Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs, (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas:

2012-07-03 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. trisdešimties parų arešto bausme (bausmė atlikta), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 str. 2 d. 5 p.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. M., 2011-11-30 apie 00.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė N. Ž. kumščiu smūgį į veidą ir jai nukritus ant grindų daugiau kaip dešimt kartų įspyrė į įvairias jos kūno vietas, padarydamas N. Ž. poodinę kraujosruvą kairėje krūtinės ląstos pusėje, dešinės plaštakos penkto pirštakaulio lūžį ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, o S. M., tyčia vieną kartą spyrė į kojas, o jam nukritus ant grindų ne mažiau du kartus įspyrė į dešinę koją padarydamas S. M. dešinio šlaunikaulio pergūbrinį lūžį ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. M. dėl pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p. kaltę pripažino iš dalies. Jis neneigė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo S. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Į minėtą butą atėjo neblaivus, kartu su neblaivia sugyventine N. Ž.. S. M. bute vartojo alkoholinius gėrimus ir kilus barniui sudavė sugyventinei vieną kartą į krūtinę bei ją pastūmė, tačiau jos nespardė ir nesmaugė. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų N. Ž. galėjo patirti specialisto išvadoje užfiksuotus kūno sužalojimus. S. M. atžvilgiu smurto nenaudojo, jo nemušė (nespardė). Kaltinamojo nuomone nukentėjusysis galėjo pats nugriūti ant grindų ir taip susižaloti koją. Analogiškus parodymus V. M. pateikė ir ikiteisminio tyrimo metu. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius dėl N. Ž. ir S. M. gydymo išlaidų pripažino pilnai, tačiau S. M. sūnaus – D. M. bei N. Ž. civilinius ieškinius dėl turtinės bei moralinės žalos atlyginimo prašė tenkinti iš dalies. Byloje yra duomenys, kad 2011-11-30, 1.39 val. V. M. buvo konstatuotas 2.26‰ girtumas (t. 1, b. l. 178). 2011-11-29 policijos pareigūnams rašytame paaiškinime V. M. nurodė, kad įvykio aplinkybių neatsimena (t. 1, b. l. 152), o 2011-11-30 rašytame paaiškinime nurodė, kad netyčia pastūmė S. M. ir šis nugriuvo (t. 1, b. l. 153).

Apklausta teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. Ž. paaiškino, kad su kaltinamuoju V. M. anksčiau palaikė artimus santykius. 2011 metais, pavasarį, ji atsitiktinai susipažino su S. M., gyvenančiu bute, (duomenys neskelbtini), ir pas jį apsilankydavo. 2011-11-30 vakare pas S. M. atėjo kartu su V. M.. Jis atsinešė butelį vyno, kurį išgėrė buto virtuvėje. S. M. vyno negėrė. Po kurio laiko tarp jos ir V. M. įvyko konfliktas. Jis smogė jai kumščiu į veidą. Jai nukritus ant žemės, V. M. ištempė ją į koridorių ir ėmė spardyti bei smaugti. Jai buvo suduota ne mažiau kaip dešimt smūgių. Gulėdama ant grindų matė koridoriuje S. M., kuris kažką pasakė V. M., galimai prašė baigti smurtauti. Tuo pačiu metu pamatė, kad S. M. nukrito ant grindų ir garsiai sušuko, kad jam skauda. Gulėdama ant grindų buvo nusisukusi nuo S. M. ir nematė ar V. M. jam sudavė. Ji iškvietė policijos pareigūnus ir pasišalinusi iš buto užrakino duris. Jai išėjus bute liko S. M. bei V. M.. Nukentėjusioji teisme nurodė, kad V. M. ir anksčiau jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, todėl ji nebenorėjo su juo kartu gyventi. Ji patyrė turtinę bei neturtinę žalą ir prašė patenkinti pateiktus civilinius ieškinius. Byloje yra duomenys, kad 2011-11-30, 1.24 val. N. Ž. konstatuotas 1.91‰ girtumas (t. 1, b. l. 10). 2011-11-29 policijos pareigūnams rašytame paaiškinime N. Ž. nurodė, kad V. M. puolė ją ir Stasį (t. 1, b. l. 20). 2013-01-18 N. Ž. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad „...girdėjo kaip Stasys šaukėsi pagalbos, jis sakė: „Nijole, kviesk policiją“. Po to, kai Vladimiras smūgiavo Stasiui, Vladimiras jai jokių smūgių daugiau nesudavė“ (t. 1, b. l. 17-18).

Byloje esantys rašytiniai duomenys (apžiūros protokolas) patvirtina, kad ekspertui apžiūrėjus N. Ž. iš VšĮ Karoliniškių poliklinikos gautą ambulatorinę kortelę bei gydymo stacionare ligos istoriją, buvo konstatuota, kad N. Ž. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje krūtinės ląstos pusėje, dešinės plaštakos penkto piršto pamatinio pirštakaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai aptariamo įvykio metu, tai yra 2011-11-30 ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. M., miręs (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 130) paaiškino, kad vienas gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su N. (kurios pavardės ir gyvenamosios vietos adreso nežino) susipažino 2011 metai, gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) mikrorajone, prie parduotuvės „Maxima“. N. papasakojo, kad gyvena kartu su sugyventiniu V. (pavardės jis nežino). Tą dieną, kai susipažino su N., pastebėjo, kad jos veidas sumuštas, po dešine akimi buvo didelė mėlynė. Nijolė papasakojo, kad namuose ją dažnai sumuša sugyventinis. N. pasakė, kad su V. nori išsiskirti, o jis tuo metu pradėjo į ją žiūrėti kaip į moterį, kuri galėtų padėti jam buityje. N. dažnai ateidavo į jo namus, pagamindavo jam maisto, padėdavo buityje. Su N. ateidavo ir V., kuris ją kontroliuodavo. Jis dažnai matydavo N. sumuštą. Atėję į jo butą N. ir V. gerdavo degtinę, o jis kartais prie jų prisijungdavo. 2011-11-30 apie 11.00 val. į jo butą atėjo neblaivūs N. ir V., kurie jo bute gėrė dantų skalavimo skystį, tačiau jis su jais negėrė. Netrukus jie išėjo ir sugrįžę apie 20.00-21.00 val., vėl gėrė dantų skalavimo skystį. Po kurio laiko N. pareiškė V. priekaištus, kad su juo nėra gyvenimo, tačiau ji nežino, kaip nuo jo pabėgti. V. sėdėjo ir tylėjo, tačiau N. kumščiu mojuojant pastarajam prieš veidą, V. staigiai iš visos jėgos sudavė jai du smūgius į veidą. V. ir N. pradėjo ginčytis, vienas kitą stumdyti. V. pastūmė N. ir ši nukrito V. buvo piktas, agresyvus, sakė N. „užmušiu“ ir ją spardė kojomis. Konflikto metu V. mėtė įvairius bute buvusius daiktus. V. ją smaugė, o ši šaukė ir prašė, kad jis skambintų bendruoju pagalbos telefonu. Jis bandė pasiekti telefono aparatą, esantį buto koridoriuje ant spintelės, tačiau tai pastebėjęs V. pasakė „dar ir tu prisidedi prie to“ ir kojomis „kirto“ jam per kojas. Jis nukrito ant grindų ir jam gulinčiam V. sudavė kelis smūgius į dešinę koją. N. nubėgo į vonios kambarį ir atnešė jam šlapią rankšluostį. Jis N. pasakė, kad skambintų į policiją, o V. pareiškė, kad policijos nebijo. N. iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę medikai jį nugabeno į ligoninę. Jam buvo atlikta operacija. Šiuo metu būklė stabili, tačiau jam labai skauda koją. Jis nevaikšto ir visą dieną guli lovoje. Juo rūpinasi sūnus bei ligoninės slaugytojos. Sūnus jam perka būtiniausius daiktus, higienos priemones, maisto, vaistų. Nori, kad V. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kadangi jį sumušė be jokio pagrindo. Prašė byloje pripažinti ji nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu dėl moralinės žalos, kadangi jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, negali vaikščioti, ramiai sulaukti senatvės. Anksčiau su V. konfliktų nebuvo (t. 1, b. l. 70-72).

Specialisto išvadoje Nr. G. 518/12 (01) nurodyta, kad S. M. nustatytas kūno sužalojimas padarytas griūnant ant dešinės kojos bei atsitrenkiant dešiniu klubu į kietą pagrindą, prieš patenkant į gydymo įstaigą, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. S. M. nustatytas dešinio šlaunikaulio pergūbrinis lūžis. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas pavojaus gyvybei nekėlė. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinio šlaunikaulio lūžio S. M. sveikata bei dešinės kojos funkcija buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas, atsižvelgiant į jo pobūdį, nėra priskiriamas sužalojimams, būdingiems savęs žalojimui (t. 1, b. l. 81-82).

Specialisto išvadoje Nr. KM 86/12 (01) nurodyta, kad S. M. nustatytas dešinio šlaunikaulio pergūbrinis lūžis, galimai padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-11-30), įtakos mirčiai neturėjo (t. 1, b. l. 88-92).

Apklaustas teisme nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. M. paaiškino, kad paskutiniu metu jo tėvas, S. M. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tėvas gyveno vienas, nes buvo pakankamai stiprus, o alkoholį vartojo saikingai. Tėvą jis aplankydavo, atveždavo maisto ir pan. Vieno iš apsilankymo metu, tėvo bute, rado lovoje gulinčius ir neblaivius V. M. bei N. Ž.. Jis tėvą perspėjo ir prašė su šiais asmeninis nebendrauti, tačiau tėvas jo nepaklausė. Suprasdamas, kad tėvui reikalingas bendravimas, paprašė šalia gyvenančios kaimynės, D., kad jam praneštų jeigu kažkas įvyktų negero. 2011-11-30 apie 1.00 val. jam paskambino D. ir pasakė, kad tėvo bute didelis triukšmas, girdisi dūžtantys stiklai bei žmonių riksmai. Jam ruošiantis važiuoti D. paskambino dar kartą ir pranešė, kad į butą atvyko policija bei greitoji, o jo tėvas išvežamas į Lazdynų ligoninę. Sekančią dieną nuvykęs pas tėvą į ligoninę sužinojo, kad jam buvo atlikta operacija. Iki pat mirties tėvas buvo sąmoningas ir jam papasakojo, kad 2011-11-30 vėlai vakare pas jį atėjo N. su V.. Apie vidurnaktį, V. pradėjo daužyti N., o jis (tėvas) ją užstojo. Tada V. pradėjo ir jį spardyti. Nuo patirto sužalojimo, blauzdikaulio lūžio, tėvas negalėjo vaikščioti, atsirado pragulos ir įvairios komplikacijos, po kurių 2012-03-02 tėvas mirė. Jo nuomone, jei ne patirtas sužalojimas, dėl kurio kaltas yra V. M., tėvas galėjo dar pakankamai ilgai gyventi, todėl prašė iš kaltinamojo priteisti jo patirtą turtinę žalą bei atlyginti moralinius išgyvenimus. Apsilankęs tėvo bute rado jį nusiaubtą (išmėtyti įvairūs daiktai, ant grindų stiklo duženos, kraujas). Bute rado tuščius buteliukus nuo dantų skalavimo skysčio.

Apklausta teisme liudytoja D. J. paaiškino, kad pažinojo S. M., nes gyveno kaimynystėje. Pastarojo sūnus – D. M. jai buvo palikęs savo mobilaus ryšio telefono numerį ir prašė jam pranešti jeigu kažkas įvyktų neįprasto. 2011-11-30 apie 23.30 val. jos sūnus pasakė, kad iš kaimyno D. M. buto sklinda neįprastas triukšmas ir jis girdėjo kažką sakant, jog užmuštas žmogus. Ji paskambino kaimyno sūnui ir pasakė, kad jo tėvo bute kažkas įvyko ir išėjo į laiptinę. Tuo metu iš buto išėjo N. Ž. kuri buvo akivaizdžiai neblaivi bei pasakė, kad ją ir S. M. sumušė. N. Ž. užrakino buto, iš kurio išėjo duris ir pasakė, kad lauks policijos Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir GMP medikai, kurie ant neštuvų išgabeno S. M.. Apie tai, kad jis išvežamas į ligoninę ji informavo pastarojo sūnų. Į S. M. butą nebuvo įėjusi, tačiau stovėdama tarpduryje, buto viduje, matė stovintį V. M..

Apklausti ikiteisminio tyrimo metu liudytojais policijos pareigūnai I. M. bei M. Š. patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas faktines aplinkybes. Jie paaiškino, kad 2011-11-30 apie 00.30 val. gavę pranešimą, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vyriškis sumušė pranešėją bei senelį atvyko jiems nurodytu adresu. Namo laiptinėje juo sutiko N. Ž., kuri paaiškino, kad jos pažįstamas V. M. bute sukėlė konfliktą, kuriuo metu jai sudavė. Į konfliktą įsikišo S. M. ir norėjo juos išskirti, o Vladimiras, pasak S. M., spyrė jam koja į dešinę ar kairę šlaunį. Paskambinus į buto duris, duris jiems atidarė V. M.. S. M. gulėjo koridoriuje ant grindų ir skundėsi skausmais šlaunies srityje. Bute buvo betvarkė. Mėtėsi tušti buteliai, nedidelės stiklo šukės. Siena buvo ištepta burokėlių sultimis, koridoriuje gulėjo sudaužytas stiklainis su burokėlių salotomis, virtuvėje mėtėsi sudaužyti indai. Į įvykio vietą atvykusi GMP 33 brigada išvežė S. M. į VšĮ RVUL. S. M. pats negalėjo vaikščioti. Apie 01.20 val. V. M. ir N. Ž. buvo pristatyti į policijos komisariatą (t. 1, b. l. 145-46).

Byloje esančiame policijos pranešime nurodyta, kad VRU ligoninės slaugytoja pranešė, kad 1.27 val. GMP brigada pristatė į ligoninę S. M., kuris paaiškino, kad jį sumušė namuose. Tiksliau aplinkybių nepaaiškino (t. 1, b. l. 7).

V. M. nepripažino, kad spardė ir smaugė ant grindų gulinčią N. Ž. ir neigė, kad panaudojo fizinį smurtą S. M. atžvilgiu. Tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, specialistų išvadas, daro išvadą, kad V. M. nusikalstami veiksmai, tyčia, suduodant smūgius N. Ž. bei S. M. sudaro LR BK 138 str. 2 d. 5 p. sudėtį, (nesunkus sužalojimas dviejų ar daugiau žmonių). Duodamas parodymus teisme V. M. į proceso dalyvių už-duodamus klausimus apie įvykio faktines aplinkybes dažnai atsakydavo žodžiu gal, bei neneigė, kad dėl tą dieną išgerto alkoholio kiekio gali tiksliai neprisiminti visų įvykio aplinkybių. Iš esmės tai patvirtina ir pirmi kaltinamojo rašyti paaiškinimai policijai. Tačiau tuo pačiu metu V. M. kategoriškai neigė fizinio smurto naudojimą S. M. atžvilgiu bei pripažino, kad buvusią sugyventinę N. Ž. tik pastūmė bei sudavė vieną smūgį jai į krūtinę. Tačiau teismas, pripažindamas V. M. kaltu visoje jam pateikto kaltinimo apimtyje vadovaujasi nuosekliais N. Ž. parodymais, kuriuos papildo bei patikslina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo S. M. parodymai, jo sūnaus – D. M., liudytojų D. J. bei policijos pareigūnų I. M. M. Š. parodymai. Visi šie asmenys paaiškino, kad nuo V. M. tyčinių ir nusikalstamų veiksmų nukentėjo N. Ž. bei S. M., kuriems buvo padaryti kūno sužalojimai.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas V. M. bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. 1 d., 2 d., 55 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Iki 2011-11-30 įvykdytos nusikalstamos veikos V. M. nebuvo teistas, tačiau 2012-06-12 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d. ir nuteistas už tai, kad neblaivus, turėdamas rankoje peilį grasino nužudyti ar sunkiai sužaloti motiną. Byloje yra duomenys, kad 2012-06-01 Vilniaus apskrities VPK 2 PK pradėtas V. M. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas ir pateiktas įtarimas pagal LR BK 140 str. 1 d., o 2012-09-02 pagal LR BK 145 str. (t. 1, b. l. 183). Duomenų apie ikiteisminių tyrimų nutraukimą nėra. V. M. baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, niekur nedirba, įvykdė tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 190-198). Tai, kad V. M. nusikalstamą veiką įvykdė neblaivus, teismas pripažįsta jo atsakomybe sunkinančią aplinkybę. Jo atsakomybe lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, teismo nuomone V. M. baustinas LR BK 138 str. 2 d. 5 p. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausme, tačiau jo atžvilgiu taikytinos LR BK 75 str. nuostatos. Teismo nuomone kaltinamasis turi būti prižiūrimas ir jo elgesys stebimas bausmę vykdančių pareigūnų.

Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai dėl N. Ž. gydymo išlaidų (2449,64 litai) bei S. M. gydymo išlaidų (9761,40 litai) tenkintini pilnai nes jie pagrįsti rašytiniais duomenimis. Su minėtais ieškiniais sutiko ir jų neginčijo kaltinamasis V. M..

Nukentėjusioji N. Ž. pateikė 2826,41 litų civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo bei 5000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės – moralinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios N. Ž. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas, nes jos reikalaujama priteisti suma yra susijusi su komunalinių paskolų įsiskolinimais bei vykdomu antstolio ieškojimu (t. 1, b. l. 27-28). Teismui ji nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad po patirto pirštakaulio lūžio negalėjo niekur įsidarbinti ir todėl susidarė įsiskolinimas už komunalines paslaugas. Kita vertus, N. Ž. nedirbo ir iki jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos (2011-11-30), nedirbo ir bylos nagrinėjimo metu. N. Ž. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Teismas pripažįsta jos teisė į satisfakciją, nes buvo sužalota neteisėtais V. M. veiksmais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus kurie didele dalimi lėmė įvykusį konfliktą ir jo metu atsiradusias pasekmes, tai, kad N. Ž. padaryti sužalojimai nepataisomai nesutrikdė jos sveikatos, įvertinus V. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumą, teismas mano, kad N. Ž. pateiktas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 1000 litų ir minėta suma priteistina iš V. M.. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. M. pateikė 10 000 litų civilinį ieškinį dėl jam padarytos moralinės žalos atlyginimo, tačiau 2012-03-02 jis mirė. Vykstant šios bylos ikiteisminiam tyrimui nukentėjusiojo S. M. sūnus – D. M. buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Šioje byloje jis pateikė 6 600 litų civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo bei 15 000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės – moralinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis D. M. nepateikė duomenų, kad jis yra mirusio tėvo – nukentėjusiojo S. M. teisių perėmėjas, todėl S. M. civilinis ieškinys dėl 10 000 litų moralinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu. D. M. civilinis ieškinys dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Teismas tenkina jo pateiktą civilinį ieškinį toje dalyje kiek jis yra susijęs su patirtomis išlaidomis slaugant ligoninėje gulėjusį tėvą – S. M.. Teismo paskaičiavimais šias išlaidas sudarytų 826.99 litų suma (t. 1, b. l. 119). Kita civilinio ieškinio dalis, susijusi su išlaidomis laidojant S. M. atmestina, nes pagal specialisto išvadą kaltinamojo V. M. nusikalstamais veiksmais S. M. padaryti kūno sužalojimai įtakos jo mirčiai neturėjo. Nukentėjusiojo D. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės moralinės žalos atlyginimo taip pat tenkintinas iš dalies. Nustatydamas D. M. atlygintiną neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Teismas atsižvelgia į socialinį prarastų ir pažeistų vertybių reikšmingumą, patirtų dvasinių kančių pobūdį ir trukmę, bei kitas svarbias aplinkybes. Teismas neabejoja, kad dėl tėvo sumušimo jam buvo padaryta neturtinė (moralinė) žala. Tačiau įvertinus V. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumą (apysunkė nusikalstama veika), kad tėvui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, neturėjęs įtakos jo mirčiai, įvertinus kaltinamojo V. M. turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad D. M. reikalaujama priteisti jam padarytos neturtinės (moralinės) žalos dydis, 15.000 litų yra neadekvatus padarytai žalai, todėl mažintinas iki 4000 litų ir ši suma priteistina iš kaltinamojo V. M..

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 5 p. ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Į paskirtos bausmės laiką V. M. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-04-16 iki 2013-04-18 bei kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2013-04-18 iki 2013-05-24.

Vadovaujantis LR BK 75 str. V. M. 1 (vienerių) metų laikotarpiui atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Įpareigoti 2 (dviejų) mėnesių laikotarpyje, šio termino pradžią skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Paskelbus nuosprendį panaikinti V. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir jį paleisti teismo posėdžio salėje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. M. paskirti kardomąją priemonę – įpareigojimą kiekvieną pirmadienį registruotis Vilniaus apskrities VPK 5 PK. Nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius tenkinti pilnai. Iš V. M. dėl nukentėjusiosios N. Ž. gydymo priteisti 2449.64 (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt devynis litus ir šešiasdešimt keturis centus), o dėl nukentėjusiojo S. M. gydymo – 9761.40 (devynis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt vieną litą ir keturiasdešimt centų).

Nukentėjusiosios N. Ž. civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos atmesti. N. Ž. civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos tenkinti iš dalies ir iš V. M. jos naudai priteisti 1000 (vieną tūkstantį) litų.

Nukentėjusiojo D. M. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos tenkinti iš dalies ir iš V. M. priteisti 826.99 (aštuonis šimtus dvidešimt šešis litus ir devyniasdešimt devynis centus). Nukentėjusiojo D. M. civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir iš V. M. priteisti 4000 (keturis tūkstančius) litų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.