis pats juos vairuodavo, jeigu būdavo geroje būsenoje. Tai buvo įprasta. Yra įsitikinęs, kad konfliktas prasidėjo vien tik dėl to, kad Vidas tuo metu neturėjo pinigų, kad padėti išsipirkti automobilį iš policijos aikštelės.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas K. M. paaiškino, kad jie yra draugai su V.. Nukentėjęs (M.) paprašė, kad atvežtų degtinės. Jis pats davė raktus ir pasakė: „Atvežkit degtinės.“ Nukentėjusį pirmą kartą matė ir pirmą kartą su juo išgėrinėjo. Nukentėjęs pats atsinešė ir padavė raktus. Pamena, baigė degtinę. Nukentėjęs pasakė: “Aš noriu dar, atvežkit.“ ir viskas. Su V. nukentėjęs tarėsi. Jis pasakė: „Atvežk man degtinės.“ Nebuvo kalbos apie tai, kad V. pasiimtų automobilį ir jo negrąžintų. Nekalbėjo apie tai, kad reikia pavogti kažką. Jie laukė V., kad jis grįžtų su alkoholiu.Vidą pažįsta apie 10 metų. Vidas negali pavogti. Nieko blogo nebuvo per tą laiką, kol bendrauja.

Teisiamajame posėdyje apklaustas G. M. paaiškino, kad čia buvo labai seniai, jis davė pirminius parodymus ir nesiruošia jų dabar keisti. Jam skambinėja, vos ne grasina: „Tu pasakyk kitaip teisme.“ Jis mašinos kategoriškai nedavė. Jis svetimo daikto negali duoti. Kiek girdėjo, kad turės jie liudytojų ar dar kažko, tai jam neaktualu. Datos nepamena. Buvo paprastos išgertuvės jo oficialiai išsinuomotame garaže. Dirbo, J. Š. atvežė savo mašiną restauruoti. Užėjo iš matymo pažįstami, kurie šalimais gyvena. Jie girtuokliavo ir sako: „Maža degtinės.“ Sako: „Gal galiu važiuot su mašina.“ Jis pasakė: „Daryk ką nori, aš svetimų mašinų nedavinėju.“ Jis kol garaže ten buvo, išeina – mašinos nebėra. Vakare sužino, kad pasirodo juos pagavo. Su Jonu važiavo į aikšteles, atsiiminėti mašinos. Datos nepamena, tai buvo prieš tris metus. Už kito veiksmus negali atsakyti. Kartu gėrė tą vakarą. Nepamena, buvo gal 3-4 žmonės. Ten buvo taip – 2 ateina, 3 išeina, todėl nepamena smulkmenų. Yra specialus stendukas, kur sukabinami visi automobilių rakteliai. Stengiasi mašinų nesandėliuoti kieme, nes būna vagysčių, o už tai jis neatsako nei juridiškai, nei kitaip. Šio automobilio rakteliai kabėjo ant sienos. Jis negali jų slėpti į seifą, nes tai neaktualu ir nepraktiška. Svetimų mašinų nedavinėja. Jie gali sakyti, kad davė, o kaip jis gali duoti ne savo daiktą? Tai neįmanoma. Vengė kalbėti su J. Š. apie automobilį, kai jis jam paskambino, nes jam buvo nepatogu prieš žmogų. Jis bandė „išsirutulioti“ iš visos šios situacijos, bet kadangi jis yra šeimininkas, tai jis be jo negalėjo nieko padaryti. Jis bandė visokiais būdais domėtis. Negali pasakyti kiek prie garažo buvo automobilių. J. Š. automobilis buvo prie garažo. Buvo tamsus vakaras ir neatkreipė dėmesio, kad automobilio nėra. Paskambino V. ir sako: „Mane supakavo policija su džipu“. Paklausė: „Su kokiu džipu?“ Tada išaiškėjo, kad su J. džipu. Jis buvo šoke, ką pasakyti J.. Klausė, ar nepadarė avarijos, ar žmogaus nesužalojo. Pasakė, kad žmogaus nesužalojo. Smulkių detalių neatsimena. Jam buvo nepatogu prieš J., pusę ar metus su žmogumi nebendravo. Žmogus užpykęs, jam aišku nepatogu. Gal vyko, gal nevyko pokalbis dėl leidimo važiuoti tuo automobiliu su kaltinamuoju, smulkmenų neatsimena. Iš karto davė parodymus. Nekeičia pirminių parodymų. Negali duoti svetimos mašinos, tai jam neleidžia moralė. Raktelių paėmimo momento nematė. Raktelių pats nedavė. Neatsimena, ar rakteliai turėjo išskirtinius požymius. Tuo metu buvo nuo 3 iki 7 automobilių raktelių, įvairiai. Nežino, neatsimena kokie buvo rakteliai. Ji paskambino Jonui po dviejų ar trijų dienų, neatsimena. Neatsimena, ar pranešė policijai. Buvo gal 3-4 žmonės garaže. Neatsimena jų pavardžių, nepažįsta tų žmonių. R. žino, kito net vardo nežino. Iš matymo juos pažįsta. Kaltinamojo draugai atėjo, juk jų neišvarysi. Jis nevažinėja su klientų mašinomis. Iki to įvykio, po to įvykio nei viena mašina neišvažiavo, nedingo nei vieni raktai. Jeigu jis išvažiuoja detalių, darbuotojams pasako, kad atvažiuos klientas ir tvarkingai atiduoda mašinas. Ateina klientas, pats nusikabina savo mašinos raktus, pasiima dokumentus ir išvažiuoja. Tas automobilis buvo tvarkingas, apart to, kad norėjo padaryti kitokias sėdynes. Vairuotojo ir keleivio sėdynių nebuvo. Jos tik buvo pridėtos, padaryti primatavimai, priderinimai. Nežino kodėl V. M. pasirinko šitą automobilį. Nežino, koks buvo jo tikslas. Iki parduotuvės važiuoti nereikia, galima iki jos nueiti pėsčiomis, ten 50-70 metrų. Priešgaisrinė reikalauja, kad visi rakteliai būtų matomoje vietoje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas M. J. paaiškino, kad kaltinamąjį matė vieną kartą gyvenime. R. V. pažįsta nuo senų laikų. Jis negėrė garaže kartu. Jis buvo pas draugę ir ruošėsi išvažiuoti į Alytų, į darbą. Paskambino jam R. ir paprašė, kad pavairuotų mašiną, suvežiotų iki Užupio pinigų pasiimti. Jis atėjo į garažą. Jam davė mašiną, džipą kažkokį. Sakė, kad dokumentai tvarkingi. Užvedė (automobilį), suvežiojo. Grįžo atgal, paliko ir išvažiavo į Alytų. Tai buvo kažkur prieš porą metų. Kaltinamąjį matė tą dieną, kai važiavo į Užupį, garaže. Tai buvo baltos spalvos džipas su kažkokiom raudonom juostom, atrodo Mitsubichi markės. Jis ten dalyvavo 15 min. Gal ten buvo ir Nissan džipas. Markės neįsidėmėjo. Baltas džipas su kažkokiomis juostomis gale ratų. Garaže buvo R. ir dar dviese ar trise. Iš viso 3-4 žmonės Tikriausiai tarp jų buvo kaltinamasis. Jis už vairo atsisėdo, jie gale susėdo į mašiną ir jis neįsidėmėjo žmonių. Jie pasiskolino pinigų ir jis atgal parvežė juos prie garažų. Džipe nebuvo priekinės sėdynės, tai įdėjo kitą sėdynę. Odinis salonas atrodo buvo. Žmonės buvo „biškį“ išgėrę. Tai turbūt visi buvo išgėrę, už tai prašė, kad pavairuotų. G. M. davė jiems mašiną, kad greičiau viskas įvyktų ir viskas. Niekas nieko ten nevogtų. Jie savavališkai nieko ten nedarė. Neatsimena, ar visi šie įvykiai vyko tą pačią dieną. Jis nežino, gal V. važiavo dar ir pinigų pas kažką pasiimti. Kai M. buvo, jiems tada reikėjo į Užupį važiuoti, dėl to paprašė pas G. mašinos, kad greičiau nuvažiuotų. Kažkuris asmuo davė raktelius automobilio, neįsidėmėjo kuris. Paklausė, ar dokumentai tvarkingi. Dokumentų nedavė. G. M. atsakingas už mašiną tai jis ir davė raktelius.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad dirbo garažų masyve, esančiame Vilniuje, Naugarduko g. 91, savo pažįstamo G. M. autoservise. Šiame garažų masyve buvo laikomas remontuojamas automobilis NISSAN TERRANO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kam jis priklauso, V. M. nežino. 2010 m. vasarą, tiksliai datos neprisimena, vakare, jis dirbo minėtame autoservise. Darbo metu prireikė nuvažiuoti į parduotuvę, esančią Naugarduko g. 29. Kadangi automobilio NISSAN TERRANO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rakteliai visada buvo laikomi užvedimo spynelėje, V. M. nusprendė nuvažiuoti šiuo automobiliu. Atsisėdęs į automobilį jį užvedė, pajudėjo, tačiau net nespėjo išvažiuoti iš garažų teritorijos, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie patikrino jo blaivumą. Tuo metu V. M. buvo išgėręs, tačiau kokie buvo alkotesterio rodmenys nežino (b. l. 77).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. Š. parodė, kad 2010-04-15 iš savo giminaitės K. Š. nusipirko automobilį NISSAN TERRANO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). automobilis buvo techniškai netvarkingas, todėl jį reikėjo remontuoti. Remonto darbai buvo vykdomi pas J. Š. pažįstamą G. M. garaže, esančiame Vilniuje, Naugarduko g. 91. Paskutinį kartą automobilį J. Š. matė 2010 m. liepos 10 dieną. 2010 m. rugpjūčio mėnesį iš G. M. jis sužinojo, kad automobilį sulaikė policijos pareigūnai, kadangi G. M. pažįstamas, būdamas girtas, juo padarė eismo įvykį. Vėliau J. Š. sužinojo, kad šio asmens vardas yra V. M., o automobilis stovi Vilniuje, Minsko pl. 21, tai sužinojęs J. Š. automobilį atsiėmė (b. l. 28, 35 – 37).

Liudytoju apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. M. parodė, kad J. Š. pažįsta seniai, su juo gerai sutaria ir dažnai bendrauja. Privačiame garažų masyve, esančiame Vilniuje, Naugarduko g. 91, jis turi garažą, kuriame taiso savo automobilį. 2010 m. balandžio mėnesį pas G. M. atvažiavo J. Š. ir paprašė leisti prie garažo pasistatyti automobilį NISSAN TERRANO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). kur buvo pirktas minėtas automobilis, G. M. neklausė. J. Š. pasakė, kad norėtų, jog G. M. automobilį paremontuotų, kadangi šis sunkiai užsivesdavo, jo sėdynės buvo sulaužytos. Per kiek laiko automobilis turi būti suremontuotas tartasi nebuvo, jis stovėjo ne garaže, o šalia jo, todėl G. M. netrukdė. Kai turėdavo laiko, jis įsistumdavo automobilį į garažą ir jį paremontuodavo. 2010 m. rugpjūčio mėnesio viduryje, tiksliai datos neprisimena, atvažiavęs į garažą G. M. pamatė, kad automobilio nėra. G. M. pamanė, kad automobilį paėmė jo savininkas, todėl paskambino jam pasitikslinti, tačiau neprisimena, ar tai buvo tą pačią dieną, kadangi J. Š. kartais sunku prisiskambinti. Kai J. Š. paaiškino, kad automobilio neturi, G. M. pasakė, kad jį galėjo paimti jo buvęs kaimynas V. M.. Būtent šį asmenį G. M. nurodė todėl, kad automobilio dingimo dieną, po dvyliktos valandos vakaro, V. M. jam paskambino ir pasakė, kad Vilniuje, Algirdo gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai ir pasiėmė automobilį. Iš V. M. žodžių G. M. suprato, kad kalbama būtent apie J. Š. automobilį NISSAN TERRANO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). V. M. jokios pagalbos neprašė, tiesiog pasakė, kad yra sulaikytas. Kodėl V. M. paskambino jam, G. M. tiksliai nežino, gal todėl, kad automobilis buvo pagrobtas iš jo garažo teritorijos. Automobilio raktai buvo laikomi užvedimo spynelėje. Dokumentus visada turėdavo J. Š. (b. l. 59 – 61) .

Iš 2010-09-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad yra apžiūrėta vieta, esanti Vilniuje, Naugarduko g. 91, apžiūros protokole konstatuojama, kad tai yra sandėlių – garažų masyvas, kurio teritorija aptverta ir rakinama raktu, asfaltuota. Vaizdą fiksuojančių kamerų įvykio vietoje nėra (b. l. 14 – 18).

Iš 2010 m. rugsėjo 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad Vilniuje, Minsko pl. 21, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo atlikta automobilio NISSAN TERRANO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Automobilio apžiūros protokole nurodoma, kad vairuotojo durelių spynelė yra šiek tiek palenkta. Kitų išorinių automobilio pažeidimų neužfiksuota (b. l. 19 – 27).

Administracinio teisės pažeidimo, kurio ROIK Nr. 07-10-5243256, išraše konstatuota, kad 2010-07-20 3.00 val. Vilniuje, Skroblų g. 19 Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės patrulis E. P. sulaikė V. M., kuris, būdamas neblaivus, vairavo automobilį NISSAN TERRANO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu V. M. nustatyta 2,86 promilių girtumas (b. l. 92 – 94).

Iš Protokolo pareiškimo matyti, kad J. Š. 2010-09-15 kreipėsi į policiją informuodamas, kad automobilis buvo pavogtas. Pareiškime nurodyta, kad jis surado automobilį, stovintį Minsko pl. 21 Vilniuje, aikštelėje, nes juo važiavo girtas V. M. (b. l. 9).

Iš Civilinio ieškinio pareiškimo matyti, kad J. Š. reiškia 1316 Lt ieškinį (b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Šių išvardytų, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų faktinių duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, neleidžia padaryti išvados, kad kaltinamasis V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis V. M. pagal jam pareikštą kaltinimą išteisintinas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šią išvadą teismas grindžia šiais argumentais.

Vagystės esmė – neteisėtas svetimo turto užvaldymas (pagrobimas). Turto pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas neatlygintinis svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Vien noras laikinai pasinaudoti svetimu daiktu (be pasisavinimo požymio) nesudaro visų šio nusikaltimo sudėties būtinų požymių. Todėl ir nagrinėjamu atveju būtina nustatyti nusikalstamo sumanymo turinį, neapsiribojant vien tik pirmine jo forma, t. y. buvo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Be to, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t.y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas, pažymint tai, kad vagystė nuo neteisėto daikto panaudojimo atskiriama pagal nusikalstamos veikos tikslą ir motyvą.

Tam, kad asmenį pripažinti tikslu pagrobus automobilį būtina nustatyti, kad jis turėjo ketinimą pasisavinti svetimą automobilį. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad V. M. vairavo 2010-07-20 3.00 val. Vilniuje, Skroblų g. 19 automobilį NISSAN TERRANO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Tai patvirtina nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 92-94). Šią aplinkybę pripažįsta ir kaltinamasis, kuris nurodo, kad jį sustabdė policijos pareigūnai, kai jis važiavo pirkti alkoholio. Liudytojas R. V. paaiškino, jog trūko alkoholio, o jie dar norėjo toliau gerti, kad būtų greičiau Vidas išvažiavo G. M. leidimu (jo žinioje buvo automobilis) paskolinti pinigų alkoholiui. Liudytojas K. M. taipogi paaiškino, kad trūko alkoholio ir Vidas išvažiavo su mašina dar nupirkti. Abu liudytojai paaiškino, kad V. M. išvažiavo automobiliu, kurio raktelius jam padavė G. M.. Nors paminėti liudytojai nurodė, kad yra kaltinamojo V. M. draugai, tačiau teismas jais tiki dėl to, kad jų parodymai esmėje sutampa, be to, vertinant kitus byloje įrodymus, jų duoti parodymai neprieštarauja kitiems duomenims, surinktų įrodymų grandinėje yra logiški. Jų parodymai labai svarbūs, nes jie dalyvavo liudytojui G. M. priklausančiame garaže įvykio vakarą ir visi kartu vartojo alkoholį. Tai, kad jie G. M. (garažo savininkas), kaltinamasis ir liudytojai K. M., R. V. kartu vartoja alkoholį iš dalies patvirtina ir liudytojas M. J.. Jis paaiškino, kad paskambino jam R. ir paprašė, kad pavairuotų mašiną, suvežiotų iki Užupio pinigų pasiimti. Jis atėjo į garažą. Jam davė mašiną, džipą kažkokį. Garaže buvo R. ir dar dviese ar trise. Iš viso 3-4 žmonės. Tikriausiai tarp jų buvo kaltinamasis. Jis už vairo atsisėdo, jie gale susėdo į mašiną ir jis neįsidėmėjo žmonių. Jie pasiskolino pinigų ir jis atgal parvežė juos prie garažų. Džipe nebuvo priekinės sėdynės, tai įdėjo kitą sėdynę. Žmonės buvo „biškį“ išgėrę. Tai turbūt visi buvo išgėrę, už tai prašė, kad pavairuotų. G. M. davė jiems mašiną, kad greičiau viskas įvyktų ir viskas.

Teismas tiki liudytojų K. M., R. V. parodymais, jog kaltinamasis V. M. nenorėjo pasisavinti automobilio, o išvažiavo parvežti alkoholio G. M. leidimu (jis jam padavė automobilio raktus). Pats G. M. neigia, kad leido V. M. išvažiuoti su automobiliu. Jis nurodė, kad buvo paprastos išgertuvės jo oficialiai išsinuomotame garaže. Užėjo iš matymo pažįstami, kurie šalimais gyvena. Jie girtuokliavo ir sako: „Maža degtinės.“ Sako: „Gal galiu važiuot su mašina.“ Jis pasakė: „Daryk ką nori, aš svetimų mašinų nedavinėju.“ Jis kol garaže ten buvo, išeina – mašinos nebėra. Teismas tiki G. M. parodymais tik dalyje dėl parodymų, kurie sutampa su liudytojų parodymais (tai, kad garaže vyko išgertuvės) kitoje dalyje G. M. parodymais netiki (kad nedavė raktelių, kaltinamasis alkoholio pirkti išvyko be jo leidimo). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad G. M. parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad rugpjūčio mėnesio viduryje, tiksliai datos neprisimena, atvažiavęs į garažą pamatė, kad automobilio nėra. G. M. pamanė, kad automobilį paėmė jo savininkas, todėl paskambino jam pasitikslinti, tačiau neprisimena, ar tai buvo tą pačią dieną, kadangi J. Š. kartais sunku prisiskambinti. Kai J. Š. paaiškino, kad automobilio neturi, G. M. pasakė, kad jį galėjo paimti jo buvęs kaimynas V. M.. Teisiamajame posėdyje jis paaiškino, kad, kai jis pasakė „Daryk ką nori aš svetimų mašinų nedavinėju“. Jis išėjo iš garažo ir mašinos jau nebuvo.

Taigi nelogiška, kad pamatęs (anot jo, kai išėjo iš garažo), jog automobilio nebėra, jis nesikreipė į policiją, neinformavo J. Š.. Iš policijoje registruotų įvykių ataskaitos matyti, kad į policiją kreipėsi Š. (automobilio savininkas) tik 2010 m. rugsėjo 15 dieną (V. M. policijos pareigūnų neblaivus buvo sustabdytas 2010-08-20). Taipogi G. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilio dingimo dieną, po dvyliktos valandos vakaro, V. M. jam paskambino ir pasakė, kad Vilniuje, Algirdo gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai ir pasiėmė automobilį. Teismo vertinimu, nelogiška, kad asmuo, kuris nusprendė pagrobti automobilį informuotų asmenį apie tolimesnius įvykius, o pastarasis net neinformuotų policijos pareigūnų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisiamajame posėdyje G. M. teigė, kad automobilio rakteliai kabėjo ant sienos, nes taip reikalauja priešgaisrinės apsaugos pareigūnai, o ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad automobilio rakteliai buvo automobilio spynelėje. Pastebėtina, kad G. M. turi pagrindą tiesos nesakyti, jog jis davė automobilio raktelius, kadangi nukentėjusysis J. Š. yra pareiškęs civilinį ieškinį byloje, be to, jis vengia prisiimti dalį kaltės dėl to, kad vėlesni įvykiai sukėlė žalos atsiradimą.

Teismo vertinimu, surinktų ir aptartų duomenų visuma patvirtina, kad V. M. neturėjo tikslo pasisavinti automobilį, jis siekė automobiliu pasinaudoti G. M. leidimu ir parvežti daugiau alkoholio. Ta aplinkybė, kad jis buvo sustabdytas ne prie garažo, o Skroblų gatvėje bei, kad parduotuvė, kurioje prekiaujama alkoholiu galimai buvo netoli, nepaneigia jo bei liudytojų R. V., K. M. nurodytų įvykio aplinkybių, juolab, kad teisiamajame posėdyje R. V. nurodė, kad V. M. vyko skolintis pinigų. Reikalinga atkreipti dėmesį ir į tai, kad galimai visi įvykio naktį buvę garaže žmonės buvo neblaivūs, todėl labai tikslai įvykio išsamių detalių gali ir neatsiminti.

Baudžiamajame procese įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta kaltinamajam, o abejonės, išnaudojus visas įstatymo numatytas galimybes joms pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Įrodinėjimo tikslu priimant apkaltinamąjį nuosprendį yra neabejotinos kaltinamojo kaltės nustatymas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokių įrodymų šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta, nėra patikimų duomenų, kad kaltinamasis automobilį paėmė ir išvažiavo be leidimo, siekė jį pasisavinti, todėl V. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas paskelbus nuosprendį naikinama ir grąžinamas dokumentas V. M.. J. Š. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais,

nusprendė:

V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą paskelbus nuosprendį grąžinti V. M..

J. Š. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė